Jūsų patogumui paruošėm supaprastintą paiešką. Įrašykite raktinį žodį ir raskite sau tinkantį kalbėjimą, pastraipą, rašytoją. Sąrašas atsiras suvedus nors vieną raktažodį:

Kalbėjimo potemės 2019

Rašome pavyzdinius kalbėjimus jau 9-us metus, todėl galite pasikliauti mumis! 🙂 Pasirinkite Jūs dominančią potemę ir atsisiųskite lietuvių kalbos kalbėjimą per 5 minutes! Jei kalbėjimas Jūsų mokyklai jau užimtas, parašykite mums el. paštu Potemes.lt@gmail.com, suderinsime terminą naujo kalbėjimo parašymui 🙂

Donatas Sauka (biografija, kūrybos bruožai, konspektas, kalbėjimai, pastraipos)

autorio nuotrauka
Biografija

Lietuvos literatūrologas, tautosakos tyrinėtojas bei rašytojas Donatas Sauka gimė 1929 m. rudenį, Mažeikiuose. Turėjo brolį Leonardą. Pirmuosius mokslus Donatas Sauka ėjo Kėdainiuose taip pat ir Šėtos miestelyje netoli Kėdainių. Gimnaziją Sauka lankė Telšiuose. 1953 m. Donatas Sauka baigė Vilniaus universitetą. Čia jis studijavo lituanistikos mokslus. Dar studijuodamas Sauka pradėjo versti tokių rašytojų kaip Žigmondo Morico ar Boriso Polevojaus knygas. Nuo 1951 m. iki 1953 m. Sauka taip pat dirbo valstybinėje grožinės literatūros leidykloje, kur buvo redaktorius. Būdamas redaktoriumi daugiausiai veiklos turėjo su vaikų literatūra. Nuo 1956 m. Sauka tapo Vilniaus universiteto dėstytoju, o nuo 1976 m. – profesoriumi. Tais pačiais metais Donatas Sauka tapo Lietuvių literatūros katedros vedėju bei dėstė tautosakos kursą. 1972 m. Sauka tapo ir filologijos mokslų daktaru. Donatas Sauka pats rašė vadovėlius tautosakos temomis. Aktyviai užsiėmė švietimo veikla gerindamas mokslo kokybę. Tad jis organizuodavo studentų ekspedicijas į Lietuvos kaimus, kada studentai bendravo su vyresnio amžiaus žmonėms bei užrašinėjo tautosaką, parašė žymiausių rašytojų, kaip Vinco Krėvės ar Žemaitės kūrinių interpretacijas. Tokia Donato Saukos veikla dažnai piktindavo tuometinę valdžią, tačiau ekspedicijos buvo ir toliau organizuojamos, o studentų surinkta tautosakos medžiaga iš ekspedicijų atsidurdavo tautosakos rinktinėse. 1988 m. Donatas Sauka tapo Lietuvos rašytojų sąjungos nariu. Nuo to laiko ir toliau rašė, nagrinėjo rašytojų kūrinius. Donatas Sauka mirė 2015 m., būdamas 85 metų.

Kūryba ir jos bruožai

Donato Saukos veikaluose daugiausiai atsiskleidė lietuviškojo žodžio meno savitumo tyrinėjimai bei šio meno atskleidimas. Saukos požiūris į žodžio meną buvo sulyginamas su tautos dvasinių vertybių saugojimu. Saukos mintys veikaluose kupinos netikėtų ir intriguojančių posukių bei tam tikrų išsišakojimų. Sauka yra labiausiai pažengęs siekiant perteikti „grynąjį“ poetiškumą. Nepaisant visko, Donatui Saukai, kaip literatūrologui yra ypač svarbūs anų laikų rašytojai, jų mintys, kurias jis analizavo visą gyvenimą ir nagrinėdamas kiekvieną tos kūrybos detalę sudėjo į savo veikalus.

Kūrinių aprašymai

„Apie kaltę“

Tai Saukos apmąstymų sklidinas tekstas, publikuotas 1992 m. Viktorijos Daujotytės ir Arvydo Šliogerio išleistoje knygoje, pavadinimu „Gairės“. Šis tekstas turi didelę prasmę, nes kalba apie visais amžiais lietuviams aktualų aspektą – kaltę. Jau nuo pat pirmųjų teksto sakinių Sauka pradeda smulkiai detalizuoti tai, kas yra kaltė, kuo ji svarbi ir apskritai kaip ją, kaip objektą, reikėtų atpažinti, kokiose vietose kaltė pastebima. Apskritai tariant, viskas, kaip ir žadama teksto pavadinime – yra apie kaltę. Sauka nevengia daug vaizdingų pavyzdžių, padedančių suvokti kaltės prasmę. Jis tai daro netgi remdamasis įvairiais pasakų motyvais, vėliau aktualizuodamas masės problemą, kurioje dažnai taip pat vėlgi iškyla problema, ar masėje esančiam žmogui verta prisiimti kaltę. Tai sudėtingiausia kaltės pajautos dalis, o ypač – prisipažinimo esant kaltu. Sauka filosofuoja, ar žmogus prisipažindamas būdamas kaltas dėl ko nors, yra niekingas padlaižys, ar, visgi, jis gali būti iškeliamas, vadinamas tam tikru didvyriu, kuris išdrįso prisiimti svarbią atsakomybės dalį. Tekstas paliečia skaitytoją, o siekiant paliestų psichologiškai skaitytojų dalį dar labiau praplėsti, pradedami aktualizuoti istoriniai įvykiai, kurių plotmėje, ne kartą minima Lietuvos padėtis ir tai, kas kaltas dėl 1940 m. ir panašaus laikmečio įvykių, kurie privertė nustebti visus, juolab privertė susimąstyti kaip ir skaitomas Saukos tekstas. Sauka drastiškai aprašo visas situacijas ir stengiasi įlįsti į žmogaus vidų, kol galiausiai prieina ir iki šiuolaikinės tematikos, įterpdamas į ją ir Biblinių, nuo senų senovės egzistuojančių motyvų, tarsi Sauka žvelgtų labai plačiu rakursu ir siekiant kaltę apibrėžti visomis įmanomomis prasmėmis, naudojasi daugeliu detalių ir faktų. Sauka netgi paliečia žmonių emigracijos temą, kurios akivaizdoje sužimba ir poeto Jono Aisčio vardas, kuris būdamas svetur, t.y. Amerikoje, būdamas emigravęs ir būdamas tos tautos dalimi yra priverstas tolygiai kaip ir visi amerikiečiai, prisiimti atsakomybę už savo padarytus ar nepadarytus veiksmus. Tad Sauka grįžęs į Lietuvos padėties vertinimą, siekia skatinti prisiimti atsakomybę žmones, taip keičiant ir tobulinant visuomenę, kuri galbūt po pastarųjų, vėliausiai vykusių, kad ir 1991 m. įvykių, turėtų pradėti tobulėti ir augti, nes visuomenei jau laikas, reikia tik prisiversti pripažinti tas klaidas ir jas taisyti.

Kodėl verta pirkti iš Potemes.lt?
  • Kalbėjimų rašyme turime 9-ių metų patirtį.
  • Visiems kalbėjimams yra paruošti išplėstiniai planai, skaidrės, galimi egzaminavimo klausimai bei informaciniai šaltiniai.
  • Visi kalbėjimai yra pakartotinai patikrinami profesionalaus redaktoriaus!
Ką turi pasakyti mūsų klientai?