Jūsų patogumui paruošėm supaprastintą paiešką. Įrašykite raktinį žodį ir raskite sau tinkantį kalbėjimą, pastraipą, rašytoją. Sąrašas atsiras suvedus nors vieną raktažodį:

Kalbėjimo potemės 2018
Rašome pavyzdinius kalbėjimus jau 8-us metus, todėl galite pasikliauti mumis! :) Pasirinkite Jūs dominančią potemę ir atsisiųskite lietuvių kalbos kalbėjimą per 5 minutes! Jei kalbėjimas Jūsų mokyklai jau užimtas, parašykite mums el. paštu Potemes.lt@gmail.com, suderinsime terminą naujo kalbėjimo parašymui :)

Bitė Vilimaitė (biografija, kūrybos bruožai, konspektas, kalbėjimai, pastraipos)

autorio nuotrauka
Biografija

Bitė Vilimaitė – garsi Lietuvos rašytoja, kuri gimė 1943 m. Lazdijuose, nors daug laiko praleido Kaune. Bitės Vilimaitės tėvai buvo veterinarai. Bitė Vilimaitė, visgi, nesuko tėvų keliu ir jau nuo mažens kryptingai ėjo link rašytojos kelio. Tad Vilimaitė 1960 m. ne tik išleido pirmuosius savo kūrinius, bet tuo pačiu ir įstojo į Vilniaus Universitetą, Istorijos ir filologijos fakultetą. Ten ji studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą, kurios studijas baigė 1965 m. Metus po studijų baigimo Bitė Vilimaitė debiutavo parašiusi novelių rinkinį, pavadinimu „Grūdų miestelis“. Taip pat berašydama Bitė Vilimaitė dirbo ir žurnale „Kinas“. Už savo nuopelnus ir pastangas Bitė Vilimaitė nuo 1971 m. jau priklausė Lietuvos Rašytojų Sąjungai ir toliau aktyviai kūrė. Nuo 1975 m. iki 2003 m. Vilimaitė gavo penkis svarbius apdovanojimus už literatūrinę veiklą bei nuopelnus šioje srityje. Rašytoja Bitė Vilimaitė mirė 2014 m., būdama 71 m. dėl insulto. Mirė Alytuje ir buvo palaidota Vilniaus Karveliškių kapinėse.

Kūryba ir jos bruožai

Bitės Vilimaitės kūryba yra ypač lakoniška ir subtili. Taip pat ji kupina ir jausmo. Visos detalės jos kūryboje atitinkamai sudėliotos ir tarpusavyje derančios ir sudarydamos kone tobulą visumą. Vilimaitė žmogaus gyvenimą, jo detales ir savotišką trapumą perteikia per tam tikras detales, monologus ar dialogus, tačiau kiekvienas žodis reikšmingas ir tolygiai su kitais svarbus. Todėl Vilimaitė savo kūryboje niekad netuščiažodžiauja. Jos tekstai trumpi, glausti, turintys aiškią prasmę, nepripažįstantys perdėto dramatizmo ir pompastikos, net kai kalbama apie skaudžius įvykius. Tada Vilimaitės ir jos lyrinių subjektų tonas vis vien išlieka ramus. Vėlesnėje kūryboje Vilimaitė kai kuriuose tekstuose ėmė naudoti ir ironijos prieskonį, nevengia grotesko ar juodo humoro. Tačiau viskas, kaip ir buvo minėta, jos kūryboje, tarpusavyje dera ir rašoma tikslingai. Patys kūriniai visad kažko pamokantys, prasmingi. Pagrindinė rašytojos tema dažniausiai yra moteris ir jos likimas. O tekstai rašomi taip, kad galėtų įsijungti ir pats skaitytojas. Kitaip tariant, kai kuriuose tekstuose Vilimaitė rašo taip, kad paliktų vietos ir paties skaitytojo fantazijai.

Kūrinių aprašymai

„Apsakymai apie Žemaitę“

Šis kūrinys yra Bitės Vilimaitės 1969 m. išleistos knygos, pavadinimu „Baltos dėmės“ dalis. Apsakymai apie Žemaitę sudaro beveik trečdalį knygos ir yra laikomi kone vertingiausia Vilimaitės kūrinio dalimi, kuri subtiliausiai perteikia Žemaitės viziją. Šis ciklas, t.y. apsakymai apie Žemaitę yra parašyti be jokio dirbtinumo, be egzaltacijos ir kokio nors naivumo. Visa tai ji sukurpė iš nedidelės apimties turimos medžiagos, t.y. daugiausia rašytojos laiškų, nors nevengė naudotis ir kitais šaltiniais, kurie atrodė patikimi bei išsamūs. Visų šių apsakymų prasmė yra ne sukurti tam tikrą biografinę apybraižą, ją kažkiek netgi modernizuojant, tačiau perteikti pačios Žemaitės meninį portretą, kuris yra prikeliamas naujam gyvenimui. Turima omenyje, kad kai kurie Vilimaitės naudojami metodai tiesiog išjudina gerai žinomą ir tradicinį Žemaitės paveikslą, suteikia jam gyvybės ir tuo pačiu leidžia prisiminti klasikinę lietuvių rašytoją. Apsakymų apie Žemaitę Vilimaitės knygoje apstu, tačiau labiausiai įsimenantys apsakymai yra tie, kurie susiję su dramatizmu, tam tikrais išgyvenimais. Pavyzdžiui, vienas tokių apsakymų yra pavadinimu „Gavėnia“. Šis apsakymas reprezentuoja Žemaitės ginčą su konservatyvaus požiūrio draugu Povilu Višinskiu, kadaise ir paskatinusiu ją rašyti. Jie ginčijasi dėl jaunosios kartos pastebimo idealizmo. Taip pat apsakymuose matomas ir kitas kūrinys, pavadinimu „Liudvis“, kuris aprėpia Žemaitės pokalbį su savo anūku Liudviu ir savo dukterimi Elena, kuri pasak Žemaitės sumaterialėjo bei sužlugdė Žemaitės anūko ateitį bei perspektyvas. Taip pat apsakymuose Vilimaitė įterpia ir apsakymą, kuriame matomi Žemaitės priešmirtiniai regėjimai ir vizijos, pavadinimu „Sugrįžimas“. Šis Vilimaitės apsakymų rinkinys apie Žemaitę iš esmės yra autentiškas, tačiau iš esmės gali būti vertinamas ir kiek kritiškai, nes ne visa panaudota apysakose medžiaga yra originali ar tiesiogiai atspindinti Žemaitės gyvenimą, todėl Vilimaitės apsakymus galima įvardinti kaip tam tikrą interpretaciją, kurioje vis vien didžiojoje daugumoje tekstų vyrauja autentiškumas ir tai tarsi leidžia iš arčiau susipažinti su pačia Žemaite, atiduodant jos kūrybingai ir drąsiai asmenybei duoklę už jos kūrybą ir egzistenciją, kuria galime džiaugtis ligi šių dienų.

Kalbėjimai (Visi kalbėjimai patikrinti redaktoriaus)

Žmonių ryšio svarba lietuvių novelistikoje. Remdamiesi skaitytais kūriniais, aptarkite, kuo novelių veikėjai įdomus šiuolaikiniam skaitytojui.

Žmonės dažnai jaučia ryšį su literatūroje aprašomais veikėjais. Neretai jie būna kažkuo panašūs į skaitytojus. Tai lemia paties žmogaus požiūris į gyvenimą ir propaguojamos vertybės, kurios dažnai aptariamos kūriniuose. Būtent dėl to skaitytojai neretai būna susidomėję parašytais kūriniais, jų koncepcija ir panašiais aspektais, kurie sukuria tam tikrą ryšį tarp kūrinių…


Moters paveikslas lietuvių literatūroje.

Moters paveikslas ir jam būdingų bruožų visuma yra neišsemiama ir nepriklausomai nuo laikmečio savo aktualumo neprarandanti kūrybos tema, kurią savitai interpretuoja lietuvių literatūros klasikai. Moteriškumas – daugialypis ir paslaptingas reiškinys, kurį kiekvienas kūrėjas mato ir vaizduoja vis kitaip. Vieniems moteriškumas siejasi su pasiaukojimu ir motinyste, kitiems – su grožiu, tobulumu,…


Vaiko pasaulis lietuvių literatūroje

Vaikai gyvenime yra labai svarbūs. Jie įprasmina ilgaamžį ir tiesiog nenutrūkstamą kartų tęstinumą. Būtent todėl svarbu juos ugdyti, jiems suteikti geriausią, ką turime. Apie vaikus ir jų regimą bei jaučiamą pasaulį galima rasti nemažai lietuvių literatūros kūrinių. Taigi, remiantis šiais svarbiais kūriniais, kalboje bus stengiamasi išanalizuoti, koks visgi vaiko pasaulis…


Kokiomis spalvomis būtų galima nudažyti vaiko pasaulį? Atsakymą pagrįskite lietuvių literatūros pavyzdžiais.

Čia gyvena svarstymai ir ginčai su įprastine nuomone, kad vaikystės pasaulis tegali būti ryškiaspalvis ir gražus kaip pasakų šalis. Be "rožinių akinių" svarstomi veiksniai, darantys įtaką suaugusio žmogaus formavimuisi, aptariamas vaizduotės vaidmuo vaiko pasaulyje, tapybiškas žvilgsnis į kasdienybę, trumpai papasakoti svarbiausi kūrinių momentai ir vaikų kuriami vaizdiniai bei elgesys tam tikrose sutuacijose, bandoma gilintis…


Tėvų ir vaikų santykiai lietuvių literatūroje. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas – 2 variantas

Šeima ir santykiai tarp šeimos narių yra vienas didžiausių vertybių kiekvienam žmogui. Literatūroje yra gausu šeimos paveikslų, jų aprašymų, todėl šioje kalboje aptariami ryškiausi šeimų paveikslai, atsiskleidę knygose. Remiamasi kūriniais, kurių tėvų ir vaikų santykių modelis yra kiek neįprastas ir netradicinis tradicinėms lietuvių šeimoms. Analizuojami tėvų charakteriai, vaikų charakteriai, aptariama…

Kodėl verta pirkti iš Potemes.lt?
  • Kalbėjimų rašyme turime 8-ių metų patirtį.
  • Visiems kalbėjimams yra paruošti išplėstiniai planai, skaidrės, galimi egzaminavimo klausimai bei informaciniai šaltiniai.
  • Visi kalbėjimai yra pakartotinai patikrinami profesionalaus redaktoriaus!
Ką turi pasakyti mūsų klientai?