Jūsų patogumui paruošėm supaprastintą paiešką. Įrašykite raktinį žodį ir raskite sau tinkantį kalbėjimą, pastraipą, rašytoją. Sąrašas atsiras suvedus nors vieną raktažodį:

Kalbėjimo potemės 2019

Rašome pavyzdinius kalbėjimus jau 9-us metus, todėl galite pasikliauti mumis! 🙂 Pasirinkite Jūs dominančią potemę ir atsisiųskite lietuvių kalbos kalbėjimą per 5 minutes! Jei kalbėjimas Jūsų mokyklai jau užimtas, parašykite mums el. paštu Potemes.lt@gmail.com, suderinsime terminą naujo kalbėjimo parašymui 🙂

Antanas Škėma (biografija, kūrybos bruožai, konspektas, kalbėjimai, pastraipos)

autorio nuotrauka
Biografija

Škėma gimė 1910 m. Lozdėje, Lenkijoje ir yra žinomas kaip vienas garsiausių lietuvių išeivijos rašytojų, kurio gyvenimo veiklos sritis apėmė, prozos, dramų rašymas, taip pat literatūros kritika. Škėma Lodzėje praleido savo vaikystę ir išbuvo ten iki Pirmojo pasaulinio karo. Vėliau išsikėlė gyventi į Rusiją ir Ukrainą. 1921 m. Škėma grįžo į Lietuvą ir mokėsi Radviliškyje, vėliau – Aušros gimnazijoje Kaune. Baigęs gimnaziją Škėma pasirinko medicinos studijas. Vėliau – teisės. 1935 m. Škėma pasuko link aktorystės ir įstojo į V. Sipavičiaus-Fedoto dramos studiją, dar vėliau – į Kauno valstybinį teatrą. Taip prasidėjo jo, kaip aktoriaus karjera. Išvažiavęs į Vilnių ėmė dirbti ir su režisūra bei apskritai aktyviai užsiėmė teatro veikla. Karo žiaurumai 1944 m. Škėmą nukreipė į Vakarus, kuriuose buvo priverstas dirbti sunkius fizinius darbus fabrikuose ir viešbučiuose bei tokiu būdu išgyventi. Tačiau jis niekada neapleido savo mėgstamos veiklos, todėl net išeivijoje vaidino bei režisavo spektaklius įvairiose trupėse, dalyvavo kultūriniuose sambūriuose ir daug rašė. Visa tai jam atvėrė vartus į leidinio „Vienybė“ redakciją, kurioje šis dirbo nuo 1960 m. iki 1961 m., nes 1961 m. Škėma netikėtai žuvo autoavarijoje.

Kūryba ir jos bruožai

Kiekvienas besidomintis Škėma, jo gyvenimu ir kūriniais galėtų pasakyti, jog jo kūryba yra ypač autobiografiška. Kaip kad ir pačiame garsiausiame jo romane „Balta drobulė“, matomos būtent Škėmos gyvenimo detalės, dažnai minimas Kaunas arba Ukraina. Vaizduojama jam artima aplinka. Be šių aspektų Škėmos kūryboje įžvelgiama ir labai didelė ironija, groteskas. Taip pat įžvelgiama ir siurrealistinės poetikos bruožų, kurią apima aprašomi iracionalūs vaizdai, naudojamas sąmonės srautas, siejamas su tam tikromis vizijomis, sapnais, praeitimi. Škėmos kūriniuose ypač ryškus psichologinės ir filosofinės nevilties bruožas. Škėmai kūryboje tradicijos neegzistuoja, jis atsisako visko, kas priimtina tradicinėje kūryboje. Jam nesvarbus nuoseklumas. Kūryba išjausta, ypač spontaniška, neapgalvota. Būdinga erudicija, kurios Škėma savo kūriniais reikalauja iš skaitytojo, nes būtent Škėmos kūryboje aprėpiami tokie ženklai ir detalės, kurių kartais be išprusimo negalima suvokti, nes pats Škėma buvo išprusęs ir stengėsi visa tai sudėti į savo kūrybą. Svarbu pabrėžti ir tai, kad nenuostabu, jog Škėmos kūrybai yra labai būdinga vakarų kultūros įtaka, prie kurios prisidėjo tokie garsūs žmonės, kaip S. Freudas, I. Stravinskis, P. Picasso, S. Dali, F. Kafka, A. Camus ir kt.

Konspektas

Atsisiųsk konspektą ir skaidres: Antanas Škėma
  • Svarbiausi rašytojo biografijos faktai
  • Pagrindiniai kūrybos bruožai
  • Kūryboje vyraujančios temos
  • Žymiausių kūrinių santraukos ir veikėjų aprašymai
  • Galimi kalbėjimo/rašinio argumentai
  • Populiariausios autoriaus citatos
  • Rašytojo svarbiausių gyvenimo faktų chronologija
Kalbėjimai (Visi kalbėjimai patikrinti redaktoriaus)

Ar rašytojo biografija daro įtaką jo kūrybai?

Kiekvieno žmogaus gyvenimas yra unikalus ir šie unikalūs patyrimai formuoja žmogų, jo mąstymą, jausmus ir pasaulėžiūrą. Dauguma rašytojų turi įdomias biografijas – įvairių autorių išgyvenimai paveikia jų asmenybes ir kūrybą. Rašytojai, kaip ir visi žmonės, gyvena įvairiu ir labai skirtingu laikotarpiu, o jų gyvenamojo laiko istorinės,kultūrinės ir socialinės aktualijos veikė…


Kūrybingos prigimties žmogaus santykis su gyvenimo rutina.

Žmogų supantis pasaulis, aplinka ir pati kasdienybė gali būti ne tik džiaugsminga, bet ir teikianti rutinos, išbandymų bruožus. Literatūroje minima, jog kūryba – tai žmogaus jausmų meninė išraiška. Vis dėlto kūrėjo kelias ne visuomet yra toks lengvas ir malonus: vieniems kūryba yra tarsi džiaugsmo daina, kuri padeda išgyventi sudėtingose situacijose,…


Vertybių kaita lietuvių literatūroje. Kalbėjimas apie vertybių kaitą lietuvių literatūroje.

Vertybių kaita lietuvių literatūroje pasižymėjo supratimu, jog visos žmogiškosios vertybės yra be galo aktualios ir svarbios: vienos vienu laikotarpiu daugiau, kitos kitu laikotarpiu – kiek mažiau pabrėžiamos. Vertybės padeda žmogui išlikti visaverčiu žmogumi. Labai didelės vertybės yra: sąžinė, atgaila, atjauta, atvirumas, laisvė, tikėjimas ir pats gyvenimas. Gyvenimas nuolatos išbando žmogų,…


Kalbėjimas apie sovietmetį Lietuvoje.

Sovietmetis – visiems dar pakankamai gerai atsimenamas ar tiesiog žinomas laikotarpis. Sovietmetis kartu su savimi tempėsi ilgą šleifą įvairiausių negandų, kurios suformavo atitinkamą požiūrį į sovietmetį ir jo padarinius. Tad šioje kalboje analizuojamas sovietmetis bei kaip jis reiškėsi tokių rašytojų, kaip Balys Sruoga, Vincas Mykolaitis – Putinas bei Bronius Krivickas,…


Egzistencinės vienatvės tema lietuvių literatūroje.

„Žmogus visada vienas. Tik eidamas per gyvenimą ir susiliesdamas su žmonėmis, apgauni save, kad tarsi susilieji su visais. Bet iš tikrųjų esi vienas ir savo skausme, ir bėdose. Kiti gali padėti, užjausti, bet dėl visko kenti pats vienas“, – tokią svarbią mintį pasakė aktorius Juozas Budraitis. Vienatvė padeda žmogui rasti…


Kaip karas paveikė lietuvių rašytojų kūrybą? Kalbėjimas apie karo poveikį lietuvių rašytojų kūrybai.

Karas – dažnas įvykis žmonijos istorijoje, tačiau jis sugriauna ar keičia žmogaus pasaulį. Karo metu visas gyvenimas kardinaliai pasikeičia – žmonės susiduria su žvėriškumu ir mirtimi. Karas keičia mūsų požiūrį į vertybes, pasaulį ir patį žmogų. Lietuva išgyveno daugybę karų, o bene didžiausią įtaką rašytojų kūrybai iki šiol darė antras…


Asmenybės laikysena ribinėse situacijose.

Ribinės situacijos – tai įvairūs gyvenimo netikėtumai: karas, tremtis, emigracija, vidinė kančia, kai žmogus turi čia ir dabar priimti lemtingus sprendimus, kad išgyventų. Lietuvių literatūroje vaizduojama įvairios asmenybės laikysenos susidūrus su tokia gyvenimo tikrove. Antano Škėmos vaizduojamas Antanas Garšva pasiduoda gyvenimo sunkumams, nes nesugeba suvokti, jog gyvenimas susideda iš kasdienybės…


Literatūra – rašytojo gyvenimo atspindys.

Literatūra yra visapusiškai naudingas aspektas žmogaus gyvenime. Literatūra savyje talpina begales prasmingos informacijos, kuri kartais yra susijusi ir su pačiais rašytojais. Tad šioje kalboje aiškinamasi autobiografiškumo bruožai kūriniuose bei argumentuotai įrodoma, kad literatūra visgi išties yra rašytojo gyvenimo atspindys. Taip pat, norime visus pradžiuginti, nes nuo šių metų, visi mūsų…


Beprotybės interpretacija lietuvių literatūroje.

Beprotybė – tai savotiška trauma, skaudi ir negatyvi patirtis, keičianti žmonių gyvenimus, jų mintis ir visus kitus su tuo susijusius konceptualius veiksnius. Beprotybė dažnai vaizduojama ir lietuvių literatūroje, tad šioje kalboje remiantis ypač vaizdingais Biliūno ir Škemos tekstais, argumentuotai aptariama, kaip juose interpretuojama beprotybė. Taip pat, norime visus pradžiuginti, nes…


Asmenybės laisvės tema XX a. lietuvių prozoje.

Galima teigti, kad laisvė – viena didžiausių kiekvieno žmogaus vertybių. Negalėdamas laisvai veikti, mąstyti ir kurti, žmogus netenka galimybės tobulėti ir įprasminti savo gyvenimą. Atsižvelgdami į skaudžią Lietuvos istorinę praeitį galime teigti, kad asmenybės laisvės ribojimas – destruktyvus, skausmingas ir vidinę pusiausvyrą atimantis reiškinys. Apie laisvės reikšmę susimąstyti skatina daugelis…


Emigranto kančią lietuvių literatūroje. Apie emigranto kančią lietuvių literatūroje.

Lietuva ne kartą yra patyrusi dideles emigracijos bangas. XIXa. pabaigoje daug lietuvių vyko užsidirbti į Ameriką. Vėliau, pirmo ir antro pasaulinio karo metais, daug lietuvių tapo karo emigrantais. Ypač daug karo emigrantų buvo po antro pasaulinio karo – daug žmonių bėgo nuo sovietų represijų ar buvo prievarta išvežami į Sibirą.…


Pokario memuaristika – autentiškas egzistencinių patirčių liudijimas ir totalitarinių sistemų demaskavimas.

Pasibaigus Antrajam pasauliniui karui lietuvių literatūroje atsirado kūrinių, kuriuose plačiai analizuojamos autoritarinių sistemų pasekmės žmogui. Literatūros puslapiuose itin gausu mąstančių, meniškų, jautrių asmenybių paveikslų, mat jiems tuo metu buvo sunkiausia. Kodėl? Mat totalitarizmas iš esmės stengėsi kuo greičiau susidoroti su bet kokiomis gilesnio mąstymo apraiškomis, galvojantis žmogus buvo reali grėsmė…


Meilė tėvynei lietuvių literatūroje.

„Didžiausi dorybingumo žygdarbiai atlikti iš meilės tėvynei“, – teigė prancūzų filosofas, rašytojas, politikos teoretikas, švietėjas Žanas Žakas Ruso. Meilė tėvynei – tai suvokimas, kad esi jos dalis ir kartu su ja išgyvenai laimingas ir sunkias jos dienas. Meilė tėvynei gali padėti sustiprėti. Labai svarbu turėti savyje prisiminimų, kurie suteikia daugiau…


Kaip ironija padeda suvokti gyvenimo vertybes? Kalbėjimas apie gyvenimo vertybes.

Gyvenimo vertybes yra kiekvieno žmogaus gyvenimo pamatas. Jas gauname iš savo kultūros ir šeimos. Tačiau kartais vienintelis būdas suprasti, kas yra tikrosios vertybės, yra iš jų pasijuokti. Ironija – tai savotiškas ginklas, prajuokinantis ir griaunantis tai, kas netikra ir dirbtina. Ironija padeda mums geriau suprasti pasaulį ir jį matyti kitomis…


Vaikystės patyrimai lietuvių literatūroje. Kalbėjimas apie vaikystės patyrimus lietuvių literatūroje.

Vaikystė – svarbiausias žmogaus gyvenimo laikotarpis, kurį vainikuoja įvairios patirtys ir kiti susiję aspektai. Jie idealiai formuoja vaiką. Tačiau kokios tos patirtys, dažnai analizuojama ir literatūriniuose kūriniuose. Tad jais remiantis, šioje kalboje traktuojama, ką vaikystėje žmogus patiria bei kokia viso to reikšmė. Taip pat, norime visus pradžiuginti, nes nuo šių…


Daug žmonių emigravo ir vis emigruoja iš Lietuvos. Ką atranda ir ką praranda žmogus, palikdamas tėvynę?

Emigracija – opi ir aktuali šių laikų Lietuvos problema. Siekdami didesnio atlyginimo, patogesnio ir nerūpestingo gyvenimo, šiuolaikiniai žmonės vis dažniau renkasi gyvenimą svetimuose kraštuose. Žinoma, tokiu atveju žmogus praplečia savo akiratį ir įgyja naujų galimybių, tačiau daugelis nesusimąsto, kad toks pasirinkimas gali atnešti ne tik įvairių gyvenimą praturtinančių atradimų, bet…


Kalbėjimas apie tėvo paveikslą. Tėvo paveikslas. Gero ir blogo tėvo palyginimas.

Kalbėjimo tema ,,Tėvo paveikslas lietuvių literatūroje”. Remiamasi Jono Biliūno apsakymu ,,Ubagas” ir Antano Škėmos romanu ,,Balta drobulė”. Kalboje aptariamas gero ir blogo tėvo paveiklas, bei jie palyginami. Taip pat, norime visus pradžiuginti, nes nuo šių metų, visi mūsų parašyti kalbėjimai bus patikrinami redaktoriaus. Plačiau apie tai galite pasiskaityti čia: KOKYBĖS…


Vienatvės patirtys lietuvių literatūroje.

Vienatvės tema lietuvių literatūros puslapiuose plėtojama itin dažnai. Svarbu ir tai, jog net nebūdama pagrinde kūrinio tema, ši jausena neretai lydi veikėjus kiekviename puslapyje. Tokią būseną kelia įvairios priežastys, kurios slepiasi tiek individualiose, asmeninėse žmonių savybėse, tiek Lietuvos istorijoje. Šioje kalboje ieškoma vienatvės rūšių, analizuojamos priežastys, sukeliančios vienišumo jausmą. Remiantis…


Kokios moralinės atramos reikalingos šiuolaikiniam žmogui?

Tam, kad žmogus galėtų prasmingai ir teisingai gyventi, jam reikia turėti atitinkamą moralinį pagrindą. Galima teigti, kad moralės normų laikymasis yra būtina prasmingo ir sąžiningo gyvenimo sąlyga. Nuo pačių seniausių laikų apie moralinių nuostatų taikymo reikšmę samprotavo filosofai, psichologai, rašytojai bei kiti menininkai. Galima teigti, kad daugelis jų moralę laiko…


Emigranto dalia lietuvių rašytojų biografijose ir kūryboje.

Lietuvių poetę Salomėją Nėrį ir išeivijos rašytoją Antaną Škėmą palietė skaudūs Lietuvai įvykiai, dėl kurių teko emigruoti ir patirti vargus, sielvartus, vidinius prieštaravimus, liūdesio kupinus jausmus, emocijas, persmelktas ilgesiu ir savigrauža. Praradus savo gimtuosius namus, žmogus iš naujo turi semtis stiprybės, kurią ne visada pavyksta atrasti, todėl vidiniame pasaulyje kyla…


Ironija ir saviironija – raiškos bruožai, ypač būdingi moderniajai literatūrai. Pagrįskite šį teiginį pasirinktų autorių kūryba.

Tradiciniu požiūriu ironija yra suvokiama kaip užslėpta pajuoka, nuomonės pateikimas perkeltine reikšme, pasitelkiant priešingas, kontrastingas reikšmes. Tai – tikslingas, tačiau nepakankamas požiūris į ironiją, nes tai – gilus, prasmingas ir neįtikėtiną galią turintis reiškinys. Tuo įsitikinti galima nagrinėjant filosofų, psichologų ir rašytojų veikalus, kuriuose nagrinėjama ironizavimo esmė ir reikšmė. Galima…


Laimės problema lietuvių literatūroje.

Lietuvos valstybė nuo pat susikūrimo patyrė daugybė sunkumų – jis nuolat turėjo kovoti dėl išlikimo, turėjo perimti Vakarų kultūros bruožus, kovoti su kaimyninėmis šalimis. Šalis patyrė daugybę žiaurumų ir represijų, ypač XX a., pasaulinių karų metu. Jos kultūrinė raida taip pat buvo sudėtinga. Toks sudėtingas istorinis likimas paaiškina skirtingą laimės…


Asmens ir jo vertybių išbandymo vaizdavimas XX a. vidurio katastrofų laikotarpio literatūroje.

XX a. vidurio katastrofų laikotarpio literatūra yra tikriausiai viena jausmingiausių literatūros rūšių. Šiuo laikotarpiu parašyti kūriniai tiesiog persmelkti tyro jausmo, žmonių išgyvenimų ir svarbiausia – asmens ir jo vertybių išbandymų aspektų. Taigi šioje kalboje apie tai šnekama remiantis konkrečiais kūrinių vaizdais ir istorinių įvykių duomenimis. Taip pat, norime visus pradžiuginti,…


Tragiškų istorinių įvykių atspindžiai lietuvių literatūroje.

Žmogus yra būtybė, kuri iš prigimties linkusi siekti gėrio ir kovoti su blogiu. Vienos baisiausių ir daugiausia skaudžių pasekmių turinčių blogio apraiškų yra įvairūs istoriniai įvykiai – karai, okupacijos, priverstinės aneksijos, trėmimai, represijos, spaudos draudimai ir daugelis kitų įvykių. Žinoma, istorinės negandos neaplenkė ir Lietuvos, priešingai – mūsų krašto istorija…


Vienišumo ir meilės patirtys lietuvių literatūroje.

Galima teigti, kad meilė ir vienišumas – pačios giliausios ir sudėtingiausios žmogaus patirtys. Abi jos sukrečia bei praturtina žmogaus vidinį pasaulį ir skatina pajusti pačius įvairiausius jausmus – nuo beviltiškumo ir skausmo iki laimės ir euforijos. Abi šios vidinės būsenos yra dažnai aptarinėjamos filosofijos, psichologijos srityse, taip pat dažnai tampa…


Ką išgyvena žmogus ne savo noru atskirtas nuo Tėvynės?

Žmogui tėvynė – labai svarbi. Ji jam yra viskas, o be jos – jis niekas. Tad šioje kalboje analizuojami atvejai, kai žmonės ne savo noru buvo atskiriami nuo savo tėvynės. Tad tam reikalui, buvo pasirinkti svarbiausi XX a. autoriai, kurie padeda atskleisti, ką išgyveno žmogus, ne savo noru atskirtas nuo…


Laisvės ir prievartos tema lietuvių literatūroje.

Dažnai gyvenime žmonėms tenka susidurti su tam tikromis priešpriešomis: meile ir kančia, laime ir liūdesiu, turtu ir skurdu ir panašiai. Tai rodo, kad gyvenime žmogui pasitaiko tiek daug visko ir jo gyvenimas turi tiek šviesių, tiek tamsių atspalvių. Kalbant apie tam tikras priešpriešas gyvenime, žmogui dažnai tenka susidurti ir su…


Žmogaus ir Tėvynės tema literatūroje.

XIX a. literatūros kritikas Visarionas Belinskis yra pasakęs, jog kas yra svetimas savo tėvynei, tas svetimas ir žmonijai. Tokia mintis išties pabrėžia žmogaus ir tėvynės artumą. Per šį artumą išreiškiama ir žmogaus meilė tėvynei, kuri yra labai didelė, tarsi apimanti viską. Žmogus ir tėvynė yra tarsi neišskiriamas vienis. Literatūroje tokia…


Ar literatūrą galima vadinti istorinės patirties liudytoja?

Literatūra turi daug paskirčių. Ji skirta pamokyti, papasakoti gražias meilės ar panašias istorijas, sužadinančias žmogaus širdį ir apskritai mąstymą. Negana to, literatūra gali būti ir istorinės patirties liudytoja. Kodėl taip ją galima vadinti? Ogi todėl, kad lietuvių literatūroje galima atrasti labai daug kūrinių, kurių tematika asocijuojasi su svarbiausiais istoriniais įvykiais.…


Kas trukdo žmogui būti laisvam?

Airių poetas, filosofas bei kunigas Džonas O‘Donahju yra pasakęs, kad būti laisvam yra niekis, tačiau laisvam tapti – viskas. Su šia mintimi galėtų sutikti kiekvienas, nes būti ar tiesiog tapti laisvu žmogui yra labai svarbu. Tik laisvas žmogus gali jaustis laimingas ir pilnavertis, ko negalima pasakyti apie žmogų, kuris kankinasi…


Skaudūs išgyvenimai lietuvių literaturoje.

Lietuva patyrė daugybė skaudžių istorinių įvykių, kurie paveikė kiekvieną žmogų. Ypač skaudus Lietuvai buvo antras pasaulinis karas, kurio metu buvo sunaikinta Lietuvos žydų bendruomenė, daug lietuvių žuvo karo lauke ar emigravo į Vakarus bijodami Sovietų Sąjungos susidorojimo, daug žmonių buvo ištremti. Šis karas paliko randą kiekvieno žmogaus sieloje. Nenuostabu, kad…


Menininko paveikslas lietuvių literatūroje.

Vienas žymiausių visų laikų vokiečių kilmės klasikinės muzikos kompozitorių Liudvigas van Bethovenas yra pasakęs, jog tikras menininkas, labiau už viską mėgstantis meną, niekada nepasitenkina savimi ir stengiasi eiti vis toliau. Menininkai svarbūs pasauliui dėl įvairiausių aspektų, todėl šioje kalboje, remiantis žinomiausiais lietuvių literatūros kūriniais aptariami menininkai, jų reikšmė gyvenime ir…


Ar literatūra padeda pažinti pasaulį ir save?

Skaitymas – ne tik būdas maloniai praleisti laisvalaikį. Galima teigti, kad į literatūrą besigilinantis žmogus yra intelektualus, linkęs greičiau suvokti ir efektyviau išspręsti kylančias problemas, aiškiau mato įvairių gyvenimiškų reiškinių priežastis ir ryšius, geba geriau suvokti visumą. Taip yra todėl, kad talentingi literatūros klasikai geba savo sukauptą gyvenimišką patirtį ir…


Tėvynės meilės tema lietuvių literatūroje.

Tėvynė kiekvienam yra labai svarbi. Reikėtų paminėti tai, kad meilė tėvynei yra viena svarbiausių kiekvieno žmogaus vertybių, kuri yra skiepijama jau nuo pat mažų dienų. Tokia meilė reiškiasi įvairiomis formomis ir įvairiais būdais. Jie įprasmina patriotiškumo ir meilės tėvynei sąvoką. Dažnai ši tėvynės meilės tema yra nagrinėjama ir lietuvių literatūroje.…


Moters vaizdavimas XX a. lietuvių literatūroje.

XX a. literatūra yra ypatinga, nes joje sutelpa daug aktualių temų. Tuo metu kaip tik buvo imta rašyti katastrofų literatūra, išeivijos literatūra, sovietmečio literatūra, nepriklausomos Lietuvos literatūra, imta plačiau nagrinėti įvairiausio spektro temos. Būtent tai XX a. lietuvių literatūrą padarę išskirtinę. Svarbu paminėti ir tai, kad XX a. literatūroje ne…


Žmogaus pastangos pasipriešinti blogiui istorinių įvykių fone.

Žmogus yra būtybė, kuri iš prigimties linkusi siekti gėrio ir kovoti su blogiu. Vienos baisiausių ir daugiausia skaudžių pasekmių, turinčių blogio apraiškų, yra įvairūs istoriniai įvykiai: karai, okupacijos, priverstinės aneksijos, trėmimai, represijos, spaudos draudimai ir daugelis kitų įvykių. Žinoma, istorinės negandos neaplenkė ir Lietuvos, priešingai – mūsų krašto istorija viena…


Tėvo paveikslas lietuvių literatūroje.

Paprastai tėvas šeimoje yra pats stipriausias ir įtakingiausias asmuo, turintis didžiausią galią. Jis yra viršiausias, nes jis dažniausiai vadinamas šeimos galva. Tėvo pareiga dažniausiai būna ne tik išlaikyti ar ugdyti savo šeimą ir ją išmaitinti, tačiau ir priimti svarbiausius sprendimus. Kūriniuose dažnai aptariamas tėvo paveikslas. Taigi, remiantis žymiausiais lietuvių literatūros…


Ką Lietuvos kūrėjams reiškia būti lietuviu?

Prancūzų teologas, dvasininkas, rašytojas, žurnalistas ir visuomenės veikėjas Žanas Batistas Lakorderas yra pasakęs, jog žmogus be tėvynės – tai smiltelė, pasmerkta laiko ir erdvės atsitiktinumų savivalei. Tai reiškia, kad žmogui tėvynė yra vienas svarbiausių dalykų gyvenime. Be jos žmogus yra tarsi niekas. Taigi šioje kalboje, remiantis lietuvių kūrėjų gyvenimais, mintimis…


Tarpukario 20-metis – lietuvių literatūros aukso amžius.

Literatūros klasika galima vadinti tik tuos kūrinius, kurie kalba apie amžinąsias vertybes, perduoda svarbiausią istorinį palikimą, kuriais gilinamasi į žmogaus ir pasaulio esmę. Įdomu tai, kad kone daugiausia tokių kūrinių Lietuvoje buvo parašyta būtent tarpukariu – nepriklausomos valstybės laikotarpiu. Būtent šiuos dvidešimt metų galima laikyti laikotarpiu, per kurį pasiekta daug…


Patriotizmas lietuvių Literatūroje.

Patriotizmas lietuvių literatūroje skleidėsi dideliais siekiais ir užmojais, kuriais norėta ugdyti tėvynės piliečių patriotinę dvasią, savimonę, objektyviai vertingas savybes. Prancūzų teologas, rašytojas ir visuomenės veikėjas Žanas Batistas Lakorderas yra teigęs: „Kai tėvynė pavojuje, niekas neturi teisių, visi turi tik pareigas.“ Ši sentencija puikiai įrodo asmens pareigos jausmą tėvynės labui: ji…


Kuo įdomi J. Biliūno, J. Tumo – Vaižganto, A. Škėmos proza? Ką šių rašytojų kūryba mums kalba apie gyvenimą?

Šiais laikais yra begalė kūrinių, parašytų įvairių autorių. Literatūra skiriasi ne tik parašymo laikmečiu, aplinka, autoriais, bet ir kalbama tema, analizuojamomis problemomis, parašymo tikslu. Skaitytojai renkasi kūrinius, artimus jų vidiniai būsenai, išgyvenimams, nes gali pažvelgti į savo problemas kitu kampu, iš stebėtojo pusės. Tai įkvepia veikti, skatina kritinį mąstymą. Žmogus…


Meilė – pagrindinė laimės sąlyga. Pagrįskite arba paneikite šį teiginį.

Šioje kalboje svarstomas meilės reikšmingumo žmogaus gyvenime klausimas, apmąstomos kitos laimės sąlygos, taip pat ir meilės “šalutinis poveikis”, aptariama, kuo skiriasi meilė nuo įsimylėjimo ir kodėl tai yra svarbu. Pagrindinis kalbos uždavinys – aptari šiuos klausimus iš visų įmanomų pozicijų ir sudaryti objektyvią nuomonę apie keistą, nepaaiškinamą ir sudėtingą dalyką,…


Didžiausias novatorius lietuvių literatūroje.

Visų pirma, kalbant apie novatoriškumą, reikėtų išsiaiškinti ką reiškia ši sąvoka. Anot terminų žodyno, novatoriaus sąvoka yra aiškinama, kaip žmogus, kuris pateikia naujus principus, metodus bei tam tikras naujas idėjas. Tai reiškia, jog novatorius yra kažko naujo pradininkas ar atnaujintojas žvelgiant iš visai kitos perspektyvos. Tokių novatorių Lietuvoje yra daug,…


Gimtųjų namų praradimo tema lietuvių literatūroje.

Gimtieji namai – šilta, jauki vieta, kupina daugybės prisiminimų ir nuotykių, jaustų emocijų. Kartu su gimtuoju kraštu žmogus buvo ugdomas dorybėmis ir svarbiausiomis vertybėmis, kurios padėtų tolimesniame gyvenimo tarpsnyje. Gimtieji namai lietuvių literatūroje atsiskleidė su skausmo ir gailesčio gaidomis, kurios liudijo savo meilę gimtiesiems pamatams. Gimtieji namai be galo artimi…


Įsimintiniausi lietuvių personažai.

Literatūros kūriniuose aprašomų veikėjų charakteristikos yra viena reikšmingiausių kiekvieno kūrinio sudedamųjų dalių. Autoriai, kurdami savo personažus, pasitelkia fantaziją ar netgi papildo tai biografiniais elementais. Kitaip tariant, skiria nepaprastai daug dėmesio, nes tai – elementas, leidžiantis perteikti esmines kūrinio idėjas. Lietuvių literatūroje galima sutikti daug įsimintinų ir unikalių personažų. Jie ne…


Gaivališka prigimtis lietuvių literatūroje.

Gaivališka prigimtis lietuvių literūroje aprašoma, suprantama ir pristatoma ne vienodai skirtingais laikotarpiais. Ji gali būti suvokiama kaip privalumas – natūrali žmogaus ypatybė, stiprus gamtiškumas, gyvybingumas, arba kaip trūkumas – galinga jėga, vedanti žmogų iš kelio, varoma instinktų, iracionalumo ar spontaniškumo, todėl ją reikia valdyti. Gaivališkos prigimties pristatymas priklauso nuo laikotarpio,…


Meniškos prigimties žmogus XIX-XX a. lietuvių literatūroje.

Šis kalba, kadangi tema reikalauja žinių apie XIX-XX amžiaus literatūrą, yra paremta egzistencialistų idėjomis ir istoriniais įvykiais, kurie vaidino lemiamą vaidmenį lietuvių rašytojų gyvenime. Taip pat pateikiami ir biografiniai faktai apie rašytojus, kurie glaudžiai susiję su kūrinių veikėjų gyvenimo istorijomis ir meniška prigimtimi. Nagrinėjamas menininko ryšys su aplinka, šeima, žmonėmis,…


Sovietmečio kritika moderniojoje lietuvių literatūroje.

Šis kalba, kadangi tema reikalauja žinių apie Sovietmetį Lietuvoje, yra skirstoma į kelias dalis. Aptariama, kokie yra Sovietmečio etapai, kaip ir apie kuriuos iš jų kalbama modernioje literatūroje. Pateikiami pavyzdžiai leidžia manyti, kad dauguma kūrėjų nebuvo patenkinti sistema, ir stengėsi vienaip ar kitaip išsikovoti asmeninę laisvę. Labai svarbi yra deindividualizacijos…


Tėvynės ir žmogaus santykis lietuvių literatūroje.

Kalboje perteikiama, kaip amžių bėgyje kito individo santykis su Lietuva literatūroje. Pasirinkta rašyti suskirstant literatūrą į Senąją, Naująją bei Naujausiųjų laikų, kad išliktų logiškas dėsningumas. Trys pastraipos išskiria Renesanso, Romantizmo, Katastrofizmo (tiksliau – Egzodo) bei Postmodernizmo rašytojų kūrinius. Kalbėti pradedama nuo to, jog Senoji Lietuvių literatūra vaizduoja glaudų valdovo ryšį…


Tėvų įtaka vaikų gyvenime.

Visais laikais viena svarbiausių žmogui vertybių buvo ir vis dėlto vis dar yra – šeima. Tai gali pagrįsti ne tik realūs faktai, tačiau ir lietuvių literatūra, kurioje tėvų ir vaikų santykių tema yra aprašoma itin dažnai ir itin plačiai. Tėvai ir vaikai iš tikro turi neįkainojamą tarpusavio ryšį, kuris augant…


Vertybės, atsiskleidžiančios katastrofų literatūroje.

Dauguma rašytojų ir kūrėjų vaizduodami tam tikrą laikotarpį ir jo žmones dažnai atsižvelgia į to laikmečio opiausias problemas, kylančius konfliktus, kintančią vertybių sistemą. Katastrofų literatūroje aprašomas žmogus, patekęs į padėtį be išeities. Jis jaučia gyvenimo absurdą ir beprasmiškumą, stengiasi išvengti beprotybės, atrasti jėgų ne tik egzistuoti, bet ir kurti prasmingą…


Kitoks žmogus lietuvių literatūroje.

Dažnai kitokiu žmogus yra vadinamas tada, kai jis kažkuo išsiskiria iš kitų. Jo požiūris į pasaulį ir jame vykstančius dalykus yra visiškai kitoks nei priimta. Kartais tokius žmones sunku suprasti arba toleruoti. Tačiau ne visada žmogaus kitoniškumas susijęs su netolerancija kitokiam požiūriui ir veiksmams. Dažnai kitoks žmogus tiesiog jaučiasi kitaip…


Gyvenimo prasmė atrandama įvairiose situacijose. Remdamiesi pavyzdžiais iš literatūros, papasakokite, kur rašytojai dažniausiai atranda gyvenimo prasmę.

Gyvenimo prasmės siekia ieškoti ir atrasti ne tik kiekvienas žmogus, bet ir rašytojai, kūrę įvairaus žanro kūrinius. Gyvenimo prasmės ieškota gamtoje, kančioje, absurdo apsuptyje, vaizduotės galioje, maišto idėjoje. Vaizduotė bei kančia, absurdas ir maištas lietuvių literatūros garsiems rašytojamas asocijavosi su gyvenimu ir pasauliu, kurį svarbu nuolatos priimti į savo gyvenimą,…


Dvilypės asmenybės XX a. vidurio lietuvių literatūroje.

Žmogaus prigimties dualizmas – aktuali ir populiari tema XX a. vidurio lietuvių literatūroje. Apie tai rašė modernistai Antanas Škėma, Vincas Mykolaitis – Putinas ir Vincas Krėvė. Visais laikais egzistavo tam tikri sociumo sukurti stereotipai, vertybės, požiūris į svarbius dalykus, iš kurių išsivaduoti nebuvo lengva. Tam reikėjo daug vidinės stiprybės, ambicijų,…


Žmogaus vidiniai konfliktai XX a. lietuvių literatūroje.

Žmogų visą gyvenimą lydi pasaulis, gyvenimas, iš kurio ne visada sulaukiama tik pozityvių bruožų, kartais čia vyrauja ir daugybė skausmo, kančios, nežinios, artėjančios baimės ir laukimas. Visus šiuos aspektus individas dažnai išgyvena vidinio konflikto metu, kai dvasinis pasaulis išreiškia prieštaravimus, su kuriais esti be galo sunku gyventi toliau. Norint atrasti…


Skaudžios žmogaus patirties vaizdavimas katastrofų laikotarpio literatūroje.

Lietuvių literatūroje dažnai analizuojama meilės samprata, pabrėžiama darbo svarba, įsipareigojimai tėvynei, žmogaus bei gamtos ryšys, tačiau viena svarbiausių temų lietuvių literatūroje yra istorija bei istorinė žmonijos patirtis. Ji dažnai atsiskleidžia katastrofų literatūroje. Taigi būtent apie tai ir šnekama šioje kalboje. Nagrinėjama, kokie išgyvenimai atsiskleidžia žinomiausių lietuvių rašytojų kūryboje, kaip jie…


Ar literatūra ugdo žmogaus moralę? Remkitės 2-3 lietuvių rašytojų kūryba.

Savęs pažinimo siekis, tvirtos vertybinės sistemos formavimas ir moralės ugdymas yra kiekvieno žmogaus pareiga. Lietuviškos literatūros skaitymas gali būti laikomas vienu efektyviausių būdų šiai pareigai atlikti, nes daugelis lietuvių literatūros klasikos kūrinių supažindina skaitytoją su moralės normomis, esminėmis vertybėmis ir padiktuoja, koks turėtų būti doras ir teisingas žmogus. Moralės ugdymo,…


Autobiografiškumas lietuvių literatūroje.

Ne kartą buvo sakyta, jog kūrybai reikalinga kančia. Tai reiškia, jog kūrybai reikalingi asmeninės patirtys ir išgyvenimai, kurie padėtų pamatus būsimam kūriniui. Dėl šios priežasties kai kuriuose lietuvių literatūros kūriniuose įžvelgiamas autobiografiškumas. Būtent apie jį ir šnekama šioje kalboje. Aiškinamasi kaip reiškiasi autobiografiškumas įvairiuose literatūros kūriniuose, kuo jis ypatingas ir…


Kūrybos ir kūrėjo išaukštinimas lietuvių literatūroje.

Kūrėjas – tai žmogus, kuris ne tik turi galimybę įamžinti istorinę ir asmeninę patirtį, bet ir ja pasinaudoja. Rašytojai yra tarsi kiekvieno laikotarpio memuarai, kurių kūryboje atsispindi to laikmečio istorinė patirtis, aktualios problemos, konfliktai, žmogaus, kaip asmenybės, pokyčiai, svarbiausios vertybės, patyrimai, skaudūs išgyvenimai ir viltys. Kūryba yra labai svarbi norint išreikšti savo mintis,…


Ar šiandien tebėra aktuali ir įdomi sovietmečiu kūrusių lietuvių rašytojų kūryba?

Šiuolaikinė visuomenė domisi sovietmečiu kūrusių lietuvių rašytojų kūryba dėl daugelio priežasčių. Lietuvių rašytojai, kūrę šiuo laikotarpiu, įprasmino žmogaus likimą, dvasines kaitas bei sukrėtimus, svetimo pasaulio ribas, kurios individui neteikia malonės jausmo, išaukštino Lietuvos vertybes, patriotizmą, laisvės siekį, atskleidė žmogaus kančias ir žmogiškumo sunaikinimą. Sovietmečio laikotarpio kūryba ypač aktuali jaunimo tarpe,…


Praradimas – katastrofų laikotarpio rašytojų kūrybinio įkvėpimo šaltinis.

Praradimas – katastrofų laikotarpio rašytojų kūrybinio įkvėpimo šaltinis, nes šiame sudėtingame ir skausmo pilname laike buvo daugybė kančios ir tragiškų įvykių paliestų žmonių, kurių tarpe, žinoma, ir rašytojų, kurių kūriniuose atsiskleidė ne tik dramatiški išgyvenimai, bandymas išlikti, bet ir biografinė plotmė. Praradimas sietimas su įvairiomis gyvenimo aplinkybėmis, kurios be gailesčio…


Kenčiančio ir nelaimingo žmogaus vaizdavimas lietuvių literatūroje.

Šioje kalboje yra analizuojama kančios ir nelaimingumo tema lietuvių literatūroje. Dažniausiai literatūros intencija yra ne tik pavaizduoti kenčiantį žmogų, bet ir bandyti paaiškinti, kas tą kančią sukelia. Taip pat suteikia galimą atsakymą, kaip kančią galima įveikti. Būtent į šiuos su klausimus bandoma atsakyti tekste, nagrinėjant XIX amžiaus pabaigos – XX amžiaus vidurio lietuvių…


Emigranto likimas A. Škėmos „Baltoje drobulėje“ ir M. Ivaškevičiaus „Išvaryme“.

Emigracija yra viena skaudžiausių lietuvių tautą palietusių nelaimių. Kiekvieno emigranto istorija vis kitokia, todėl ši tema gana dažnai pasitaiko ir literatūroje. Emigrantų likimus po Antrojo pasaulinio karo daugiausiai aprašė tiesiogiai jo paliesti rašytojai – Egzodo atstovai. Vienas ryškiausių tokių kūrinių yra Antano Škėmos „Balta drobulė“. Šių laikų emigracija nors ir…


Ar galima dėti lygybės ženklą tarp autoriaus biografijos ir ja paremto kūrinio?

Biografinės knygos ir biografija paremtos knygos nėra vienas ir tas pats, tai akivaizdu vien iš formuluotės. Biografinės knygos – knygos, paremtos tikrais įvykiais, faktais, minimi tikri įvykiai, datos, vardai bei pavardės. Autobiografiškos knygos – biografija paremtos knygos, jose yra tik momentų, primenančių patį rašytoją, jo gyvenimą. Tokių knygų yra parašę…


Žmogaus santykis su tėvyne Lietuvos literatūroje

Šioje kalboje nagrinėjamas žmogaus santykis su tėvyne lietuvių literatūroje. Galima pastebėti, jog šis santykis bėgant laikui kinta, priklausomai nuo istorinio laikotarpio. Tai labai plati tema, ją galima nagrinėti, pasitelkiant įvairių epochų kūrinius. Todėl pasirinktos dvi epochos – Romantizmas ir Modernizmas. Nagrinėjami šių epochų lietuvių literatūros kūriniai, kurie geriausiai iliustruoja, kaip…


Kodėl žmogui svarbūs prisiminimai? – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Prisiminimai žmogaus gyvenime niekada nesikeičia. Laikas nėra atsukamas atgal. Kiekvienas žmogus, kad ir kokie bebūtų prisiminimai, turi juos branginti ir saugoti, nes net neigiamos mums įtakos turintis praeities įvykis kuo puikiausiai mus gali išmokyti įvairių vertybių, pažvelgimo į klaidas. Lietuvių literatūros autoriai savo kūrybos bruožais pabrėžia, kad prisiminimai padeda atlaikyti…


Pirmojo ir antrojo pasaulinio karo įtaka rašytojų kūrybai. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Rašytojų kūryba Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų metu buvo sudėta iš įvykių ir situacijų, įvairių išgyvenimų bei emocijų. Šiuo laikotarpiu daugybė žmonių patyrė skausmo, liūdesio, praradimo, nusivylimo emocijas. Literatūroje minima, jog individas privalo ieškoti atsvaros savo sunkiai būsenai. Gyvenime svarbu suvokti, jog viskas yra laikina, viskas turi naują pradžią, o…


Meilės galia lietuvių literatūroje. Kalbėjimas apie meilės galią lietuvių literatūroje. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Meilė yra laisvė. Meilėje žmogus tobulėja, siekia būti savimi, atranda tikrąjį „aš“. Meilė priverčia žmogų gerėtis pasauliu, mažuose dalykuose matyti begalinį grožį ir šilumą. Šis didelė emocija, jaučiama individo dvasiniame pasaulyje, sieloje, padeda rasti gyvenimo pilnatvę ir prasmę. Lietuvių literatūroje meilės galia aprašoma siejant žmogaus vidinius išgyvenimus. Meilėje žmogus patiria…


Kodėl žmonės susvetimėja? Susvetimėjimo tema lietuvių literatūroje. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Susvetimėjimas – tai viena didžiausių šių laikų problemų. Susvetimėjimas matomas visur. Tačiau niekas niekad taip tiksliai ir nepabrėžė, kodėl būtent žmonės svetimėja. Todėl šioje kalboje į tą klausimą atsakyti, renkamasi naudotis klasikine literatūra ir mintimis, išsakytomis joje, per ypač įdomius ir įtaigius skaitytojui siužetus. Taip pat, norime visus pradžiuginti, nes…


Atminties galia lietuvių literatūroje. Kalbėjimas apie atminties galią lietuvių literatūroje. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Atmintis – tiek skausmas, tiek džiaugsmas. Žmogus gali prisiminti džiugius praeities įvykius, kurie jį skatins eiti pirmyn ir kurti. Tačiau atmintis taip pat gali saugoti ir skaudžius prisiminimus, traumas ar išgyvenimus, kurie kankina žmogų. Dėl skaudžių prisiminimų žmogus gali jaustis sugniuždytas. Atmintis yra galinga jėga, tūnanti kiekvieno žmogaus viduje, kuri…


Žmogaus atramos “dūžtančių formų” pasaulyje. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Kiekvienas žmogus, gyvenantis šioje netikėtumų ir įvairių išbandymų teikiančioje Žemėje, patiria tiek gyvenimo džiaugsmus, tiek skausmus ir liūdesio emocijas, persipynusias su vidiniu konfliktu tarp savęs ir pasaulio. Lietuvių literatūroje minima, jog žmogus sunkiais momentais, kai atrodo, jog viskas žlunga, gali remtis į kūrybą bei patį save. Žmogui labai svarbu mokėti…


Laimės paieškos lietuvių literatūroje. Kalbėjimas apie laimės paieškas lietuvių literatūroje. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Kalbos temoje ,,Laimės paieškos lietuvių literatūroje” išsamiai analizuojama laimės siekiamybė, keliamas klausimas, ar apskritai žmogus gali būti laimingas, ypač jei yra mąstantis arba gyvenantis svetimoje erdvėje. Pasirinkta nagrinėti išeivijos rašytojo Antano Škėmos kūrybą, ypač romaną ,,Balta drobulė”, kuriame akcentuojama idėja, jog protingas žmogus laimės niekada nepasieks, bei postmodernizmo rašytojo, žurnalisto,…


Jauno žmogaus siekių vaizdavimas lietuvių literatūroje. Kalbėjimas apie jauno žmogaus siekių vaizdavimą lietuvių literatūroje. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Lietuvių literatūroje jauno žmogaus siekiai buvo vaizduojami ganėtinai brandžiai, nes siekiuose ir tiksluose minimas netgi darbas tėvynės labui, jog gerovei. Kiekvieną žmogų užklumpa įvairiausi gyvenimo sunkumai, išbandymai ir iššūkiai, su kuriais tenka susigrumti, tačiau jaunam žmogui labai svarbu suprasti, jog tikslo siekimas būna tvirtesnis su valinga siela, su suvokimu, kad…


Kalbėjimas apie žmogaus atsakomybės jausmą lietuvių literatūroje. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Žmogaus atsakomybė turi didelę vertę. Ji matuojama, kaip vienas pagrindinių žmogaus prasmingo gyvenimo aspektų. Tad apie atsakomybę ir jos jausmą neretai kalbama ir literatūros kūriniuose. Taigi jais remiantis, kalboje aptariama, kaip literatūriniuose kūriniuose reiškiasi atsakomybė ir jos jausmas bei kokia viso to prasmė. Taip pat, norime visus pradžiuginti, nes nuo…


Literatūra – istorinės patirties liudijimas. Kalbėjimas apie literatūros istorinės patirties liudijimą. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Istorija ir literatūra – du tarpusavyje susiję dalykai. Taip yra todėl, kad literatūra yra neabejotinas žmogaus istorinės patirties liudijimas, kurio reikšmė yra be galo didelė. Tad šioje kalboje argumentuotai atskleidžiama, kokios istorinės patirtys literatūroje atskleidžiamos bei kokia jų prasmė. Taip pat, norime visus pradžiuginti, nes nuo šių metų, visi mūsų…

Kodėl verta pirkti iš Potemes.lt?
  • Kalbėjimų rašyme turime 9-ių metų patirtį.
  • Visiems kalbėjimams yra paruošti išplėstiniai planai, skaidrės, galimi egzaminavimo klausimai bei informaciniai šaltiniai.
  • Visi kalbėjimai yra pakartotinai patikrinami profesionalaus redaktoriaus!
Ką turi pasakyti mūsų klientai?