Lietuvių poetė Janina Degutytė gimė 1928 m. vasarą, Kaune, statybos techniko ir namų šeimininkės šeimoje. Darnų ir laimingą šeimos gyvenimą išardė Degutytės motinos alkoholizmas, tad Degutytė motinos neteko gana anksti. Negana to, 1942 m. neteko ir tėvo. Pati Janina Degutytė nuo mažens turėjo nemažai sveikatos problemų. Poetė mokėsi Kauno VII gimnazijoje. Dėl sunkaus gyvenimo ir aplinkui matomo skausmo, Degutytė eilėraščius pradėjo rašyti būdama dešimties. 1948 m. Degutytė baigė mokslus gimnazijoje ir vedama gyvenimo ambicijų išvažiavo į sostinę Vilnių. Čia ji studijavo literatūrą. 1955 m. Degutytė Vilniaus universitete baigė studijas ir tapo kvalifikuota literatūros ir lietuvių kalbos specialiste. Pati Degutytė baigusi studijas dibo Tauragės vaikų bibliotekoje, taip pat dėstė rusų kalbą. Dar labiau suprastėjus savijautai, ji įsidarbino sanatoriniuose vaikų namuose. Vėliau globojama draugų ir artimų žmonių, Degutytė persikėlė gyventi į Vilnių, kur įsidarbino leidykloje redaktore. Tuomet suprastėjo sveikata ir dėl širdies problemų išvyko gydytis į Maskvą, vėliau – į Jaltą. 1958 m. Janina Degutytė buvo priimta į Lietuvos rašytojų sąjungą, nors iki tol nebuvo išleidusi net pirmojo eilėraščių rinkinio. Ilgą laiką poetė gyveno Antakalnyje. Janina Degutytė mirė 1990 m. vasario 6 d. ir buvo palaidota netoli savo namų, Antakalnio kapinėse.