Lietuvių poetas, kunigas ir pirmasis lyrikas Lietuvoje Antanas Vienažindys gimė 1841 m. rudenį, Anapolio kaime, Rokiškio rajone. Iš savojo kaimo Vienažindys išvyko gana anksti, kadangi trokšdamas žinių ir išsilavinimo, padedamas patėvio Justino Stausko, išvyko mokytis, o dar vėliau – kunigauti į įvairias parapijas. Nepaisant visko, Vienažindys dažnai grįždavo namo tėviškės ilgesio veikiamas. 1861 m. Antanas Vienažindys gavo penkių klasių baigimo pažymėjimą. 1864 m. Antanas Vienažindys baigė Varnių kunigų seminariją, o po metų buvo įšventintas į kunigus. Vikaru buvo ir Panevėžyje, ir Šiaulėnuose, ir Krinčine, ir Vainute, ir Breslaujoje. Nuo 1876 m. iki pat mirties Vienažindys buvo klebonu Laižuvoje. Kunigaudamas Antanas Vienažindys ir bendraudamas su žmonėmis, užsitarnavo žmonių pasitikėjimą bei simpatijas. Jis kovojo už parapijos žmones, juos užjausdavo, nuolat jiems padėdavo. Antanas Vienažindys mirė 1892 m. Laižuvos miestelyje, kur ir klebonavo visą laiką.