Jūsų patogumui paruošėm supaprastintą paiešką. Įrašykite raktinį žodį ir raskite sau tinkantį kalbėjimą, pastraipą, rašytoją. Sąrašas atsiras suvedus nors vieną raktažodį:

Kalbėjimo potemės 2018
Rašome pavyzdinius kalbėjimus jau 8-us metus, todėl galite pasikliauti mumis! :) Pasirinkite Jūs dominančią potemę ir atsisiųskite lietuvių kalbos kalbėjimą per 5 minutes! Jei kalbėjimas Jūsų mokyklai jau užimtas, parašykite mums el. paštu Potemes.lt@gmail.com, suderinsime terminą naujo kalbėjimo parašymui :)

Džeromas Deividas Selindžeris (biografija, kūrybos bruožai, konspektas, kalbėjimai, pastraipos)

autorio nuotrauka
Biografija

Džeromas Deividas Selindžeris gimė 1919 m. Manhetene, Niujorke. Rašytojo tėvas buvo žydų kilmės ir pardavinėjo košerinį sūrį, o motina buvo iš škotų-airių šeimos kilusi namų šeimininkė. Turėjo sesę vardu Doris. Džeromo Deivido Selindžerio vaiksytė prabėgo itin prestižiškoje aplinkoje. Jis kartu su tėvais gyveno ParkAveniu. Pradžioje Selindžeris lankė nemokamas valstybines mokyklas, o vėliau buvo perkeltas į privačia mokyklą. Dar būnant gana jaunam, pasireiškė nemenkas rašytojo aktorinis talentas, kuriam tėvas labai prieštaravo, tad dar vėliau įstojo į karo akademiją, esančia Pensilvanijoje. Apie 1936 m. Selindžeris pradėjo mokytis Niujorko universitete. Rašytojas buvo gabus, tačiau studijas labai greitai apleido ir metė. Nutraukus studijas tėvas pareiškė norintis, kad jo sūnus mokytųsi mėsos importo verslo ir išsiuntė jį į Austriją, tačiau įvyko lemtingas įvykis ir rašytojas likus mėnesiui iki Austrijos anšliuso, per plauką spėjo palikti Austriją. Vėliau Selindžeris kurį laiką mokėsi Ursinus kolegijoje Pensilvanijoje bei Kolumbijos universitete. Džeromą Deividą Selindžerį daugelis mėgo ir jis visiems labai patiko, tačiau kai kurie visgi prisibijojo jo ironijos ir aštraus liežuvio. Antrojo pasaulinio karo metai Selindžeriui atnešė permainų ir jis buvo pašauktas į kariuomenę. Daugelis jo draugų, pažįstamų bei šeimos narių didžiavosi juo ir gyrė už drąsą. Grįžęs iš karo Selindžeris vedė ir su žmona susilaukė dviejų vaikų, tačiau santuoka ilgai netruko. Santuokai subyrėjus rašytojas persikėlė gyventi į Kornišą, Niu Hempšire. 1948 metais rašytojas publikavo kritikų pripažintą kūrinį „Puiki diena bananžuvėms gaudyti“, o 1951 m. išleido visame pasaulyje garsų romaną „Rugiuose prie bedugnės“. Šis romanas jam atnešė didžiausią pasisekimą, tačiau tuo pačiu ir didžiausią nusivylimą, kadangi dėl kūrinyje tariamo amerikietiškų vertybių sumenkinimo, vulgarios kalbos ir siužetinių linijų, rašytojas nusprendė atsiriboti nuo pasaulio ir tapti visišku atsiskyrėliu. Jo paskutinis išleistas kūrinys pasirodė 1965 m., o paskutinį interviu rašytojas davė 1980 m.. Nuo to laiko rašytojas iki mirties visiškai nefigūravo visuomeniniame gyvenime. Rašytojas mirė 2010 m. savo namuose Niu Hempšire natūralia mirtimi.

Kūryba ir jos bruožai

Kalbant apie Džeromo Deivido Selindžerio kūrybą, galima pastebėti, kad visa jo kūryba tiesiog persismelkusi kontrasto tarp numatytų visuomenės reikalavimų bei taisyklių ir asmeninio bei nenumaldomo noro būti išgelbėtam. Šiuo atveju Selindžeris dažnai įvardijamas kaip labai senamadiškas rašytojas, kadangi jo paties autorystėje atsiskleidė egzistencinės problemos, kurios ir yra išdėstomos jo kūriniuose. Jis sau tarsi adaptavo postmodernią realizmo formą. Be to, šio rašytojo kūryboje labai svarbi vaikystė. Ji Selindžerio kūriniuose, o ypač „Rugiuose prie bedugnės“ yra išreiškiama kaip visiško nekaltumo ir tyrumo simbolis.

Kūrinių aprašymai

„Rugiuose prie bedugnės“

1951 m. išleistas, žymiausias rašytojo Džeromo Deivido Selindžerio kūrinys, pelnęs šiam rašytojui populiarumą ir pripažinimą. Šis kūrinys atpasakoja jaunuolio Houldeno Kolfildo maištą prieš pasaulį. Pirmiausia prieš tėvus, mokytojus, vėliau prieš nusistovėjusią sistemą, Kolfildas kūrinyje ieško savęs. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad romanas parašytas pirmuoju asmeniu, todėl skaitytojui tai suteikia atvirumo ir nuoširdumo pojūtį. Būtent taip skaitytojui lengviau susigretinti su pasakotoju ir jo situacija, kurią analizuoja skaitytojas. Didžiausią atvirumo ir nuoširdumo pojūtį suteikia pasakotojo dėstoma nuomonė apie visus aplinkinius, nes jaunuolio Houldeno įvardijami bendraamžiai, pagal jį ir jo nuostatas, yra nuobodūs ir pasipūtę tipai, o suaugusieji – darbui atsidavę, vaikų nesuprantantys, beširdžiai snobai. Suprasdamas tai ir išgyvendamas, Houldenas jaučiasi ypatingai vienišas, nesuprastas, įskaudintas ir netgi piktas dėl visų aplinkui jį vykstančių negerovių. Tai pagrindinį veikėja Houldeną Kolfildą skaitytojui parodo kaip tipinį maištaujantį paauglį, kuris sykiu yra kitoks, tačiau taip pat yra tipinis paauglys. Kiekvienas patirtas dalykas, nesvarbu jis būtų geras ar blogas, Houldenui nedaro didelės įtakos, sprendimus jis priima kaip suaugęs ir pabėgęs iš mokymosi įstaigos, rankose laikydamas paskutinius pinigus, jis trumpam apsistoja mieste. Jis susiduria su pavojais, kurie verčia jį pasiilgti namų ir šeimos, nes jis supranta, kad dar yra per jaunas, tačiau grįžti namo anksčiau laiko jis negali, tad, galima sakyti, per prievartą lieka svetimoje aplinkoje ir patirdamas įvairiausias negandas išmoksta svarbiausių gyvenime pamokų bei susiduria su problemomis, kurioms išspręsti neretai daugeliui reikėtų drąsos, ryžto ir kantrybės, ko Houldenas, remdamasis savo paauglišku užsispyrimu, turi labai daug. Tai jam padeda mieste gyventi tol, kol laikas grįžti namo pas šeimą.

Kalbėjimai (Visi kalbėjimai patikrinti redaktoriaus)

Jauno žmogaus problemos literatūroje.

Jaunas žmogus, tai dar augantis, besiformuojantis ypatingas organizmas, kuris tęs mūsų kartą ir ją ugdys. Tačiau matoma, kad kuo toliau, tuo daugiau jaunas žmogus susiduria su įvairiomis problemomis, kurios veikia jauną žmogų. Kokios šios problemos, argumentuotai ir detaliai aprašoma kalboje. Taip pat, norime visus pradžiuginti, nes nuo šių metų, visi…


Dž. D. Selindžeris. „Rugiuose prie bedugnės“. Romanas – paauglių pasaulio atspindys. Pagrįsti arba paneigti nuomonę.

„Vieną dieną turėsi pasirinkti kelią, kuriuo eisi. Ir tada jau reikės tuo keliu eiti, bet tuojau pat, nedvejojant. Tau negalima delsti nė valandėlės.“ Būtent ši citata sugulusi į žymiojo XX a. amerikiečių rašytojo Džeromo Deivido Selindžerio garsujį 1951 m. išleistą romaną pavadinimu „Rugiuose prie bedugnės“, kuris tarsi reflektuoja žmogaus vidinę…


Kalbėjimas apie elgesį su kitais žmonėmis

Žymus kinų mąstytojas Konfucijus yra pasakęs itin garsią ir labai dažnai šiais laikais minimą frazę: „Elkis su kitais taip, kaip norėtum, kad elgtųsi su tavimi”. Ne visad žmonės suvokia elgesio su kitais normas, todėl dažnai peržengiamos ribos arba pernelyg gerai neatsižvelgiama į kito žmogaus poziciją, kai visiškai neapgalvotai žmogus pasielgia…


Kalbėjimas apie Džeromo D. Selindžerio biografiją.

Tikriausiai šiais laikais nėra nei vieno žmogaus, kuris nežinotų garsiojo kūrinio, pavadinimu „Rugiuose prie bedugnės“. Šiuo atveju taip pat tikriausiai nerastume nei vieno žmogaus, kuris nežinotų už šio romano besislepiančio autoriaus Džeromo Deivido Selindžerio. Tačiau daugelis žino tik jo vardą, o ne visą istoriją. Tad remiantis šiuo faktu, kalboje ypač…


Džeromas D. Selindžeris „Rūgiuose prie bedugnės“. Holdeno Kolfildo paveikslas (maištaujantis paauglys).

Jeigu jūs tikrai norite pasiklausyti mano pasakojimo, tai visų pirma turbūt norėsit sužinot, kur aš gimiau ir kaip praleidau savo sumautą vaikystę, ir ką veikė mano tėvai, kai manęs dar nebuvo, ir visą kitą koperfildišką šlamštą, bet supraskit, neturiu ūpo kapstytis po tuos niekus.“ Iš šio sakinio didžioji dauguma tikriausiai…


Tėvų ir vaikų santykiai XX amžiaus literatūroje.

Tėvai ir vaikai. Dvi skirtingos kartos, kurių gyvenimas, požiūriai ir pasaulio suvokimais visais laikais buvo kiek kontrastingi. Nepaisant visko tėvai ir vaikai yra vienis – šeima. Jie pabrėžia šią svarbią vertybę savo ryšiais. Bet ar visgi šie ryšiai yra tokie artimi? Neretai tėvų ir vaikų modelių būna įvairiausių. Vieni pykstasi,…


Kalbėjimas apie Džeromo D. Selindžerio kūrinį „Rūgiuose prie bedugnės“

“Rugiuose prie bedugnės”. Neabejotinai kiekvienas šį pavadinimą žino ir bent preliminariai galėtų nusakyti, apie ką šis kūrinys yra. Tai rodo, kad jis yra ypač populiarus. Na, o su šiuo populiarumu, akivaizdu, kad reikalingas ir suvokimas, dėl ko šis kūrinys toks aktualus ir taip gerai vertinamas. Tad visa tai aptariama šiame…


Dž. D. Selindžeris „Rugiuose prie bedugnės“. Tėvų ir vaikų tarpusavio santykiai.

Tėvai ir vaikai yra tarpusavyje susiję žmonės, kurie yra artimesni nei būtų galima pagalvoti. Tačiau kartais atsitinka tokių dalykų, kad tėvų ir vaikų santykiai tampa gana sudėtingi ir komplikuoti. Tad šioje kalboje analizuojami komplikuoti santykiai tarp tėvų ir vaikų Selindžerio romane “Rugiuose prie bedugnės”. Taip pat, norime visus pradžiuginti, nes…


Dž. D. Selindžeris. „Rugiuose prie bedugnės“. Holdenas ir Fibė. Ryšys tarp brolio ir sesers.

Brolis ir sesuo – tai neišskiriama jėga. Visa tai matoma ir Džeromo Deivido Selindžerio kūrinyje “Rugiuose prie bedugnės”. Būtent šiame kūrinyje Holdenas ir Fibė yra tie žmonės, kurie šalia paauglio gyvenimo peripetijų, šalia prastų tėvų ir vaikų santykių, sugeba išlaikyti savo artimą ryšį, net ir ypač sunkiose situacijose. Taip pat,…

Kodėl verta pirkti iš Potemes.lt?
  • Kalbėjimų rašyme turime 8-ių metų patirtį.
  • Visiems kalbėjimams yra paruošti išplėstiniai planai, skaidrės, galimi egzaminavimo klausimai bei informaciniai šaltiniai.
  • Visi kalbėjimai yra pakartotinai patikrinami profesionalaus redaktoriaus!
Ką turi pasakyti mūsų klientai?