Jūsų patogumui paruošėm supaprastintą paiešką. Įrašykite raktinį žodį ir raskite sau tinkantį kalbėjimą, pastraipą, rašytoją. Sąrašas atsiras suvedus nors vieną raktažodį:

Kalbėjimo potemės 2019

Rašome pavyzdinius kalbėjimus jau 9-us metus, todėl galite pasikliauti mumis! 🙂 Pasirinkite Jūs dominančią potemę ir atsisiųskite lietuvių kalbos kalbėjimą per 5 minutes! Jei kalbėjimas Jūsų mokyklai jau užimtas, parašykite mums el. paštu Potemes.lt@gmail.com, suderinsime terminą naujo kalbėjimo parašymui 🙂

Ignas Šeinius (biografija, kūrybos bruožai, konspektas, kalbėjimai, pastraipos)

autorio nuotrauka
Biografija

Ignas Šeinius gimė 1889 metais balandžio 3 dieną. Jo gyvenimo vieta – Šeiniūnai, Širvintų valsčius. Šis rašytojas mokėsi Gelvonų ir Musninkų mokyklose, po kurių nuoširdžiai siekė mokytojo profesijos. Jaunuolis buvo labai talentingas, turėjo daug bendradarbiavimo su kitais rašytojais, iš kurių sulaukė ir paramos, ir artimos draugystės saitų. Ignas Šeinius A. Šaniavskio liaudies universitete  studijavo meno filosofiją bei kuo puikiausiai ir noriai mokėsi švedų kalbos. Ignas Šeinius sukūrė šeimą ir turėjo sūnų. Rašytojas labai daug atstovavo Lietuvai, dirbo atstovybėje, kur užėmė garbingas pareigas, turėjo ir redaktoriaus pareigas. Okupacijos metais gavo Švedijos pilietybę ir pakeitė savo pavardę; neberašė, deja, ir lietuviškų kūrinių. Ignas Šeinius išleido daug straipsnių apie Lietuvą ir jos tautiečius, siekė savo gimtajai šaliai – Lietuvai, Švedijos paramos tiek ekonominiais klausimais, tiek kultūros aspektu. Rašytojas labai rūpinosi savo šeimos materialine gerove. Jis buvo karšto, ambicingo charakterio žmogus, kuris įvedė daug naujos patirties kūrybos kelyje.

Kūryba ir jos bruožai

Ignas Šeinius kūriniuose įvedė vidinio regėjimo įžvalgas. Čia gausu ir kultūrinio-istorinio pobūdžio poteksčių. Dažnai naudojamos metaforos. Kūryba nėra vientisa, greičiau perteikianti įvairiašakius aspektus, pasitelkiama ir fantazija. Nuolatos siekiama idealizmo, o impresionizmo judėjimas, propagavęs jausmus ir gilią vidinę žmogaus būseną, dabarties įvykius, spontaniškumą, žmogaus priklausymą nuo aplinkos, kintamumą, Igno Šeiniaus kūryboje paliko didelį pėdsaką. Kūryboje taip pat yra ir Lietuvos atmosfera, parodytas sunkiųjų laikų ir kančių metas. Rašytojas visada sakydavo, kad „dabartis – slenkstis į nebūtį“, o mus palaiko tik ateitis. Vyrauja daug egzistencialistinio pamato elementų, kurie rodo žmogaus gyvenimo bei savivertės prasmę. Ignas Šeinius savo kūryboje labai stipriai pabrėžia laisvės siekį, beribius dalykus. Poetas mėgsta paradoksalumą. Igno Šeiniaus kūryboje vyrauja įvairios prieštaros: gamta – žmogus, kūrėjas – visuomenė, žmogus – istorija, jausmas – valia. Dažnai parodoma gamtos ir žmogaus paralelė per egzistencinį pradą. Gamta kūriniuose išreiškia įvairialypį lyrinio subjekto išgyvenimų visumą: žmogaus dvasinį tapatumą gamtai. Labai svarbi detalė kūryboje yra ir žmogaus patirtis, išmintis, intymūs jausmai.

Kūrinių aprašymai

„Kuprelis“

Tai Igno Šeiniaus pirmą kartą 1913 m. išleistas impresionistinis romanas, kuris labiausiai atskleidė rašytojo talentingumą ir gebėjimą ypač subtiliai perteikti savotišką pasaulio sampratą, jame vykstančius vyksmus, kurių centre regimas ypač analitiškas ir gilus žvilgsnis į žmogų ir jo gyvenimą bei jo prasmę. Šis kūrinys buvo išleistas ne kartą. Antrasis šio kūrinio leidimas pasirodė 1932 m. ir jame buvo pastebėta keletas pakeitimų. Moderniame Šeiniaus romane pagrindinis kūrinio veikėjas yra Kuprelis Olesis, kuris nuo pat mažų dienų patyrė gyvenimo sunkumus, nes pirmiausia tapo našlaičiu, o vėliau dar ir luošu, išgyvendamas visa tai vėliau tarnavo vandens malūne pas vieną vokietį. Kūrinys orientuojasi į Kuprelio žiaurią ir negailestingą gyvenimo dramą. Tačiau jo gyvenimo pagrindu, kaip ir priimtina impresionistiniams veikalams, kūrinyje yra laikoma meilė. Tai, ko gero, galima laikyti pagrindine kūrinio tema ir svarbiausia vertybe, kurią ir propaguoja pagrindinis kūrinio veikėjas. Ši meilė kūrinyje perteikiama savitai, nes ji vaizduojama kaip tyra, tokia vienintelė ir netgi lemtinga. Tačiau visa tai įžvelgiama tik iš Kuprelio prizmės. Ši meilė Kuprelio mylimajai Gundei buvo šiek tiek kitokia, ne tokia svarbi, trumpalaikė, trumpai tariant, visiškai kitaip suvokiama nei Kupreliui. Žinoma, kūrinyje meilė tarp Kuprelio ir Gundės yra ypač stipri, tvirta ir nenugalima, tačiau siužete vykstantys įvykiai šią meilę padaro chaotiška ir nelaiminga, nes Gundė palieka Kuprelį ir šis yra priverstas į meilę žvelgti visai kitaip, nei žvelgė prieš tai. Patyrus įskaudinimą Kuprelis permąsto gyvenimą ir savotiškai rezignuoja, atsitraukia nuo žmonių, kurie jį engė visą laiką, dar nuo pat traumos įgavimo. Kuprelis vaizduojamas kaip atsitraukiantis į gamtą žmogus ir pasiduodantis jos galiai bei suteikiamai energijai. Tai gydo Kuprelį ir suteikia jam visiškai kitokias gyvenimo pajautas. Tad kūrinyje, galima sakyti, šalia meilės atsiveria ir gamtos svarbos motyvai to meto žmogui. Gamta Kupreliui padeda jausti harmoniją ir galiausiai atsiverti į kitą gyvenimo būdą, kuris Kupreliui galbūt ir nepanaikina minčių apie nelaimingą meilę, tačiau išmoko gyventi taip, kad meilė liktų viena vienintelė, o jo paties gyvenimas būtų atiduotas tik gamtai, kurioje jis pagaliau jaučiasi laisvas. Kūrinys išties subtiliai, kaip ir buvo minėta, perteikia žmogaus išgyvenimus, todėl skaityti apie tą meilę ir visą jos vystymosi eigą yra labai įdomu. Siužetai tokie įdomūs, kad netgi gali būti pritaikomi šiuolaikiniam žmogui. Tad kūrinys savotiškai ir moko skaitytoją meilės paslapčių, suvokimo apie šią neįtikėtinai svarbią vertybę.

Kalbėjimai (Visi kalbėjimai patikrinti redaktoriaus)

K. Ostrausko pjesės „Jūratė ir Kastytis“ ir Ignaus Šeiniaus romano „Kuprelis” kūrinių palyginimas.

Šis kalbėjimas jau rašomas, todėl rezervuokite šį kalbėjimą jau dabar kol to nepadarė Jūsų klasės draugas ar draugė. Pirmieji užsisakę, gali pateikti savo pasiūlymus dėl autorių. Taip pat, norime visus pradžiuginti, nes nuo šių metų, visi mūsų parašyti kalbėjimai bus patikrinami redaktoriaus. Plačiau apie tai galite pasiskaityti čia: KOKYBĖS GARANTAS…


Krikščioniškoji meilės samprata antikos ir šiomis dienomis.

Meilė – ypač svarbus gyvenimo jausmas, kuris suvokiamas kaip didžiausia žmogaus gyvenimo vertybė, kuri negali būti apleista. Tačiau matoma, kad ši vertybė per amžius keitėsi. Na, o kuo ji keitėsi, kuo svarbi meilė, aptariama šioje kalboje, remiantis konkrečiais literatūriniais pavyzdžiais. Taip pat, norime visus pradžiuginti, nes nuo šių metų, visi…


Ar menas padeda žmogui gyventi? Kalbėjimas apie meno svarbą žmogaus gyvenimui.

Žmogus domisi menu ar užsiima menine veikla dėl daug priežasčių. Menas gali padėti nuslopinti tam tikras nuoskaudas, ypač meilės. Be to, meninė veikla gali būti ir žmogaus gyvenimo kelias. O kartais nėra kitos išeities kaip politinę veiklą ir tautiškumą parodyti per savo paties santykį su menu. Tokia yra viena iš…


Meilės galia lyginant Igno Šeiniaus „Kuprelį“ ir Kazio Borutos „Baltaragio malūną“.

Žymus rusų romanistas bei dramaturgas Ivanas Turgenevas kartą apie meilę pasakė: „Meilėje visa paslaptis: kaip ji atsiranda, kaip vystosi, kaip išnyksta. Čia ateina ji staiga, neabejotina, džiugi kaip diena; čia ilgai rusena kaip žarija pelenuose, ir suliepsnoja sieloje, kai viskas sugriauta; čia įstrigo ji į širdį kaip gyvatė, čia staiga…


Meilės tema lietuvių literatūroje. I. Šeinius „Kuprelis“ ir I. Meras „Lygiosios trunka akimirką“.

Meilė – tai vienas gražiausių jausmų pasaulyje, kuriam apsakyti yra begalės žodžių, kuriuos sudėlioti kiekvienas sugeba vis kitaip. Meilė unikalus jausmas, kuris įprasmina šiltus jausmus, atsidavimą, tarpusavio supratimą ir pan.. Tad akivaizdu, kad lietuvių literatūroje be gausybės įvairiausių temų, kaip šeimos tema, tėvynės tema ir kt., atsiranda dar viena labai…


Ar mylintis žmogus visada laimingas? Pasvarstykite apie tai remdamiesi Igno Šeiniaus romanu „Kuprelis“ ar kitu skaitytu kūriniu.

Mylėdamas žmogus patiria laimę, absoliutų patosą, kuris tiesiog pakelia žmogų virš kasdienybės. Tačiau ar tikrai visad žmogus mylėdamas jaučiasi toks laimingas? Apie tai svarstoma šioje kalboje remiantis netgi keliais kūriniais, kurie padeda išsiaiškinti ar meilė visad būna laiminga. Taip pat, norime visus pradžiuginti, nes nuo šių metų, visi mūsų parašyti…


Impresionizmo bruožai Igno Šeiniaus romane „Kuprelis“.

Impresionizmas – tai XIX a. pab. – XX a. pradž. susiformavęs meno judėjimas, kuris prasidėjo Paryžiuje ir būtent savo idėjomis stengėsi pasipriešinti akademizmui. Tad šis judėjimas atėjo ir į Lietuvą, kur vienas pirmųjų impresionistinius bruožus kūryboje ėmė naudoti garsus Lietuvos ir Švedijos rašytojas Ignas Šeinius romane “Kuprelis”. Tad kokie konkrečiai…


Ar grožis yra vertybė? Pasvarstykite apie tai. Jums gali padėti Igno Šeiniaus romanas „Kuprelis“ ir Oskaro Vaildo romanas „Doriano Grėjaus portretas“ ar kitas skaitytas kūrinys.

Grožio sąvoka – plati ir sunkiai apibendrinama keletu žodžių. Taip yra todėl, nes pasaulyje yra itin daug skirtingų ir unikalių grožio formų, kurios nepaliaujamai kinta ir priklauso nuo individualaus suvokimo. Galima teigti, kad kiekvienas iš mūsų trokšta būti gražus tiek išore, tiek vidumi. Taip pat siekiame būti apsupti gražių dalykų…


Lietuvių literatūros raida 1918–1940 metais. Kalbėjimas apie lietuvių literatūros raidą.

Literatūra, kaip ir bet koks reiškinys, yra kintanti. Taip susiklostė, kad 1918–1940 metų laikotarpis lietuvių literatūroje sutapo su tarpukariu ir nepriklausomos Lietuvos metais. Tai leido literatūroje lengviau plisti naujoms idėjoms. Vincas Mykolaiti-Putinas lietuvių literatūroje įtvirtino simbolistinį eilėraštį, o jo romanas „Altorių šešėly“ tapo pirmuoju psichologiniu romanu. Lietuviškos prozos atnaujintoju laikomas…


Ar literatūros ekranizacijos ir inscenizacijos padeda suprasti kūrinį?

Dažnai teigiama, kad literatūros kūriniai visad būna žymiai geresni nei jų ekranizacijos ar inscenizacijos. Ekranizacijos, pasak žmonių, visad būna tik iš dalies paremtos kūriniu, o inscenizacijas gana sunku suprasti, jeigu žiūrovas nėra perskaitęs literatūros kūrinio. Žinoma, nuomonių būna įvairiausių, todėl ekranizacijų ir inscenizacijų vertinimai būna gana dinamiški ir pagrįsti tik…


Kas daro žmogų būti žmogumi? Kalbėjimas apie žmogiškumą. – 10 klasės (PUPP)

Kas daro žmogų tikru žmogumi, yra labai svarbus klausimas, kurį galėtų sau užduoti kiekvienas. Neabejotinai, kiekvienas atsakytų skirtingai, tačiau tai ir pabrėžia žmonių unikalumą. Šalia šio unikalumo kalboje stengiamasi atrasti prizmę, per kurią reikėtų žiūrėti, norint apibendrintai suvokti, kas išties žmogų galėtų daryti žmogumi ir kaip tas žmogiškumas reiškiasi, juolab…


Išmintis ir meilė – žmogaus dvasinio tobulėjimo pamatinės vertybės. – 10 klasės (PUPP)

Žmogaus dvasiniam tobulėjimui reikalingas visapusiškas dėmesys. Tačiau dažniausiai tokiam tobulėjimui pirmiausia svarbios vertybės. Tik per vertybių puoselėjimą žmonės gali tobulėti. Vienos tokių vertybių galėtų būti išmintis ir meilė. Todėl šioje kalboje aptariama, ar tikrai meilė ir išmintis gali būti tikrosiomis vertybėmis, kurios tobulina žmogaus dvasinį pasaulį vienu ar kitu atveju.…


Kaip skaitytoją veikia literatūra? – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Šis kalbėjimas jau rašomas, todėl rezervuokite šį kalbėjimą jau dabar kol to nepadarė Jūsų klasės draugas ar draugė. Pirmieji užsisakę, gali pateikti savo pasiūlymus dėl autorių. Taip pat, norime visus pradžiuginti, nes nuo šių metų, visi mūsų parašyti kalbėjimai bus patikrinami redaktoriaus. Plačiau apie tai galite pasiskaityti čia: KOKYBĖS GARANTAS…


Kodėl svarbu būti morališkai stipriam? Kalbėjimas apie moralinę stiprybę. – 10 klasės (PUPP)

Moralinė stiprybė – toli gražu nėra fizinė stiprybė, kuri kiekvienam yra įprastas reiškinys. Moralinė stiprybė yra kiek kitokia – tai ypatinga žmogaus vidinė stiprybė. Ji aprėpia žmogaus vidinius klodus, suvokimą ir kt. tarpusavyje susijusius veiksnius. Tačiau kam ta moralinė stiprybė žmogui iš tikrųjų reikalinga? Apie tai plačau kalbama šioje kalboje,…


Įdomiausi lietuvių literatūros kūriniai. Kalbėjimas apie įdomiausius lietuvių literatūros kūrinius. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Lietuvių literatūroje yra daug įvairių kūrinių, kurie atskleidžia ir kalba apie įdomias ir iki šiol aktualias temas. Vis dėlto vieni kūriniai nesulaukia didelio skaitytojų dėmesio, o kiti iš karto sudomina ir net sužavi skaitytoją. Lietuvių literatūroje, kaip ir kiekvienoje kitoje literatūroje, yra nepakartojamų kūrinių, kurie atskleidžia įdomias idėjas ir mintis.…


Išdavystė keičia žmogų. Kalbėjimas apie tai, kaip išdavystė keičia žmogų. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Išdavystė – tai, ko gero, neatsiejamas nuo meilės aspektas, kuris plačiai suvokiamas kaip meilės pabaigos skiriamasis ženklas. Išdavystė įvairiais būdais veikia žmogų ir akivaizdu, jog jį keičia. Tad kokią galią išdavystė turi keisti žmogų, šioje kalboje aptariama remiantis garsiausiais lietuvių literatūros kūriniais. Taip pat, norime visus pradžiuginti, nes nuo šių…


Spaudos dradimo metų atspindžiai lietuvių literatūroje. Kalbėjimas apie spaudos draudimą. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Lietuvių literatūroje spaudos draudimo laikai vienų rašytojų aprašomi, kaip skaudūs, daug aukų reikalaujantys laikai. Kiti rašytojai skatina lietuvybės siekti dainomis, eilėmis. Spaudos draudimo laikotarpiu daug rašytojų skatino kovoti ir nepasiduoti carinei priespaudai. Aprašomi rašytojai didžiuojasi savo šaknimis, didžiuojasi savo tauta ir kalba. Kad jos visiškai neprarasti aprašomi priešinimosi veiksmai, lietuvių…


Ar visada meilės galia stebuklinga? Kalbėjimas apie meilės galios stebuklus. – 10 klasės (PUPP)

Meilė tema – nesenstanti ir be galo reikšminga. Apie meilę labai daug kalbama literatūroje. Meilė yra galinga jėga, kuri gali pakeisti žmogaus gyvenimą. Tik kartais, kai ta meilė nėra abipusė, ji sukelia skausmą. Tačiau jau vien mylintis žmogus yra kilnus žmogus, nes meilė – altruistinis jausmas. Galima teigti, kad meilė…


Meilės tema lietuvių literatūroje. Kalbėjimas apie meilės vaizdavimą lietuvių literatūroje. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Meilė – gražiausias jausmas, į kurį sutelpa tiek daug. Tai rodo, kad meilė įvairiapusiška ir priklausanti nuo pačių žmonių bei įvairiausių gyvenimo situacijų. Taigi šioje kalboje analizuojama, kokia meilė vaizduojama įvairiuose literatūros kūriniuose bei kokia yra jos svarba žmogui. Taip pat, norime visus pradžiuginti, nes nuo šių metų, visi mūsų…


Kalbėjimas apie kūrinių veikėjų paveikslus, kurie paliko didžiausią įspūdį. – 10 klasės (PUPP)

Knygos yra pilnos įvairių veikėjų, kurie palieka vienokį ar kitokį įspūdį. Vieni veikėjai yra įtaigūs ir įdomūs, todėl palieka stiprų įspūdį skaitytojui, tačiau kiti gali būti nuobodūs ir iš karto pasimiršti. Ypač įdomūs yra tie personažai, kurie atskleidžia žmogų ir jo jausmus. tokie veikėjai palieka stiprų įspūdį ir padeda žmonėms…

Kodėl verta pirkti iš Potemes.lt?
  • Kalbėjimų rašyme turime 9-ių metų patirtį.
  • Visiems kalbėjimams yra paruošti išplėstiniai planai, skaidrės, galimi egzaminavimo klausimai bei informaciniai šaltiniai.
  • Visi kalbėjimai yra pakartotinai patikrinami profesionalaus redaktoriaus!
Ką turi pasakyti mūsų klientai?