Jūsų patogumui paruošėm supaprastintą paiešką. Įrašykite raktinį žodį ir raskite sau tinkantį kalbėjimą, pastraipą, rašytoją. Sąrašas atsiras suvedus nors vieną raktažodį:

Kalbėjimo potemės 2020

Konsultuojame ir rašome pavyzdinius, mokomuosius kalbėjimus jau 10-us metus, todėl galite pasikliauti mumis! 🙂  Jei kalbėjimas Jūsų mokyklai jau užimtas, parašykite mums el. paštu Potemes.lt@gmail.com, suderinsime terminą naujo pavyzdinio kalbėjimo parašymui 🙂

Adomas Mickevičius (biografija, kūrybos bruožai, konspektas, kalbėjimai, pastraipos)

autorio nuotrauka
Biografija

Lietuvos ir Lenkijos poetu vadinamas Adomas Bernardas Mickevičius gimė 1798 m. Zaosėje, netoli Naugarduko miesto vakarų Baltarusijoje. Šio poeto kilmė siejama su lietuviška bajorų Rimvydų – Mickevičių gimine, kuri gyveno etnografiniame Lietuvos pakraštyje – Rodūnės apylinkėse, XVII a. pabaigoje išsikėlusia į Naugarduką. Ši giminė kalbėjo lenkiškai, nors save laikė lietuvių bajorais. 1815 m. Adomas Mickevičius baigė Naugarduko mokyklą, vėliau įstojo į Vilniaus universitetą, kuriame mokėsi lenkų ir kitų tautų literatūros. Būtent studijavimo metais Adomas Mickevičius parašė pirmuosius savo eilėraščius. Ketveri metai universitete subrandino Adomą Mickevičių kaip asmenybę bei augantį talentą. Svarbų istorinį žingsnį Mickevičius žengė 1817 m. su rašytoju Tomu Zanu įkūręs Filomatų (mokslo mylėtojų) draugiją. 1819 m. kai baigė universitetą, poetas išvyko mokytojauti į Kauno apskrities mokyklą. Gavo apgyvendinimą prie Kauno rotušės, kur dabar įsikūrusi Jėzuitų gimnazija. Mokykloje Mickevičius mokė visuotinės literatūros, lotynų kalbos, antikinės istorijos, poetikos, retorikos, gramatikos ir net politinės ekonomikos. Daugeliu atžvilgių tai suformavo Mickevičiaus atsakomybės jausmą, nes jis, nors ir trūko žinių ir laiko, uoliai mokėsi ir ruošėsi savo dėstomų dalykų medžiagą, ją uoliai mokėsi ir nagrinėjo, tuo pačiu mokydamasis ir pats. Laiko trūkumą lėmė ir tai, kad labai dažnai iš Kauno važinėdavo į Filomatų susirinkimus Vilniuje. Jo gyvenime netrūko ir dramų. 1820 m. mirė Mickevičiaus motina, o 1821 m. jo mylima moteris ištekėjo už kito vyro. Šias nuoskaudas rašytojas sudėjo į kūrinį pavadinimu „Vėlinės“. Mokytojaudamas pradėjo daug rašyti. Kaip pirmuosius mokytojavimo metais parašytus kūrinius galima įvardinti „Odę jaunystei“, „Adomo“ dainą, „Filaretų“ dainą ir kt. 1823 m. pasirodė antrasis Mickevičiaus poezijos rinkinys, tačiau savivaliaujant caro valdžiai ir šiai susekus Filaretų ir Filomatų draugijas, suėmė daug jos narių, tarp kurių buvo ir pats Mickevičius. Jis pusę metų buvo įkalintas Vilniaus Bazilijonų vienuolyne. Tačiau 1824 m. pasibaigus bylai, buvo paleistas už užstatą. Po šio incidento, 1824 m. rudenį Mickevičius išsikėlė gyventi į Sankt Peterburgą. Kurį laiką gyveno Odesoje, keliavo po Krymą, kurio įspūdžiais remiantis 1826 m. išleido kūrinį „Krymo sonetai“. Vėliau gavo tarnybą Maskvoje, kur bendravo su daug pasiekusiais ir įtakingais žmonėmis. Draugų padedamas, Mickevičius 1829 m. išsikėlė gyventi į Romą. Būnant ten, 1830 m. jis gavo žinią apie sukilimą Lenkijoje ir Lietuvoje. Atvykti dėl asmeninių priežasčių Mickevičius negalėjo. Kai atvyko 1831 m., sukilimas jau buvo nuslopintas. Nuo 1840 m. Paryžiuje Mickevičius saitė slavų literatūros kursą, o 1848 m. Europoje prasidėjus didžiausioms revoliucijoms, keliavo į Italiją organizuoti lenkų legiono kovai su Austrija. Paskutinysis gyvenimo laikotarpis siejamas su Rusijos – Turkijos karu. Mickevičius nedelsdamas atvyko į Konstantinopolį, kur buvo telkiami lenkų pulkai, tačiau būdamas Konstantinopolyje susirgo cholera, tad 1855 m. Adomas Bernardas Mickevičius mirė. Buvo palaidotas Paryžiuje, tačiau 1890 m. jo palaikai buvo pervežti į Krokuvą ir iškilmingai palaidoti Vavelio katedroje.

Kūryba ir jos bruožai

Adomas Mickevičius savo kūrybos dėka garsėja kaip kovingas ir atsidavęs romantikas. Savo kūriniuose gina svarbiausią tautos ir asmenybės teisę į savo laisvę, autonomiją. Peikia baudžiavą ir skatina tautą kilti į kovą prieš tuomet įsiviešpatavusią carinę valdžią. Tačiau kaip vieną svarbiausių aspektų Adomo Mickevičiaus kūryboje galima pabrėžti begalinę meilę ir atsidavimą savo gimtajam kraštui bei didingai jo istorijai. Savo poemose kaip tikras patriotas išaukštino lietuvius, kurie drąsiai kovojo su kryžiuočiais. Jis pabrėžė jų valingumą, patriotizmą, drąsą, atsidavimą. Taip pat poetizuojama ir nuostabi Lietuvos gamta, detaliai aprašomas įspūdingas jos paveikslas. Tokie kūriniai buvo tarsi atspirties taškas tautiniams judėjimams, tautos savimonės ugdymui.

Kūrinių aprašymai

„Jano Čečioto, kaip tikrojo nario, pasveikinimas“

Tai Adomo Mickevičiaus filomatų posėdyje išsakyta kalba. Šis posėdis vyko 1819 m. sausio 12 dieną. Būtent tą dieną į filomatų draugiją buvo priimtas Janas Čečiotas – Lietuvos visuomenės veikėjas, poetas bei tautosakos rinkėjas. Kaip kad ir matoma kalbos pavadinime, tai yra Jano Čečioto įstojimo į filomatų draugiją proga išsakyta Adomo Mickevičiaus kalba. Ji kupina patoso ir didingo tono. Ji prasideda nuo ypatingo kreipinio: „Garbusis mūsų bičiuli ir broli!“ ir kreipiasi į Janą Čečiotą kaip į beprotiškai svarbų filomatų draugijai žmogų. Tad pirmiausia Mickevičius džiaugsmingai praneša, kad Čečiotas buvo priimtas į narius, o vėliau ima kalbėti apie pačią draugiją ir jos svarbiausius bei kilniausius tikslus, kuriuos kartais įgyvendinti yra labai sunku dėl tam tikrų sunkumų, kurių taip pat nevengia paminėti savo kalboje. Tad Mickevičius kalboje džiaugiasi galėdamas plėsti filomatų gretas ir tokios draugijos pagalba keisti visuomenę, ją šviesti. Juk pasak jo, draugijoje yra veikti lengviau, nei kad po vieną. Draugija yra labai stiprus vienetas, kuris gali pasiekti daug, jeigu tik bus veikiama išvien. Tad kartu su tokia patoso kupina kalba Mickevičius kalbos pabaigoje iškilimingai vardina ir pačius draugijos principus, kuo jie svarbūs ir kodėl jų yra būtina laikytis. Kaip kad pats Mickevičius kalboje sako, išvardina Janui Čečiotui savotišką filomatų katekizmą, kurio šis nuolatos turi laikytis ir nuolat juo sekti. Išvardinus viską, Mickevičius dar kartą pasidžiaugia Janu Čečiotu kaip naujuoju nariu ir išreiškia savo viltis, kad šis draugijoje pritaptų ir dirbtų tikslingai. Ši kalba yra paprasta sveikinimo kalba, kurioje aiškiai išdėliojami principai, draugijos viltys ir lūkesčiai.

Konspektai

10 kl. lietuvių kalbos konspektas pasiruošimui literatūroms pamokoms

Ruošiatės dešimtos klasės egzaminams, tačiau niekaip nerandate struktūrizuotos informacijos šaltinio apie visus privalomus autorius? Siūlome jums puikią išeitį – visų dešimtos klasės privalomų autorių konspektą. Šis konspektas jums padės pasiruošti egzaminams kur kas lengviau. Kaip? Atsakymas paprastas! Šis konspektas – tai struktūrizuotai pateiktos informacijos apie visus privalomus dešimtos klasės autorius…


12 kl. lietuvių kalbos konspektas pasiruošimui prieš egzaminą + testai

Lietuvių kalbos konspektas abiturientams + testai žinių pasitikrinimui. Ar ruoštis lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminui dabar atrodo sunkiau nei atrodė iš pradžių? Informacijos perteklius įvairiuose šaltiniuose apie visus privalomus autorius apsunkina mokymosi procesą? Turime jums paruošę idealią išeitį! Pristatome jums struktūrizuotą ir išsamų dvyliktos klasės privalomų autorių konspektų rinkinį,…


Istorijos konspektas pasiruošimui prieš egzaminą + testai

Istorija – tai ko gero pats plačiausias, daugiausiai informacijos aprėpiantis dalykas mokykloje, kuriam pasiruošti trunka išties nemažai laiko. Vieniems tai sekasi daryti lengviau, kitiems – kiek sunkiau. Tačiau bet kokiu atveju, kiekvienam mokantis, yra reikalingi konspektai. Šiuo atveju paruošėme idealų variantą – išsamius ir struktūrizuotai paruoštus istorijos konspektus, kurie padės…


Biologijos konspektas pasiruošimui prieš egzaminą + testai

Biologija – tai itin išsamus ir vertingas dalykas, kurio mokantis galima sužinoti apie gyvąją gamtą bei jos dėsnius. Todėl biologija yra labai sudėtingas mokslas, kuriam pasiruošti reikalinga labai daug informacijos. Tačiau ką daryti, jeigu ruošiantis biologijos brandos egzaminui a kitam biologijos atsiskaitymui informacijos yra per daug, o šaltiniai ilgi bei…


Praktiniai šimtukininkų patarimai. Kaip efektyviai pasiruošti egzaminams?

Baigiamieji egzaminai mokykloje – tai kone pats svarbiausias kiekvieno mokinio gyvenimo įvykis, lydintis mokinį į visiškai kitą, kol kas dar nepažintą ir viliojantį, aukštesnį gyvenimo etapą. Baigiamieji egzaminai yra tarsi vartai, arba leisiantis mokiniui keliauti toliau, arba užveriantys kelią į perspektyvas bei galimybes mokslo įgavimo srityje. Taigi nenuostabu, kodėl kiekvienam egzaminai yra tokie svarbūs bei…

Kalbėjimai su šiuo autoriumi (Visi kalbėjimai patikrinti redaktoriaus)

Vilniaus universiteto reikšmė XIX a. Lietuvos kultūrai, prisimenant universiteto auklėtinius ir pasvarstant, ar studijos ir veikla galėjo turėti įtakos rašytojų kūrybai? – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Aprašymas: Vilniaus universitetas – tai nuo 1579 m. gyvuojantis kultūros ir mokslo židinys, kuris ugdo ir formuoja inteligentiškas asmenybes. Akivaizdu, kad Vilniaus universitetas figūravo ir XIX a. rašytojų gyvenime, tad šiame kalbėjimo pavyzdyje argumentuotai nagrinėjama, kokios įtakos galėjo turėti studijos ir gyvenimas Vilniaus universitete tokiems lietuvių rašytojams, inteligentams ir ypač…


Tėvynės ir žmogaus santykių tema lietuvių literatūroje. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Kaip žmogus suvokia savo ryšį su tėvyne?  Trumpas aprašymas: Tėvynė ir žmogus – tai du neatsiejami ir praktiškai vienas nuo kito labai priklausantys objektai. Tėvynė yra svarbi žmogui, o žmogui ta tėvynė svarbi dar labiau. Tad, akivaizdu, jog iš to kyla tam tikras santykis. Kaip jis yra reprezentuojamas lietuvių literatūroje,…


Kelionė į praeitį Lietuvos literatūros kūriniuose. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Aprašymas: Lietuvių literatūra gali būti laikoma savotiška laiko mašina, nes būtent lietuvių literatūra dažnai leidžia žmogui nusikelti net ir į pačius seniausius laikus. Todėl daugelyje lietuvių literatūros kūrinių matoma atitinkama kelionė į praeitį. Kokiais niuansais ji vyksta, kuo ta kelionė į praeitį yra reikšminga, argumentuotai pateikiama šiame kalbėjimo pavyzdyje, remiantis…


Tėvynės vaizdinys romantinėje Lietuvos literatūroje. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Trumpas aprašymas: Lietuvių literatūroje tėvynė – tai vienas dažniausiai aptariamų objektų. Ypač tai būdinga Romantizmo epochos Lietuvos literatūrai. Joje pateikiamas ypač platus ir ypač unikalus tėvynės vaizdinys. Tad koks jis yra iš tiesų, kokiais principais skleidžiasi to meto kūryboje bei kuo jis apskritai yra ypatingas, argumentuotai aptariama šiame kalbėjimo pavyzdyje.…


Tėvynės praradimas – įkvėpimo šaltinis. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Trumpas aprašymas: Tėvynės praradimas – tai labai svarbus tėvynę mylinčio žmogaus praradimas. Todėl jis, kaip ir daugelis kitų veiksnių, puikiai pretenduoja į kūrybinio įkvėpimo šaltinių sąrašą. Tad kokiais principais tėvynės praradimas įvairių rašytojų kūryboje reiškiasi, kaip kūrybinio įkvėpimo šaltinis, argumentuotai aptariama šiame kalbėjimo pavyzdyje. Ilgas aprašymas: Kiekvienas kuriantis žmogus puikiai…


Praradimas – kūrybinio įkvėpimo šaltinis. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Aprašymas: Kūrybinis įkvėpimo šaltinis dažnai reikalingas visiems kūrėjams. Tačiau kūrėjai tą šaltinį atranda individualiais būdais. Vienas tokių būdų, ypač pastaraisiais amžiais, tai praradimai. Praradimas sužadina svarbiausius ir giliausius žmogaus jausmus, kuriuos kūrėjas trokšta išlieti ant lapo. Tad tokiu principu sukurtų kūrinių literatūroje turime tikrai nemažai. Todėl šiame kalbėjimo pavyzdyje, remiantis…


Kančia – kūrybos įkvėpimo šaltinis. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Trumpas aprašymas: Kiekvienas žmogus žino, kas yra kančia. Žmogų dažnai ištinka sunkūs išgyvenimai, kurie sukrečia jo gyvenimą ir jį visiškai pakeičia. Tuomet žmogus jaučia skausmą, neviltį ir kitus neigiamus jausmus. Vis dėlto kančia nėra vien neigiama – ji gali apdėti kurti. Kančia gali pakeisti žmogų ir tapti jam įkvėpimo šaltiniu.…


Lietuvos kraštovaizdis XIXa. literatūroje. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Trumpas aprašymas: XIXa. yra romantizmo epochos pradžia, kurioje užgimsta tautiškumo idėjos. Šios idėjos atkeliauja ir į Lietuvą – nors tuo metu Lietuva yra carinės Rusijos priespaudoje, o tautiškumą yra bandoma slopinti, tačiau rašytojai remiasi romantizmo idėjomis savo kūriniuose, kad palaikytų tautos dvasią. Romantizmas ypač išaukština gamtą – tad nenuostabu, kad…


Poetų ir kūrybos galios išaukštinimas romantizmo epochoje. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Aprašymas: Romantizmo epocha – tai viena gražiausių epochų lietuvių literatūroje, kada kūryboje buvo akcentuojami labai svarbūs žmogaus kasdienybei akcentai. Tad šiame kalbėjimo pavyzdyje argumentuotai kalbama apie poetų ir kūrybos galios išaukštinimas romantizmo epochoje, kalbama, kaip visa tai buvo reprezentuojama kūryboje. Prie kiekvieno kalbėjimo galėsite įsigyti šiuos priedus: išplėstinį planą; skaidres;…


Žmogaus santykis su tėvyne Lietuvos literatūroje. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Kaip literatūroje keitėsi  žmogaus ir tėvynės santykis? Trumpas aprašymas: Žmogus jau nuo pat mažens yra susietas su tėvyne. Todėl bet kokiu atveju, vienoks ar kitoks santykis tarp žmogaus ir tėvynės tikrai egzistuoja. Tad koks tas santykis tarp žmogaus ir tėvynės egzistuoja. Ilgas aprašymas: Kiekvienas žmogus be abejonės turi savo tėvynę.…

Kodėl verta pirkti iš Potemes.lt?
  • Mokomųjų kalbėjimų rašyme turime 10-ių metų patirtį.
  • Visiems kalbėjimams yra paruošti išplėstiniai planai, skaidrės, galimi egzaminavimo klausimai bei informaciniai šaltiniai.
  • Visi kalbėjimai yra pakartotinai patikrinami profesionalaus redaktoriaus!
Ką turi pasakyti mūsų klientai?