Jūsų patogumui paruošėm supaprastintą paiešką. Įrašykite raktinį žodį ir raskite sau tinkantį kalbėjimą, pastraipą, rašytoją. Sąrašas atsiras suvedus nors vieną raktažodį:

Kalbėjimo potemės 2019

Rašome pavyzdinius kalbėjimus jau 9-us metus, todėl galite pasikliauti mumis! 🙂 Pasirinkite Jūs dominančią potemę ir atsisiųskite lietuvių kalbos kalbėjimą per 5 minutes! Jei kalbėjimas Jūsų mokyklai jau užimtas, parašykite mums el. paštu Potemes.lt@gmail.com, suderinsime terminą naujo kalbėjimo parašymui 🙂

Adomas Mickevičius (biografija, kūrybos bruožai, konspektas, kalbėjimai, pastraipos)

autorio nuotrauka
Biografija

Lietuvos ir Lenkijos poetu vadinamas Adomas Bernardas Mickevičius gimė 1798 m. Zaosėje, netoli Naugarduko miesto vakarų Baltarusijoje. Šio poeto kilmė siejama su lietuviška bajorų Rimvydų – Mickevičių gimine, kuri gyveno etnografiniame Lietuvos pakraštyje – Rodūnės apylinkėse, XVII a. pabaigoje išsikėlusia į Naugarduką. Ši giminė kalbėjo lenkiškai, nors save laikė lietuvių bajorais. 1815 m. Adomas Mickevičius baigė Naugarduko mokyklą, vėliau įstojo į Vilniaus universitetą, kuriame mokėsi lenkų ir kitų tautų literatūros. Būtent studijavimo metais Adomas Mickevičius parašė pirmuosius savo eilėraščius. Ketveri metai universitete subrandino Adomą Mickevičių kaip asmenybę bei augantį talentą. Svarbų istorinį žingsnį Mickevičius žengė 1817 m. su rašytoju Tomu Zanu įkūręs Filomatų (mokslo mylėtojų) draugiją. 1819 m. kai baigė universitetą, poetas išvyko mokytojauti į Kauno apskrities mokyklą. Gavo apgyvendinimą prie Kauno rotušės, kur dabar įsikūrusi Jėzuitų gimnazija. Mokykloje Mickevičius mokė visuotinės literatūros, lotynų kalbos, antikinės istorijos, poetikos, retorikos, gramatikos ir net politinės ekonomikos. Daugeliu atžvilgių tai suformavo Mickevičiaus atsakomybės jausmą, nes jis, nors ir trūko žinių ir laiko, uoliai mokėsi ir ruošėsi savo dėstomų dalykų medžiagą, ją uoliai mokėsi ir nagrinėjo, tuo pačiu mokydamasis ir pats. Laiko trūkumą lėmė ir tai, kad labai dažnai iš Kauno važinėdavo į Filomatų susirinkimus Vilniuje. Jo gyvenime netrūko ir dramų. 1820 m. mirė Mickevičiaus motina, o 1821 m. jo mylima moteris ištekėjo už kito vyro. Šias nuoskaudas rašytojas sudėjo į kūrinį pavadinimu „Vėlinės“. Mokytojaudamas pradėjo daug rašyti. Kaip pirmuosius mokytojavimo metais parašytus kūrinius galima įvardinti „Odę jaunystei“, „Adomo“ dainą, „Filaretų“ dainą ir kt. 1823 m. pasirodė antrasis Mickevičiaus poezijos rinkinys, tačiau savivaliaujant caro valdžiai ir šiai susekus Filaretų ir Filomatų draugijas, suėmė daug jos narių, tarp kurių buvo ir pats Mickevičius. Jis pusę metų buvo įkalintas Vilniaus Bazilijonų vienuolyne. Tačiau 1824 m. pasibaigus bylai, buvo paleistas už užstatą. Po šio incidento, 1824 m. rudenį Mickevičius išsikėlė gyventi į Sankt Peterburgą. Kurį laiką gyveno Odesoje, keliavo po Krymą, kurio įspūdžiais remiantis 1826 m. išleido kūrinį „Krymo sonetai“. Vėliau gavo tarnybą Maskvoje, kur bendravo su daug pasiekusiais ir įtakingais žmonėmis. Draugų padedamas, Mickevičius 1829 m. išsikėlė gyventi į Romą. Būnant ten, 1830 m. jis gavo žinią apie sukilimą Lenkijoje ir Lietuvoje. Atvykti dėl asmeninių priežasčių Mickevičius negalėjo. Kai atvyko 1831 m., sukilimas jau buvo nuslopintas. Nuo 1840 m. Paryžiuje Mickevičius saitė slavų literatūros kursą, o 1848 m. Europoje prasidėjus didžiausioms revoliucijoms, keliavo į Italiją organizuoti lenkų legiono kovai su Austrija. Paskutinysis gyvenimo laikotarpis siejamas su Rusijos – Turkijos karu. Mickevičius nedelsdamas atvyko į Konstantinopolį, kur buvo telkiami lenkų pulkai, tačiau būdamas Konstantinopolyje susirgo cholera, tad 1855 m. Adomas Bernardas Mickevičius mirė. Buvo palaidotas Paryžiuje, tačiau 1890 m. jo palaikai buvo pervežti į Krokuvą ir iškilmingai palaidoti Vavelio katedroje.

Kūryba ir jos bruožai

Adomas Mickevičius savo kūrybos dėka garsėja kaip kovingas ir atsidavęs romantikas. Savo kūriniuose gina svarbiausią tautos ir asmenybės teisę į savo laisvę, autonomiją. Peikia baudžiavą ir skatina tautą kilti į kovą prieš tuomet įsiviešpatavusią carinę valdžią. Tačiau kaip vieną svarbiausių aspektų Adomo Mickevičiaus kūryboje galima pabrėžti begalinę meilę ir atsidavimą savo gimtajam kraštui bei didingai jo istorijai. Savo poemose kaip tikras patriotas išaukštino lietuvius, kurie drąsiai kovojo su kryžiuočiais. Jis pabrėžė jų valingumą, patriotizmą, drąsą, atsidavimą. Taip pat poetizuojama ir nuostabi Lietuvos gamta, detaliai aprašomas įspūdingas jos paveikslas. Tokie kūriniai buvo tarsi atspirties taškas tautiniams judėjimams, tautos savimonės ugdymui.

Kūrinių aprašymai

„Jano Čečioto, kaip tikrojo nario, pasveikinimas“

Tai Adomo Mickevičiaus filomatų posėdyje išsakyta kalba. Šis posėdis vyko 1819 m. sausio 12 dieną. Būtent tą dieną į filomatų draugiją buvo priimtas Janas Čečiotas – Lietuvos visuomenės veikėjas, poetas bei tautosakos rinkėjas. Kaip kad ir matoma kalbos pavadinime, tai yra Jano Čečioto įstojimo į filomatų draugiją proga išsakyta Adomo Mickevičiaus kalba. Ji kupina patoso ir didingo tono. Ji prasideda nuo ypatingo kreipinio: „Garbusis mūsų bičiuli ir broli!“ ir kreipiasi į Janą Čečiotą kaip į beprotiškai svarbų filomatų draugijai žmogų. Tad pirmiausia Mickevičius džiaugsmingai praneša, kad Čečiotas buvo priimtas į narius, o vėliau ima kalbėti apie pačią draugiją ir jos svarbiausius bei kilniausius tikslus, kuriuos kartais įgyvendinti yra labai sunku dėl tam tikrų sunkumų, kurių taip pat nevengia paminėti savo kalboje. Tad Mickevičius kalboje džiaugiasi galėdamas plėsti filomatų gretas ir tokios draugijos pagalba keisti visuomenę, ją šviesti. Juk pasak jo, draugijoje yra veikti lengviau, nei kad po vieną. Draugija yra labai stiprus vienetas, kuris gali pasiekti daug, jeigu tik bus veikiama išvien. Tad kartu su tokia patoso kupina kalba Mickevičius kalbos pabaigoje iškilimingai vardina ir pačius draugijos principus, kuo jie svarbūs ir kodėl jų yra būtina laikytis. Kaip kad pats Mickevičius kalboje sako, išvardina Janui Čečiotui savotišką filomatų katekizmą, kurio šis nuolatos turi laikytis ir nuolat juo sekti. Išvardinus viską, Mickevičius dar kartą pasidžiaugia Janu Čečiotu kaip naujuoju nariu ir išreiškia savo viltis, kad šis draugijoje pritaptų ir dirbtų tikslingai. Ši kalba yra paprasta sveikinimo kalba, kurioje aiškiai išdėliojami principai, draugijos viltys ir lūkesčiai.

Konspektas

Atsisiųsk konspektą ir skaidres: Adomas Mickevičius
  • Svarbiausi rašytojo biografijos faktai
  • Pagrindiniai kūrybos bruožai
  • Kūryboje vyraujančios temos
  • Žymiausių kūrinių santraukos ir veikėjų aprašymai
  • Galimi kalbėjimo/rašinio argumentai
  • Populiariausios autoriaus citatos
  • Rašytojo svarbiausių gyvenimo faktų chronologija
Kalbėjimai (Visi kalbėjimai patikrinti redaktoriaus)

Jaunatviško maksimalizmo privalumai ir trūkumai. Kalbėjimas apie jaunatvišką maksimalizmą.

Jaunystė – neabejotinai vienas iš gražiausių žmogaus gyvenimo etapų. Kol žmogus yra jaunas, jis ir drąsiau svajoja, ir jo užmojai yra didesni. Be to, jaunystėje turima daugiau energijos, kuri gali būti naudingai panaudota kilniems tikslams. Galima drąsiai teigti, kad nuo šio gyvenimo tarpsnio neatsiejamas jaunatviškas maksimalizmas. Tačiau jis ne visuomet…


Lietuvos ir lietuvio įvaizdis lietuvių literatūroje

Lietuva pasižymi itin unikalia ir didinga istorine praeitimi. Su tuo sietinas ne tik mūsų tėvynės paveikslas, bet ir joje gyvenančių žmonių – lietuvių įvaizdžiai. Atsižvelgiant į lietuvių literatūros autorių kūrybą, kurioje pateikiami Lietuvos istorijos epizodai ir mūsų krašto žmonių gyvenimo vaizdai, galima pastebėti tėvynės meilės, kovingumo, nepalaužiamos stiprybės, tautinės savimonės,…


Žmogaus ir Tėvynės tema literatūroje.

XIX a. literatūros kritikas Visarionas Belinskis yra pasakęs, jog kas yra svetimas savo tėvynei, tas svetimas ir žmonijai. Tokia mintis išties pabrėžia žmogaus ir tėvynės artumą. Per šį artumą išreiškiama ir žmogaus meilė tėvynei, kuri yra labai didelė, tarsi apimanti viską. Žmogus ir tėvynė yra tarsi neišskiriamas vienis. Literatūroje tokia…


Tobulo pasaulio samprata literatūroje.

Daugelis dažnai įsivaizduoja, koks visgi turėtų būti tobulas pasaulis. Vieni pasakytų, jog tobulas pasaulis egzistuotų tik tuo atveju, jei nebūtų karų, kiti teigtų, kad pasaulį tobulu būtų galima vadinti tada, kai žmonės pradėtų laikytis svarbiausių vertybių, būtų patriotiški ir panašiai. Tiesa, pasaulis kiekvienam tobulas atrodytų individualiai, nes kiekvienas turi savitą…


Lietuviškoji tematika A. Mickevičiaus kūryboje.

Adomas Mickevičius yra iškiliausias XIX a. Lietuvos poetas, lenkų literatūros klasikas bei apskritai ypač reikšminga Europos Romantizmo figūra. Jis gimė Naugarduke, smulkiųjų bajorų šeimoje. Šis rašytojas jau nuo pat jaunų dienų kūrė eilėraščius, dalyvavo įvairiausiuose konkursuose ir visaip kitaip plėtė savo kūrybines jėgas. Tai suteikė jam šansą tapti vienu žinomiausių…


Maišto, kaip žmogaus tobulinimo variklio, vaizdavimas lietuvių literatūroje.

Kiekvienas žmogus savo gyvenime susiduria su neteisybe – nepalankiomis politinėmis, ekonominės sąlygomis, žiauriu kitų žmonių elgesiu, absurdiškomis, visuomenėje nusistovėjusiomis normomis ir taisyklėmis. Kai kurie tyliai bando prisitaikyti prie tokių sąlygų, nes nemano, kad yra pajėgūs ką nors pakeisti. Tokie prisitaikėliški žmonės parodo savo silpnumą. Prisitaikėliškumo priešininkais galima laikyti maištininkus –…


Žmogus ir tauta lietuvių poezijoje.

Visais laikais buvo nagrinėjamas, analizuojamas ir aukštinamas žmogaus ir tėvynės ryšys. Dauguma rašytojų ir kūrėjų vaizdavo šį ryšį kaip nuolatinį, svarbų ir nesikeičiantį, kol asmuo yra arti savo gimtosios žemės, čia kuria savo gyvenimą, siekia tikslų, šviečia kitus žmones, augina vaikus, dirba ir kitaip prasmingai leidžia laiką. Ypač jausmingai tėvynės…


Gyventi sau ar dėl kitų: ką ir kodėl dažniausiai renkasi žmogus? Pagrįskite savo požiūrį literatūros pavyzdžiais.

Vienas garsiausių Europos romantikų Adomas Mickevičius rašė: „Kas šios žemės vargų nepatyrė,/ Tas saldybių dangaus neragaus“; „Kas nebuvo žmogum niekados,/ Tam žmogus ir padėti negali“. Iš šių minčių kyla klausimas – kodėl svarbu patirti „žemės vargus“? Žmogus gali būti laimingas ir mėgautis suteiktais malonumais tik tada, kai juos užsidirba, kai…


Ilgesys ir kančia kaip kūrybinio įkvėpimo šaltiniai. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Kiekvienas žmogus savo gyvenime susiduria su įvairiais iššūkiais. Iššūkiu galime laikyti ne tik įvairius likimo smūgius bei skaudžius įvykius kurie nutinka žmogui, bet ir sudėtingas emocijas bei vidines būsenas, kurias tenka patirti. Vienos sudėtingiausių iš šių būsenų – kančia ir ilgesys. Šios tarpusavyje glaudžiai susijusios būsenos apima žmogų, kai jis…


Romantinės pasaulėžiūros atšvaitai lietuvių literatūroje. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Romantikų nusivylimas ir nepasitenkinimas tikrove, jų svajonė apie gražesnį pasaulį ryškiai atsispindi to meto literatūroje. Ypač didelę reikšmę romantikai teikia meilės jausmui. Jis romantinėje literatūroje – jėga, amžiams susiejanti žmones padedanti nugalėti egoistinio pasaulio prozą. Ten, kur nėra meilės, viešpatauja savanaudiškumas, neapykanta, ir šaltas prakticizmas. Meilė lengvina, skaidrina žmogaus buitį.…


Meilės tema literatūros puslapiuose. Kalbėjimas apie meilę literatūroje. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Meilės jausmas – ypatingas. Jis lydi kiekvieną, tačiau meilė aktuali ne tik kasdieniniame gyvenime, bet ir literatūroje. Tad šioje kalboje argumentuotai aptariama, kaip reiškiasi meilė ir jos tema literatūros kūriniuose, kuriuose sužiba svarbiausi aspektai, susiję su nagrinėjama tema. Taip pat, norime visus pradžiuginti, nes nuo šių metų, visi mūsų parašyti…


Kodėl žmogus jaučiasi vienišas? Kalbėjimas apie vienatvę. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Vienatvė – jausmas, kuris lydi kiekvieną žmogų. Vienatvę vieni žmonės priima lengvai, tačiau kitiems tai būna sunkus iššūkis. Žmonės gali jaustis vieniši dėl daugybės priežasčių – jie gali būti svetimoje šalyje ar būti praradę gimines. Tačiau kiekvienas žmogus vienatvę išgyvena vis kitaip ir jaučiasi vienišas dėl skirtingų priežasčių. Šiame kalbėjime…


Ar kenčia žmogus palikęs gimtuosius namus? – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Reikšminga paminėti gimtųjų namų svarbą žmogui, kurie suteikia paguodos, pripildo sielą džiaugsmu, kai yra sunku ir liūdna, priverčia iš naujo pažinti ir įsiklausyti į save, kai atrodo, jog viskas griūna ir slysta iš po kojų. Todėl nėra ko stebėtis, jog palikus gimtųjų namų erdvę, yra išgyvenamas vidinis prieštaravimas tarp savęs…


Poetinės Lietuvos paveikslas lietuvių literatūroje. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Lietuva – tai mūsų tėvynė. Būtent Lietuva jau nuo seno yra didinga šalis, kuri verta didžiausių liaupsių ir geriausio vertinimo, todėl ne vienas rašytojas savo kūriniuose rinkosi kurti poetinį Lietuvos vaizdą, kuris atvaizduojamas per rašytojų tėvynės ilgesį, meilė, gamtos ir kultūros pajautas. Tad šioje kalboje remiantis garsiais lietuvių literatūros rašytojų…


Tėvynės ilgesys Lietuvos emigrantų rašytojų kūryboje. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Tėvynė žmogui – pati svarbiausia ir pati brangiausia. Ko gero, žmogus be tėvynės būtų niekas. Tad visa tai jaučiama ir daugelio Lietuvos garsių rašytojų emigrantų kūryboje, kurioje jie sudeda savo tėvynės ilgesio ir meilės temas taip, kad skaitytojai pajaustų tai, ką jie jaučia ir suvoktų svarbiausius aspektus gyvenime susijusius su…


Vertybės, kurios labiausiai išryškėja, praradus tėvynę. Apibūdinkite, kokios vertybės atrandamos, patiriant tėvynės ilgesį. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Žymus romėnų retorikas ir filosofas Markas Tulijus Ciceronas teigė: „Mums brangūs tėvai, brangūs vaikai, artimi giminaičiai; bet visi meilės vaizdiniai jungiasi viename žodyje „Tėvynė“. Kuris doras žmogus suabejos numirti už ją, jeigu tuo gali atnešti jai naudos“? Gimtasis kraštas – tai vieta, kuri sukelia daug emocijų, prisiminimų, nutiesė kelią į…


Kaip lietuvių rašytojai apibūdina meilę? – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Šioje kalboje yra šnekama apie lietuvių literatūroje pavaizduotą meilę. Paprastai meilės viena sąvoka neapibūdinsi. Būtent taip yra ir lietuvių literatūroje – meilė yra įvairialypė. Taigi, remiantis populiariausiais literatūros rašytojais ir jų kūriniais, yra nagrinėjama, kokia meilė visgi yra vaizduojama lietuvių literatūroje bei kas tam turėjo įtakos. Prie kiekvieno kalbėjimo galėsite…


Pozityvumas lietuvių literatūroje. Pasirinkite kelis lietuvių literatūros pavyzdžius, kuriuose jaučiamas pozityvus požiūris į pasaulį. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Žmogaus požiūris į pasaulį lemia tai, kaip jis prisitaiko jį supančioje aplinkoje, kaip siekia užsibrėžtų tikslų ir tai, kiek jis yra sėkmingas. Galima teigti, kad kuo požiūris pozityvesnis, tuo žmogui lengviau ugdyti savo asmenybę ir vertybinę sistemą, įgyvendinti savo tikslus, įveikti negandas ir eiti sėkmingo gyvenimo kelio link. Apie tai,…

Kodėl verta pirkti iš Potemes.lt?
  • Kalbėjimų rašyme turime 9-ių metų patirtį.
  • Visiems kalbėjimams yra paruošti išplėstiniai planai, skaidrės, galimi egzaminavimo klausimai bei informaciniai šaltiniai.
  • Visi kalbėjimai yra pakartotinai patikrinami profesionalaus redaktoriaus!
Ką turi pasakyti mūsų klientai?