Jūsų patogumui paruošėm supaprastintą paiešką. Įrašykite raktinį žodį ir raskite sau tinkantį kalbėjimą, pastraipą, rašytoją. Sąrašas atsiras suvedus nors vieną raktažodį:

Kalbėjimo potemės 2018
Rašome pavyzdinius kalbėjimus jau 8-us metus, todėl galite pasikliauti mumis! :) Pasirinkite Jūs dominančią potemę ir atsisiųskite lietuvių kalbos kalbėjimą per 5 minutes! Jei kalbėjimas Jūsų mokyklai jau užimtas, parašykite mums el. paštu Potemes.lt@gmail.com, suderinsime terminą naujo kalbėjimo parašymui :)

Janina Degutytė (biografija, kūrybos bruožai, konspektas, kalbėjimai, pastraipos)

autorio nuotrauka
Biografija

Lietuvių poetė Janina Degutytė gimė 1928 m. vasarą, Kaune, statybos techniko ir namų šeimininkės šeimoje. Darnų ir laimingą šeimos gyvenimą išardė Degutytės motinos alkoholizmas, tad Degutytė motinos neteko gana anksti. Negana to, 1942 m. neteko ir tėvo. Pati Janina Degutytė nuo mažens turėjo nemažai sveikatos problemų. Poetė mokėsi Kauno VII gimnazijoje. Dėl sunkaus gyvenimo ir aplinkui matomo skausmo, Degutytė eilėraščius pradėjo rašyti būdama dešimties. 1948 m. Degutytė baigė mokslus gimnazijoje ir vedama gyvenimo ambicijų išvažiavo į sostinę Vilnių. Čia ji studijavo literatūrą. 1955 m. Degutytė Vilniaus universitete baigė studijas ir tapo kvalifikuota literatūros ir lietuvių kalbos specialiste. Pati Degutytė baigusi studijas dibo Tauragės vaikų bibliotekoje, taip pat dėstė rusų kalbą. Dar labiau suprastėjus savijautai, ji įsidarbino sanatoriniuose vaikų namuose. Vėliau globojama draugų ir artimų žmonių, Degutytė persikėlė gyventi į Vilnių, kur įsidarbino leidykloje redaktore. Tuomet suprastėjo sveikata ir dėl širdies problemų išvyko gydytis į Maskvą, vėliau – į Jaltą. 1958 m. Janina Degutytė buvo priimta į Lietuvos rašytojų sąjungą, nors iki tol nebuvo išleidusi net pirmojo eilėraščių rinkinio. Ilgą laiką poetė gyveno Antakalnyje. Janina Degutytė mirė 1990 m. vasario 6 d. ir buvo palaidota netoli savo namų, Antakalnio kapinėse.

Kūryba ir jos bruožai

Janina Degutytė – išpažintinės impresionistinės lyrikos kūrėja. Galima netgi teigti, kad Degutytė savo kūryboje iš esmės tęsia kitos poetės, Salomėjos Nėries kūrybines tradicijas, nes kūryboje atsiskleidžia tikrosios meilės, ištikimybės bei tiesos temos, tad galima sakyti, kad Degutytei artimas Antigonės mitas. Poetės kūrybą galima suskirstyti į tam tikrus segmentus. Ankstyvoji jos kūryba – lyrinė, o vėlesnė – meditacinė. Poetė kūryboje subtiliai jaučia gamtą. Eilėraščių herojai tarsi susitapatina su gamta, ji sustiprina žmogų, daro jį laimingą ir stiprų. Skyrybos atžvilgiu, Degutytės kūriniai unikalūs, nes eilėraščiuose gausu brūkšnių bei daugtaškių. Tokia skyryba eilėraščius dar kitokius,leidžia skaitytojui pačiam analizuoti eilėraštį ir pažvelgti į jį savaip.

Kūrinių aprašymai

„Mažutė“

Tai 1964 m. parašytas eilėraštis iš eilėraščių ciklo, pavadinimu „Lietuvai“. Akivaizdu, jog tai yra eilėraštis apie tėvynę. Visa tai išduoda eilėraščio konceptas ir jame regimos alegorijos į Lietuvos vaizdavimą žmonių akimis. Kiekvienas posmas idealizuoja Lietuvą, nepaisant jos trūkumų. Svarbiausia mintis – nors Lietuva ir maža – ji nepaisant visko yra ypatinga. Jau nuo pat pirmo posmo pabrėžiamas jos mažumas, tačiau jos reikalingumas pasauliui („Tu — riekelė duonos kasdieninės / Ant pasaulio vaišių pilno stalo…“). Dar vėliau pabrėžiamas tėvynės grožis („Žalias rytas ant pilkų arimų, / Spindulių lietus aikštės erdvėj.“) Šalia tokio vaizdavimo pabrėžiama ir sunkus laikotarpis tėvynei, kuris įstrigo joje kaip tam tikras randas, kuris visą laiką žymės Lietuvos negandas („Tu — ant gaublio — padūmavės gintaras / Su pušies kvapu ir kraujo atšvaitu…“). Galiausiai eilėraštyje poetizuotai pareiškiama Lietuvos reikšmė visų žmonių akivaizdoje, kurioje Lietuva, visgi, tampa nebe tokia maža, o kaip tik reikšminga ir didi valstybė („Tiktai mūsų meilėj — tu didžiulė. / Mūsų delnuose — tu nesudeginama. / Mūsų ilgesy — brangiausia pasaka. / Mūsų akyse tu — saulės kraštas.“). Kitaip tariant, tai tėvynę idealizuojantis eilėraštis, su patriotiškumo ir meilės tėvynei apraiškomis.

„Aš – tavo“

Šis eilėraštis buvo parašytas 1964 m. ir publikuotas 1995 m. pasirodžiusiame eilėraščių rinkinyje, pavadinimu „Artumas“. Tai, kaip įprasta, nėra tėvynę idealizuojantis eilėraštis. Šis eilėraštis labiau yra meilės jausmus reiškiantis kūrinys, nors jį galima interpretuoti labai įvairiai. Nepaisant visko, nuo pat pirmojo posmo regimas lyrinio subjekto atsidavimas, kaip kad ir koduojama eilėraščio pavadinime. Lyrinis subjektas tarsi atsiduoda į savo objekto rankas ir save pateikia kaip nuo to objekto priklausomą, poetiškai aprašomą aspektą. Šiame eilėraštyje daugiausiai dėmesio skiriama gamtos objektams ir jų vaizdavimui, lyrinio subjekto susigretinimui su jais. Tai sukuria savotišką romantizmo laikotarpio kūrinio koncepto alegoriją, kuri turi ypač gilią prasmę ir ypač daug reikalingo jausmingumo.

„Gimtoji kalba“

Tai dar vienas 1964 m. poetės parašytas eilėraštis apie tėvynę, kuris daug kalba apie tradicijas, o svarbiausia – apie gimtąją kalbą. Tai išduoda ir tikslingas kūrinio pavadinimas, nes jame tarsi perteikiamas pats svarbiausias eilėraščio objektas. Gimtoji kalba čia idealizuojama kaip nuo žmonių gyvensenos neatskiriamas aspektas, kuris privalo išlikti žmonių širdyse ir lūpose, nes pasak eilėraščio žmogaus – „kalba gimtoji lūposna įdėta.“. Apie kalbą kalbama kaip ir apie tam tikrą aspektą, dėl kurio buvo nuolatos kovojama ir dėl kurio buvo pralieta tiek daug kraujo. Eilėraštis savaime verčia susimąstyti apie Lietuvos praeitį ir kadaise ją kažkada užklupusias negandas, kurios galėjo atimti iš žmonių viską ir tuo pačiu – brangią gimtąją kalbą – tautinį Lietuvos žmonių identiteto simbolį.

„Monologas akmeniui“

Tai 1988 m. parašytas eilėraštis, kuriame poetė per lyrinį subjektą kreipiasi į akmenį. Akmens metafora čia tarsi simbolizuoja tai, kad akmuo žmogui gali būti kaip tam tikra kieta substancija, kuri taip pat gali būti lyginama su savotišku ramsčiu žmogui. Eilėraštyje atskleidžiamas žmogaus sielos trapumas, akmuo šiai trapiai sielai tarsi brolis, tarsi jau minėtas ramstis, kuris labai svarbus ir reikšmingas. Kadangi poetės kalba šiame eilėraštyje yra koduota, nenuostabu, jog patį akmenį, kaip ir matome, galima vadinti visad pliku, be tam tikros kaukės ir be apsimetinėjimo. Akmuo yra toks, koks jis yra. Eilėraštis atskleidžia akmens metaforos daugiaprasmiškumą, kuris apie akmenį kalba tarsi jį personifikuojant bei daug dėmesio skiriant gamtai, iš kurios šiuo atveju šis akmuo atėjęs ir gali būti siejamas su žmogaus ir gamtos ypatingai glaudžiu ryšiu, iškeliamu jau daugelį amžių.

„Antigonė“

Janinos Degutytės „Antigonė“ – tai dar viena lietuvių literatūros Antikos mitų interpretacija, šiuo atveju sukurta pagal žymaus graikų tragiko Sofoklio tragediją, pavadinimu „Antigonė“, kurios žinomumas visame pasaulyje išliko ypač didelis. Tad tikriausiai dėl būtent šios priežasties poetė stengdamasi gilintis į žmogaus pasaulėjautą, jausmus ir kitus aspektus bei taip pat tęsdama lietuvių literatūros kūrėjų užmojus kūriniuose akcentuoti Antikos mitų detales bei siužetus, pasirinko aprašyti ir interpretuoti būtent Sofoklio „Antigonę“. Svarbu pabrėžti ir patį eilėraščio konceptą. Jame išryškėja tai, kad Degutytė poetišku žodžiu, interpretuodama Antigonės atsisveikinimą su gyvenimu ir su mylimuoju iškelia tokias temas, kaip meilė ar ištikimybė. Jas galima traktuoti ne tik kaip atitinkamas temas, bet ir keliamas vertybes. Taip pat kaip ir Sofoklio tragedijoje, Antigonė Degutytės eilėraštyje yra vaizduojama kaip analogiška tragedijos moteris – ji meilės ir grožio įsikūnijimas. Ji savo vidumi yra tiesiog nemirtinga, nes vadovaujasi meile, o meilė pasak kūrėjų – nemiršta. Tai Antigonę parodo kaip ypatingą unikalią moterį, kuri taip pat ryžtinga, drąsi, narsi, tačiau tuo pačiu ir jautri, trapi bei mylinti. Tad jeigu Sofoklio tragedija pasakojo visą Antigonės kovą su Kreontu, jos išgyvenimus, tai Degutytė tarsi pratęsia jos „pobausminę“ jauseną, nes pats Degutytės kūrinys, kaip ir buvo minėta, jau yra pradedamas pačios Antigonės atsisveikinimu. Po šio atsisveikinimo nuosekliai pasakojama Antigonės jausena, jos pamąstymai apie ateitį, meilę, kitus gyvenimo džiaugsmus, Ji dramatiškai žvelgia į viską. Tačiau pats eilėraštis tuo neapsiriboja, nes pratęsdamas Sofoklio tragedijoje pradėtus apmąstymus, eilėraštis poetiškai nusako ir pačios Antigonės gyvenimo baigtį, kuri Degutytės paliekama labai paslaptinga ir savotiška. Kai Antigonės gyvybė galiausiai dramatiškai užgęsta, Degutytė mintį palieka neišsakytą iki galo, ji pažymėta daugtaškiu, šalia kurio regimi žodžiai „aš sugrįšiu“. Tad visam šiam eilėraščiui suteikiamas savotiškas paslaptingumas. Taip iškeliama ir pačios Antigonės, kaip svarbios veikėjos galybė, nenugalimumas, amžinumas. Tai labai svarbu, nes eilėraštyje Degutytė Antigonę iškelia kaip ypač stiprią ir neužmirštamą heroję, kurią verta interpretuoti ir perduoti sekančioms kartoms jos egzistavimą, kaip savotišką pamoką, kurios eigoje atsiskleidžia idealios moters savybės, gyvensena, mąstymas, stiprybė ir kiti panašūs veiksniai, perteikiami per vidinius ir išorinius monologus, svarbias Antikoje svarbiomis laikytas detales, Degutytės sugebėjimą perteikti jausmą ir emociją, kuri suvirpina kiekvieno širdį ir tarsi moko žmogų per kitų gyvenimus. Tad Degutytė kurdama eilėraštį ne tik paisė to meto tendencijų interpretuoti savo kūryboje Antikos mitus, tačiau tuo pačiu leido pažvelgti į idealios moters paveikslą per panašią, tačiau vis vien kitokią prizmę.

Kalbėjimai (Visi kalbėjimai patikrinti redaktoriaus)

Mitų siužetai ir jų interpretacijos šiuolaikinėje poezijoje.

Mitai yra labai svarbūs kūriniai, kurie išliko nuo pat seniausių laikų. Negana to, kad jie išliko, dažnai jie matomi ir šiuolaikinės poezijos kūriniuose. Tad šioje kalboje analizuojamos šiuolaikinės poezijos mitų interpretacijos, argumentuotai paaiškinant kaip mitai ten įterpiami ir kuo jų interpretacijos yra ypatingos. Taip pat, norime visus pradžiuginti, nes nuo…


Sizifo mito (arba kito mito) interpretacijos lietuvių poetų eilėraščiuose. – 2018m. kalbėjimo potemė – 10 klasės (PUPP)

Sizifo mitas antikinėje literatūroje yra vienas geriausiai žinomų mitų, kurių atspindžių galima rasti ir šiandienos kūryboje, lietuvių poetų eilėraščiuose. Prisimenant mitą apie Sizifą, pats Sizifas buvo Korinto miesto įsteigėjas, kurio mitas pasakojo apie klastingą, godų, vertybių nepaisantį ir dievų negerbiantį žmogų. Šis mitas yra ypač pamokantis, tad jo interpretacijų ir…


Epą interpretuojantis lietuvių poeto eilėraštis. – 2018m. kalbėjimo potemė – 10 klasės (PUPP)

XX a. lietuvių poetė, vėlyvosios lyrikos romantikė bei eilėraščių vaikams autorė Janina Degutytė Sofoklio tragedijos „Antigonė“ motyvais parašė eilėraštį tokiu pačiu pavadinimu – „Antigonė“. Tiek pamačius eilėraščio pavadinimą, tiek paskaičius patį Degutytės eilėraštį nelieka abejingų, kad Degutytės „Antigonė“ gimė iš Sofoklio tregdijos. Tačiau kokie faktai gali pagrįsti, jog tai yra…


Laisvo žmogaus laikysena J. Degutytės ir Sofoklio „Antigonėje“. – 2018m. kalbėjimo potemė – 10 klasės (PUPP)

Pasakojimas apie žymiąją Antigonę yra vienas populiariausių visų laikų pasakojimų graikų mitologijoje. Tai pasakojimas apie moterį, kuri turėjo svarbiausias vertybes, jomis gyveno ir kovojo už jas nepaisydama nieko, net jeigu tai iššauktų jos mirtį. Tad iš graikų mitologijos atsiradęs pasakojimas apie Antigonę perskėlė į žymaus graikų tragiko Sofoklio dramą pavadinimu…


Antikos mitų atspindžiai lietuvių literatūroje. – 2018m. kalbėjimo potemė – 10 klasės (PUPP)

Antikos literatūra nuolat inspiravusi įvairių sričių grožinės bei mokslinės kūrybos pasireiškimus, yra tokia plati, tvari ir tauri, kad net ir šiandieninėje postmodernistinės kultūros terpėje neretai tampa gyvybingumo bei neblėstančios traukos objektu. Antikos literatūra yra tikrai ypatinga. To negali paneigti niekas. Išreiškiamos idėjos, mintys ir kiti Antikos literatūros reiškiniai veikia ir…

Kodėl verta pirkti iš Potemes.lt?
  • Kalbėjimų rašyme turime 8-ių metų patirtį.
  • Visiems kalbėjimams yra paruošti išplėstiniai planai, skaidrės, galimi egzaminavimo klausimai bei informaciniai šaltiniai.
  • Visi kalbėjimai yra pakartotinai patikrinami profesionalaus redaktoriaus!
Ką turi pasakyti mūsų klientai?