Jūsų patogumui paruošėm supaprastintą paiešką. Įrašykite raktinį žodį ir raskite sau tinkantį kalbėjimą, pastraipą, rašytoją. Sąrašas atsiras suvedus nors vieną raktažodį:

Kalbėjimo potemės 2019

Rašome pavyzdinius kalbėjimus jau 9-us metus, todėl galite pasikliauti mumis! 🙂 Pasirinkite Jūs dominančią potemę ir atsisiųskite lietuvių kalbos kalbėjimą per 5 minutes! Jei kalbėjimas Jūsų mokyklai jau užimtas, parašykite mums el. paštu Potemes.lt@gmail.com, suderinsime terminą naujo kalbėjimo parašymui 🙂

Algirdas Julius Greimas (biografija, kūrybos bruožai, konspektas, kalbėjimai, pastraipos)

autorio nuotrauka
Biografija

Lietuvių kilmės prancūzų semiotikas, kalbininkas, mitologas bei eseistas Algirdas Julius Greimas gimė 1917 m. Tulos mieste, Rusijoje. Greimui dar būnant visiškai mažam, jam su šeima Pirmojo pasaulinio karo metais teko pasitraukti į Rusijos gilumą. Po karo, 1919 m. Greimas su šeimyna grįžo į Lietuvą. Iki 1927 m. Greimas mokėsi Kupiškio progimnazijoje. Nuo 1929 m. iki 1931 m. jis gyveno Šiauliuose ir mokėsi berniukų gimnaziją. Vėliau Marijampolėje baigė Rygiškių Jono gimnaziją. Iki 1935 m. Greimas studijavo teisės mokslus Vytauto Didžiojo universitete Kaune. , o nuo 1936 m. iki 1939 m. mokėsi kalbotyros Grenobilio universitete. 1939 m. Greimas grįžo į Lietuvą, kur atliko privalomąją karinę tarnybą. Iki 1944 m. Greimas vėl gyveno Šiauliuose, kur mokytojavo bei buvo almanacho „Varpai“ leidimo iniciatorius. 1944 m. Greimas pasitraukė į Prancūziją. Taip pat dėstė Aleksandrijos, Ankaros ir Stambulo bei Puatjė universitetuose. Nuo 1965 m. Algirdas Julius Greimas pradėjo dirbti tarptautinės semiotikos asociacijos generaliniu sekretoriumi, o 1969 m. jis tapo moksliniu vadovu Tarptautiniame semiotikos ir lingvistikos centre Urbine, Italijoje. 1960 m. būdamas aktyvus visuomenės veikėjas, Greimas su bendraminčiais įkūrė Prancūzų kalbos tyrimų draugiją. Būdamas ten, nemažai lankėsi ir Lietuvoje, kur dažnai skaitydavo paskaitas Vilniaus universitete. Svarbu paminėti ir tai, kad Vilniaus universitete Greimui pagerbti yra atidarytas A. J. Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centras. Iš tikro, Greimas aktyviausiai politikoje reiškėsi iki 1951 m. , vėliau jis atsidėjo kultūriniams reikalams, tad iki gyvenimo galo A. J. Greimas daugiausiai laiko skyrė kūrybai. Rašytojas mirė 1992 m., būdamas 74 metų. Mirė Paryžiuje, tačiau palaikai pervežti į Lietuvą ir palaidoti Petrašiūnų kapinėse.

Kūryba ir jos bruožai

Algirdas Julius Greimas daugiausiai rašė mokslinius darbus, tarp kurių buvo ypač daug kalbinių, semiotinių ir leksikografinių darbų. Dalį darbų Greimas parašė prancūziškai, o dalį – lietuviškai. Trumpai tariant, Greimas daugiausiai rašė lingvistikos, semantikos ar semiotikos temomis. Greimas veikaluose formulavo bendrosios semiotikos idėjas bei kėlė Lietuvos kultūros lygį kitų šalių atžvilgiu. Jis labiausiai atsižvelgė į lietuvių kultūrą, jos paveldą bei jo unikalumą, kuris garsino Lietuvą Greimo darbuose. Jis nagrinėjo lietuvių kultūros vyksmą ir formulavo naujus kultūrologijos principus, galimus pritaikyti praktikoje. Greimas turėjo puikų gebėjimą į jau žinomus ir suvokiamus dalykus pažiūrėti kiek kitaip, tarsi tai būtų visiškai nauja. Jis sugebėjo įžvelgti naujus, niekam nematomus dalykus.

Kūrinių aprašymai

„Būti lietuviu“

Tai 1970 m. Prancūzijos lietuvių žiniose publikuotas A. J. Greimo tekstas. Vėliau šis tekstas atsirado ir A. J. Greimo 1991 m. išleistoje knygoje, pavadinimu „Iš arti ir iš toli: Literatūra, kultūra, grožis“. Tai labai jausmingas, daug apmąstymų sukeliantis, kiek filosofinis, glią prasmę nešantis tekstas tekstas, plėtojamas kaip tam tikra esė ar rašinėlis, kuris nuosekliai pasakoja Greimo patirtį, kada jo kadaise visai nevalingai vienas amerikietis paklausė: „Kaip galima būti lietuviu?“. Tad Greimas palei šį amerikiečio klausimą ir plėtoja savo nors ir trumpą, tačiau tikrai prasmingą tekstą. Sykiu Greimas piktinasi, tačiau sykiu ir paaiškina lietuviškumo idėjas, jas pagrįsdamas istoriniais faktais. Šie istoriniai faktai nagrinėjant Greimo tekstą, leidžia geriau susipažinti su lietuviais bei suprasti jų tikrąją esybę. Šalia šio tikrojo lietuvių ir lietuviškumo supratimo daug kalbama apie nepriklausomybę ir jos pagrindus. Tad Greimas filosofiškai kalba apie nepriklausomybės įgavimą ir kokios reikšmės visa tai turėjo lietuviams. Vėliau Greimas, kaip įprasta daugeliui rašytojų, nevadina Lietuvos didele tauta. Lietuvius Greimas sulygina su tam tikra tautine mažuma, kaip kad žydai ar kt. tautos, nes akivaizdu, kad bėgant laikui lietuvių ratas mažėjo ir traukėsi, liko tik stipriausi. Tačiau lietuvius tautine mažuma vadindamas Greimas, žiūrėdamas iš emigranto pozicijos, nelaiko lietuvių silpnais. Kaip tik Greimas lietuvius vadindamas tautine mažuma juos lygina su stipriais, savo identitetą mokančiais išreikšti ir išsaugoti žmonėmis, kurie tuo svečiose šalyse, visgi, gali naudotis kaip tam tikru svarbiu prioritetu, būtent dėl to Greimas pasakoja, kaip daugelis lietuvių svečiose šalyse išdidžiai laikosi savo vardo ir savo šaknų, pabrėžia savo tautybę ir ja naudojasi kaip privalumu, stengdamasis įgyti pranašumą ir unikalumą, kuris būnant Lietuvoje gali atrodyti labai nykus ir nereikšmingas. Nepaisant visko, Greimas rašydamas šį tekstą džiaugiasi savo tautybe ir filosofiškai, pakilia gaida visu tekstu atsako į kadaise amerikiečio užduotą klausimą, kuris gali būti vertinamas kontraversiškai. Tai ypatingas klausimas, į kurį, iš esmės, kiekvienas lietuvis atsakytų skirtingai, tačiau neabejotinai taip, kad pabrėžtų savo, kaip lietuvio pranašumą, kaip kad ir padarė Greimas parašydamas šį tekstą ir publikuodamas jį plačiai visuomenei, kuriai verta išgirsti tokį akibrokštą lietuvių tautinio identiteto ir stiprybės bei unikalumo atžvilgiu.

Kodėl verta pirkti iš Potemes.lt?
  • Kalbėjimų rašyme turime 9-ių metų patirtį.
  • Visiems kalbėjimams yra paruošti išplėstiniai planai, skaidrės, galimi egzaminavimo klausimai bei informaciniai šaltiniai.
  • Visi kalbėjimai yra pakartotinai patikrinami profesionalaus redaktoriaus!
Ką turi pasakyti mūsų klientai?