Jūsų patogumui paruošėm supaprastintą paiešką. Įrašykite raktinį žodį ir raskite sau tinkantį kalbėjimą, pastraipą, rašytoją. Sąrašas atsiras suvedus nors vieną raktažodį:

Kalbėjimo potemės 2019
Rašome pavyzdinius kalbėjimus jau 9-us metus, todėl galite pasikliauti mumis! :) Pasirinkite Jūs dominančią potemę ir atsisiųskite lietuvių kalbos kalbėjimą per 5 minutes! Jei kalbėjimas Jūsų mokyklai jau užimtas, parašykite mums el. paštu Potemes.lt@gmail.com, suderinsime terminą naujo kalbėjimo parašymui :)

Balys Sruoga (biografija, kūrybos bruožai, konspektas, kalbėjimai, pastraipos)

autorio nuotrauka
Biografija

Balys Sruoga augo ir gimė Biržų apskrityje, Baibokų kaimelyje, 1896 metų vasario 2 dieną. Šis poetas augo ir savo jaunystės dienas praleido tvarkingoje bei didelėje sodyboje, ūkininkavimo kvartale. Šeima buvo labai vieninga ir stipri. Balio Sruogos tėvas Pranciškus Sruoga buvo be galo griežtas žmogus, kuris manė, jog geras ir doras žmogus tampa per stiprų išauklėjimo būdą. Motina Agota Sruogienė buvo jautrios bei švelnios širdies, tad poetas ją labai mylėjo. Balio Sruogos pirmoji mokykla – Vabalninko pradinė mokykla, kurioje jis jautėsi atstumtas ir nesuprastas vaikas. 1906-1913 metais poetas mokėsi Panevėžio realinėje mokykloje, kurioje tvarka buvo be galo griežta, slegianti ir nepakeliama, todėl imta maištauti. Petrogrado miškų institutas, Petrogrado imperatoriškojo universiteto Istorijos-filologijos fakultetas bei Maskvos universiteto Istorijos-filologijos fakultetas ir literatūros studijos – tai tik keletas poeto gyvenimo detalių, nes po jų sekė tarpukario įvykiai, kur taip pat vyko blaškymosi etapas ir savęs realizacijos kelias. Okupacijos metais Balys Sruoga buvo išvežtas į Štuthofo koncentracijos stovyklą, tačiau grįžus atgal į Lietuvą, jis neturėjo nei dvasinės, nei fizinės jėgos, kuri jį palaikytų. Šis menininkas mylėjo ne tik gėrį, bet ir susitaikė su blogiu, o tai įvardijo kaip dar vieną didžią palaimą. Balys Sruoga buvo ne tik profesorius bei poetas, prozininkas, dramaturgas, teatrologas, literatūros ir tautosakos tyrinėtojas, bet ir įkvėpejas ir idėjų žmogus.

Kūryba ir jos bruožai

Balys Sruoga nuolatos bando sujungti priešingus polius. Jis mano, kad individo gyvenime privalo būti chaosas, kuris žmogaus gyvenimą nušviečia stebuklais. Logiškai neapibrėžiami vaizdiniai, didelės jausminės būsenos, greita nuotaikų kaita, sarkazmas – Balio Sruogos kūrybos bruožų dalelė. Rašytojas atskleidė ir tautinio sąmoningumo procesą, ir individą, kuris nebijo gyventi pavojuje ar baimėje. Nebijoma ir ironizuoti, panaudoti grotesko elementų, aprašant žiaurias bei klaikias žmogaus gyvenimo dalies detales. Dominuoja ne tik išoriniai įvykiai ir sunkumai, bet ir vidinis individo pasaulis, jo suvokimas, įvairios jausenos – gilaus vidinio dramatizmo potekstė. Simbolistinei kūrybai taip pat priskiriamas ir žmogaus noras veržtis į aukštybes, neatpažintus tolius. Puikiai ir aiškiai atskleidžiamos ir tautos dvasinės vertybės, jų suvokimas bei realizacija kančių ir skausmo kupiname gyvenimo laikotarpyje. Išryškinamas labai ypatingas charakterių bruožų kūrimas: atskleidžiami personažų jutimai, išgyvenimų akimirkos ir patirti įspūdžiai, staigūs atsivėrimai, kurie dažnai sietini su ironijos atspalviais, kurie suteikia lyrizmo kūrybai aštrų tikrovės antplūdį.

Kūrinių aprašymai

„Milžino paunksmė“

tai unikalios koncepcijos Balio Sruogos drama, susidedanti iš trijų pagrindinių veiksmų bei vaizduojamų devynių paveikslų. Šią dramą rašytojas parašė 1929 – 1930 m. – dar gerokai prieš tremtį į garsiąją Štuthofo koncentracijos stovyklą, kurios gyvenimo peripetijas jis vėliau aprašė garsiuosiuose savo memuaruose, pavadinimu „Dievų miškas“. Prieš išleidžiant jį, visgi „Milžino paunksmė“ buvo vienas labiau žinomų rašytojo kūrinių. Ši drama buvo parašyta ne be priežasties. Ją rašydamas Balys Sruoga savo duoklę atidavė ko gero garsiausiai istorinei figūrai – Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Vytautui, todėl nenuostabu, kad veiksmas vyksta apie 1428-1430 m. Krokuvos, Lucko, Trakų ir Vilniaus miestuose. Tad remdamasis šios svarbios istorinės figūros didybe ir svarba, tiksliais istoriniais duomenimis, Balys Sruoga ir išleido šią dramą, kaip svarbų savo pagarbos ir Lietuvos istorijos svarbos liudijimą. Žinoma, nors ir Sruoga atidavė atitinkamą duoklę kunigaikščiui Vytautui, jis, visgi, atsisakė pompastikos, kaip kad buvo mėgstama kitų rašytojų. Balys Sruoga nors ir aukštino kunigaikštį Vytautą, tai darė subtiliai, be jokių didesnių afišavimų ar jau minėtos pompastikos, kuri šiuo atvejų kūrinio vaizdą tiesiog nustelbtų ir padarytų visiškai banaliu, neunikaliu kūriniu. Svarbu paminėti, kad „Milžino paunksmėje“, nors ir akcentuojams Vytautas, jis nėra visą laiką vaizduojamas tiesiogiai. Daugiausia šiame kūrinyje viskas regima per kitų veikėjų gyvenimo peripetijas ir kuriose, visgi, pastebima ta svarbi ir didinga Vytauto gerovė, jo vaizdinys ir jo asmenybės detalės, atsispindinčios žmonių gyvenimuose. Pagal Balio Sruogos kūrinį, netgi galima sakyti, jog Vytautas pagal rašytoją ir jo idėją – didis žmogus, tikras milžinas, kurio paunksmėje (apie tai išduoda pavadinimas) regimas painus, tačiau ypač didelės svarbos ir reikšmės turintis tuometinės Lietuvos valstybės ir Lenkijos politinis gyvenimas ir jo netikėti vingiai. Šalia viso to Balys Sruoga per istorinį kontekstą gilinasi ir dar labiau, nes narplioja tiek individualias asmenines problemas, tiek svarbias valstybines problemas, kurios liečia kone kiekvieną, todėl tai neabejotinai svarbu. Todėl galima sakyti, kad Balio Sruogos drama apima viską, ką turėtų apimti toks istorinį siužetą turintis kūrinys. Istorinio siužeto plėtotė Sruogai taip pat padėjo nenukrypti nuo realių įvykių. Viskas kūrinyje vaizduojama ypač tiksliai. Tačiau Baliui Sruogai svarbus buvo ne tik realių įvykių istorinis vaizdavimas. Jis kiek nukrypo nebent daug gilindamasis į pačių veikėjų psichologinius portretus, kuriems aprašyti nepadėtų nei vienas šaltinis. Šie šaltiniai tai padėtų padaryti tik preliminariai, tad Sruoga kurdamas šią dramą rėmėsi tik abstrakčiu veikėjų vaizdu.

Konspektas

Atsisiųsk konspektą ir skaidres: Balys Sruoga
  • Svarbiausi rašytojo biografijos faktai
  • Pagrindiniai kūrybos bruožai
  • Kūryboje vyraujančios temos
  • Žymiausių kūrinių santraukos ir veikėjų aprašymai
  • Galimi kalbėjimo/rašinio argumentai
  • Populiariausios autoriaus citatos
  • Rašytojo svarbiausių gyvenimo faktų chronologija
Kalbėjimai (Visi kalbėjimai patikrinti redaktoriaus)

Valdovo paveikslo interpretacija. Kalbėjimas apie valdovo paveikslo interpretaciją. Valdovo paveikslas.

Valdovas – svarbi figūra valstybės gyvenime. Jis kuria ir keičia šalį, o jo autoritetas ar įvaizdis taip pat yra svarbus valstybės gyventojams. Vieni valdovai yra šlovinami ir gerbiami, o kiti niekinami, o dar treti – užmirštami ir neįvertinami. Nuo pat Antikos laikų, kai pradėjo kurtis valstybės poliai, literatūroje atsirado valdovo…


Kodėl svarbu dalintis savo gyvenimu su kitais?

Gyvenimas duotas tik vienas, tačiau nors jis ir vienas, jame telpa begalės įvairiausių įvykių ir aspektų, kurie užpildo tą gyvenimą. Žmogaus patirtys jame lemia labai daug. Todėl šioje kalboje detalizuotai aptariama, kodėl svarbu yra tuo gyvenimu dalintis, ypač literatūriniu atžvilgiu. Argumentuotai išskiriami aspektai parodo gyvenimo dalinimosi svarbą bei tam tikrą…


B. Sruogos drama “Milžino paunksmė” – autentiškų įvykių kronika. Kuo savo likimu ir išgyvenimais Jogaila artimas 21a. žmogui?

Balio Sruogos drama „Milžino paunksmė“ pasakoja apie Jogailos ir Vytauto laikus. Dramos pamatas – autentiški istoriniai įvykiai ir asmenys, tačiau svarbiausia čia yra vidinė valdovo Jogailos drama. Šiais savo išgyvenimais Jogaila labai panašus ir į XXI a. žmogų. Jis atsidūręs svetimoje valstybėje, ilgisi tėvynės ir jaučiasi kaltas. Negana to, juo…


Lietuvos valdovų portretai Gedimino, Vytauto laiškuose. B. Sruogos „Milžino paunksmėje“.

Lietuva – ypatingas kraštas, kuris jau nuo pat seniausių laikų yra stiprus, kad ir koks bebūtų mažas. Šiai stiprybei ir apskritai Lietuvos vaizdui sudaryti anksčiau buvo svarbūs valdovai, tad apie jų portretus šioje kalboje ir šnekama. Analizuojami tokių kunigaikščių, kaip Gediminas, Vytautas bei Jogaila portretai. Taip pat, norime visus pradžiuginti,…


Kalbėjimas apie žmogaus stiprybę Homero „Iliadoje“ ir B. Sruogos „Dievų miške“

Žmogaus stiprybė – viena iš būtinų dvasinio vystymosi sąlygų. Ji itin reikšminga kiekvienam individui todėl, nes padeda ne tik išgyventi ribines situacijas, bet ir siekti tikslų įgyvendinimo. Problema ta, kad neretai su sunkumais susidūręs žmogus praranda savitvardą, blaškosi, atlieka nelogiškus veiksmus. Tokia bejėgiškumo būsena kenkia žmogaus asmenybei, jo savivertei ir…


Pagoniškojo ir krikščioniškojo pasaulio susidūrimas V. Krėves ir B. Sruogos kūriniuose.

Lietuva buvo vienintelė pagoniška valstybė Europoje viduramžiais. Dėl to Lietuvai teko kelis šimtus metų kovoti su kaimyninėmis valstybėmis. Vienintelis kelias išlikti buvo priimti naują tikėjimą. Lietuva priėmė naują tikėjimą ir naują kultūrą – Lietuvos valstybėje atsirado nauja pasaulėžiūra. Tačiau tiek senasis pagoniškasis, tiek naujasis krikščioniškasis pasaulis ilgai egzistavo vienu metu.…


Kaip vaizduojamas žmogus lietuvių literatūroje?

Žmogus – ko gero pati svarbiausia gyvybės forma. Ir nors ši sąvoka yra abstrakti, žmogus nedalomas, žmogus – tai svarbi individualybė, kuri neretai vaizduojama ir lietuvių literatūroje. Tad kalboje, remiantis žymiais lietuvių literatūros kūriniais, pasakojama, koks žmogus vaizduojamas joje ir kuo tai naudinga bei ypatinga. Taip pat, norime visus pradžiuginti,…


Kaip praradimai gali pakeisti žmonių likimą?

Volteras yra pasakęs, jog praradimai – tai ne kas kita, kaip tik pasikeitimas. Tad šioje kalboje akcentuojama tai, ką žmogus praranda ir kaip tai veikia jo likimą ir apskritai gyvenimą. Bandant tai analizuoti pasitelkiami ne tik žymių rašytojų kūriniai, bet ir jų pačių gyvenimiški faktai, susiję su jų pačių kūryba.…


Memuarai puikus žanras norint papasakoti apie save, kitus žmones ir perteikti istoriją. Kalbėjimas apie memuarus.

Autorių rašyti mumuarai turi didelę ir gilią išliekamąją vertę visais laikais. Šie autorių rašyti atsiminimai perteikia išgyvenimus, įvairias emocijas, to meto aktualijas, gyvenimo būdą, patirtį. Dažnu atveju memuarai rašomi autoriui patiriant sunkius išgyvenimus, vidinio pasaulio dramą, tačiau tokiu metu atskleidžiama ir parodoma, koks svarbus ir būtinas yra geranoriškas požiūris į…


Asmenybės laikysena ribinėse situacijose.

Ribinės situacijos – tai įvairūs gyvenimo netikėtumai: karas, tremtis, emigracija, vidinė kančia, kai žmogus turi čia ir dabar priimti lemtingus sprendimus, kad išgyventų. Lietuvių literatūroje vaizduojama įvairios asmenybės laikysenos susidūrus su tokia gyvenimo tikrove. Antano Škėmos vaizduojamas Antanas Garšva pasiduoda gyvenimo sunkumams, nes nesugeba suvokti, jog gyvenimas susideda iš kasdienybės…


Literatūra – rašytojo gyvenimo atspindys.

Literatūra yra visapusiškai naudingas aspektas žmogaus gyvenime. Literatūra savyje talpina begales prasmingos informacijos, kuri kartais yra susijusi ir su pačiais rašytojais. Tad šioje kalboje aiškinamasi autobiografiškumo bruožai kūriniuose bei argumentuotai įrodoma, kad literatūra visgi išties yra rašytojo gyvenimo atspindys. Taip pat, norime visus pradžiuginti, nes nuo šių metų, visi mūsų…


Ar lietuviai – patriotų tauta?

Lietuviai, remiantis lietuvių autorių kūryba, yra patriotai. Kūryboje minima meilė savo kraštui, parodoma, jog Lietuva yra ginama ir gerbiama, labai stipriai vertinama, garbinama jos gamta. Žmogaus sąmonėje, vidiniame pasaulyje nuolatos turi būti meilė savo tėvynei, kurioje patirti pirmieji įspūdžiai ir pirmosios nuoskaudos. Lietuviai sunkųjį laikotarpį išgyveno kartu su prisiminimais apie…


Pokario memuaristika – autentiškas egzistencinių patirčių liudijimas ir totalitarinių sistemų demaskavimas.

Pasibaigus Antrajam pasauliniui karui lietuvių literatūroje atsirado kūrinių, kuriuose plačiai analizuojamos autoritarinių sistemų pasekmės žmogui. Literatūros puslapiuose itin gausu mąstančių, meniškų, jautrių asmenybių paveikslų, mat jiems tuo metu buvo sunkiausia. Kodėl? Mat totalitarizmas iš esmės stengėsi kuo greičiau susidoroti su bet kokiomis gilesnio mąstymo apraiškomis, galvojantis žmogus buvo reali grėsmė…


Ko mus moko literatūra?

Literatūra visais laikais užėmė svarbią vietą kultūroje. Tuo gali pasigirti ir mūsų valstybė – Lietuva. Lietuvių rašytojai savo kūryba mokė branginti savo kraštą bei gimtąją kalbą ir laisvę, patriotizmą, taip pat siekė parodyti kokia svarbi vertybė – šeima, neapsieita ir be priminimo, jog kiekvienoje katastrofinėje situacijoje galima rasti išeiti, jog…


Meilė tėvynei lietuvių literatūroje.

„Didžiausi dorybingumo žygdarbiai atlikti iš meilės tėvynei“, – teigė prancūzų filosofas, rašytojas, politikos teoretikas, švietėjas Žanas Žakas Ruso. Meilė tėvynei – tai suvokimas, kad esi jos dalis ir kartu su ja išgyvenai laimingas ir sunkias jos dienas. Meilė tėvynei gali padėti sustiprėti. Labai svarbu turėti savyje prisiminimų, kurie suteikia daugiau…


Kaip literatūros tekstai formuoja požiūrį į tautos istoriją?

Mūsų prosenelių ir senelių praeitis duoda mums žinių, tradicijų ir vertybių pagrindą, kuris padeda suvokti savo tautą, jos kultūrą ir istoriją. Lietuva ne kartą buvo okupuota, patyrė daug represijų, karo nusiaubimų ar trėmimų. Skaudūs istoriniai įvykiai kuria, bet ir griauna savo tautos suvokimą. Literatūra žmogui leidžia pažvelgti į istorinius įvykius…


Katastrofų laikotarpio žmogaus prioritetai.

Katastrofų laikotarpio žmogaus prioritetai asocijuojasi su ilgesiu, meile tėvynei, pasiaukojimu, prisiminimais, vidine stiprybe, mokėjimu į nepakeliamas situacijas pažvelgti kitu kampu, su ironija, gamta, kūryba. Svarbu sunkiaisiais gyvenimo momentais rasti išeitį, turėti atspirties tašką, kuris padės rasti savyje reikiamos stiprybės. Taigi, katastrofų laikotarpio žmogui buvo būtina į gyvenimą žiūrėti ne vien…


Kaip ironija padeda suvokti gyvenimo vertybes? Kalbėjimas apie gyvenimo vertybes.

Gyvenimo vertybes yra kiekvieno žmogaus gyvenimo pamatas. Jas gauname iš savo kultūros ir šeimos. Tačiau kartais vienintelis būdas suprasti, kas yra tikrosios vertybės, yra iš jų pasijuokti. Ironija – tai savotiškas ginklas, prajuokinantis ir griaunantis tai, kas netikra ir dirbtina. Ironija padeda mums geriau suprasti pasaulį ir jį matyti kitomis…


Kaip praradimai gali pakeisti žmonių likimą? Kalbėjimas apie žmonių likimą ir praradimus.

Kartais nutinka taip, kad asmuo susiduria su pačiomis įvairiausiomis kritinėmis situacijomis: psichologinėmis bėdomis, vidiniais konfliktais, o kartais praranda tai, kas jam yra labai reikšminga ir svarbu. Praradimas – skaudi patirtis, paliekanti reikšmingą pėdsaką žmogaus dvasioje. Ši žmogaus būsena nuo pačių seniausių laikų domino filosofus, psichologus bei rašytojus. Jie įžvelgia, kad…


Daug žmonių emigravo ir vis emigruoja iš Lietuvos. Ką atranda ir ką praranda žmogus, palikdamas tėvynę?

Emigracija – opi ir aktuali šių laikų Lietuvos problema. Siekdami didesnio atlyginimo, patogesnio ir nerūpestingo gyvenimo, šiuolaikiniai žmonės vis dažniau renkasi gyvenimą svetimuose kraštuose. Žinoma, tokiu atveju žmogus praplečia savo akiratį ir įgyja naujų galimybių, tačiau daugelis nesusimąsto, kad toks pasirinkimas gali atnešti ne tik įvairių gyvenimą praturtinančių atradimų, bet…


Ironija lietuvių literatūroje. Kalbėjimas apie ironiją lietuvių literatūroje.

Balys Sruoga – žinomiausias Lietuvos rašytojas, kuris labiausiai žinomas dėl savo memuarų, pavadinimu “Dievų miškas”. Šis kūrinys unikalus ir visas jo unikalumas remiasi tikrumu bei pačia svarbiausia detale – ironija. Tad šioje kalboje kalbama apie Balio Sruogos ironiją memuaruose ir kokia apskritai yra tos ironijos prasmė. Taip pat, norime visus…


Kito gyvybė yra šventa. Atimti ją – tai pasmerkti save sąžinės teismui.

Gyvybė – didžiausia ir svarbiausia žmogaus gyvenimo duotybė. Ji – nenuneigiamas didžiausias žmogaus gyvenimo turtas. Tačiau kartais atsitinka taip, kad žmogaus gyvybė yra tiesiog atimama ir tai laikoma pačiu šventvagiškiausiu veiksmu, tačiau, kad ir kaip bebūtų, ji vertinama labai įvairia. Tad šioje kalboje kaip vertinamas žmogaus gyvybės atėmimas – kaip…


Ironija ir saviironija – raiškos bruožai, ypač būdingi moderniajai literatūrai. Pagrįskite šį teiginį pasirinktų autorių kūryba.

Tradiciniu požiūriu ironija yra suvokiama kaip užslėpta pajuoka, nuomonės pateikimas perkeltine reikšme, pasitelkiant priešingas, kontrastingas reikšmes. Tai – tikslingas, tačiau nepakankamas požiūris į ironiją, nes tai – gilus, prasmingas ir neįtikėtiną galią turintis reiškinys. Tuo įsitikinti galima nagrinėjant filosofų, psichologų ir rašytojų veikalus, kuriuose nagrinėjama ironizavimo esmė ir reikšmė. Galima…


Tragiškų istorinių įvykių atspindžiai lietuvių literatūroje.

Žmogus yra būtybė, kuri iš prigimties linkusi siekti gėrio ir kovoti su blogiu. Vienos baisiausių ir daugiausia skaudžių pasekmių turinčių blogio apraiškų yra įvairūs istoriniai įvykiai – karai, okupacijos, priverstinės aneksijos, trėmimai, represijos, spaudos draudimai ir daugelis kitų įvykių. Žinoma, istorinės negandos neaplenkė ir Lietuvos, priešingai – mūsų krašto istorija…


Ką išgyvena žmogus ne savo noru atskirtas nuo Tėvynės?

Žmogui tėvynė – labai svarbi. Ji jam yra viskas, o be jos – jis niekas. Tad šioje kalboje analizuojami atvejai, kai žmonės ne savo noru buvo atskiriami nuo savo tėvynės. Tad tam reikalui, buvo pasirinkti svarbiausi XX a. autoriai, kurie padeda atskleisti, ką išgyveno žmogus, ne savo noru atskirtas nuo…


Laisvės ir prievartos tema lietuvių literatūroje.

Dažnai gyvenime žmonėms tenka susidurti su tam tikromis priešpriešomis: meile ir kančia, laime ir liūdesiu, turtu ir skurdu ir panašiai. Tai rodo, kad gyvenime žmogui pasitaiko tiek daug visko ir jo gyvenimas turi tiek šviesių, tiek tamsių atspalvių. Kalbant apie tam tikras priešpriešas gyvenime, žmogui dažnai tenka susidurti ir su…


Ar literatūros ekranizacijos ir inscenizacijos padeda suprasti kūrinį?

Dažnai teigiama, kad literatūros kūriniai visad būna žymiai geresni nei jų ekranizacijos ar inscenizacijos. Ekranizacijos, pasak žmonių, visad būna tik iš dalies paremtos kūriniu, o inscenizacijas gana sunku suprasti, jeigu žiūrovas nėra perskaitęs literatūros kūrinio. Žinoma, nuomonių būna įvairiausių, todėl ekranizacijų ir inscenizacijų vertinimai būna gana dinamiški ir pagrįsti tik…


Ar literatūrą galima vadinti istorinės patirties liudytoja?

Literatūra turi daug paskirčių. Ji skirta pamokyti, papasakoti gražias meilės ar panašias istorijas, sužadinančias žmogaus širdį ir apskritai mąstymą. Negana to, literatūra gali būti ir istorinės patirties liudytoja. Kodėl taip ją galima vadinti? Ogi todėl, kad lietuvių literatūroje galima atrasti labai daug kūrinių, kurių tematika asocijuojasi su svarbiausiais istoriniais įvykiais.…


Kas trukdo žmogui būti laisvam?

Airių poetas, filosofas bei kunigas Džonas O‘Donahju yra pasakęs, kad būti laisvam yra niekis, tačiau laisvam tapti – viskas. Su šia mintimi galėtų sutikti kiekvienas, nes būti ar tiesiog tapti laisvu žmogui yra labai svarbu. Tik laisvas žmogus gali jaustis laimingas ir pilnavertis, ko negalima pasakyti apie žmogų, kuris kankinasi…


Praradimas kaip kūrybinio įkvėpimo šaltinis.

Salomėja Nėris – lietuvių poetė, yra teigusi: „Nenusimink dėl nesėkmės, nes vienas pralaimėjimas dažnai esti laidas dešimčiai laimėjimų.“ Šią citatą galima sieti su praradimo tema, kuri buvo reiškiama lietuvių literatūros kontekstuose. Praradimas gali žmogų sužlugdyti dvasiškai, tačiau svarbu nuolatos ieškoti atsvaros bei palaikymo ne tik iš savęs, bet ir iš…


Kaip gyvenimo išbandymai pakeičia žmogų?

Gyvenimas yra labai nenuspėjamas dalykas. Vieną akimirką viskas gali labai puikiai sektis, o kitą akimirką jis gali pažerti krūvas įvairiausių išbandymų. Tokios kliūtys gyvenime žmogų gali arba sužlugdyti, arba kaip tik jį dar labiau sustiprinti ir leisti suprasti tikrąsias gyvenimo tiesas. Taigi, remiantis šia idėja šioje kalboje analizuojami galimi gyvenimo…


Praradimas kaip kūrinio įkvėpimo šaltinis.

Salomėja Nėris – lietuvių poetė, yra teigusi: „Nenusimink dėl nesėkmės, nes vienas pralaimėjimas dažnai esti laidas dešimčiai laimėjimų.“ Šią citatą galima sieti su praradimo tema, kuri buvo reiškiama lietuvių literatūros kontekstuose. Praradimas gali žmogų sužlugdyti dvasiškai, tačiau svarbu nuolatos ieškoti atsvaros bei palaikymo ne tik iš savęs, bet ir iš…


Prisiminimų svarba literatūroje.

Kiekvienas žmogus išgyvena pačius įvairiausius gyvenimo epizodus, paliekančius jo atmintyje prisiminimų. Šie prisiminimai yra nuorodos į individo asmenines patirtis, išgyventas negatyvias ir pozityvias emocijas, praeityje likusius gyvenimo tarpsnius. Tai reiškia, kad prisiminimai yra itin reikšminga žmogaus asmenybės dalis, kurią privalu traktuoti kaip vertybę. Svarbu tai, kad dalykais, išliekančiais atmintyje, savo…


Žmogiškumo ir smurto akistatos situacijos XX a. lietuvių prozoje.

Žmogiškumas ir smurtas yra du nesusiejami ir visiškai skirtingi dalykai. Tačiau kartais jiems tenka susidurti ir tai puikiai įžvelgiama XX a. lietuvių literatūroje, kuri savo koncepcija bei nagrinėjamomis temomis išties yra spalvinga ir ypatinga. Taigi, nagrinėjant tam tikras temas anuomet buvo aišku, kad kūriniuose pastebima ir minėtų žmogiškumo bei smurto…


Istorijos atspindžiai lietuvių literatūroje.

Istorijos atspindžiai lietuvių literatūroje turėjo didelės reikšmės, nes tai apėmė ne tik tuometinius laikus, bet siekė ir praeitį. Istorijos atspindžiais lietuvių literatūros kontekstuose norima parodyti praeities įvykius, įprasminti Lietuvos valstybės istorinį laikmatį, atskleisti žmogaus vidinius išgyvenimus, tragizmo motyvus, žmonių naikinimo būdus, kurie priverčia jaustis beverčiais. Istorinius motyvus aprašę lietuvių literatūros…


Kaip išlikti žmogumi kritinėmis situacijomis?

Žmogiškumo normų paisymas ir kertinių moralinių vertybių laikymasis turėtų būti kiekvienos doros, orios ir pilnavertės asmenybės pagrindas. Tačiau kartais nutinka taip, kad asmuo susiduria su pačiomis įvairiausiomis kritinėmis situacijomis: psichologinėmis bėdomis, vidiniais konfliktais, o kartais atsiduria sudėtingų istorinių ar socialinių įvykių sūkuryje. Visos šios ir daugelis kitų situacijų palieka reikšmingą…


Pirmojo ir Antrojo pasaulinio karo įtaka lietuvių rašytojų kūrybai.

Pasauliniai karai – du didžiausi menamoje žmonijos istorijoje karai, abu įvykę XX amžiuje: Pirmasis pasaulinis karas ir Antrasis pasaulinis karas. Šie karai, palikę didelės žalos ir daug skausmo, netekčių žmonijai, turėjo įtakos ir to meto lietuvių rašytojų kūrybos kontekstui. Rašytojai, pasitelkę savo patirtį, daug kūrė ir bandė bei norėjo atskleisti,…


Žmogaus pastangos pasipriešinti blogiui istorinių įvykių fone.

Žmogus yra būtybė, kuri iš prigimties linkusi siekti gėrio ir kovoti su blogiu. Vienos baisiausių ir daugiausia skaudžių pasekmių, turinčių blogio apraiškų, yra įvairūs istoriniai įvykiai: karai, okupacijos, priverstinės aneksijos, trėmimai, represijos, spaudos draudimai ir daugelis kitų įvykių. Žinoma, istorinės negandos neaplenkė ir Lietuvos, priešingai – mūsų krašto istorija viena…


Tarpukario 20-metis – lietuvių literatūros aukso amžius.

Literatūros klasika galima vadinti tik tuos kūrinius, kurie kalba apie amžinąsias vertybes, perduoda svarbiausią istorinį palikimą, kuriais gilinamasi į žmogaus ir pasaulio esmę. Įdomu tai, kad kone daugiausia tokių kūrinių Lietuvoje buvo parašyta būtent tarpukariu – nepriklausomos valstybės laikotarpiu. Būtent šiuos dvidešimt metų galima laikyti laikotarpiu, per kurį pasiekta daug…


Dvasinės stiprybės išbandymai lietuvių literatūros kūriniuose.

Dauguma žmonių pritartų, kad yra nemažai svarbių vertybių, tačiau dvasinė stiprybė yra galingas ginklas, padedantis išlikti sunkiausiomis sąlygomis, išsaugoti sveiką protą, kritinį mąstymą, savo nuomonę bei įveikti kylančius sunkumus. Žmogui reikia priimti daug svarbių, sunkių sprendimų, kurie turi įtakos tolimesniam gyvenimui, todėl visą laiką, nuo pat vaikystės jis yra ruošiamas…


Ar įmanoma išlikti žmogumi nežmoniškomis sąlygomis?

Kalbėjimo potemė vadinasi ,,Ar įmanoma išlikti žmogumi nežmoniškomis sąlygomis?‘‘ . Temoje sutinkama, kad įmanoma išlikti žmogumi antižmogiškoje aplinkoje. Aptariama, kokios vertybės yra svarbios, norint išlaikyti žmoniškumą totalitarinėje akivaizdoje. Pasakojama, į kokias situacijas pakliuvę žmonės pamina svarbiausias vertybes. Visiems aptariamiems įvykiams ypač svarbus istorinis laikotarpis, kuris lėmė vienų žmonių sužvėrėjimą, o…


Kaip aprašoma asmenybės laikysena ribinėse situacijose lietuvių literatūroje?

Ribinės situacijos – tai momentas, kai yra būtinybė rinktis ir imtis tam tikrų veiksmų, kada pasėkmių turės kiekvienas žmogaus žingsnis. Tai situacija, kurioje išbandomas žmogus, patiriantis tam tikrą spaudimą ir stresą. Neretai tokios situacijos aprašomos ir lietuvių literatūroje, todėl remiantis žymiausiais lietuvių literatūros kūriniais šioje kalboje nagrinėjama, kaip vaizduojama žmogaus…


Vidinių žmogaus išgyvenimų vaizdavimas lietuvių literatūroje.

Vidinių žmogaus išgyvenimų vaizdavimas lietuvių literatūroje parodė dvasinių prieštaravimų, sukrėtimų, konfliktų priežastis, kurios remiasi atgailos, savigraužos, jautrumo, sielvarto, žiaurios ir negailestingos aplinkos, elgesio motyvais, turinčiais labai didelės įtakos individo ramybei ir gyvybės išsaugojimui. Lietuvių literatūros rašytojai taip pat vaizdavo žiaurumą, kuris gali bandyti sunaikinti žmogiškumą. Taigi, lietuvių literatūros rašytojai, aprašantys…


Karo tema lietuvių literatūroje. Argumentuotai remdamiesi konkrečiais įvairių laikotarpių pavyzdžiais, papasakokite, kaip apie karą kalbama lietuvių literatūroje.

Karo tema lietuvių literatūroje, turėjusi daug motyvų: vidinius žmogaus išgyvenimus, bandymą sunaikinti asmens žmogiškumą, ilgesį, kančias, savigraužą, norą suteikti viską tėvynės bei visuomenės labui, tuo pačiu parodant svarbų individo bruožą – gerumą, parodė kiekvieno rašytojo skirtingą požiūrį bei nuostatas. Šios tematikos kūriniai yra artimai ir glaustai susieti su karo motyvais,…


Vertybės, atsiskleidžiančios katastrofų literatūroje.

Dauguma rašytojų ir kūrėjų vaizduodami tam tikrą laikotarpį ir jo žmones dažnai atsižvelgia į to laikmečio opiausias problemas, kylančius konfliktus, kintančią vertybių sistemą. Katastrofų literatūroje aprašomas žmogus, patekęs į padėtį be išeities. Jis jaučia gyvenimo absurdą ir beprasmiškumą, stengiasi išvengti beprotybės, atrasti jėgų ne tik egzistuoti, bet ir kurti prasmingą…


Skaudžios žmogaus patirties vaizdavimas katastrofų laikotarpio literatūroje.

Lietuvių literatūroje dažnai analizuojama meilės samprata, pabrėžiama darbo svarba, įsipareigojimai tėvynei, žmogaus bei gamtos ryšys, tačiau viena svarbiausių temų lietuvių literatūroje yra istorija bei istorinė žmonijos patirtis. Ji dažnai atsiskleidžia katastrofų literatūroje. Taigi būtent apie tai ir šnekama šioje kalboje. Nagrinėjama, kokie išgyvenimai atsiskleidžia žinomiausių lietuvių rašytojų kūryboje, kaip jie…


Kas lemia stojišką žmogaus laikyseną grėsmės akivaizdoje (prievartos pasaulyje).

Stojiškumas yra tarptautinis terminas, apibūdinantis gebėjimą išlikti kantriam, ištvermingam, nepasiduoti emocijoms. Stojiškumas gali pasireikšti tik grėsmės situacijose, nes būtent tada pasidaro aktualu nepasiduoti baimei, emocijoms, instinktams. Tai yra labai susiję ir su žmogiškumo esme – gebėjimas būti stojišku yra garantas, kad išliksi žmogumi bet kokiose situacijose. Taigi šioje kalboje nagrinėjama,…


Autobiografiškumas lietuvių literatūroje.

Ne kartą buvo sakyta, jog kūrybai reikalinga kančia. Tai reiškia, jog kūrybai reikalingi asmeninės patirtys ir išgyvenimai, kurie padėtų pamatus būsimam kūriniui. Dėl šios priežasties kai kuriuose lietuvių literatūros kūriniuose įžvelgiamas autobiografiškumas. Būtent apie jį ir šnekama šioje kalboje. Aiškinamasi kaip reiškiasi autobiografiškumas įvairiuose literatūros kūriniuose, kuo jis ypatingas ir…


,,Kančia prapuolusios būties žadintoja (Maceina)“ . Ką apie tai manote? Pagrįskite savo požiūrį lietuvių literatūros kūriniais.

Vienas žymiausių Lietuvos filosofų Antanas Maceina teigė: „Kančia prapuolusios būties žadintoja“. Kiekvienas individas kančią jaučia ir išgyvena skirtingai dėl įvairių priežasčių. Tai, kas vieniems yra visai nereikšminga, tik maža nesėkmė ar suklupimas kely, kitiems yra didelis išgyvenimų, vidinių konfliktų ir stipraus nusivylimo šaltinis. Dvasinė kančia gali būti jausmas, kylantis iš…


Ar šiandien tebėra aktuali ir įdomi sovietmečiu kūrusių lietuvių rašytojų kūryba?

Šiuolaikinė visuomenė domisi sovietmečiu kūrusių lietuvių rašytojų kūryba dėl daugelio priežasčių. Lietuvių rašytojai, kūrę šiuo laikotarpiu, įprasmino žmogaus likimą, dvasines kaitas bei sukrėtimus, svetimo pasaulio ribas, kurios individui neteikia malonės jausmo, išaukštino Lietuvos vertybes, patriotizmą, laisvės siekį, atskleidė žmogaus kančias ir žmogiškumo sunaikinimą. Sovietmečio laikotarpio kūryba ypač aktuali jaunimo tarpe,…


Kenčiančio ir nelaimingo žmogaus vaizdavimas lietuvių literatūroje.

Šioje kalboje yra analizuojama kančios ir nelaimingumo tema lietuvių literatūroje. Dažniausiai literatūros intencija yra ne tik pavaizduoti kenčiantį žmogų, bet ir bandyti paaiškinti, kas tą kančią sukelia. Taip pat suteikia galimą atsakymą, kaip kančią galima įveikti. Būtent į šiuos su klausimus bandoma atsakyti tekste, nagrinėjant XIX amžiaus pabaigos – XX amžiaus vidurio lietuvių…


Žmogus – istorijos kūrėjas ar istorijos auka?

Kalbėjime svarstoma, koks yra žmogaus santykis su istorija (t.y., ar jis istoriją kuria ar, priklausomas nuo istoriškai susiklosčiusios padėties, tampa jos auka), kaip jis gali prisidėti prie jos formavimo ir tolimesnės eigos ir kokia yra jo reikšmė šiam procesui, remiantis istoriniu kontekstu bei samprotaujant apie žmogų apskritai. Siekdami nuodugniau išanalizuoti…


Kodėl žmogui svarbūs prisiminimai? – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Prisiminimai žmogaus gyvenime niekada nesikeičia. Laikas nėra atsukamas atgal. Kiekvienas žmogus, kad ir kokie bebūtų prisiminimai, turi juos branginti ir saugoti, nes net neigiamos mums įtakos turintis praeities įvykis kuo puikiausiai mus gali išmokyti įvairių vertybių, pažvelgimo į klaidas. Lietuvių literatūros autoriai savo kūrybos bruožais pabrėžia, kad prisiminimai padeda atlaikyti…


Žmogus prievartos pasaulyje. Kalbėjimas apie žmogų prievartos pasaulyje. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Prievartos pasaulis – išties žiaurus. Kiekvienas žmogus tokiame pasaulyje kenčia ir savotiškai išgyvena negandas, kurios iš pamatų keičia žmogaus gyvenimą. Todėl šioje kalboje ir kalbama apie prievartos pasaulį bei žmogų, gyvenantį jame. Remiantis svarbiausiais kūriniais, galinčiais šią temą įprasminti, aktualizuojama, kaip žmogus gyvena šiame pasaulyje, kaip jam sekasi jame gyventi…


Pirmojo ir antrojo pasaulinio karo įtaka rašytojų kūrybai. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Rašytojų kūryba Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų metu buvo sudėta iš įvykių ir situacijų, įvairių išgyvenimų bei emocijų. Šiuo laikotarpiu daugybė žmonių patyrė skausmo, liūdesio, praradimo, nusivylimo emocijas. Literatūroje minima, jog individas privalo ieškoti atsvaros savo sunkiai būsenai. Gyvenime svarbu suvokti, jog viskas yra laikina, viskas turi naują pradžią, o…


Namų svarbos suvokimas lietuvių literatūroje. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Namų erdvė yra žmogaus turtas, nes tai jaukumo, ramybės, neišblėstančios šilumos vieta, kurioje žmogus atranda savo talentus, įsiklauso į save, į savo norus, atsiskleidžia kaip tikrasis „aš“. Namų apsuptyje žmogus suvokia vertybių ir dorybių aktualumą savo paties vidiniam pasauliui tobulėti. Gimtųjų namų aplinkoje individas supranta, ką reiškia žmoniškumo jausmas, supratimas…


Kodėl knyga yra nemirtinga ir informacinių technologijų amžiuje? – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Knygų skaitymą galime vadinti vienu intelektualiausių laisvalaikio praleidimo būdų. Visi esame girdėję, kad knygos skatina tobulėti, padeda išmokti naujų dalykų ir atrasti atsakymus į įvairius klausimus. Tačiau visa tai padaryti šiuolaikiniame informacinių technologijų pasaulyje galima kur kas paprasčiau – įsijungus televiziją ar naršant internete, vos keliais pelės paspaudimais. Tačiau net…


Asmenybės laikysena ribinėse situacijose. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Ribinės situacijos yra išties nemalonios, nes jose žmogus yra priverstas rinktis gana sunkius pasirinkimus, kurie priklauso nuo paties žmogaus jausenos. Tačiau dažnai šie pasirinkimai lemiami gana skirtingų veiksnių, tad žmogaus laikysena ribinėse situacijose gali būti labai unikali. Tad tuo remiantis, šioje kalboje, analizuojant žymiausius lietuvių ir užsienio literatūros kūrinius, atskleidžiama…


Ar žiauri tikrovė gali pakeisti žmogaus vertybes? – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Realybėje žmogus nuolatos yra išbandomas. Gyvenimas kupinas netikėtumų, įvairių paklydimų, iššūkių. Individas turi būti stiprus kiekvienoje gyvenimo situacijoje. Žmogus net sunkiai pakeliamais gyvenimo etapais privalo išlikti žmogišku, remtis dorybėmis ir tikrosiomis vertybėmis, kurios skleidžia gėrį, nuolankumą, meilę, pasiaukojimo jausmą. Lietuvių literatūroje randame pavyzdžių, kaip žiauri tikrovė gali pakeisti žmogaus vertybes…


Įdomiausi lietuvių literatūros kūriniai. Kalbėjimas apie įdomiausius lietuvių literatūros kūrinius. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Lietuvių literatūroje yra daug įvairių kūrinių, kurie atskleidžia ir kalba apie įdomias ir iki šiol aktualias temas. Vis dėlto vieni kūriniai nesulaukia didelio skaitytojų dėmesio, o kiti iš karto sudomina ir net sužavi skaitytoją. Lietuvių literatūroje, kaip ir kiekvienoje kitoje literatūroje, yra nepakartojamų kūrinių, kurie atskleidžia įdomias idėjas ir mintis.…


Praeitis – ateities mokytojas. Kalbėjimas apie praeitį, kaip ateities mokytoją. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Dauguma šiuolaikinių žmonių trokšta nuolat tobulėti ir keistis, atsiverti naujiems atradimams ir išsivaduoti iš praeities šešėlių. Tačiau tiesa ta, kad norint tobulėti, praeitis neturėtų gąsdinti – priešingai, norint įprasminti savo gyvenimą, derėtų atsigręžti į įvairias istorines patirtis, nes jos gali tapti nepakeičiama pamoka kiekvienam dabarties žmogui. Vienas iš reikšmingiausių šaltinių,…


Darbo reikšmė ir prasmė lietuvių literatūroje. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Darbas – labai svarbus žmogaus gyvenimo reiškinys, kuris žmogų lydi jau nuo pat seniausių laikų. Todėl neabejotina, kad darbas yra reikšminga žmogaus gyvenimo dalis, kuri tiesiogiai veikia žmogaus gyvenimą. Apie tai nemažai rašoma ir lietuvių literatūroje, todėl šioje kalboje remiantis ja, pasakojama apie darbo reikšmę ir prasmę bei atskleidžiama, per…

Kodėl verta pirkti iš Potemes.lt?
  • Kalbėjimų rašyme turime 9-ių metų patirtį.
  • Visiems kalbėjimams yra paruošti išplėstiniai planai, skaidrės, galimi egzaminavimo klausimai bei informaciniai šaltiniai.
  • Visi kalbėjimai yra pakartotinai patikrinami profesionalaus redaktoriaus!
Ką turi pasakyti mūsų klientai?