Jūsų patogumui paruošėm supaprastintą paiešką. Įrašykite raktinį žodį ir raskite sau tinkantį kalbėjimą, pastraipą, rašytoją. Sąrašas atsiras suvedus nors vieną raktažodį:

Kalbėjimo potemės 2020

Konsultuojame ir rašome pavyzdinius, mokomuosius kalbėjimus jau 10-us metus, todėl galite pasikliauti mumis! 🙂  Jei kalbėjimas Jūsų mokyklai jau užimtas, parašykite mums el. paštu Potemes.lt@gmail.com, suderinsime terminą naujo pavyzdinio kalbėjimo parašymui 🙂

Jonas Basanavičius (biografija, kūrybos bruožai, konspektas, kalbėjimai, pastraipos)

autorio nuotrauka
Biografija

Jonas Basanavičius gimė 1851 m. Ožkabalių kaime, Bartninkų valsčiuje, Vilkaviškio apskrityje, pasiturinčių ūkininkų šeimoje. Basanavičiui kiek paaugus, jį mokyti pradėjo kaimo mokytojas – daraktorius. Kiek vėliau Basanavičius pradėjo lankyti Lukšių pradžios mokyklą. 1868 m. jis buvo priimtas į Marijampolės keturklasę miesto mokyklą. 1873 m. Basanavičius baigė Marijampolės gimnaziją. Po gimnazijos tėvai jį vertė mokytis Seinų kunigų seminarijoje, tačiau Basanavičius atlaikė tėvų spaudimą ir galiausiai išvyko studijuoti į Maskvą. Ten pasimokęs medicinos fakultete Basanavičius 1879 m. baigė mokslus. Baigęs mokslus Basanavičius tapo Lomo miesto Bulgarijoje ligoninės direktoriumi bei apygardos gydytoju. Nuo 1891 m. Basanavičius oficialiai tapo Bulgarijos piliečiu. 1893 m. Basanavičiui pasisekė dar labiau, nes tapo Bulgarijos kunigaikščio Ferdinando rūmų gydytoju. Basanavičius užsiėmė ir kultūrine bei politine veikla, kurios ištakos prasideda dar Maskvoje. Būdamas ten jis uoliai domėjosi Lietuvos istorija bei kultūra, rūpinosi liaudies švietimu, tad 1874 m. Basanavičius parengė lietuvių elementorių, tik, deja, negavo leidimo jo spausdinti ir platinti. Nuo 1894 m. Basanavičius dalyvavo Bulgarijos demokratų partijos veikloje. Kalbant apie kitus Basanavičiaus kultūrinius pasiekimus, 1880-1882 m. ėmė reikštis Prūsijos lietuvių spaudoje smerkė kryžiuočių piktadarybes ir kt. 1883 m. naudodamasis padėtimis Jonas Basanavičius parengė pirmuosius žurnalo „Aušra“ numerius, kovojo su carine valdžia neigdamas lietuviškos spaudos uždraudimo naudą, pasiuntė carui peticiją, kurioje buvo raginama legalizuoti „Aušrą“. Vėliau pats vadovavo lietuvių suvažiavimo (Vilniaus seimo) organizaciniam komitetui. Būtent Jono Basanavičiaus idėja remiantis 1907 m. buvo įkurta Lietuvių mokslo draugija. Nuo 1917 m. iki 1918 m. Basanavičius dalyvavo Lietuvos tarybos darbe, su kitais nariais pasirašinėjo aktus, kurie turėjo atskirti Lietuvą nuo Rusijos. Tuo pat metu jis dirbo steigiamojo istorijos ir etnografijos muziejaus direktoriumi. Jono Basanavičiaus kolekcijoje yra labai daug veikalų (apie 40) įvairiomis temomis, kaip istorija, archeologija, etnografija ir kt. Taip pat jis parašė apie 140 straipsnių. Sudarė ir išleido tautosakos rinkinių. Deja, Basanavičiaus gyvybė užgeso 1927 m. Vilniuje.

Kūryba ir jos bruožai

Jonas Basanavičius savo veikaluose daugiausiai tyrinėjo lietuvių tautos praeitį. Tai buvo esminė jo kūrybos tema, kurioje jis pareiškė savo nuomonę ir tam tikras tezes. Negana to, jis domėjosi ir kitais dalykais. Yra išspausdinęs ir archeologijos, etnografijos, kultūros istorijos bei kt. temų straipsnių bei rinkinių, kurie byloja apie Jono Basanavičiaus erudiciją bei kompetetingumą ugdyti Lietuvą bei jos visuomenę, rodyti jai šviesų kelią, kuriuo ji turi sekti. Jo moksliniuose darbuose matomas mėgėjiškumas ir romantinės istorinės mokyklos įtaka. Remiasi tuo, kad bando paaiškinti jau įvykusius ar vyksiančius įvykius. Jonui Basanavičiui ir jo veikalams ypač svarbi tautosaka ir su ja susijusi informacija.

Knygų aprašymai

„Priekalba“

Tai 1883 m. Jono Basanavičiaus redaguojamame laikraštyje, pavadinimu „Aušra“ išspausdintas tekstas. Jis parašytas senąja lietuvių kalba, kuri dar nesutvarkyta, turinti svetimos kalbos, kaip pavyzdžiui, lenkų, motyvų. Šioje priekalboje labai daug dėmesio skiriama visuomenės švietimo problemoms ir taip pat tautinės asimiliacijos problemoms apibrėžti. Kalbama apie tai, kad jau pradėjo trisdešimt penki metai nuo pirmojo lietuviško laikraščio išleidimo, kuris turėjo ugdyti žmonių dvasią. Nors tekstas neilgas, jis gana sudėtingos struktūros, nes Jonas Basanavičius išsiplečiant aptaria jau minėtus aspektus ir skaitytoją įveda į suvokimą, kodėl leidžiamas laikraštis „Aušra“ bei kokia apskritai yra viso to laikraščio esmė. Jonas Basanavičius remdamasis savo išmintimi ir suvokimu priekalboje ypač daug samprotauja apie tautinę asimiliaciją, kuri kaip tik regima teksto pradžioje. Tautinė asimiliacija jam atrodo visiškai natūralus dalykas, tačiau gana liūdnas, nes Lietuvos dalis regima dabar, pasak paties Basanavičiaus, prilygsta anuometinės Lietuvos šešėliui. Viskas pasak Basanavičiaus keičiasi, bet ne į itin gerąją pusę. Nykstanti kalba, minėta tautinė asimiliacija ir kitos blogybės kartina Lietuvos ir jos visuomenės gyvenimą, sukuriant dar daugiau problemų, kuriose Basanavičiaus aptariama šiuolaikinė visuomenė turi rasti išeitį, kad ir kaip būtų sunku ją rasti. Tad tokiu atveju Jonas Basanavičius savo šia priekalba, išspausdinta „Aušroje“, tarsi ragina visuomenę prisidėti prie bendrų visuomenės reikalu, taip šalinant visuomenės problemas ir įrodant savo nesumeluotą rūpestį tuometinės visuomenės svarbiausiais ir naujausiais reikalais. Todėl Jonas Basanavičius daug kalba apie leidžiamus laikraščius ir tai, kokie jie svarbūs visuomenei tuo pačiu priekalbos pabaigoje nepamiršdamas paminėti ir savo leidžiamo laikraščio „Aušra“, kaip vieno pagrindinių žmonių švietimo priemonių. „Aušrą“ Basanavičius priekalboje traktuoja kaip tą leidinį, kuris leis susipažinti su visomis svarbiausiomis to meto naujienomis, leis susipažinti su anuometiniais senesniais veikalais, galinčiais priminti visuomenei lietuvybės idėjas ir kt. Svarbiausia tai, jog laikraštis yra lietuviškas, o jo paties leidimo tikslas labai patriotiškas ir labai žavus. Pats Basanavičius priekalboje teigia: „Kaip aušrai auštant nyksta ant žemės nakties tamsybė, o kad tarp jau prašvistų ir Lietuvos dvasė! Toks mūsų troškimas ir noras.“. Toks Basanavičiaus žodis tarsi pranašauja šviesesnę Lietuvos ateitį, kurią skaitydami „Aušrą“ gali redaguoti ir gerinti visi išvien.

Konspektai





Praktiniai šimtukininkų patarimai. Kaip efektyviai pasiruošti egzaminams?

Baigiamieji egzaminai mokykloje – tai kone pats svarbiausias kiekvieno mokinio gyvenimo įvykis, lydintis mokinį į visiškai kitą, kol kas dar nepažintą ir viliojantį, aukštesnį gyvenimo etapą. Baigiamieji egzaminai yra tarsi vartai, arba leisiantis mokiniui keliauti toliau, arba užveriantys kelią į perspektyvas bei galimybes mokslo įgavimo srityje. Taigi nenuostabu, kodėl kiekvienam egzaminai yra tokie svarbūs bei…

Kalbėjimai su šiuo autoriumi (Visi kalbėjimai patikrinti redaktoriaus)

Tautosaka lietuvių literatūroje. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Trumpas aprašymas: Tautosaka – tai unikalus reiškinys, kurio dėka tautosakinė informacija yra perduodama iš kartos į kartą bei, akivaizdu, yra būdinga tik tam tikrai etninei ar socialinei grupei. Tad tautosaka neretai atsiskleidžia ir lietuvių literatūros kūriniuose. Kokiais principais tautosaka pasirodo lietuvių literatūroje, plačiau aptariama šiame kalbėjimo pavyzdyje. Ilgas aprašymas: Tautosaka…


Kokį poveikį daro kryptingai veikianti asmenybė? – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Aprašymas: Kryptingai veikiančios asmenybės – tai asmenybės, kurios turi labai daug poveikio visuomenei savo atliekama veikla ir darbais. Todėl šiame kalbėjimo pavyzdyje, remiantis atitinkamais kryptingai veikiančių asmenybių pavyzdžiais, argumentuotai pasakojama, kokį poveikį daro kryptingai veikiančios asmenybės, kokia jų veikla, kokiais principais daro poveikį visuomenei bei atskleidžiama, kuo tas poveikis svarbus.…


Lietuvių tautinis atgimimas – asmenybės, reikšmė lietuvių literatūrai ir kultūrai. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Kokią įtaką tautinio atgimimo laikotarpiu turi iškilios asmenybės? Aprašymas: Lietuvių tautinis atgimimas – tai vienas ryškiausių bei reikšmingiausių XIX a. pradž. – XX a. pradž. reiškinių, kuriame ėmė skverbtis lietuvybė ir jos ženklai. Taigi šiame kalbėjimo pavyzdyje daugiausiai dėmesio skiriama lietuvių tautiniam atgimimui bei svarbiausioms jo asmenybėms bei apskritai lietuvių…


Tautosaka yra kultūros ir istorijos saugotoja. Pritarkite arba paneikite šiai nuomonei. Savo mintis pagrįskite konkrečiais literatūriniais pavyzdžiais. – 12 klasės (VBE)

Aprašymas: Tautosaka – tai liaudies kultūra, apimanti platų spektrą nuo šokių ar apeigų iki dainų bei pasakų. Tautosaka iškilo romantizmo laikotarpiu ir tapo svarbia tautinių judėjimų dalimi. Šiame darbe atskleidžiamas tautosakos išskirtinumas bendrame kultūriniame kontekste, apžvelgiama jos svarba įvairiais istorijos periodais, ieškoma tautosakos pėdsakų lietuvių raųytojų bei poetų kūriniuose. Kartu…


Stipri ir kryptinga asmenybė yra raktas į tautos laisvę. Pateikite šią mintį patvirtinančių konkrečių pavyzdžių. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas – 2 variantas

Aprašymas: Pažvelgus į Lietuvos istoriją, galima būtų išvardyti daugybę nuostabių žmonių, kurių indėlis į tėvynę Lietuvą yra dažnai minimas ir šiandienos pasaulyje. Šioje kalboje bus siekiama įrodyti, jog tvirta ir kryptinga asmenybė neabejotinai yra raktas į vieningos bei turinčios bendrą tikslą tautos laisvę. Remiantis trimis žymiomis Lietuvos asmenybėmis bei jų…

Kodėl verta pirkti iš Potemes.lt?
  • Mokomųjų kalbėjimų rašyme turime 10-ių metų patirtį.
  • Visiems kalbėjimams yra paruošti išplėstiniai planai, skaidrės, galimi egzaminavimo klausimai bei informaciniai šaltiniai.
  • Visi kalbėjimai yra pakartotinai patikrinami profesionalaus redaktoriaus!
Ką turi pasakyti mūsų klientai?