Jūsų patogumui paruošėm supaprastintą paiešką. Įrašykite raktinį žodį ir raskite sau tinkantį kalbėjimą, pastraipą, rašytoją. Sąrašas atsiras suvedus nors vieną raktažodį:

Kalbėjimo potemės 2019
Rašome pavyzdinius kalbėjimus jau 9-us metus, todėl galite pasikliauti mumis! :) Pasirinkite Jūs dominančią potemę ir atsisiųskite lietuvių kalbos kalbėjimą per 5 minutes! Jei kalbėjimas Jūsų mokyklai jau užimtas, parašykite mums el. paštu Potemes.lt@gmail.com, suderinsime terminą naujo kalbėjimo parašymui :)

Algimantas Mackus (biografija, kūrybos bruožai, konspektas, kalbėjimai, pastraipos)

autorio nuotrauka
Biografija

Lietuvių poetas Algimantas Mackus gimė 1932 m. vasario mėn., Pagėgių mieste. 1944 m., dar būdamas visiškai jaunas, Algimantas Mackus kartu su tėvais pasitraukė į Vakarus, o po penkerių metų, 1949 m. Mackus apsigyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose. Čia jis pradėjo mokytis Ruzvelto universitete, esančiame Čikagoje. Nuo 1954 m. Mackus pradėjo bendradarbiauti su Jungtinių Amerikos Valstijų radiju, kuriame dirbo programoje „Margučio radijas“. Taip pat Mackus daug dirbo spaudoje, tokiuose leidiniuose, kaip „Aidai“, „Dirva“, „Literatūros lankai“, „Margutis“, „Metmenys“ ir kt. Šiuose leidiniuose Algimantas Mackus dažnai skelbdavo įvairias recenzijas, rašė literatūros ir meno kritikos straipsnius, esė bei publicistiką. 1962 m. Algimantas Mackus tapo žurnalo „Margutis“ redaktoriumi. Mackus taip pat buvo įsitraukęs į lietuvių organizacijų veiklą. Kaip rašytojas, Algimantas Mackus debiutavo dar 1950 m. su lyrikos rinkiniu, pavadinimu „Elegijos“. Anuomet jis savo kūrinius, kaip ir pirmąją knygą pasirašė A. Pagėgio slapyvardžiu. Vėliau išleido eilėraščių rinkinį pavadinimu „Jo yra žemė“ ir kt. Algimantas Mackus žuvo 1964 m. žiemą, Čikagoje, patyrus nelaimingą atsitikimą automobilių katastrofoje.

Kūryba ir jos bruožai

Algimanto Mackaus poezija yra siejama su būties prasmingumo praradimu, skilimu tarp kalbos ir tikrovės. Mackaus poezija krypta į XX a. vidurio žmogaus skaudžią istorinę patirtį. Norėdamas perteikti susvetimėjimo ir vertybių nebuvimo problemas, Mackus pripažįsta tik nepagražintą kalbą. Turima omenyje, kad Mackus savo poezijoje vengia įvairiausių kalbos puošmenų, tad Mackaus kūrinių kalba nėra itin jautri, graži ir itin lyriška. Poezija stengiasi viską atskleisti skaudžiai ir itin aštriai, kad būtų sudaromas didesnis įspūdis, pakeliama eilėraščio įtaigumo skalė. Kaip pagrindinius Mackaus poezijos motyvus galima išskirti tokius aspektus, kaip egzistencija, egzilė, Dievas, mirtis ir kalba. Autoriui svarbūs relginiai įvaizdžiai, perteikiantys žmogaus ir Dievo prasilenkimą, žmogaus vienatvės fragmentus.

Kūrinių aprašymai

„Netikėjimas“

Tai Algimanto Mackaus trumpos apimties eilėraštis, išleistas eilėraščių rinkinyje, pavadinimu „Jo yra žemė“, parašytame 1959 m. Šiame eilėraštyje daugiausia dominuoja susvetimėjimo ir atsiskyrimo motyvai. Todėl eilėraštis labiausiai apeliuojamas į savos kartos likimą bei atitinkamus žmogaus vidinius procesus, kurių reikšmė didelė ir šiandien, nepaisant to, kad eilėraštis parašytas prieš daug metų. Taigi eilėraštyje vyrauja eleginė nuotaika, išgyvenamas ypatingas jautrumas dėl vykstančių bei neišvengiamų žmonių gyvenimo procesų. Apskritai eilėraštyje neieškoma jokios išeities iš padėties. Jame tiesiog pateikiami neigiami atsakymai ir išankstinis nusistatymas, raginantis nebeieškoti ir nebetikėti niekuo, nes viskas pamažu keičiasi. Poetas tik paties eilėraščio gale užsimena apie pačių žmonių keitimąsi būnant „ir žemėm, ir pavasariais“ tam, kad būtų galima rasti objektą, kurio ieškojo lyrinis subjektas.

„Užsklanda rečitatyvas ir šauksmas“

Tai vėlgi dar vienas melancholiškas Mackaus eilėraštis, kuriame matoma skausmo, ilgesio perverta gaida. Joje matomi akivaizdūs bibliniai motyvai, susiję su eurcharistija, Dievo atvaizdu ir kt., kurie tik dar labiau sustiprina lyrinio subjekto skausmą ir šauksmą bei savęs raginimą užsimiršti, pamiršti gimtąją žemę, iš kurios teko išvykti ir ją palikti. Visas šis šauksmas interpretuojamas kaip gaili malda, kupina jautrumo ir susikaupusių viduje jausmų, kurie kelia kančią, žiaurią egzaltaciją ir skausmą. Šį skausmą tokioje sunkioje, sunkiai pragyvenamoje minutėje supranta tik pats Dievas, kuriam tarytum lyrinis subjektas atsiduoda ir aktyviai meldžiasi trokšdamas grįžti į savo gimtuosius namus, kurių jis taip pasiilgo ir kurių jam taip trūksta, nes kiekvienas posmas turi bent po vieną nuorodą į namų ilgesio temą. Šios nuorodos susijusios su motinos įsčiomis, namų amžinumu, vaikystės motyvais ir kt.

„Lietuva“

„Lietuva“ – patriotinis, iš dviejų dalių sudėtas, namų ilgesio persmelktas eilėraštis. Jame, kaip ir daugelyje Mackaus eilėraščių vėlgi nuo pat eilėraščio pradžios vyrauja melancholiškas, ilgesio ir liūdesio kupinas bei kiek pesimistiškas tėvynės ilgesio jausmas. Jis tik dar kartą išduoda asmeninius Algimanto Mackaus išgyvenimus egzode. Jis tarsi šaukiasi namų, bet pats supranta, kad juos pasiekti visgi nėra taip lengva. Žinoma, Mackus eilėraštyje nemini Lietuvos ir apie ją kalba netiesiogiai, nes būtent poetinėje dermėje esmė išlieka ta pati – lyriniam subjektui reikia jo tėvynės, bet akivaizdžiai matyti, jog lyriniam subjektui sava tėvynė dabar jau prabanga, kurios jis nebesulauks, nes eilėraštyje pastebimi ir mirties motyvai, priešlaikinis nusitekimas.

Kalbėjimai (Visi kalbėjimai patikrinti redaktoriaus)

Tėvynės tema egzodo poezijoje.

Johanas Volfgangas fon Gėtė savo filosofine mintimi: „Svetur tėvynės nesurasi“ teigė didelį reikšmingumą tėvynės vaidmeniui žmogaus gyvenime. Tėvynės tema labai glaustai ir įvairiais bruožais nagrinėjama egzodo poezijoje, kurioje kiekvienas autorius savo pasaulėžiūros suvokimo idėjas interpretuoja skirtingai bei individualiai. Egzodo poezijos atstovai nagrinėjo įvairialypes temas, susijusias su tėvyne: ilgesys, skausmai, vaikystės…


Žmogaus santykis su tėvyne Lietuvos literatūroje

Šioje kalboje nagrinėjamas žmogaus santykis su tėvyne lietuvių literatūroje. Galima pastebėti, jog šis santykis bėgant laikui kinta, priklausomai nuo istorinio laikotarpio. Tai labai plati tema, ją galima nagrinėti, pasitelkiant įvairių epochų kūrinius. Todėl pasirinktos dvi epochos – Romantizmas ir Modernizmas. Nagrinėjami šių epochų lietuvių literatūros kūriniai, kurie geriausiai iliustruoja, kaip…


Keliautojo motyvas lietuvių literatūroje. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Kalbėjime aptariama kelionės svarba žmogaus gyvenime, laikantis nuostatos, kad kelionė keičia žmogų, jo požiūrį į save bei gyvenimą ir santykį su kitais žmonėmis bei pasauliu. Apžvelgiami skirtingi keliautojais ir jų unikalios kelionės jiems, kaip asmenybėms, svarbiu emociniu aspektu. Remiantis prozos bei poezijos kūriniais, parodoma, jog kelionė žmogui yra tarsi išbandymas,…

Kodėl verta pirkti iš Potemes.lt?
  • Kalbėjimų rašyme turime 9-ių metų patirtį.
  • Visiems kalbėjimams yra paruošti išplėstiniai planai, skaidrės, galimi egzaminavimo klausimai bei informaciniai šaltiniai.
  • Visi kalbėjimai yra pakartotinai patikrinami profesionalaus redaktoriaus!
Ką turi pasakyti mūsų klientai?