Patarimai |
TURITE KLAUSIMŲ?
Kaip parašyti kalbėjimą pačiam?
  Jau 5-us metus padedam mokiniams pasiruošti lietuvių kalbos viešojo kalbėjimo įskaitai, todėl galite drąsiai pasiklauti mumis. Dauguma 10-tokų ar abiturientų jaučiasi pasimetę ir nežino ko griebtis prieš kalbėjimo įskaitą. Matydami tokią situaciją nusprendėme parašyti knygą, kuri padės atsakyti į ne vieną klausimą. Knygoje rasite patarimų, kaip palengvinti savo naštą rašant kalbėjimą, nuo ko reiktų pradėti, kaip turi atrodyti struktūriškai tvarkingas kalbėjimas, kaip suformuluoti pagrindinę mintį ir probleminį klausimą bei daug kitų. Tačiau tikriausiai svarbiausias momentas yra tas, kad knygoje apstų pavyzdžių, kurie padės rašant savo kalbėjimą. Nelauk ir įsigyk knygą dabar! :) Spausk čia ir atsisiųsk šią el. knygą!
Skaityti daugiau
Mokytis kalbą mintinai – klaida?
Amerikiečių rašytojas Markas Tvenas yra pasakęs: „Žmogaus smegenys yra nuostabus dalykas. Bet gerai veikia tik iki to momento, kai atsistoji sakyti kalbos“. Ir išties, net ir patyrusiems oratoriams pasiekus tribūną atmintis dažnai iškrečia nevykusį pokštą. Nuo tokių situacijų apsidrausti negali niekas. Bet nieko tokio, nes tai nereikalinga. Kodėl? Nes (grįžkime prie aukščiau užduoto klausimo) mokytis kalbą mintinai – ne kas kita, o klaida. Neklysk. Planas – žymiai geriau negu mintinai išmoktas tekstas Vienareikšmiškai. Ir tam įrodyti pažersiu ne vieną argumentą: Pamiršus bent vieną sakinį, gali sugriūti visa tavo kalba, nes būsi išmokęs viską nuosekliai ir nebegalėsi pratęsti minties jei tavo…
Skaityti daugiau
Kaip įveikti scenos baimę?
Sakant svarbią kalbą ar atsakingos prezentacijos metu staiga ateina momentinis „užtemimas“? Nerandi tikslaus žodžio, nesėkmingai formuluoji mintis, nebežinai, ką sakyti, delnai pradeda prakaituoti, o kūnas dreba kaip pašėlęs? Scenos (arba viešojo kalbėjimo, pasirodymo publikai) baimė – viena dažniausių pasaulyje. Kiekvienas ją išgyvena skirtingai – vieniems pakanka keleto bandymų, o kiti ją įveikti stengiasi ne vienerius metus. Bet kuriuo atveju – patarimai dažniausiai tie patys. Kuo anksčiau pradėsi jais naudotis ir praktikuotis – tuo greičiau galėsi džiaugtis prie tribūnos einąs aukštai pakelta galva.  Savitaigos galia Amerikietė retorikos konsultantė Dorothy Sarnoff, iškalbos mokiusi net tris JAV prezidentus, teigia atradusi veiksmingą receptą, išbandytą „prezidentiškai“.…
Skaityti daugiau
Kur rasti patikimos informacijos ruošiantis įskaitai? (2 dalis)
<- Skaityti 1 dalį   Visa mus supanti informacija, t.y. tai, ką matome, girdime ar skaitome, gali būti iškreipta. Todėl ją vertinant itin didelį vaidmenį vaidina kritinis mąstymas, kuris skatina abejoti ir ieškoti atsakymų į kylančius klausimus. Ne visa informacija yra lygiavertė savo turiniu, tinkamumu ir patikimumu. Gebėjimas  įvertinti informacijos pagrįstumą ir aptikti silpnus, menkiau argumentuotus teiginius formuoja asmeninę nuomonę ir padeda ją tinkamai apginti. Kaip galima patikrinti informaciją? Jei skaitai straipsnius internetiniuose naujienų tinklapiuose – atkreipk dėmesį į straipsnio autorių (jei jis nenurodomas - geriau ieškok kito straipsnio), naudotos literatūros sąrašą. Patikrink ir autoriaus kompetencijas – kokios srities jis…
Skaityti daugiau
Kur rasti patikimos informacijos ruošiantis įskaitai? (1 dalis)
Ar dažnai pasitaiko situacijų, kuomet diskutuojant viena ar kita tema sunku įrodyti savo tiesą? Ar ne pikta, kai tvirtai žinai, jog tavo teiginys teisingas, o pašnekovo – ne, tačiau dėl jo pažertų skambių frazių dauguma tiki būtent juo? Jei į šiuos klausimus atsakei „taip“ – tuomet susidūrei su problema, kurią galime įvardinti argumentų stoka (sveikinu – tai ištaisyti visai nesunku). Argumentas – tai įrodinėjimo pagrindas. Labai daug žmonių diskusijose vien tik tvirtina, kad vienas ar kitas teiginys yra teisingas, bet tam teisingumui parodyti nepanaudoja nieko, ką būtų galima pavadinti argumentu. Jei gebėsi rasti patikimą informaciją ir tokiu būdu turėsi svarių argumentų, …
Skaityti daugiau
Google+