Ieva Simonaitytė, gimusi 1897 metais sausio 23 dieną, buvo romanų bei autobiografinių apysakų rašytoja, kuri kilusi iš Klaipėdos rajono. Ieva Simonaitytė labai ryškiai bei aiškiai savo kūryboje parodė Klaipėdos krašto gyvenimo vingius, įvairenybę. Ši garsi rašytoja augo be tėvo globos. Ieva Simonaitytė dėl sunkios ligos nelankė mokyklos, tad mokslo šaknų ją mokė rūpestinga motina. Nuo mažens Ieva Simonaitytė buvo pripratinta prie darbo, kuris jai nebuvo lengvas. Ši moteris buvo išbandžiusi ir siuvėjos amatą, ne tik konsultantės bei redaktorės, vertėjos. Įvairios darbo sritys rašytoją pastūmėjo įsitraukti į lietuviškos spaudos veiklą. Kūryba Ievai Simonaitytei atvėrė pasaulį, padėjo atrasti save bei suprasti savo begalinį talentą; taip pat ji buvo priimta ir į Rašytojų Sąjungą. Be galo daug vargo mačiusi rašytoja, išliko stipri ir buvo labai gerbiama visuomenės. Ieva Simonaitytė buvo ta asmenybė, kuri stipriai nagrinėjo dorovines problemas, siekė tautinės savimonės aukštumų. Daug nusipelniusi, ji išleido nemažai garsių kūrinių.