Konsultuojame: +37068586980 arba Potemes.lt@gmail.com

Jonas Basanavičius

Jonas Basanavičius

Biografija

Jonas Basanavičius gimė 1851 m. Ožkabalių kaime, Bartninkų valsčiuje, Vilkaviškio apskrityje, pasiturinčių ūkininkų šeimoje. Basanavičiui kiek paaugus, jį mokyti pradėjo kaimo mokytojas – daraktorius. Kiek vėliau Basanavičius pradėjo lankyti Lukšių pradžios mokyklą. 1868 m. jis buvo priimtas į Marijampolės keturklasę miesto mokyklą. 1873 m. Basanavičius baigė Marijampolės gimnaziją. Po gimnazijos tėvai jį vertė mokytis Seinų kunigų seminarijoje, tačiau Basanavičius atlaikė tėvų spaudimą ir galiausiai išvyko studijuoti į Maskvą. Ten pasimokęs medicinos fakultete Basanavičius 1879 m. baigė mokslus. Baigęs mokslus Basanavičius tapo Lomo miesto Bulgarijoje ligoninės direktoriumi bei apygardos gydytoju. Nuo 1891 m. Basanavičius oficialiai tapo Bulgarijos piliečiu. 1893 m. Basanavičiui pasisekė dar labiau, nes tapo Bulgarijos kunigaikščio Ferdinando rūmų gydytoju. Basanavičius užsiėmė ir kultūrine bei politine veikla, kurios ištakos prasideda dar Maskvoje. Būdamas ten jis uoliai domėjosi Lietuvos istorija bei kultūra, rūpinosi liaudies švietimu, tad 1874 m. Basanavičius parengė lietuvių elementorių, tik, deja, negavo leidimo jo spausdinti ir platinti. Nuo 1894 m. Basanavičius dalyvavo Bulgarijos demokratų partijos veikloje. Kalbant apie kitus Basanavičiaus kultūrinius pasiekimus, 1880-1882 m. ėmė reikštis Prūsijos lietuvių spaudoje smerkė kryžiuočių piktadarybes ir kt. 1883 m. naudodamasis padėtimis Jonas Basanavičius parengė pirmuosius žurnalo „Aušra“ numerius, kovojo su carine valdžia neigdamas lietuviškos spaudos uždraudimo naudą, pasiuntė carui peticiją, kurioje buvo raginama legalizuoti „Aušrą“. Vėliau pats vadovavo lietuvių suvažiavimo (Vilniaus seimo) organizaciniam komitetui. Būtent Jono Basanavičiaus idėja remiantis 1907 m. buvo įkurta Lietuvių mokslo draugija. Nuo 1917 m. iki 1918 m. Basanavičius dalyvavo Lietuvos tarybos darbe, su kitais nariais pasirašinėjo aktus, kurie turėjo atskirti Lietuvą nuo Rusijos. Tuo pat metu jis dirbo steigiamojo istorijos ir etnografijos muziejaus direktoriumi. Jono Basanavičiaus kolekcijoje yra labai daug veikalų (apie 40) įvairiomis temomis, kaip istorija, archeologija, etnografija ir kt. Taip pat jis parašė apie 140 straipsnių. Sudarė ir išleido tautosakos rinkinių. Deja, Basanavičiaus gyvybė užgeso 1927 m. Vilniuje.

Kūryba bei jos bruožai

Jonas Basanavičius savo veikaluose daugiausiai tyrinėjo lietuvių tautos praeitį. Tai buvo esminė jo kūrybos tema, kurioje jis pareiškė savo nuomonę ir tam tikras tezes. Negana to, jis domėjosi ir kitais dalykais. Yra išspausdinęs ir archeologijos, etnografijos, kultūros istorijos bei kt. temų straipsnių bei rinkinių, kurie byloja apie Jono Basanavičiaus erudiciją bei kompetetingumą ugdyti Lietuvą bei jos visuomenę, rodyti jai šviesų kelią, kuriuo ji turi sekti. Jo moksliniuose darbuose matomas mėgėjiškumas ir romantinės istorinės mokyklos įtaka. Remiasi tuo, kad bando paaiškinti jau įvykusius ar vyksiančius įvykius. Jonui Basanavičiui ir jo veikalams ypač svarbi tautosaka ir su ja susijusi informacija.

Mūsų tikslas - kad kiekvienas kalbėtų drąsiai!

...

Patirtis

12 metų padedame moksleiviams siekti aukščiausio rezultato lietuvių kalbos ir literatūros srityje.

...

Tikriname

Visa mokomoji medžiaga yra tikrinama lietuivų kalbos mokytojo - eksperto.

...

Konfidencialumas

Siekiant sukurti jaukią mokymosi aplinką, visas procesas yra konfidencialus.

Liko neatsakytų klausimų? Susisiekite su mumis!