Jūsų patogumui paruošėm supaprastintą paiešką. Įrašykite raktinį žodį ir raskite sau tinkantį kalbėjimą, pastraipą, rašytoją. Sąrašas atsiras suvedus nors vieną raktažodį:

Kalbėjimo potemės 2019
Rašome pavyzdinius kalbėjimus jau 9-us metus, todėl galite pasikliauti mumis! :) Pasirinkite Jūs dominančią potemę ir atsisiųskite lietuvių kalbos kalbėjimą per 5 minutes! Jei kalbėjimas Jūsų mokyklai jau užimtas, parašykite mums el. paštu Potemes.lt@gmail.com, suderinsime terminą naujo kalbėjimo parašymui :)

Jonas Aistis (biografija, kūrybos bruožai, konspektas, kalbėjimai, pastraipos)

autorio nuotrauka
Biografija

Rašytojas Jonas Aistis (oficiali pavardė) – Aleksandravičius, iki 1940 m. dar kitaip žinomas, kaip Kossu-Aleksandravičius arba Kuosa-Aleksandriškis gimė 1904 m. Kampiškėse, Panemunės valsčiuje, Kauno apskrityje. Nuo 1907 m. iki 1913 m. gyveno Rumšiškėse, o nuo 1913 m. iki 1919 m. – Išlauže. Pirmiausia rašytojas mokėsi Kauno „Aušros“ gimnazijoje. Ją baigęs 1927 m. jis Vytauto Didžiojo universitete pradėjo studijuoti lituanistiką, kol tuo pačiu dirbo raštininku Žemės ūkio banke. Nuo 1936 m. Jonas Aistis studijavo Prancūzijoje, Grenoblyje. Čia jis mokėsi prancūzų kalbos ir literatūros. 1944 m. Jonas Aistis apsigynė disertaciją, kuri buvo susijusi su evangeliniais tekstais bei jų vertimu į senąją provansalų kalbą. Nuo tų pačių 1944 m. iki 1945 m. jis dirbo Nicos archyve bei įspūdingoje Paryžiaus bibliotekoje. Po metų Jonas Aistis iškeliavo į Jungtines Amerikos Valstijas. Čia jis persikėlęs dėstė lietuvių kalbą Marianapolio kolegijoje. 1952 m. rašytojas pasuko žiniasklaidos keliu ir įsidarbino „Laisvosios Europos“ radijuje dirbo su okupuotos Lietuvos spaudos analitinėmis apžvalgomis, tuo meto aktualijomis. Nuo 1958 m. rašytojas grįžo prie darbo bibliotekoje, tik šį kartą JAV – Kongreso bibliotekoje. Iki gyvenimo galo dirbęs šioje bibliotekoje Jonas Aistis mirė 1973 m. Vašingtone. Po 27 metų, 2000 m. Jono Aisčio palaikai buvo parvežti ir perlaidoti Rumšiškių kapinėse.

Kūryba ir jos bruožai

Jonas Aistis, kaip tikras eseistas ir lyrikas, yra parašęs nemažai kūrinių, kuriuose atsiskleidžia jo bandymas pamėgdžioti neoromantikų kartos idealus bei tam tikras idėjas. Jis – populiariausias ir skaitomiausias savo kartos poetas, sudominęs auditoriją, tad nenuostabu, kad besimokantis jo kūrybos bruožus, net iki šių dienų kone atmintinai išmoksta beveik visą Jono Aisčio kūrybą. Ji lengva, įsimintina ir tuo pačiu ypatinga. Jo eilėraščiai elegiški, melodingi, suteikiantys tam tikrą nuotaiką, galimybę apmąstyti, susimąstyti. Būtent šių Jono Aisčio eilėraščių subjektas dažniausiai būna nusivylęs ir pavargęs nuo visko žmogus. Jis akcentuojamas kaip toks žmogus, kuriam lemta pralaimėti. Iš čia iškyla garsioji katarsio teorija, kuri sako, jog lyrika gimsta tik iš kančios, o tokie aspektai kaip liūdesys ir grožis yra neatskiriamos lyrikos vertės sąvokos. Esminis Aisčio kūrybos principas – su muzikalumu susieti skaudų ir katarsį keliantį poetinį išgyvenimą.

Kūrinių aprašymai

„Persevalis“

Tai XX a. lyriko Jono Aiscio eilėraštis iš 1934 m. išleisto eilėraščių rinkinio, pavadinimu „Imago mortis“. Šis Aisčio eilėraščių rinkinys yra aptariamas labai dažnai, kadangi jis labiausiai atsižvelgia į egzistencializmo, krikščioniškuosius ir kultūrinius aspektus, kurie poetui buvo itin svarbūs. Eilėraščių rinkinys „Imago mortis“ savitas, išryškinantis tiesiogines nuorodas, aliuzijas ir kitokius veiksnius į tamsą, pesimizmą, Daugelis literatūros kritikų teigia, kad nei vienas šio eilėraščio kūrinys nėra silpnas. Visi Aiscio eilėraščiai asmeniški, išreiškiantys svarbiausius paties poeto jausmus ir patyrimus. Tad kalbant apie šį eilėraščių rinkinį, vieną jo stipriausių eilėraščių galima paminėti kūrinį, pavadinimu „Persevalis“. Tai keturių posmų eilėraštis, parašytas Kaune, dar 1933 m. balandžio pabaigoje. Net Aisčio eilėraščio pavadinime galima užčiuopti tam tikros interpretacijos aspektus, kadangi Persevalis čia simbolizuoja ne ką kitą, o garsaus viduramžių rašytojo Kretjeno de Trua „Pasakojimo apie Gralį“ veikėjo Persevalio vardą. Tad galima sakyti, kad Aisčio eilėraštis yra savotiška nuoroda į viduramžių laikotarpį, riteriškuosius laikus. Tai kūrėjas bando padaryti pasitelkdamas kitus savotiškus ir su riteriškumu susijusius motyvus, kaip kad kelionės ir klajonių motyvus („ <…> – Išklajojai žemę, daug vardų apgynei <…>). Taip pat šiame Jono Aisčio eilėraštyje atsiskleidžia ir dažnai aptariama riteriškoji meilė tarp riterio ir jo damos („Stovi Persevalis, pasirėmęs kardu, / Taip tyrom akim, / Ir kartoja šventą savo damos vardą / Geliama širdim.“). Pats eilėraštis tiesiogiai yra persmelktas jausmo ir tyrumo, kuris interpretuojamas kaip riteriškosios meilės išraišką. Šiame eilėraštyje tarsi susipina visi riteriškųjų kūrinių motyvai ir perkuriamas bei interpretuojamas Don Kichoto kelias, susietas su Šv. Gralio paieškomis, ir taip perpintas Jono Aisčio kūrinyje. Nepaisant viso didingumo, jaučiamo traktuojant riterį Persevalį, jo eilėraščio interpretacijoje atskleidžiamas liūdesys, pesimizmas ir kt. motyvai paminėti anksčiau. Tai tarsi leidžia kitu kampu pažvelgti į viduramžių laikotarpio riterio išgyvenimus iš arčiau. Jeigu paprastai riteris yra matomas, kaip drąsus, stiprus, niekad nepalūžtantis žmogus, tai Jono Aisčio eilėraštyje riteris Persevalis vaizduojamas kaip liūdnas, ieškantis, gal netgi kiek romantiškas, nes jis klajoja, ieško ir apskritai daro viską, kas būdinga romantiškiesiems riteriams.

Konspektas

Atsisiųsk konspektą ir skaidres: Jonas Aistis
  • Svarbiausi rašytojo biografijos faktai
  • Pagrindiniai kūrybos bruožai
  • Kūryboje vyraujančios temos
  • Žymiausių kūrinių santraukos ir veikėjų aprašymai
  • Galimi kalbėjimo/rašinio argumentai
  • Populiariausios autoriaus citatos
  • Rašytojo svarbiausių gyvenimo faktų chronologija
Kalbėjimai (Visi kalbėjimai patikrinti redaktoriaus)

Tėvynės tema egzodo poezijoje.

Johanas Volfgangas fon Gėtė savo filosofine mintimi: „Svetur tėvynės nesurasi“ teigė didelį reikšmingumą tėvynės vaidmeniui žmogaus gyvenime. Tėvynės tema labai glaustai ir įvairiais bruožais nagrinėjama egzodo poezijoje, kurioje kiekvienas autorius savo pasaulėžiūros suvokimo idėjas interpretuoja skirtingai bei individualiai. Egzodo poezijos atstovai nagrinėjo įvairialypes temas, susijusias su tėvyne: ilgesys, skausmai, vaikystės…


Kokios išminties galima pasisemti iš tautosakos? Argumentuokite.

Kalbant apie tautosaką, pirmiausia kyla klausimas, kas tai yra? Tautosaka galima įvardinti kaip žodinę liaudies kūrybą ar tiesiog kultūrinės informacijos visumą, apimančią pasakas ir pasakojimus, muziką, šokį, legendas, žodinę istoriją, patarles, pokštus ir anekdotus, tikėjimus, papročius, mįsles ir pan. Tautosaka apskritai labai svarbi žmogaus gyvenime, taigi remiantis keleto rašytojų kūryba…


Žmogus ir tauta lietuvių poezijoje.

Visais laikais buvo nagrinėjamas, analizuojamas ir aukštinamas žmogaus ir tėvynės ryšys. Dauguma rašytojų ir kūrėjų vaizdavo šį ryšį kaip nuolatinį, svarbų ir nesikeičiantį, kol asmuo yra arti savo gimtosios žemės, čia kuria savo gyvenimą, siekia tikslų, šviečia kitus žmones, augina vaikus, dirba ir kitaip prasmingai leidžia laiką. Ypač jausmingai tėvynės…


Koks gimtojo krašto vaizdas atskleidžiamas lietuvių poetų eilėraščiuose? – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Gimtojo krašto vaizdas lietuvių poetų eilėraščiuose atskleidžiamas per meilę savo tėvynei, savo gimtajai žemei, per gamtos atvaizdus. Tik gamtoje esantis žmogus gali visiškai atsiverti, pajusti savo tikrąją prigimtį, harmoniją, natūralumą, o svarbiausia – tikrumą. Žmogus ir gamta – du neatsiejami dalykai. Nuo senų laikų žinome, kad žmogaus santykis su gamta…


Tėvynės ilgesys Lietuvos emigrantų rašytojų kūryboje. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Tėvynė žmogui – pati svarbiausia ir pati brangiausia. Ko gero, žmogus be tėvynės būtų niekas. Tad visa tai jaučiama ir daugelio Lietuvos garsių rašytojų emigrantų kūryboje, kurioje jie sudeda savo tėvynės ilgesio ir meilės temas taip, kad skaitytojai pajaustų tai, ką jie jaučia ir suvoktų svarbiausius aspektus gyvenime susijusius su…

Kodėl verta pirkti iš Potemes.lt?
  • Kalbėjimų rašyme turime 9-ių metų patirtį.
  • Visiems kalbėjimams yra paruošti išplėstiniai planai, skaidrės, galimi egzaminavimo klausimai bei informaciniai šaltiniai.
  • Visi kalbėjimai yra pakartotinai patikrinami profesionalaus redaktoriaus!
Ką turi pasakyti mūsų klientai?