Dalia Grinkevičiūtė gimė 1927 m., Kauno mieste. Pirmiausia Grinkevičiūtė mokslus ėjo Kauno „Aušros“ mergaičių gimnazijoje. Baigus mokslus, vėliau, apie 1941 m. Dalia Grinkevičiūtė susidūrė su negailestinga lemtimi – kartu su šeima buvo ištremta į Altajaus kraštą. Po metų atsidūrė Trofimovske. 1949 m. Grinkevičiūtė iš tremties pabėgo atgal į Lietuvą, tačiau už tokį mėginimą 1950 m. ji atsidūrė kalėjime ir 1953 m. buvo vėl ištremta, tik šį kartą į Jakutską. 1954 m. Grinkevičiūtė Omsko universitete pradėjo mokintis medicinos. 1956 m. iš tremties Grinkevičiūtė buvo paleista ir po metų grįžo į Lietuvą, kur 1960 m. baigė medicinos studijas Kauno medicinos institute, todėl tik baigusi studijas pradėjo darbą Laukuvos ligoninėje. Tačiau rašytojos gyvenimas vis vien nebuvo labai ramus, kadangi visą laiką buvo persekiojama sovietinio saugumo, dėl kurio 1974 m. Grinkevičiūtė buvo atleista iš darbo ir išmesta iš tarnybinio buto. Vėliau Grinkevičiūtė ėmė rašyti, todėl pirmasis jos kūrinys buvo jos pačios atsiminimai apie tremtinių gyvenimą Užpoliarėje. Šie atsiminimai vadinosi „Lietuviai tremtiniai Jakutijoje“ ir jie knygos pavidalu, rusų kalba, Maskvoje, pirmąkart pasirodė 1979 m.. Apie 1988 m. šie atsiminimai pasirodė ir Lietuvoje, pavadinimu „Lietuviai prie Laptevų jūros“. Taip pat Grinkevičiūtė po 1979 m. ėmė rašyti ir apie gyvenimą okupuotoje Lietuvoje. Kūrinį ji pavadino „Gimtojoj žemėj“, tačiau šis kūrinys pasirodė tik po rašytojos mirties, apie 1996-1997 m.