Jūsų patogumui paruošėm supaprastintą paiešką. Įrašykite raktinį žodį ir raskite sau tinkantį kalbėjimą, pastraipą, rašytoją. Sąrašas atsiras suvedus nors vieną raktažodį:

Kalbėjimo potemės 2020

Konsultuojame ir rašome pavyzdinius, mokomuosius kalbėjimus jau 10-us metus, todėl galite pasikliauti mumis! 🙂 Pasirinkite Jūs dominančią potemę ir atsisiųskite lietuvių kalbos mokomąjį kalbėjimą per 5 minutes! Jei kalbėjimas Jūsų mokyklai jau užimtas, parašykite mums el. paštu Potemes.lt@gmail.com, suderinsime terminą naujo pavyzdinio kalbėjimo parašymui 🙂

Balys Sruoga (biografija, kūrybos bruožai, konspektas, kalbėjimai, pastraipos)

autorio nuotrauka
Biografija

Balys Sruoga augo ir gimė Biržų apskrityje, Baibokų kaimelyje, 1896 metų vasario 2 dieną. Šis poetas augo ir savo jaunystės dienas praleido tvarkingoje bei didelėje sodyboje, ūkininkavimo kvartale. Šeima buvo labai vieninga ir stipri. Balio Sruogos tėvas Pranciškus Sruoga buvo be galo griežtas žmogus, kuris manė, jog geras ir doras žmogus tampa per stiprų išauklėjimo būdą. Motina Agota Sruogienė buvo jautrios bei švelnios širdies, tad poetas ją labai mylėjo. Balio Sruogos pirmoji mokykla – Vabalninko pradinė mokykla, kurioje jis jautėsi atstumtas ir nesuprastas vaikas. 1906-1913 metais poetas mokėsi Panevėžio realinėje mokykloje, kurioje tvarka buvo be galo griežta, slegianti ir nepakeliama, todėl imta maištauti. Petrogrado miškų institutas, Petrogrado imperatoriškojo universiteto Istorijos-filologijos fakultetas bei Maskvos universiteto Istorijos-filologijos fakultetas ir literatūros studijos – tai tik keletas poeto gyvenimo detalių, nes po jų sekė tarpukario įvykiai, kur taip pat vyko blaškymosi etapas ir savęs realizacijos kelias. Okupacijos metais Balys Sruoga buvo išvežtas į Štuthofo koncentracijos stovyklą, tačiau grįžus atgal į Lietuvą, jis neturėjo nei dvasinės, nei fizinės jėgos, kuri jį palaikytų. Šis menininkas mylėjo ne tik gėrį, bet ir susitaikė su blogiu, o tai įvardijo kaip dar vieną didžią palaimą. Balys Sruoga buvo ne tik profesorius bei poetas, prozininkas, dramaturgas, teatrologas, literatūros ir tautosakos tyrinėtojas, bet ir įkvėpejas ir idėjų žmogus.

Kūryba ir jos bruožai

Balys Sruoga nuolatos bando sujungti priešingus polius. Jis mano, kad individo gyvenime privalo būti chaosas, kuris žmogaus gyvenimą nušviečia stebuklais. Logiškai neapibrėžiami vaizdiniai, didelės jausminės būsenos, greita nuotaikų kaita, sarkazmas – Balio Sruogos kūrybos bruožų dalelė. Rašytojas atskleidė ir tautinio sąmoningumo procesą, ir individą, kuris nebijo gyventi pavojuje ar baimėje. Nebijoma ir ironizuoti, panaudoti grotesko elementų, aprašant žiaurias bei klaikias žmogaus gyvenimo dalies detales. Dominuoja ne tik išoriniai įvykiai ir sunkumai, bet ir vidinis individo pasaulis, jo suvokimas, įvairios jausenos – gilaus vidinio dramatizmo potekstė. Simbolistinei kūrybai taip pat priskiriamas ir žmogaus noras veržtis į aukštybes, neatpažintus tolius. Puikiai ir aiškiai atskleidžiamos ir tautos dvasinės vertybės, jų suvokimas bei realizacija kančių ir skausmo kupiname gyvenimo laikotarpyje. Išryškinamas labai ypatingas charakterių bruožų kūrimas: atskleidžiami personažų jutimai, išgyvenimų akimirkos ir patirti įspūdžiai, staigūs atsivėrimai, kurie dažnai sietini su ironijos atspalviais, kurie suteikia lyrizmo kūrybai aštrų tikrovės antplūdį.

Kūrinių aprašymai

„Milžino paunksmė“

tai unikalios koncepcijos Balio Sruogos drama, susidedanti iš trijų pagrindinių veiksmų bei vaizduojamų devynių paveikslų. Šią dramą rašytojas parašė 1929 – 1930 m. – dar gerokai prieš tremtį į garsiąją Štuthofo koncentracijos stovyklą, kurios gyvenimo peripetijas jis vėliau aprašė garsiuosiuose savo memuaruose, pavadinimu „Dievų miškas“. Prieš išleidžiant jį, visgi „Milžino paunksmė“ buvo vienas labiau žinomų rašytojo kūrinių. Ši drama buvo parašyta ne be priežasties. Ją rašydamas Balys Sruoga savo duoklę atidavė ko gero garsiausiai istorinei figūrai – Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Vytautui, todėl nenuostabu, kad veiksmas vyksta apie 1428-1430 m. Krokuvos, Lucko, Trakų ir Vilniaus miestuose. Tad remdamasis šios svarbios istorinės figūros didybe ir svarba, tiksliais istoriniais duomenimis, Balys Sruoga ir išleido šią dramą, kaip svarbų savo pagarbos ir Lietuvos istorijos svarbos liudijimą. Žinoma, nors ir Sruoga atidavė atitinkamą duoklę kunigaikščiui Vytautui, jis, visgi, atsisakė pompastikos, kaip kad buvo mėgstama kitų rašytojų. Balys Sruoga nors ir aukštino kunigaikštį Vytautą, tai darė subtiliai, be jokių didesnių afišavimų ar jau minėtos pompastikos, kuri šiuo atvejų kūrinio vaizdą tiesiog nustelbtų ir padarytų visiškai banaliu, neunikaliu kūriniu. Svarbu paminėti, kad „Milžino paunksmėje“, nors ir akcentuojams Vytautas, jis nėra visą laiką vaizduojamas tiesiogiai. Daugiausia šiame kūrinyje viskas regima per kitų veikėjų gyvenimo peripetijas ir kuriose, visgi, pastebima ta svarbi ir didinga Vytauto gerovė, jo vaizdinys ir jo asmenybės detalės, atsispindinčios žmonių gyvenimuose. Pagal Balio Sruogos kūrinį, netgi galima sakyti, jog Vytautas pagal rašytoją ir jo idėją – didis žmogus, tikras milžinas, kurio paunksmėje (apie tai išduoda pavadinimas) regimas painus, tačiau ypač didelės svarbos ir reikšmės turintis tuometinės Lietuvos valstybės ir Lenkijos politinis gyvenimas ir jo netikėti vingiai. Šalia viso to Balys Sruoga per istorinį kontekstą gilinasi ir dar labiau, nes narplioja tiek individualias asmenines problemas, tiek svarbias valstybines problemas, kurios liečia kone kiekvieną, todėl tai neabejotinai svarbu. Todėl galima sakyti, kad Balio Sruogos drama apima viską, ką turėtų apimti toks istorinį siužetą turintis kūrinys. Istorinio siužeto plėtotė Sruogai taip pat padėjo nenukrypti nuo realių įvykių. Viskas kūrinyje vaizduojama ypač tiksliai. Tačiau Baliui Sruogai svarbus buvo ne tik realių įvykių istorinis vaizdavimas. Jis kiek nukrypo nebent daug gilindamasis į pačių veikėjų psichologinius portretus, kuriems aprašyti nepadėtų nei vienas šaltinis. Šie šaltiniai tai padėtų padaryti tik preliminariai, tad Sruoga kurdamas šią dramą rėmėsi tik abstrakčiu veikėjų vaizdu.

Konspektai





Praktiniai šimtukininkų patarimai. Kaip efektyviai pasiruošti egzaminams?

Baigiamieji egzaminai mokykloje – tai kone pats svarbiausias kiekvieno mokinio gyvenimo įvykis, lydintis mokinį į visiškai kitą, kol kas dar nepažintą ir viliojantį, aukštesnį gyvenimo etapą. Baigiamieji egzaminai yra tarsi vartai, arba leisiantis mokiniui keliauti toliau, arba užveriantys kelią į perspektyvas bei galimybes mokslo įgavimo srityje. Taigi nenuostabu, kodėl kiekvienam egzaminai yra tokie svarbūs bei…

Kalbėjimai su šiuo autoriumi (Visi kalbėjimai patikrinti redaktoriaus)

Tėvynės ir žmogaus tema lietuvių literatūroje. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Žmogaus ir tėvynės ryšys įvairių laikotarpiu lietuviu literatūroje. Aprašymas: Tėvynė yra kiekvieno žmogaus turtas. Tai yra gimtasis kraštas, gimtoji kalba, gimtoji kalba, su kuria žmogus užauga. Ši aplinka suteikia žmogui vertybes ir pasaulėvaizdį, kuris padeda žmogui orientuotis gyvenime ir atrasti naujus dalykus. Tad tėvynės ir žmogaus ryšys yra gilus, tačiau…


Žmogiškumo ir nužmogėjimo akistata karo ir smurto sąlygomis XX a. lietuvių katastrofų literatūroje. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Aprašymas: Žmogiškumas yra pati svarbiausia vertybė kiekvienam žmogui. Visi žmonės turi žmogiškumą – nuo mažens žmonės yra mokomi suprasti ir užjausti kitus, suvokti, ką reiškia būti žmogumi. XXa. buvo sunkus ir kruvinas amžius, pilnas smurto ir žiaurumų. Karas ir žmonių žudymai paliko gilų randą kiekvienam šias tragedijas išgyvenusiam žmogui. Dėl…


Literatūra – tautos istorijos liudytoja. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Trumpas aprašymas: Literatūra – tai įvairiapusiškai naudingas aspektas kiekvienam žmogui. Literatūroje galima rasti visko, kas galėtų ugdyti žmogų. Tad literatūra geba ir skatinti žmogaus suvokimą apie istoriją. Taigi šiame kalbėjimo pavyzdyje, remiantis lietuvių literatūros kūriniais, argumentuotai įrodoma, kad literatūra yra išties tautos istorijos liudytoja. Ilgas aprašymas: Tautos istorija – tai…


Asmuo tautos istorijoje: pozicijos pasirinkimas. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Trumpas aprašymas: Tautos istorijoje dalyvauja kiekvienas asmuo. Tačiau kokios yra tautos istorijoje dalyvaujančių asmenų pozicijos, elgesys, principai? Visa tai individualu. Todėl šiame kalbėjimo pavyzdyje, remiantis atitinkamais literatūros pavyzdžiais, nupasakojama, kokias pozicijas žmogus renkasi tautos istorijoje. Ilgas aprašymas: Tautos istorijoje buvo labai didelis kiekis asmenų, kurie buvo tiesiogiai susiję su tautos…


Kaip gyvenimas išbando žmogaus stiprybę? – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Trumpas aprašymas: Gyvenimas yra labai nenuspėjamas. Jis kasdien žmogui pasiūlo vis kažką naujo. Tad neretai gyvenimas išbando ir žmogaus stiprybę. Kokiais principais ta žmogaus stiprybė yra išbandoma, kokia yra jos reikšmė ir kt., plačiau aptariama šiame kalbėjimo pavyzdyje, remiantis įvairiais literatūriniais kūriniais. Ilgas aprašymas: Turėti dvasinę stiprybę – tai reiškia…


Kaip literatūra paliudija istorinę žmogaus patirtį? – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Aprašymas: Literatūra – tai unikali terpė pareikšti svarbiausioms mintims. Tad literatūroje taip pat yra vietos ir svarbiausiems istoriniams liudijimams, kad ir kokie jie bebūtų. Todėl šiame kalbėjimo pavyzdyje, remiantis lietuvių literatūros kūriniais, argumentuotai pateikiama, kaip ir kokios istorinės žmogaus patirtys yra atskleidžiamos literatūros kūriniuose. Prie kiekvieno kalbėjimo galėsite įsigyti šiuos…


Žmogaus kančios įprasminimas lietuvių literatūroje. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Aprašymas: Dažnai žmonės sako, jog gyvenimas yra kančia. Žmogus gyvenime patiria daug skaudžių įvykių – žmogus netenka šeimos, artimųjų, darbo ar ko nors kito. Dažnai žmogus atsiduria sudėtingose istorinėse situacijose, kurios sugriauna jo gyvenimą taip pasmerkdamos jį kančiai. Bet dažnai kančia nėra beprasmė – žmogus sugeba atrasti prasmę joje. Šiame…


Sąmonę žeidžiantys vaizdiniai literatūroje. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Aprašymas: Sąmonę žeidžiantys vaizdiniai žmogų dažnai užklumpa netikėtai. Tai gali būti artimojo netektis, išsiskyrimas su mylimu žmogumi, finansinė nelaimė ar atsitiktinis įvykis pamatytas gatvėje. Šie vaizdiniai ilgai išlieka žmogaus viduje – žmogus juos nuolat apmąsto ir atsimena iki gyvenimo galo. Šie vaizdiniai yra ypač svarbūs vidiniam žmogaus pasauliui. Šiame kalbėjime…


Žmogaus ir aplinkos santykis lietuvių literatūroje. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Aprašymas: Kiekvienas žmogus turi savo gimtąjį kraštą, šeimą ir namus – ši aplinka nuo pat mažens veikia žmogaus santykį su aplinka. Žmogus niekad negali išvengti aplinkos poveikio – jis visada yra veikiamas kitų žmonių ar istorinių įvykių. Dažnai tai gali būti sunku – žmogus gali kentėti ar būti užguitas, bet…


Žmogaus vertybės XXa. lietuvių literatūroje. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Trumpas aprašymas: XXa. buvo permainingas ir labai sunkus – jo metu įvyko du pasauliniai karai, kurie nusinešė daugybę žmonių gyvybių. Tačiau šie karai ne tik sunaikino žmonių gyvenimus, bet ir keitė jų pasaulėžiūrą ir vertybes. Išlaikyti vertybes kritinėje situacijoje yra neapsakomai sunku – žmogus yra spaudžiamas ir naikinamas brutalios aplinkos,…

Kodėl verta pirkti iš Potemes.lt?
  • Mokomųjų kalbėjimų rašyme turime 10-ių metų patirtį.
  • Visiems kalbėjimams yra paruošti išplėstiniai planai, skaidrės, galimi egzaminavimo klausimai bei informaciniai šaltiniai.
  • Visi kalbėjimai yra pakartotinai patikrinami profesionalaus redaktoriaus!
Ką turi pasakyti mūsų klientai?