Mokytis kalbą mintinai – klaida? |
TURITE KLAUSIMŲ?
Mokytis kalbą mintinai – klaida?

Amerikiečių rašytojas Markas Tvenas yra pasakęs: „Žmogaus smegenys yra nuostabus dalykas. Bet gerai veikia tik iki to momento, kai atsistoji sakyti kalbos“. Ir išties, net ir patyrusiems oratoriams pasiekus tribūną atmintis dažnai iškrečia nevykusį pokštą.

Nuo tokių situacijų apsidrausti negali niekas. Bet nieko tokio, nes tai nereikalinga. Kodėl? Nes (grįžkime prie aukščiau užduoto klausimo) mokytis kalbą mintinai – ne kas kita, o klaida. Neklysk.

Planas – žymiai geriau negu mintinai išmoktas tekstas

Vienareikšmiškai. Ir tam įrodyti pažersiu ne vieną argumentą:

Pamiršus bent vieną sakinį, gali sugriūti visa tavo kalba, nes būsi išmokęs viską nuosekliai ir nebegalėsi pratęsti minties jei tavo kalbą pertrauks klausytojas ar būsi išblaškytas išorinių trukdžių (tokiu atveju tikriausiai tektų mintyse pradėti kalbą nuo pradžių ir po minutės ar kelių nejaukios tylos tęsti savo jau nevykusį pasirodymą).

Todėl svarbiausia – suprasti, ką nori pasakyti, atsiminti faktus, svarbiausius teiginius ir turėti keletą „atsarginių“ minčių, jei netyčia pamirštum vieną ar kitą argumentą ar idėją. Gerai suprasdamas savo temą ir žinodamas, ką nori pasakyti savo kalba, gebėsi pašnekėti savais žodžiais ir suprasi, kad nebūtina kalbos iškalti pažodžiui.

Nieko nėra blogiau, kaip klausytis mintinai išmokto pranešimo arba prastai skaitomos kalbos. Kur kas geriau prieš akis turėti pagrindinius teiginius arba pasisakymo schemą.

P.S., išimtis taikoma tik kalbos pradžiai, nes pradėdamas pasisakymą, nervinsiesi labiausiai. Pasirūpink, kad kalbos pradžia sklandžiai lietųsi bet kokiomis sąlygomis (čia pateisinamas ir mokymasis mintinai, ir pirmosios eilutės popieriaus lapelyje, ar bet kokie kiti būdai).

Patogiausia – atviruko dydžio kortelė iš storesnio popieriaus. Joje užsirašyk svarbiausius teiginius arba kalbos planą. Turėdamas tokį suflerį galėsi greitai susiorientuoti, jei netyčia pamestum mintį. Tik nereikia, kad užrašai būtų pernelyg detalūs – gali juose pasiklysti. Jei prisireiks kelių kortelių – būtinai jas sunumeruok (kortelės kartais pabyra ant grindų ir toli gražu ne paeiliui). P.S., rašyk tik vienoje numeruoto popieriaus lapo pusėje.

Geriausia į kortelę rašyti ne sakinius, o informatyvias frazes, kurios būtų panašios į laikraščio antraštes. Kai kurie kalbėtojai prie kiekvienos frazės pasižymi ir planuojamą trukmę – kiek laiko derėtų skirti atitinkamai potemei. Taip pat gali mintis išdėstyti reikšminiais žodžiais (raktažodžiais), gal dar brūkštelk viena kitą citatą, pavardę ar skaičių, jei tik to išties reikia tavo kalbai išpildyti.

Verta paminėti ir tai, jog ruošimasis ne tik žodžiu, bet ir raštu dažnam padidina atminties pajėgumą. Taigi, galima ir rašyti, tačiau geriau to teksto su savimi nesinešti. Arba neškis, bet taip ir neišsitrauk iš kišenės. Žinosi, kad turi ir vien dėl to būsi ramesnis.

Repetuoti, repetuoti ir dar kartą – repetuoti!

Kartojimas – mokslų motina. Per kančias į žvaigždes. Galima pažerti milijoną posakių ir liaudies išminties perlų, bet esmė ta – kad geriausius rezultatus pasieksi tik tokiu būdu.

Taigi, repetuodamas dėmesį atkreipk į tai:

• ar laisvai dėstai mintis?
• kaip stovi?
• ar laisvi ir natūralūs tavo judesiai?
• kaip skamba tavo balsas?
• kokias darai pauzes?
• ar pabrėži svarbiausius žodžius, frazes, ar balsas nemonotoniškas ir pan.
Repetuojant reikia stengtis įsiminti pačias idėjas, o ne konkrečius žodžius. Kalbą būtina repetuoti nuo pradžios iki pabaigos. Jei kalbos metu planuoji naudoti vaizdinę medžiagą – nepamiršk jos ir repetuojant. Taip pat bent keletą kartų paprašyk tavęs paklausyti šeimos narių ar draugų, paprašyk dėmesį atkreipti į tavo kūno kalbą, kalbėjimo tempą ir kitus aspektus, kurių pats gali ir nepastebėti.

Kaip išlipti sausam, arba gudrybės „užsikirtus“

Klysti žmogiška, svarbiausia – žinoti, kaip tą klaidą tinkamai ištaisyti. Pamiršai, ką norėjai pasakyti? Ne bėda – yra daugybė būdų situacijai užglaistyti.

  • Trumpai pakartok arba apibendrink anksčiau pasakytas idėjas. Laimėsi laiko ir galbūt prisiminsi tai, ką pamiršai. O jei ne – turėsi galimybę nuspręsti, apie ką kalbėsi toliau.
  • Naudok vaizdines priemones: tai patrauks klausytojų dėmesį, o tau palikts laiko ramiai apgalvoti kitus tavo teiginius.
  • dėl viso pikto turėk tinkamą vaizdingą citatą ar pavyzdį iš praktikos – juos gali susirašyti atskiroje kortelėje ir turėti po ranka.
  • Neskubėk. Kai kelis kartus specialiai darai reikšminių pauzių intrigai sukurti, klausytojai prie jų pripranta ir jei netikėtai pameti mintį – publikai atrodo, kad duodi jiems laiko suprasti išsakytam argumentui ar tokiu būdu nori pabrėžti teiginio svarbą.
  • Šalia savęs turėk vandens. Jei kalbant pamesi minties siūlą – atsigerk. Ta pauzė leis sutelkti savo mintis. Beje, nepatartina rankose sukinėti ar vartyti jokio daikto, tai gal ir ramina, tačiau taip auditorijai išduosi, kad esi sutrikęs ir neramus.

Ir, svarbiausia, – „Rem tene – verba sequentur“ (žinok dalyką – žodžiai ateis patys).

Kiti patarimai:
Naujausi referatai:
    Irmante

    Noreciau gauti kulturos 4potemes jeigu galima o aprasimas nuostabus

Your email address will not be published.

Google+