Jūsų patogumui paruošėm supaprastintą paiešką. Įrašykite raktinį žodį ir raskite sau tinkantį kalbėjimą, pastraipą, rašytoją. Sąrašas atsiras suvedus nors vieną raktažodį:

Kalbėjimo potemės 2019

Rašome pavyzdinius kalbėjimus jau 9-us metus, todėl galite pasikliauti mumis! 🙂 Pasirinkite Jūs dominančią potemę ir atsisiųskite lietuvių kalbos kalbėjimą per 5 minutes! Jei kalbėjimas Jūsų mokyklai jau užimtas, parašykite mums el. paštu Potemes.lt@gmail.com, suderinsime terminą naujo kalbėjimo parašymui 🙂

Jonas Basanavičius (biografija, kūrybos bruožai, konspektas, kalbėjimai, pastraipos)

autorio nuotrauka
Biografija

Jonas Basanavičius gimė 1851 m. Ožkabalių kaime, Bartninkų valsčiuje, Vilkaviškio apskrityje, pasiturinčių ūkininkų šeimoje. Basanavičiui kiek paaugus, jį mokyti pradėjo kaimo mokytojas – daraktorius. Kiek vėliau Basanavičius pradėjo lankyti Lukšių pradžios mokyklą. 1868 m. jis buvo priimtas į Marijampolės keturklasę miesto mokyklą. 1873 m. Basanavičius baigė Marijampolės gimnaziją. Po gimnazijos tėvai jį vertė mokytis Seinų kunigų seminarijoje, tačiau Basanavičius atlaikė tėvų spaudimą ir galiausiai išvyko studijuoti į Maskvą. Ten pasimokęs medicinos fakultete Basanavičius 1879 m. baigė mokslus. Baigęs mokslus Basanavičius tapo Lomo miesto Bulgarijoje ligoninės direktoriumi bei apygardos gydytoju. Nuo 1891 m. Basanavičius oficialiai tapo Bulgarijos piliečiu. 1893 m. Basanavičiui pasisekė dar labiau, nes tapo Bulgarijos kunigaikščio Ferdinando rūmų gydytoju. Basanavičius užsiėmė ir kultūrine bei politine veikla, kurios ištakos prasideda dar Maskvoje. Būdamas ten jis uoliai domėjosi Lietuvos istorija bei kultūra, rūpinosi liaudies švietimu, tad 1874 m. Basanavičius parengė lietuvių elementorių, tik, deja, negavo leidimo jo spausdinti ir platinti. Nuo 1894 m. Basanavičius dalyvavo Bulgarijos demokratų partijos veikloje. Kalbant apie kitus Basanavičiaus kultūrinius pasiekimus, 1880-1882 m. ėmė reikštis Prūsijos lietuvių spaudoje smerkė kryžiuočių piktadarybes ir kt. 1883 m. naudodamasis padėtimis Jonas Basanavičius parengė pirmuosius žurnalo „Aušra“ numerius, kovojo su carine valdžia neigdamas lietuviškos spaudos uždraudimo naudą, pasiuntė carui peticiją, kurioje buvo raginama legalizuoti „Aušrą“. Vėliau pats vadovavo lietuvių suvažiavimo (Vilniaus seimo) organizaciniam komitetui. Būtent Jono Basanavičiaus idėja remiantis 1907 m. buvo įkurta Lietuvių mokslo draugija. Nuo 1917 m. iki 1918 m. Basanavičius dalyvavo Lietuvos tarybos darbe, su kitais nariais pasirašinėjo aktus, kurie turėjo atskirti Lietuvą nuo Rusijos. Tuo pat metu jis dirbo steigiamojo istorijos ir etnografijos muziejaus direktoriumi. Jono Basanavičiaus kolekcijoje yra labai daug veikalų (apie 40) įvairiomis temomis, kaip istorija, archeologija, etnografija ir kt. Taip pat jis parašė apie 140 straipsnių. Sudarė ir išleido tautosakos rinkinių. Deja, Basanavičiaus gyvybė užgeso 1927 m. Vilniuje.

Kūryba ir jos bruožai

Jonas Basanavičius savo veikaluose daugiausiai tyrinėjo lietuvių tautos praeitį. Tai buvo esminė jo kūrybos tema, kurioje jis pareiškė savo nuomonę ir tam tikras tezes. Negana to, jis domėjosi ir kitais dalykais. Yra išspausdinęs ir archeologijos, etnografijos, kultūros istorijos bei kt. temų straipsnių bei rinkinių, kurie byloja apie Jono Basanavičiaus erudiciją bei kompetetingumą ugdyti Lietuvą bei jos visuomenę, rodyti jai šviesų kelią, kuriuo ji turi sekti. Jo moksliniuose darbuose matomas mėgėjiškumas ir romantinės istorinės mokyklos įtaka. Remiasi tuo, kad bando paaiškinti jau įvykusius ar vyksiančius įvykius. Jonui Basanavičiui ir jo veikalams ypač svarbi tautosaka ir su ja susijusi informacija.

Knygų aprašymai

„Priekalba“

Tai 1883 m. Jono Basanavičiaus redaguojamame laikraštyje, pavadinimu „Aušra“ išspausdintas tekstas. Jis parašytas senąja lietuvių kalba, kuri dar nesutvarkyta, turinti svetimos kalbos, kaip pavyzdžiui, lenkų, motyvų. Šioje priekalboje labai daug dėmesio skiriama visuomenės švietimo problemoms ir taip pat tautinės asimiliacijos problemoms apibrėžti. Kalbama apie tai, kad jau pradėjo trisdešimt penki metai nuo pirmojo lietuviško laikraščio išleidimo, kuris turėjo ugdyti žmonių dvasią. Nors tekstas neilgas, jis gana sudėtingos struktūros, nes Jonas Basanavičius išsiplečiant aptaria jau minėtus aspektus ir skaitytoją įveda į suvokimą, kodėl leidžiamas laikraštis „Aušra“ bei kokia apskritai yra viso to laikraščio esmė. Jonas Basanavičius remdamasis savo išmintimi ir suvokimu priekalboje ypač daug samprotauja apie tautinę asimiliaciją, kuri kaip tik regima teksto pradžioje. Tautinė asimiliacija jam atrodo visiškai natūralus dalykas, tačiau gana liūdnas, nes Lietuvos dalis regima dabar, pasak paties Basanavičiaus, prilygsta anuometinės Lietuvos šešėliui. Viskas pasak Basanavičiaus keičiasi, bet ne į itin gerąją pusę. Nykstanti kalba, minėta tautinė asimiliacija ir kitos blogybės kartina Lietuvos ir jos visuomenės gyvenimą, sukuriant dar daugiau problemų, kuriose Basanavičiaus aptariama šiuolaikinė visuomenė turi rasti išeitį, kad ir kaip būtų sunku ją rasti. Tad tokiu atveju Jonas Basanavičius savo šia priekalba, išspausdinta „Aušroje“, tarsi ragina visuomenę prisidėti prie bendrų visuomenės reikalu, taip šalinant visuomenės problemas ir įrodant savo nesumeluotą rūpestį tuometinės visuomenės svarbiausiais ir naujausiais reikalais. Todėl Jonas Basanavičius daug kalba apie leidžiamus laikraščius ir tai, kokie jie svarbūs visuomenei tuo pačiu priekalbos pabaigoje nepamiršdamas paminėti ir savo leidžiamo laikraščio „Aušra“, kaip vieno pagrindinių žmonių švietimo priemonių. „Aušrą“ Basanavičius priekalboje traktuoja kaip tą leidinį, kuris leis susipažinti su visomis svarbiausiomis to meto naujienomis, leis susipažinti su anuometiniais senesniais veikalais, galinčiais priminti visuomenei lietuvybės idėjas ir kt. Svarbiausia tai, jog laikraštis yra lietuviškas, o jo paties leidimo tikslas labai patriotiškas ir labai žavus. Pats Basanavičius priekalboje teigia: „Kaip aušrai auštant nyksta ant žemės nakties tamsybė, o kad tarp jau prašvistų ir Lietuvos dvasė! Toks mūsų troškimas ir noras.“. Toks Basanavičiaus žodis tarsi pranašauja šviesesnę Lietuvos ateitį, kurią skaitydami „Aušrą“ gali redaguoti ir gerinti visi išvien.

Kalbėjimai (Visi kalbėjimai patikrinti redaktoriaus)

Patriotizmas tai taurus darbas savo tautai jos kalbai ir kultūrai. Pagrįskite arba paneikite šią mintį.

Patriotizmą kiekvienas suprantame kitaip. Bet ko gero, niekas negalėtų pasiginčyti, kad viena iš jo reiškimo formų – kilnus darbas tautos labui, jos kalbai, kultūrai. Lietuvių tauta gali didžiuotis, kad per visą istoriją būta pasiaukojančių asmenybių, kurios savo darbais rodė meilę Lietuvai. Tai – Mikalojus Daukša, Jonas Jablonskis, Jonas Basanavičius ir…


Kokį poveikį kultūrai ir visuomenei daro kryptingai veikianti asmenybė?

Kryptingai veikianti asmenybė visuomenėje turi ypač daug įtakos. Tai visuomenės labui veikiantys asmenys, kurie skatina patriotizmo jausmą bei ugdo tam tikras vertybes žmonėse. Jų veikla ypatinga. Tokių žmonių visuomenėje, kurie darytų aiškų poveikį tiek kultūrai, tiek pačiai visuomenei yra mažai, todėl galima teigti, kad tokių, kaip Jonas Basanavičius, Justinas Marcinkevčius…


Lietuvos vedliai į nepriklausomybę.

XIX-XX a. Lietuvai buvo ypač svarbus. Lietuvoje vyravo karai, sukilimai ir įvairūs kiti istoriniai įvykiai, palikę žymų pėdsaką mūsų tautos istorijoje. Ji nors ir yra skaudi, tačiau didinga. Prie Lietuvos istorijos kūrimo prisidėjo nemažai Lietuvoje gerai žinomų žmonių, kuriuos galima įvardinti kaip vedlius į nepriklausomybę ir visišką tautos suverenitetą. Todėl…


Stipri ir kryptinga asmenybė yra raktas į tautos laisvę. Pateikite šią mintį patvirtinančių konkrečių pavyzdžių. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas – 2 variantas

Pažvelgus į Lietuvos istoriją, galima būtų išvardyti daugybę nuostabių žmonių, kurių indėlis į tėvynę Lietuvą yra dažnai minimas ir šiandienos pasaulyje. Šioje kalboje bus siekiama įrodyti, jog tvirta ir kryptinga asmenybė neabejotinai yra raktas į vieningos bei turinčios bendrą tikslą tautos laisvę. Remiantis trimis žymiomis Lietuvos asmenybėmis bei jų darbais,…

Kodėl verta pirkti iš Potemes.lt?
  • Kalbėjimų rašyme turime 9-ių metų patirtį.
  • Visiems kalbėjimams yra paruošti išplėstiniai planai, skaidrės, galimi egzaminavimo klausimai bei informaciniai šaltiniai.
  • Visi kalbėjimai yra pakartotinai patikrinami profesionalaus redaktoriaus!
Ką turi pasakyti mūsų klientai?