Jūsų patogumui paruošėm supaprastintą paiešką. Įrašykite raktinį žodį ir raskite sau tinkantį kalbėjimą, pastraipą, rašytoją. Sąrašas atsiras suvedus nors vieną raktažodį:

Kalbėjimo potemės 2020

Konsultuojame ir rašome pavyzdinius, mokomuosius kalbėjimus jau 10-us metus, todėl galite pasikliauti mumis! 🙂  Jei kalbėjimas Jūsų mokyklai jau užimtas, parašykite mums el. paštu Potemes.lt@gmail.com, suderinsime terminą naujo pavyzdinio kalbėjimo parašymui 🙂

Džordžas Orvelas (biografija, kūrybos bruožai, konspektas, kalbėjimai, pastraipos)

autorio nuotrauka
Biografija

Anglų rašytojo bei žurnalisto Džordžo Orvelo tikrasis vardas yra Erikas Artūras Bleras. Jis gimė 1905 m. Motiharije vietovėje, Bengalijos regione. Būdamas penkerių, rašytojas pradėjo mokytis anglikonų mokykloje, o po dviejų metų buvo perkeltas į prestižišką Šv. Kipro mokyklą. Tolimesnius mokslus ėjo Velingtono bei Itono koledžuose. 1921 m. Džordžas Orvelas baigęs studijas dėl finansinio nepritekliaus įstojo į Indijos imperinę policiją, esančią Birmoje, dabartiniame Mianmare. 1928 m. po atsistatydinimo grįžo į Angliją. Vėliau jam teko pabūti ir Prancūzijoje. Rašytojas gyveno itin skurdžiai, kartais visiškai neturėdavo kur nakvoti. Pabandęs susitvarkyti gyvenimą, Orvelas įsidarbino mokytoju, tačiau darbą dėl ligos metė labai greitai. Jis taip pat dirbo pardavėju naudotų knygų knygyne. Būtent savo slapyvardžiu Orvelas pirmą kartą pasinaudojo 1933 m., parašęs kūrinį „New Adelphi“. Slapyvardžio kilmė susijusi su tradicijomis ir gamta (vardas Džordžas yra Angliją globojančio šventojo, o Orvelas yra upė, kurią rašytojas labai mėgo). Ispanijos pilietinio karo metu Orvelas įsimaišė į savanorius Respublikonų gretose bei kovojo prieš F. Franko nacionalistus. 1937 m. rašytoją savanoriaujant ištiko nelaimė – jis buvo pašautas į kaklą. Vėliau šią patirtį Džordžas Orvelas aprašė knygoje „Sužalotas fašistų snaiperio“. Tais pačiais metais jis su žmona pasitraukė iš Ispanijos, norėdamas išvengti nemalonumų bei gresiančio arešto. Džordžo Orvelo veikla neapsiribojo tik tuo. Antrojo pasaulinio karo metu jis priklausė Namų sargybos grupei. Atėjus 1941 m. Orvelas įsidarbino BBC radijuje ir tapo propagandinių laidų vedėju. 1944 m. vedamas savo pažiūrų Orvelas baigė rašyti anti-stalinistinę ir pasaulyje tapusią labai populiaria novelę „Gyvulių ūkis“. Būtent tai jam atvėrė kelią tapti savaitračio „The Observer“ korespondentu. 1949 m. Džordžas Orvelas išspausdino kitą ypač didelio populiarumo sulaukusį kūrinį „1984“, kurį rašytojas parašė būdamas Škotijoje, Juros saloje. Džordžas Orvelas buvo vedęs du kartus, pirmą kartą 1936 m., o antrąjį kartą – 1949 m. Vos po metų, būdamas tik keturiasdešimt šešerių, Londone mirė nuo tuberkuliozės, kurią gydėsi pastaruosius tris metus prieš mirtį.

Kūryba ir jos bruožai

Džordžo Orvelo kūrybos sąraše galima rasti ir autobiografijų, ir romanų, ir esė. Kiekvienas iš šių kūrinių yra ypatingas dėl savo koncepcijos ir siužeto. Daugiausiai Orvelas pasakoja savo gyvenimo detales arba jas sukurpia taip, tarsi tai išgyventų lyrinis subjektas, ne jis. Turima omenyje, kad kūryboje Orvelas labai atskleidžia save ir savo išgyvenimus. Pavyzdžiui, savo autobiografinėje knygoje „Dienos Paryžiuje ir Londone“, rašytojas aprašo vienas vargingiausių ir sunkiausių savo ir jo bendrakeleivių dienų būnant Paryžiuje ir Londone. Na, o knygoje „Katalonijai pagerbti“, Orvelas aprašo patirtis Ispanijos pilietiniame kare. Kituose Orvelo kūriniuose daugiausiai pabrėžiamos pamatinės vertybės, niekinamos negerovės. Pavyzdžiui, geriausiai žinomuose jo kūriniuose, kaip „Gyvulių ūkis“ ar „1984“ ypač smerkiamas Orvelo nemėgstamas imperializmas, totalitarizmas ir stalinizmas, siekis atimti ir netgi visiškai sunaikinti žmogaus prigimtinę laisvę, bandyti pakeisti žmogaus gyvenimą kardinaliai, atimant iš jo pamatines vertybes ir savarankišką mąstymą. Orvelo knygose taip pat galima rasti begales citatų ar terminų, kurie vėliau tapo vartojamais plačiojoje visuomenėje aforizmais.

Kūrinių aprašymai

„1984“

1949 m. išleista satyrinė, viena populiariausių šių laikų Džordžo Orvelo novelė. Kūrinio veiksmas vyksta totalitarinės supervalstybės Okeanijos mieste, esančiame Londone. Šią Okeanijos supervalstybę jungia tokias šalis, kaip Amerika, Airija, Didžioji Britanija, Naujoji Zelandija, Australija, Papua Naujoji Gvinėja bei pietinė Afrikos dalis. Pagrindinis šio kūrinio veikėjas yra Vinstonas Smitas. Jis dirba Teisybės ministerijoje, be kurios kūrinyje matomos ir Meilės bei Teisingumo ministerijos. Smito darbas vyksta būtent Registrų skyriuje, kur jis įpareigotas perrašinėti praeitį ir jos faktus taip, kad viskas atitiktų Partijos ir Didžiojo Brolio reikalavimus. Visą gyvenimą tiek Vinstonas Smitas, tiek Okeanijos gyventojai privalo paklusti Partijos bei Didžiojo Brolio reikalavimams, jų mintys sekamos, fiksuojamos ir jeigu jų gyvenimuose nutinka kažkas netikėto, kas pradėtų keisti jų mintis priešinga nei numatyta linkme, Okeanijos gyventojai yra sekami ir nubaudžiami. Tad prasidėjus kūrinio atomazgai, Vinstonas Smitas pradeda įsimylėti ir gyvenime įžvelgti perspektyvas, ima jaustis kitaip nei priimta. Jis suvokia kuriamos iliuzijos reikšmę ir bando jai atsispirti mąstydamas tai, ką nori mąstyti. Žinoma, jis vis dar slapstosi nuo minčių policijos, tačiau pamažu kuria pasipriešinimo planus. Maištingai siekdamas tiesos ir užtarnautos laisvės, Vinstonas Smitas palaipsniui pradeda megzti romaną su kolege Džuljeta, kuri Vinstonui Smitui iš pradžių pasirodė šalta ir bejausmė, Partijos paveikta moteris. Bėgant laikui jis nuomonę pakeitė, ypač kai gavo jos siunčiamus ženklus jam. Džuljetai ir Vinstonui užmezgus romaną ir susitikinėjant paslapčiomis, juos pagauna minčių policija ir įkalina Meilės ministerijoje. Iš pirmo žvilgsnio tai neatrodo baisi vieta, tačiau iš aplinkinių pasakojimų ir sukuriamos aplinkos įspūdžio, paaiškėja, kad šioje vietoje yra žiauriai kankinami bei nužudomi rėžimo priešininkai. Džuljeta ir Vinstonas yra ilgai kankinami, bandomi atplėšti vienas nuo kito ir galiausiai žiauriais kankinimais pavyksta juos perauklėti į klusnius Partijos bei Didžiojo Brolio sąjungininkus, rėžimui plaklūstančius, savo minčių bei savivokos nebeturinčius individus, kuriems lemta gyventi nuobodų, monotonišką, neteisybės kupiną gyvenimą Okeanijoje, paklūstant Didžiajam Broliui ir Partijai.

„Gyvulių ūkis“

1945 m. britų rašytojo Džordžo Orvelo išleista knyga pavadinimu „Gyvulių ūkis“ gali būti traktuojama, kaip viena žinomiausių Orvelo knygų, po garsiosiojo jo romano „1984“. Bet kokiu atveju, jei tai ne geriausias, tai vienas iš geriausių ir svarbiausių ano laikmečio grožinės politinės satyros kūrinių. „Gyvulių ūkis“ yra unikalus tuo, kad pasakojimui yra pasirinkta gana neįprasta gyvulinės pasakėčios tradicija, kurioje jungiamas ir derinamas satyrinis politinis įtūžis su mitinio ir itin gyvybingo bei unikalaus kūrinio amžinumu. Pasakojamoje istorijoje išryškėja socialinės revoliucijos veiksniai, vyrave tuo metu ir galiausiai virtę diktatūra, kurią apgaubia išdavystės. Pats kūrinys, konkrečiau, apie tai, kaip vieno vargano Anglijos ūkininko ūkyje augę ir buvę gyvuliai susimoko ir sukyla prieš savo šeimininką. Kai galiausiai sukilimas pavyksta, gyvuliai išmeta ūkininką iš ūkio ir pradeda kurti bei puoselėti savarankišką gyvenimą. Šiame kūrinyje iš esmės sovietinė politika ir jos sistema kitokiu rakursu nei įprasta. Džordžas Orvelas kūrinyje akivaizdžiai aparašo klestinčią korupciją ir pasibaisėtiną dviveidiškumą, kuris bet kokiu atveju nežada nieko gero ir netgi tikriausiai veda į visišką pražūtį. Būtent šioje knygoje išsakomos idėjos yra labai ikoniškos. Kai kurios netgi tapo tam tikrais vakarų visuomenės simboliais. Pavyzdžiui, posakis „visos kiaulės lygios, tačiau kai kurios lygesnės“ yra vienas iš tų posakių, kurie buvo įsimintiniausi. Jis tapo Vakarų komunistinės visuomenės simboliu. Orvelas savo įtaigia rašyba ir idėjomis detaliai aprašė totalitarinėje visuomenėje gyvenančio žmogaus buitį ir kasdienę veiklą. Jis įžvelgė visus negatyviausius aspektus tuometinio žmogaus gyvenime ir nevengė jo aprašyti gana satyriškai ir pašaipiai. Orvelas pabrėžia skurdą, nepriteklių, kurį įprasmina šlykštus gaunamas maistas, jaučiamas prakaito dvokas nuo žmonių, nepriteklius pačių reikalingiausių žmogaus gyvenime daiktų ir valdžia šiuo atveju visuomenei nei kiek nepadeda, nes ji daugiau žada ir šneka, nei iš tikro duoda ir veikia veiksmais. Valdžia tarsi specialiai bando daryti taip, kad visuomenei vis ko nors trūktų ir kad ji visuomet būtų kažkuo nepatenkinta. Valdžios atžvilgiu materialinis pasitenkinimas ir visiškai puikios gyvenimo sąlygos gali sukelti maištą, karus ir kitas blogybes, kai tuo tarpu nepriteklius leidžia susikoncentruoti į visiškai kitus dalykus. Galima sakyti, kad Orvelas orientuojasi į valdžios abejingumą ir siaurą mąstymą bei neįtikėtinai didelius apribojimus ir klastą, kurios identiškų fragmentų matoma ir kitame kūrinyje „1984“, kur perrašinėjama žmonių istorija ir žmonės yra valdomi kaip lėlės, kasdien mulkinami ir engiami savais, valdžiai suprantamais būdais.

Konspektai

10 kl. lietuvių kalbos konspektas pasiruošimui literatūroms pamokoms

Ruošiatės dešimtos klasės egzaminams, tačiau niekaip nerandate struktūrizuotos informacijos šaltinio apie visus privalomus autorius? Siūlome jums puikią išeitį – visų dešimtos klasės privalomų autorių konspektą. Šis konspektas jums padės pasiruošti egzaminams kur kas lengviau. Kaip? Atsakymas paprastas! Šis konspektas – tai struktūrizuotai pateiktos informacijos apie visus privalomus dešimtos klasės autorius…


12 kl. lietuvių kalbos konspektas pasiruošimui prieš egzaminą + testai

Lietuvių kalbos konspektas abiturientams + testai žinių pasitikrinimui. Ar ruoštis lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminui dabar atrodo sunkiau nei atrodė iš pradžių? Informacijos perteklius įvairiuose šaltiniuose apie visus privalomus autorius apsunkina mokymosi procesą? Turime jums paruošę idealią išeitį! Pristatome jums struktūrizuotą ir išsamų dvyliktos klasės privalomų autorių konspektų rinkinį,…


Istorijos konspektas pasiruošimui prieš egzaminą + testai

Istorija – tai ko gero pats plačiausias, daugiausiai informacijos aprėpiantis dalykas mokykloje, kuriam pasiruošti trunka išties nemažai laiko. Vieniems tai sekasi daryti lengviau, kitiems – kiek sunkiau. Tačiau bet kokiu atveju, kiekvienam mokantis, yra reikalingi konspektai. Šiuo atveju paruošėme idealų variantą – išsamius ir struktūrizuotai paruoštus istorijos konspektus, kurie padės…


Biologijos konspektas pasiruošimui prieš egzaminą + testai

Biologija – tai itin išsamus ir vertingas dalykas, kurio mokantis galima sužinoti apie gyvąją gamtą bei jos dėsnius. Todėl biologija yra labai sudėtingas mokslas, kuriam pasiruošti reikalinga labai daug informacijos. Tačiau ką daryti, jeigu ruošiantis biologijos brandos egzaminui a kitam biologijos atsiskaitymui informacijos yra per daug, o šaltiniai ilgi bei…


Praktiniai šimtukininkų patarimai. Kaip efektyviai pasiruošti egzaminams?

Baigiamieji egzaminai mokykloje – tai kone pats svarbiausias kiekvieno mokinio gyvenimo įvykis, lydintis mokinį į visiškai kitą, kol kas dar nepažintą ir viliojantį, aukštesnį gyvenimo etapą. Baigiamieji egzaminai yra tarsi vartai, arba leisiantis mokiniui keliauti toliau, arba užveriantys kelią į perspektyvas bei galimybes mokslo įgavimo srityje. Taigi nenuostabu, kodėl kiekvienam egzaminai yra tokie svarbūs bei…

Kalbėjimai su šiuo autoriumi (Visi kalbėjimai patikrinti redaktoriaus)

Dž. Orvelo satyrinėje apysakoje „Gyvulių ūkis“ smerkiamas siekis sunaikinti žmogaus laisvę. – 10 klasės (PUPP)

Aprašymas: Džordžas Orvelas – tai visiems puikiai žinomas satyrinės alegorijos meistras. Orvelas – tai XX a. anglų rašytojas bei žurnalistas, kuris būdamas ypač talentingas sukūrė net ir šiandien aktualumo neprarandančius kūrinius, kaip kad „1984“ arba „Gyvulių ūkis“. Tad šiame kalbėjime esminiu kūriniu pasirenkama anksčiau gana kontraversiškai vertinta satyrinė alegorija, pavadinimu…


Kas daro žmogų žmogumi ir kur yra riba tarp žmogaus ir žvėries? – 10 klasės (PUPP)

Aprašymas: Būti žmogumi nėra lengva – žmogus nėra vien toks žmogus, kuris kasdien dirba darbą, turi šeimą ir gyvena žmonių visuomenėje. Žmogus turi ieškoti savęs ir kartu ieškoti to, kas jį daro žmogumi. Dažnai žmogus gali užmiršti, kad jis yra žmogus, ir gali pasiduoti blogiems ketinimams – tada riba tarp…


Kodėl gėris pralaimi blogiui? – 10 klasės (PUPP)

Aprašymas: Gėris ir blogis – tai nuolat tarpusavyje kovojančios jėgos bet kurioje gyvenimo srityje. Tačiau pastebima, kad neretai pasitaiko atvejų, kada gėris pralaimi blogiui. Rodosi, jog taip neturėtų būti. Tad šiame kalbėjimo pavyzdyje, remiantis tokių rašytojų, kaip Viljamas Goldingas bei Džordžas Orvelas, kūryba, argumentuotai atsakoma į klausimą – kodėl gėris…


Prieš ką žmogus maištauja? Maišto tema. – 10 klasės (PUPP)

Trumpas aprašymas: Kiekvienas žmogus maištauja savo gyvenime. Maištas – svarbi visuomenės dalis. Tačiau maišto nevertėtų vertinti vien neigiamai – dažnai žmonės maištauja, kai jie nepasitenkina vienokia ar kitokia padėtimi. Todėl maištas leidžia žmogui išsakyti tai, kodėl jis nėra patenkintas, ką jis nori pakeisti. Žmogus maištauja dėl daugybės priežasčių. Šiame kalbėjime…


Kas įdomiau – knyga ar filmas? – 10 klasės (PUPP)

Aprašymas: Knygų skaitymas ir filmų žiūrėjimas yra vienas iš populiariausių žmonių laiko praleidimo būdų. Tačiau jeigu reikėtų rinktis vieną iš jų, žmogui tikrai kiltų klausimas, kas geriau ir kas įdomiau – knyga ar filmas? Tad šioje kalboje plačiau aptariama ši tema ir pasirenkama viena konkreti pozicija. Būtent jos įdomumas ir…


Apie kokias visuomenės ydas kalba kūrėjai? – 10 klasės (PUPP)

Aprašymas: Kūrėjai labai dažnai savo kūrybos šaltiniais pasirenka įvairiausias aktualijas. Šiuo atveju šios aktualijos – tai visuomenės ydos. Todėl šiame kalbėjime argumentuotai, remiantis populiariausiais literatūriniais kūriniais ir rašytojų idėjomis, aptariama, kokios visuomenės ydos atsiskleidžia kūrėjų mintyse. Kartu su kalbėjimu galėsite įsigyti šiuos priedus: išplėstinį planą; skaidres; galimus egzaminavimo klausimus. Spauskite…


Politinė alegorija ir satyriškas santykis su tikrove. – 10 klasės (PUPP)

Aprašymas: Politinių alegorijų literatūroje galima rasti jau nuo labai senų laikų. Tačiau kalbant apie politines alegorijas, pirmiausia norėtųsi išsiaiškinti, kas visgi tai yra. Alegorija anot žodyno – tai literatūrinė raiškos priemonė, kuri išreiškia tam tikras idėjas naudojantis simboliniu įvaizdžiu. Tad politine alegorija galima vadinti politines idėjas išreiškiančiu kūriniu. Neretai pastebima,…

Kodėl verta pirkti iš Potemes.lt?
  • Mokomųjų kalbėjimų rašyme turime 10-ių metų patirtį.
  • Visiems kalbėjimams yra paruošti išplėstiniai planai, skaidrės, galimi egzaminavimo klausimai bei informaciniai šaltiniai.
  • Visi kalbėjimai yra pakartotinai patikrinami profesionalaus redaktoriaus!
Ką turi pasakyti mūsų klientai?