Jūsų patogumui paruošėm supaprastintą paiešką. Įrašykite raktinį žodį ir raskite sau tinkantį kalbėjimą, pastraipą, rašytoją. Sąrašas atsiras suvedus nors vieną raktažodį:

Kalbėjimo potemės 2019
Rašome pavyzdinius kalbėjimus jau 9-us metus, todėl galite pasikliauti mumis! :) Pasirinkite Jūs dominančią potemę ir atsisiųskite lietuvių kalbos kalbėjimą per 5 minutes! Jei kalbėjimas Jūsų mokyklai jau užimtas, parašykite mums el. paštu Potemes.lt@gmail.com, suderinsime terminą naujo kalbėjimo parašymui :)

Dalia Staponkutė (biografija, kūrybos bruožai, konspektas, kalbėjimai, pastraipos)

autorio nuotrauka
Biografija

Lietuvių prozininkė bei vertėja Dalia Staponkutė gimė 1964 m. Šiaulių mieste. Rašytoja mokėsi Šiaulių 11-oje vidurinėje mokykloje (dab. Šiaulių Rasos progimnazija). 1987 m. Staponkutė baigė studijas Sankt Peterburge, kur ji Sankt Peterburgo universitete mokėsi filosofijos. Grįžusi Staponkutė įsidarbino Šiaulių universitete ir čia dėstė filosofijos kursą. 1989 m. ji nusprendė persikelti gyventi į Kiprą. Persikėlusi ir ieškodama veiklos, Dalia Staponkutė kurį laiką dirbo vertėja tarptautinėse firmose bei Raudonajame kryžiuje. Taip pat įsitvirtinusi Kipre Staponkutė tapo Europos universiteto Kipre dėstytoja, tuo pačiu bendradarbiavo su Kipro viešosios informacijos biuru. Dalia Staponkutė galiausiai apgynė daktaro disertaciją anglų kalbos ir komparatyvistikos srityje. Nuo 2005 m. Dalia Staponkutė yra Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos narė. Nuo 2007 m. ji taip pat yra Rodo tarptautinio rašytojų ir vertėjų centro valdybos narė bei dvikalbio žurnalo „Helios“ redaktorė. Didžiąją jos veiklos dalį sudaro ir rašymas tokiuose tinklaraščiuose, kaip bernardinai.lt, pasauliolietuvis.lt ir kt. Lietuvos rašytojų sąjungos nare Dalia Staponkutė tapo 2015 m. Kaip rašytoja Dalia Staponkutė debiutavo dar 1995 m.

Kūryba ir jos bruožai

Anot kritikų, Dalios Staponkutės kūryba yra gana švelni, ypač moteriška, jauki ir maloni. Pastebima ir filosofinių motyvų, suteikiančių dar daugiau švelnumo jos kūriniams. Jos kūryboje atsiskleidžia tam tikra patirtis, kurios įgavo išvažiavusi iš Lietuvos. Ši patirtis anot paties rašytojo Sigito Parulskio, pasisakiusio apie jos kūrybą, atsiskleidžia tiek antropologine, tiek filosofine, tiek metafizine prasmėmis. Tai Dalios Staponkutės kūrybą daro kiek mistišką, tačiau tuo pačiu ir labai lengvai prieinamą ir suvokiamą, nes jos sakiniai nėra itin sunkios konstrukcijos. Mintys yra nuoseklios ir tarsi plaukiančios. Jos temos aprėpia šių dienų aktualijas, kaip emigracija, prisitaikymas ir kitos problemos.

Kūrinių aprašymai

„Kartais ir maištas gydo“

Tai Dalios Staponkutės knygos “Iš dviejų renkuosi trečią. Mano mažoji odisėja”, išleistos 2014 m., dalis iš pirmojo skyriaus „Judėjimas ratu“. Šiame skyriuje kalbama apie kūrinio veikėją Nefelę ir jos mamą. Siužete matoma, kad Nefelė sunkiai serga ir negali valgyti tam tikro maisto, todėl mama ją slaugo ir pati pasakoja istoriją, kuri kupina įvairiausių apmąstymų, susijusių ne tik su motinos rūpesčiu sergant jos vaikui, tačiau ir su gimtosios kalbos vartojimu, savo šaknimis ir jų pripažinimu. Šiame skyriuje, kaip ir buvo minėta, pirmiausia pabrėžiamas motinos rūpestis. Nefelės mama labai jausmingai išsako savo poziciją, nurodydama tai, kaip motinos dažniausiai audringai reaguoja ir sunkiai pakelia savo vaikų ligas bei jas pergyvena kartu su vaikais, nors ir dažniausiai atrodo priešingai, kadangi išorėje jos atrodo visai ramios. Iš to galima pasakyti, kad skyriuje pasakojama apie išties atsidavusią ir rūpestingą motiną, kuriai ypač svarbi jos dukra, jos gyvenimas bei dukros gyvenimo kokybė. Todėl nenuostabu, kad Nefelės motina nuolat budi prie jos. Tačiau skyriaus eigoje akivaizdu, jog motina su Nefele visad šneka lietuviškai, o, deja, Nefelė pripažįsta tik Kiprą, kuriame jos gyvena, juolab būtent to krašto kalbą. Nefelė pyksta ant mamos, kad jai nuolat mini lietuvių kalbą, todėl Nefelės dialogai su mama šiuo atžvilgiu tampa šiurkštūs. Štai čia iškyla tam tikras maišto prieskonis skyriuje, apie kurį užsimenama pačiame skyriaus pavadinime. Nefelė tarsi maištauja prieš savo šaknis, būdama paaugle ir taip engdama mamą, savo šaknis ir visa kita, kai priklauso jai. Mama vaizduojama besistengianti suprasti savo dukrą, net jeigu ši ir elgiasi būtent taip, nors lietuvių kalba, pasirodo, jai nėra tokia ir svetima, kadangi lietuviškai stengiasi bendrauti tik su keletu žmonių, o prieš išvažiuojant vasarai į Lietuvą, Nefelė pasveiksta. Tad skyriaus pabaigoje akcentuojama, kad: „nuo ko susirgai, tuo ir gydykis“. Tad iš to galima suvokti tiek skyriaus pavadinimą, tiek visą jo esmę – „kartais ir maištas gydo“.

Kodėl verta pirkti iš Potemes.lt?
  • Kalbėjimų rašyme turime 9-ių metų patirtį.
  • Visiems kalbėjimams yra paruošti išplėstiniai planai, skaidrės, galimi egzaminavimo klausimai bei informaciniai šaltiniai.
  • Visi kalbėjimai yra pakartotinai patikrinami profesionalaus redaktoriaus!
Ką turi pasakyti mūsų klientai?