Jūsų patogumui paruošėm supaprastintą paiešką. Įrašykite raktinį žodį ir raskite sau tinkantį kalbėjimą, pastraipą, rašytoją. Sąrašas atsiras suvedus nors vieną raktažodį:

Kalbėjimo potemės 2019

Rašome pavyzdinius kalbėjimus jau 9-us metus, todėl galite pasikliauti mumis! 🙂 Pasirinkite Jūs dominančią potemę ir atsisiųskite lietuvių kalbos kalbėjimą per 5 minutes! Jei kalbėjimas Jūsų mokyklai jau užimtas, parašykite mums el. paštu Potemes.lt@gmail.com, suderinsime terminą naujo kalbėjimo parašymui 🙂

Henrikas Radauskas (biografija, kūrybos bruožai, konspektas, kalbėjimai, pastraipos)

autorio nuotrauka
Biografija

Lietuvių poetas bei vertėjas Henrikas Radauskas gimė 1910 m. pavasarį, Krokuvoje. Henrikas Radauskas turėjo brolį vardu Brunas. Šie dvyniai buvo gimdomi būtent Krokuvoje, o ne Lietuvoje vien dėl sunkių metų iki jų gimimo, tad šeima gimdyti dvynių išvažiavo ten, kur gyveno Radausko mamos sesuo akušerė ir tik dėl jos pagalbos gimdymas buvo sėkmingas. Po gimdymo šeima grįžo į Lietuvą, Gikonių kaimą, prie Daugyvenės upės. Dėl tėvų maišyto kraujo su vokiečiais ir lenkais, Henrikas bei jo brolis Brunas mokėjo tiek lietuviškai, tiek vokiškai, tiek lenkiškai. Pirmojo pasaulinio karo metu Radauskas su šeima praleido Rusijoje, Sibire. Ten jis lankė ir pradžios mokyklą. 1921 m. Radauskas grįžo į Lietuvą. Grįžęs įstojo į Panevežio gimnaziją, o dar vėliau mokėsi mokytojų seminarijoje. Jau studijų metais Radauskas ėmė atsiskleisti kaip rašytojas ir rašė pirmuosius savo kūrinius. 1929 m. Radauskas mokytojavo Kazokiškio pradžios mokykloje bei Kauno Vytauto Didžiojo universitete, humanitarinių mokslų fakultete studijavo tokias kalbas, kaip lietuvių, vokiečių bei rusų, tuo pačiu mokydamasis jų literatūros. Nuo 1936 m. Henrikas Radauskas dirbo Klaipėdoje. Čia jis buvo radiofono pranešėjas. Pradirbęs metus, Henrikas Radauskas įsidarbino Švietimo ministerijoje knygų leidimo komisijoje, buvo redaktorius. 1944 m. Radauskas emigravo į Vokietiją ir gyveno Berlyne. Būdamas ten vėliau persikėlė į Reutlingeną. 1949 m. Radauskas išvyko į JAV, kur nuo 1959 m.  Vašingtone dirbo Kongreso bibliotekoje. Rašytojas mirė 1970 m. vasarą, JAV, Vašingtone.

Kūryba ir jos bruožai

Henriko Radausko kūryba labai savita ir labai originali. Tai galima pagrįsti faktu, kad Radausko kūrybos tiesiog neįmanoma priskirti jokiai literatūrinei krypčiai, tačiau kritikų manymu, jo kūryba yra modernistinė, priklausanti modernistinei neoklasikinei srovei. Henrikas Radauskas savo autonimiškoje poezijoje siekė meninio tobulumo, labai vertino estetiką. Visi daiktai Radausko kūriniuose tampa ypatingais, gauna nerealias savybes, regima nuolatinė jų metamorfozė ir judėjimas. Kūrinyje jaučiamasi tarsi pasakoje. Jam svarbiausia meninė reikšmė, nes jo pasaulėvoka labai siejasi su jau minėtu estetizmu. Na, o Radausko nerealių eilėraščių centre atsiduria daiktų bei reiškinių pasaulis, jame niekur neišvysi tiesioginio „aš“. Vėlesni jo eilėraščiai tampa dinamiškais, kupinais tam tikrų emocinių išgyvenimų, būdingas daiktiškumas.

Kūrinių aprašymai

„Afroditė ir Narcizas“

Tai Radausko eilėraščių rinkinyje „Visi eilėraščiai“, išleistame 2007 m. esantis eilėraštis. Šis eilėraštis nėra didelės apimties, tačiau aprėpia mitinių būtybių – Afroditės ir Narcizo gyvenimus. Afroditė – meilės ir grožio deivė, o Narcizas – išskirtinio grožio jaunuolis, nevertinęs aplinkui save nieko. Toks mitinių būtybių interpretavimas Radausko eilėraštyje suteikia konkrečias nuorodas į grožį, kuris persipina su gamtos vaizdiniai, naudojamais jame. Radauskas eilėraštyje naudoja personifikaciją ir visiems gerai žinomus gamtos vaizdus bei tos gamtos reiškinius sužmogina, padaro itin judrius ir gyvus, kas eilėraščiui suteikia reikalingos gyvybės ir įdomumo. Tiesa, eilėraštyje yra kalbama ne apie šiltą metų laiką, tačiau apie žiemą. Tačiau būtent tokiomis priemonėmis, įterpiant antikinių mitų herojus, bandoma pavaizduoti žiemos grožį ir galbūt netgi jį susieti su Narcizo šaltumu, nenoru priimti su saule susietos Afroditės, kuri Antikos mite taip pat Narcizo yra atstumiama. Juk Afroditė šviesdama kaip saulė viliojo Narcizą, kuris reprezentuoja nuogą, žiemos ir šalčio nualintą gamtą, tačiau Narcizas Afroditės įsileisti nenori. Tad Antikos mitas, kaip ir buvo minėta, labiausiai tapatinamas su gamtos reiškiniais, tam tikrais būtybių santykiais, nesuderinamumu. Visa tai bandoma paaiškinti poetiškai visa tai peripinant ir suteikiant eilėraščiui tam tikrų simbolių ir reikšmių, su kuriomis eilėraščio prasmė tampa sudėtinė, galima paties skaitytojo interpretuoti labai įvairiai.

„Homero jaunystė“

Tai eilėraštis iš eilėraščių rinkinio „Strėlė danguje“, išleisto pokariu, dar 1950 m. Šis eilėraštis parašytas jau Henriko Radausko brandžios kūrybos laikotarpiu. Eilėraščio pavadinimas, ko gero, galėtų išduoti tai, jog šis eilėraštis yra savotiška kokio nors mito interpretacija, tačiau taip nėra. Kūrinyje tik pasitelkiami keli Antikos motyvai, tačiau jie, visgi, yra keičiami ir adaptuojami pagal norimą aprašyti situaciją (vynas keičiamas pienu, egzotiškiausi vaisiai – lietuviška duona). Šio eilėraščio pagrindinis tikslas yra kaip strėlei pataikyti į kiekvieno žmogaus širdį, o ypač – senolių, kuriems šis eilėraštis norimomis išsakyti mintims yra išties artimas. Eilėraštyje tarsi guodžiamasi, tačiau tuo pačiu siekiama sužadinti gyvenimo džiaugsmą, savotišką nostalgiją, kuri kviečia nepasiduoti, o kaip tik – gyventi toliau. Ši optimistinė nuotaika eilėraštyje ne tik, kad laikosi savo standartų, bet tuo pačiu ir kyla. Kūrinys gana sudėtingas ir sudaro tam tikras erdvės ir laiko priešpriešas, tačiau visumoje jos, kaip ir buvo minėta, daugiausiai orientuojasi į okupacinius laikus. „Tėvynės vėjas“ „Tėvynės vėjas“ – tai kitas iš eilėraščių rinkinio „Strėlė danguje“ parinktas eilėraštis. Šis kūrinys, taip pat kaip ir „Homero jaunystė“ orientuojasi į labai panašius dalykus. Pirmiausia – tai tėvynė. Tačiau ši tėvynės idėja, skirtingai nei „Homero jaunystėje“ yra interpretuojama naudojantis Odisėjo ir Kalipsės garsiaja istorija iš Antikos laikų. Būtent taip Henrikas Radauskas savotiškai išvengia atvirų emocijų ir emocionalumo. Jis savo jausmą perkelia į mitą, kurį išreiškia itin subtiliai bei patraukliai. Eilėraštis taip pat perteikia ir savotišką energiją, kurią gauname iš pasakojimo apie Odisėją. Vaizdingi posakiai eilėraštyje leidžia susipažinti su paties Odisėjo charakterstika ir leidžia pajusti kiekvieną jausmą, kiekvieną išgyvenimą, susijusį su tėvyne, kuri Radauskui buvo labai svarbi ir reikšminga.

Konspektas

Atsisiųsk konspektą ir skaidres: Henrikas Radauskas
  • Svarbiausi rašytojo biografijos faktai
  • Pagrindiniai kūrybos bruožai
  • Kūryboje vyraujančios temos
  • Žymiausių kūrinių santraukos ir veikėjų aprašymai
  • Galimi kalbėjimo/rašinio argumentai
  • Populiariausios autoriaus citatos
  • Rašytojo svarbiausių gyvenimo faktų chronologija
Kalbėjimai (Visi kalbėjimai patikrinti redaktoriaus)

Garbės ir šlovės samprata herojiniuose epuose ir šiuolaikinėje poezijoje. – 2 variantas

Garbė ir šlovė kiekvienam yra didelis siekinys, kurį reikia užsitarnauti savo būdu, savo darbais. Visa tai matoma ir herojiniuose epuose, ir šiuolaikinėje poezijoje. Tad šioje kalboje aptariant konkrečius herojinių epų bei šiuolaikinės poezijos pavyzdžius nagrinėjama garbės ir šlovės samprata, žvelgiant iš įvairiausių situacijų. Taip pat, norime visus pradžiuginti, nes nuo…


Pasirinkto lietuvių poeto eilėraščio/-ių interpretacija. H. Radausko eilėraščiai „Pasaka“ ir „Strėlė danguje“.

Estetizmo idėjų šalininko Henriko Radausko poezija yra labai savita jau vien įvairių detalių žaismu. Eilėraštyje „Pasaka“ lyrinis subjektas nusikelia į iliuzijų pasaulį, kuris jam atrodo daug malonesnis ir saugesnis. Svetimo pasaulio tema plėtojama ir eilėraštyje „Strėlė danguje“. Jame lyrinis subjektas yra praradęs moralinių vertybių atramą, tampa agresyvus prieš modernų pasaulį.…


H. Radauskas „Homero jaunystė“. Lyrinis subjektas – „kaukė“.

Henrikas Radauskas – tai XX a. lietuvių poetas bei vertėjas, labiausiai savo kūryboje išsiskyręs modernistiniais fragmentais ir estetiškumu. Per visą gyvenimą poetas yra išleidęs apie dešimt eilėraščių rinkinių, kuriuose sudėti gražiausi ir originaliausi, Henriko Radausko pasaulėjautą įprasminantys kūriniai. Tarp jų galima pastebėti ir eilėraštį „Homero jaunystė“, kuris buvo išspausdintas 1950…


Grožio tema graikų mite apie Narcizą ir H. Radausko eilėraštyje„Narcizas“.

Šiais laikais grožis laikoma viena svarbiausių žmogaus iškeliamų vertybių ir siekiamybių. Jau antikos mite „Narcizas“ aiškinama, kad pernelyg didelis grožio išaukštinimas yra amoralus ir gali baigtis skaudžia bausme. Apie grožį kalba ir Henrikas Radauskas eilėraštyje „Afroditė ir Narcizas“. Eilėraštyje yra tiesioginių nuorodų į mitą apie narcizą. Poetas pasitelkia antikinius motyvus,…


Homero epai atgimsta lietuvių poezijoje.

Homeras žinomas tuo, kad buvo pirmasis Europos poetas, turėjęs didelės įtakos Antikos literatūrai. Jo kūriniai, tokie, kaip „Odisėja“ ar „Iliada“ žinomi ir nagrinėjami iki šių dienų. Tad akivaizdu, kad šių kūrinių interpretacijų ar fragmentų galima rasti netgi spektakliuose, filmuose ir dažniausiai net kitų rašytojų kūriniuose. Homero epų fragmentų galima rasti…


Kokie dalykai daro žmogaus gyvenimą prasmingą?

Žmogaus gyvenimas – duotybė. Ši duotybė privaloma saugoti ir puoselėti. Negana to, su tuo matomas ir gyvenimo įprasminimo siekis. Tad šioje kalboje analizuojami tokių rašytojų, kaip K. Donelaitis, J. Radvanas bei H. Radauskas kūriniai, kurie atskleidžia, kas daro žmogaus gyvenimą prasmingą. Taip pat, norime visus pradžiuginti, nes nuo šių metų,…


Gyvenimo prasmė atrandama įvairiose situacijose. Remdamiesi pavyzdžiais iš literatūros, papasakokite, kur rašytojai dažniausiai atranda gyvenimo prasmę.

Gyvenimo prasmės siekia ieškoti ir atrasti ne tik kiekvienas žmogus, bet ir rašytojai, kūrę įvairaus žanro kūrinius. Gyvenimo prasmės ieškota gamtoje, kančioje, absurdo apsuptyje, vaizduotės galioje, maišto idėjoje. Vaizduotė bei kančia, absurdas ir maištas lietuvių literatūros garsiems rašytojamas asocijavosi su gyvenimu ir pasauliu, kurį svarbu nuolatos priimti į savo gyvenimą,…


“Žmogus yra sukurtas pasaulio grožiui ir gerumui”. Paneikite arba pagrįskite šią mintį.

Kiekvienai mąstančiai būtybei rūpi egzistenciniai klausimai. Mūsų religija teigia, jog žmogus sukurtas pagal Dievo paveikslą, vadinasi pačiame žmoguje glūdi dieviškumo, gerumo, grožio ir kitų moralinių vertybių idėja, tačiau tik tai pritaikydamas savo būtyje, individas veržiasi į sielos aukštumas, laimingą gyvenimą. Gyvendamas dorai, altruistiškai, žmogus gyvena ne tik dėl savęs, bet…


Kasdienybės poetizavimas H. Radausko poezijoje.

Šis kalbėjimas jau rašomas, todėl rezervuokite šį kalbėjimą jau dabar kol to nepadarė Jūsų klasės draugas ar draugė. Pirmieji užsisakę, gali pateikti savo pasiūlymus dėl autorių. Taip pat, norime visus pradžiuginti, nes nuo šių metų, visi mūsų parašyti kalbėjimai bus patikrinami redaktoriaus. Plačiau apie tai galite pasiskaityti čia: KOKYBĖS GARANTAS…


Gamta H. Radausko poezijoje.

Pasirinktoje kalboje, kurios tema „Gamta Henriko Radausko kūryboje“ (12 klasė) yra kalbama apie vieno žymiausių Lietuvos lyrikų, išeivio H. Radausko poeziją ir jos ypatumus. Pagrindinis dėmesys skiriamas gamtos tematikai ir jos motyvams poeto eilėraščiuose. Kalboje stengiamasi įžvelgti ir atskleisti svarbiausius aspektus, kuriuose gamta išryškėja kaip pagrindinė vertybė. Taip pat aptariama…


Kūryba leidžia sukurti tobulą pasaulį, kuriame svajones lengva paversti įsivaizduojama realybe. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Kūryba – tai ypatinga žmogaus jausmų reiškimosi galia ir galimybė. Žmogus kurdamas tarsi susikuria savotiškas iliuzijas ir savotišką pasaulį, kuriame viskas atrodo daug geriau nei realybėje. Tad šioje kalboje yra pagrindžiamas aspektas, kad kūryba leidžia žmogui susikurti atitinkamą pasaulį, kuriame svajones galima paversti atitinkama įsivaizduojama realybe. Taip pat, norime visus…


Kaip žmogaus svajonės gali pakeisti jo gyvenimą? Argumentuotai atsakykite į klausimą, remdamiesi lietuvių autorių kūryba bei biografijomis. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Gyvenimas pasireiškia ne tik laimingomis akimirkomis, bet ir skaudžiais, negailestingais momentais, nuo kurių norisi pabėgti, o tam yra atsvara – svajonė. Ši ypatinga ir vertinga, brangi vertybė bei galimybė yra kelias į sėkmę, į tolimesnį ateities planavimo etapą. Svajodamas žmogus atsiriboja nuo kasdienybės, nuo rutinos ir pasikartojančių veiksmų ir persikelia į savo individualų ir…


Kalbėjimas apie epinio pasakojimo poetiką lietuvių literatūroje. – 10 klasės (PUPP)

Kalbant apie epinio pasakojimo poetiką, pirmiausia reikėtų išsiaiškinti sąvokos „poetika“ reikšmę. Tad remiantis lietuvių kalbos žodynu, poetikos sąvoka apibrėžiama, kaip literatūros mokslo šaka, kuri analizuoja literatūrines formas. Lietuvių literatūra taip pat yra gana gausi kūrinių, kuriuose būtų galima išskirti begales poetikos bruožų. Tad šioje kalboje remiantis lietuvių literatūros eiliuotais kūriniais…


Homeras. Epinė poema „Odisėja“. Odisėjo paveikslas ir jo interpretacija šiuolaikinėje poezijoje. – 10 klasės (PUPP)

Homeras dažnai įvardijamas kaip žymiausias Antikos laikų poetas, kuris buvo pirmasis Europoje poetas. Jo kūriniai Antikos literatūroje ir tolimesnei besivystančiai literatūrai turėjo nemažai reikšmės. Ši reikšmė matuojama išreikštomis idėjomis, veikėjų paveikslais ir tam tikrais jo kūrinių fragmentais, kurių galima išvysti ir šiandieninėje literatūroje. Vienas tokių, populiariausias ir reikšmingiausias, jo kūrinių…


Kalbos žaismas modernioje lietuvių literatūroje suteikė spalvingumo net ir niūriais gyvenimo tarpsniais. Kokiomis kalbinėmis raiškos priemonėmis žaismas pasireiškė modernioje lietuvių literatūroje? Savo mintis pagrįskite konkrečiais pavyzdžiais. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

XX amžiaus literatūra išgyveno gan sunkų laikotarpį. Du pasauliniai karai, įvairūs sukilimai, sovietų okupacija pasireiškė vertybių nuvertėjimu, kuris privertė žmogų išgyventi dvasinę krizę. Visgi paskaičius ne vieną XX amžiuje parašytą lietuvių poetų bei rašytojų kūrinį, tikrai galima pastebėti, jog žodžių žaismas kūriniuose ne tik, kad spalvingumo jiems suteikė, bet ir…

Kodėl verta pirkti iš Potemes.lt?
  • Kalbėjimų rašyme turime 9-ių metų patirtį.
  • Visiems kalbėjimams yra paruošti išplėstiniai planai, skaidrės, galimi egzaminavimo klausimai bei informaciniai šaltiniai.
  • Visi kalbėjimai yra pakartotinai patikrinami profesionalaus redaktoriaus!
Ką turi pasakyti mūsų klientai?