Jūsų patogumui paruošėm supaprastintą paiešką. Įrašykite raktinį žodį ir raskite sau tinkantį kalbėjimą, pastraipą, rašytoją. Sąrašas atsiras suvedus nors vieną raktažodį:

Kalbėjimo potemės 2018
Rašome pavyzdinius kalbėjimus jau 8-us metus, todėl galite pasikliauti mumis! :) Pasirinkite Jūs dominančią potemę ir atsisiųskite lietuvių kalbos kalbėjimą per 5 minutes! Jei kalbėjimas Jūsų mokyklai jau užimtas, parašykite mums el. paštu Potemes.lt@gmail.com, suderinsime terminą naujo kalbėjimo parašymui :)

Jonas Biliūnas (biografija, kūrybos bruožai, konspektas, kalbėjimai, pastraipos)

autorio nuotrauka
Biografija

Lietuvių prozininkas bei publicistas ir, žinoma, lyrinės prozos pradininkas Jonas Biliūnas, gimęs 1879 metų balandžio 11 dieną, buvo dar ir aktyvus visuomenės veikėjas. Augo ir plėtė savo akiratį Utenos apskrityje, o tiksliau – Anyksčių valsčiuje. Jono Biliūno šeima pasižymėjo kaip stropių ūkininkų. Vaikinas mokėsi Liepojos gimnazijoje, vėliau baigė Šiaulių gimnaziją, po kurios sekė studijos Dorpato universitete, tačiau nesėkmingai. Dar būdamas visai jaunas, jis jau įsitraukė į visuomeninę bei politinę veiklą, kurią mėgavosi. Jono Biliūno žmona – Julija Janulaitytė. Jonas Biliūnas buvo kūrybiškos sielos žmogus, vedęs ir pamokas. Įstojęs į  Leipcigo aukštąją prekybos mokyklą, tuo pačiu metu labai domėjosi ir literatūra, ko pasekoje pradėjo studijuoti Ciuricho universitete. Gyvenimas Joną Biliūną išmokė verstis savarankiškai, o ir kūryboje atskleidė neeilinius dalykus, susijusius su žmogaus egzistencija, jos  laikinumu, gyvenimo trapumo motyvais. Jonas Biliūnas priklauso visuomeninio ir kultūrinio gyvenimo sferos atitikmeniui. Šis rašytojas turi ir savo individualius kūrybos savitumus.

Kūryba ir jos bruožai

Jono Biliūno kūryboje vyrauja daug humanistinių idėjų, kuriomis norima pažinti individo sielos pasaulį. Matomas ir ryškus lyrizmo motyvas, reiškiamos dorovinės nuostatos. Kūryba pasižymi psichologine problematika, kai su širdgėla parodomas asmens nelaimingas likimas, su kuriuo neatsiejami išgyvenimai ir patiriami jausmai, būsenos. Jono Biliūno kūrybos kontekste vyrauja realioji ir prisiminimų plotmės. Jono Biliūno kūryba labai autobiografinė. Svarbiausias ir ryškiausias šio rašytojo vienareikšmiškas kūrybos savitumas – pasakojimas pirmuoju asmeniu. Vyrauja ir daug aplinkos motyvų, ir kartu vidinio pasaulio plotmė, kurioje žmogus išgyvena savo psichologinį balansą. Daug aprašoma ir apie sąžinės jausmą, o svarbiausia nuolatos vyraujanti savybė – moralinė nuostata, kuria siekiama parodyti žmogiškumo jausmą.

Kūrinių aprašymai

„Lazda“

Tai išskirtinė 1906 m. parašyta Jono Biliūno novelė. Tai gana melancholiškas, skriaudą ir patyčias įprasminantis kūrinys, kurio kulminacijoje galiausiai atsiskleidžia ir atlaidumo svarba. Apie tai byloja ir pats kūrinio pavadinimas, kuris siejamas su simboliniu įrankiu, turinčiu gana negatyvią prasmę, nes akivaizdu, kad lazda žmonės yra mušami ar kitaip skriaudžiami. Tad apie tai pasakojama ir pačioje Biliūno novelėje. Nors kūrinio pačiame centre yra matomi tik keli veikėjai – jie labai ryškūs ir daugiausiai įprasminantys kūrinio siužetą, kuris remiasi būtent tuometinio, baudžiavinio kaimo vaizdu, kuriame svarbiausias tėvas – žmogus, apie kurį kūrinyje pasakojama pasakotojo, ypatingai gerai nužvelgiančio visą tą tėvą supančią aplinką. Pagal pasakotojo pasakojimą, tėvas nuolat yra ujamas dvaro prievaizdo Dumbraucko. Žinoma, Dumbraucko toks darbas, jis nori nenori yra priverstas raginti darbininkus dirbti ir nė akimirkos netinginiauti. Tad būdamas žiauriai mušamas ir skriaudžiamas, tėvas visa tai suvokia ir nekaltina Dumbraucko už jo smurtą. Tad štai čia pradeda ryškėti ir atlaidumo vertybė. Ji dar labiau sustiprėja tada, kai dvaras bankrutuoja, yra parduodamas, o Dumbrauckas netenka darbo. Tuo metu būtent tėvas, ne kas kitas, ištiesia pagalbos ranką Dumbrauckui ir priima jį gyventi kartu, nepaisant visų šeimos kontraversiškų reakcijų. Kūrinyje tėvas yra svarbiausia figūra, nes ji daugiausiai dominuoja atskleisdama šviesaus ir gero žmogaus portretą per įvairias prizmes, kurių kiekviena svarbi kūriniui, tam, kad jis būtų tinkamai išpildytas.

„Ubagas“

Tai ko gero pati garsiausia ir geriausiai žinoma Biliūno novelė po garsaus kūrinio „Kliudžiau“. Šiame kūrinyje pagrindinės ir labiausiai išryškėjančios temos yra prasta socialinė žmogaus padėtis ir jo gyvenimas bei kartų konfliktai ir problemos. Socialinių problemų aspektą šiame kūrinyje bent preliminariai galima suprasti ir iš paties kūrinio pavadinimo, kuriame šmėžuoja kiek grubus, bet kūrinio konceptą atspindintis, tuo metu dažnai vartotas, žodis „ubagas“. Tačiau šiame kūrinyje ubagas, visgi, yra pagrindinis novelės veikėjas, senolis, Petras Sabaliūnas, savo sūnaus išvytas iš savo namų, kai šis sūnui atiduoda visą savo turtą. Tačiau šiame kūrinyje šalia šio aspekto galima susimąstyti ir apie tai, ar visgi pats Sabaliūno sūnus nėra koks nors vadinamasis „dvasios ubagas“, taip brutaliai pasielgdamas su savo tėvu ir išvarydamas jį iš savo paties namų, atimant jo visą turtą ir meilę, kuria jis naudojosi, nieko tėvui neatiduodamas atgal. Kūrinys šio siužeto dėka tampa kiek melancholiškas, liudijantis kiek nemalonius, tačiau vertus apšnekėti dalykus, kurių nemažai dabar galima pastebėti ir šiandieninėje visuomenėje. Kūrinys tarsi akcentuoja žmogaus vidų ir jo peripetijas, kurios yra svarbios psichologiškai. Tad nenuostabu, kad kūrinys toks įtraukiantis ir atkreipiantis visų Biliūno fanų bei apskritai skaitytų dėmesį.

Kalbėjimai (Visi kalbėjimai patikrinti redaktoriaus)

Nuskriausto žmogaus tema J. Biliūno apsakymuose „Lazda“ ir „Ubagas“.

Jonas Biliūnas – gerai žinomas lietuvių novelės klasikas. Šio rašytojo vaikystė buvo sunki – jo tėvai anksti mirė, o giminės dėl jo pasirinkimo jo nerėmė. Todėl šiam rašytojui teko susidurti su skurdu ir sunkia padėtimi. Jonas Biliūnas puikiai suvokia niekam nereikalingo, vienišo ir likimo nuskriausto žmogaus likimą. Todėl nenuostabu, jog…


Krikščioniškoji meilės samprata Biblijoje ir literatūroje. Kalbėjimas apie krikščioniškos meilės sampratą Biblijoje ir literatūroje.

Šiuolaikinis žmogus bijo skausmo ir nori gauti kiek įmanoma daugiau malonumo. Todėl šiuolaikinė meilės samprata yra labai paviršutiniška – ji orientuojasi tiek fizinių ir psichologinių poreikių patenkinimu. Vis dėlto egzistuoja ir kitokia, krikščioniška meilės samprata, kuri teigia, jog Dievas yra meilė. Krikščioniškosios meilės sampratos svarbiausias bruožas yra meilė artimui, kuri…


Žmogaus gerumas Jono Biliūno kūriuose „Ubagas“ ir „Lazda“.

Amerikiečių eseistas, filosofas ir poetas Ralfas Valdo Emersonas yra pasakęs: „Gerumas – tai vienintelis drabužis, kuris niekuomet nenutriūšta.“ Gerumas žmogui reikalingas ir būtinas kiekviename gyvenimo etape, nes tai – kelias į laimę bei sėkmę. Žmogaus gerumas sukuria gyvenimo prasmę ne tik pačiam žmogui, bet ir aplinkiniams. Jono Biliūno kūriniuose „Ubagas“…


Didvyriškumo samprata literatūroje (antika, viduramžiai, naujieji amžiai).

Didvyriškumo samprata kiekvienam suvokiama savaip, remiantis tam tikrais vyraujančiais idealais. Didvyriškumas apskritai labai aktualus, nes jis reiškėsi visais amžiais. Tad šioje kalboje aptariami svarbiausi kūriniai, kuriuose buvo pastebėtos didvyriškumo užuomazgos arba kaip tik labai platus didvyriškumo savybių ir veiksmų spektras. Analizuojama, kokia didvyriškumo samprata yra remiantis antikos, viduramžių ir naujų…


Tėvas J. Biliūno apsakyme “Lazda„. Kalbėjimas apie tėvą J. Biliūno apsakyme “Lazda„.

Jonas Biliūnas – žymus XIX a. pab. – XX a. pradž. lietuvių rašytojas, kurio bibliografijoje kūrinių tikrai yra nemaža, tad Biliūno novelė “Lazda” yra vienas tų ypatingesnių kūrinių. Šioje novelėje iškyla pagrindinio veikėjo – tėvo – paveikslas. Tad koks jis ir kokia jo prasmė ir reikšmė, aptariama šioje kalboje, remiantis…


Tėvų ir vaikų santykiai – J.Biliūnas „Ubagas“.

Tikriausiai nėra žmogaus, kuris nežinotų garsiojo rašytojo Jono BIliūno ir jo kūrinių, palikusių didelį pėdsaką lietuvių literatūroje. Būtent todėl ši kalba kviečia prisiminti rašytoją ir jo žymų kūrinį “Ubagas”. Šiuo kūriniu remiantis kalboje aptariami vaikų ir tėvų santykiai. Jie paaiškinami konkrečiais argumentais bei apskritai pagrindžiami mintimis, kodėl vienas aspektas yra…


Ar literatūra moko atleisti? Kalbėjimas apie atleidimą.

Literatūra ir atleidimas – glaudžiai susijusios temos. Apie atleidimą ganėtinai daug rašoma ir Šventojo Rašto turinyje. Atlaidumas yra susijęs su moralinėmis, dvasinėmis nuostatomis, krikščioniškomis dogmomis, geresne gyvenimo kokybe. Atlaidumas parodo asmens žmogiškumą, kitų žmonių gerbimą, norą gyventi taikoje. Žmogus visur ir visada privalo būti geras, o mokėjimas atleisti net priešui…


Kalno pamokslo atgarsiai J.Biliūno novelėje „Lazda“.

Kalno pamokslas – tai vienas žinomiausių biblinių motyvų, Naujajame Testamente, Evangelijoje pagal Matą. Šis pamokslas yra persipynes ir su Lietuvių rašytojo Jono Biliūno novele, pavadinimu „Lazda“. Tad šioje kalboje analizuojami šie du šaltiniai ir grindžiama, kaip Jono Biliūno novelė yra susijusi su Kalno pamokslu ir jo idėjomis. Taip pat, norime…


Bibliniai motyvai lietuvių literatūroje.

Šventasis Raštas krikščionims yra pats svarbiausias gyvenimo pagrindas, kuris orientuojasi į žmogaus dvasią ir svarbiausias gyvenimo vertybes. Visi šie fragmentai siekia padėti žmogui gyventi prasmingai. Tad Šventasis Raštas ir jame pateiktos idėjos bei tiesos neretai yra integruojamos į kitas sritis, kuriose šie bibliniai motyvai labai gerai prigyja. Daugiausia tokių biblinių…


Kalbėjimas apie romano ir novelės palyginimą.

Literatūroje vyrauja skirtingi kūrinių žanrai. Vieni jų – romanas bei novelė. Kalboje analizuojant šiuos žanrus buvo išanalizuotos sąvokos ir aptarti jų apibrėžimai. Kiekvienas žanras kalboje užima ypatingą vietą vien tam, kad išsamiai ir argumentuotai būtų galima sulyginti romano ir novelės žanrą. Tam padaryti remiamasi ne tik tradicine šaltiniuose randama informacija,…


Kokia išminties vertė ir jos svarba žmogaus tobulėjimui?

Išmintis – tai yra sukaupta patirtis, žmogiškosios vertybės ir tradicijų pamatas. Nors ją mums perduoda vyresnės kartos, tačiau žmogus turi nueiti ilgą kelią, kol galiausiai suvokia ir sugeba priimti išminties svarbą. Išmintis yra svarbi kiekvienam žmogui – ji padeda žmogui suvokti save ir atrasti vertybes. Šiame kalbėjime yra nagrinėjama išminties…


J. Biliūno „Lazda“ Krikščioniškoji meilės samprata.

Lietuvių prozininkas, publicistas bei lyrinės prozos pradininkas Lietuvoje yra Jonas Biliūnas. Jo kūriniai iki šių dienų turėjo ir turi ypač didelės išliekamosios vertės. Ši vertė matuojama kūrinių prasmingumu, tad vienas tokių vertingų visuomenei kūrinių yra novelė „Lazda“. Šis kūrinys atskleidžia baudžiavinio kaimo žmonių gyvenimus ir mintis, per kurias kūrinys atskleidžia…


Ar sunku būti oriam?

Nesuklysime pasakydami, kad orumas, žmogiškumas ir stiprybė – vieni didžiausių žmogaus turtų. Svarbu tai, kad žmogus gali būti laikomas garbingu ir sąžiningu tik tuomet, kai geba paisyti žmogiškųjų vertybių ir išlaikyti orią laikyseną. Problema ta, kad šiuolaikiniame pasaulyje būti oriam ir žmogiškam tampa vis sudėtingiau, o kartais tai atrodo neaktualu,…


Jonas Biliūnas. „Ubagas“. Bibliniai atspindžiai kūrinyje.

Tikriausiai šiandien neatrastumėme nei vieno, kuris nežinotų kas buvo XIX-XX a. lietuvių prozininkas, publicistas ir lyrinės prozos pradininkas Lietuvoje, Jonas Biliūnas. Šio rašytojo kūriniai buvo tokie stiprūs ir įtaigūs, kad juos šiandien galime rasti net ir lietuvių literatūros vadovėliuose. Vienas tokių kūrinių yra novelė pavadinimu „Ubagas“. Tad šioje kalboje nagrinėjamas…


Biblijos atspindžiai J. Biliūno novelėje „Lazda“. Istoriniai ir bibliniai kontekstai.

Krikščionių šventasis raštas yra gyvenimo pagrindas ir žmogaus dvasios liudijimas, kuris orientuojasi ne į žinių, bet į svarbiausių vertybių pateikimą. Bibliniai atspindžiai ir jų propgavimas gyvenime yra svarbus, nes jis puoselėja prasmingą gyvenimą. Tokių atspindžių galima pastebėti ir lietuvių literatūroje. Vienas tokių literatūrinių pavyzdžių yra XIX a. pab. – XX…


Tėvų ir vaikų santykiai XX amžiaus literatūroje.

Tėvai ir vaikai. Dvi skirtingos kartos, kurių gyvenimas, požiūriai ir pasaulio suvokimais visais laikais buvo kiek kontrastingi. Nepaisant visko tėvai ir vaikai yra vienis – šeima. Jie pabrėžia šią svarbią vertybę savo ryšiais. Bet ar visgi šie ryšiai yra tokie artimi? Neretai tėvų ir vaikų modelių būna įvairiausių. Vieni pykstasi,…


Biblija, Bibliniai siužetai ir jos interpretacija šiuolaikinėje literatūroje. Bibliniai simboliai.

Biblija šiuolaikinį žmogų moko ganėtinai daug ir įvairių vertybių, kurios pažymėtos dora, stipriu ir pamaldžiu tikėjimu, žmogiškumu. Biblija – žmogaus autoritetas ir sąžinės garantas, kuris padeda nepamiršti pačių svarbiausių gyvenimo dorybių. Biblijos kontekstas, įterptas šiuolaikinėje literatūroje, aiškiai pabrėžia, kad laimingas žmogus yra tas, kuris skleidžia gėrį kitiems. Taigi, šiuolaikinė literatūra…


Šeima, jos vertybės literatūroje.

XIX – XX a. amerikiečių filosofas Džordžas Santajana apie šeimą yra pasakęs: „Šeima – tai vienas iš gamtos šedevrų“. Taip pasakydamas jis tikrai nesumelavo, nes šeima yra ypatingas reiškinys gyvenime. Šeima yra viso gyvenimo pamatas, didžiausias ir svarbiausias šedevras. Tad šioje kalboje itin didelis dėmesys skiriamas šeimos objektui. Juo remiantis…


Ar mylintis žmogus visada laimingas? Pasvarstykite apie tai remdamiesi Igno Šeiniaus romanu „Kuprelis“ ar kitu skaitytu kūriniu.

Mylėdamas žmogus patiria laimę, absoliutų patosą, kuris tiesiog pakelia žmogų virš kasdienybės. Tačiau ar tikrai visad žmogus mylėdamas jaučiasi toks laimingas? Apie tai svarstoma šioje kalboje remiantis netgi keliais kūriniais, kurie padeda išsiaiškinti ar meilė visad būna laiminga. Taip pat, norime visus pradžiuginti, nes nuo šių metų, visi mūsų parašyti…


Nuolankumas – neigiama ar teigiama žmogaus savybė?

Nuolankumas – gana diskutuotina žmogaus savybė. Vienais atvejais ji teigiama, tačiau kitais, deja, neigiama. Tad šioje kalboje visgi labiau orientuojamasi į tai, kad ši savybė yra neigiama ir tai pabrėžiama remiantis konkrečiais literatūriniais pavyzdžiais bei jų siužetais ir net veikėjų paveikslais. Taip pat, norime visus pradžiuginti, nes nuo šių metų,…


Ar rašytojo biografija daro įtaką jo kūrybai?

Kiekvieno žmogaus gyvenimas yra unikalus ir šie unikalūs patyrimai formuoja žmogų, jo mąstymą, jausmus ir pasaulėžiūrą. Dauguma rašytojų turi įdomias biografijas – įvairių autorių išgyvenimai paveikia jų asmenybes ir kūrybą. Rašytojai, kaip ir visi žmonės, gyvena įvairiu ir labai skirtingu laikotarpiu, o jų gyvenamojo laiko istorinės,kultūrinės ir socialinės aktualijos veikė…


Ar didžiausia teisėja – sąžinė?

„Sąžinė yra dorybės sargybinis“, – štai kaip yra teigęs šveicarų poetas ir fizionomistas Johanas Kasparas Lavateras. Sąžinė – vienintelis turtas, kurį turime be išimties. Sąžiningumas yra pirmasis skyrius išminties knygoje, tad švari sąžinė yra nuolatinė šventė. Nors sąžinės žaizdos galutinai niekuomet neužgyja, tačiau vis dėlto būtina pažvelgti į savo sielos…


Remdamiesi lietuvių literatūros kūriniais pagrįskite mintį, kad svarbiausias žmogaus poelgių teisėjas- sąžinė.

Sąžinė – neatsiejamas nuo žmogaus gyvenimo aspektas. Sąžinę turi kiekvienas, kad ir kokia ji bebūtų ir jos svarba žmogaus gyvenime yra neįtikėtinai didelė, nes ji, visgi, yra didžiausia žmogaus teisėja. Tad šioje kalboje ši mintis pagrindžiama lietuvių rašytojų kūryba. Taip pat, norime visus pradžiuginti, nes nuo šių metų, visi mūsų…


Vertybių kaita lietuvių literatūroje. Kalbėjimas apie vertybių kaitą lietuvių literatūroje.

Vertybių kaita lietuvių literatūroje pasižymėjo supratimu, jog visos žmogiškosios vertybės yra be galo aktualios ir svarbios: vienos vienu laikotarpiu daugiau, kitos kitu laikotarpiu – kiek mažiau pabrėžiamos. Vertybės padeda žmogui išlikti visaverčiu žmogumi. Labai didelės vertybės yra: sąžinė, atgaila, atjauta, atvirumas, laisvė, tikėjimas ir pats gyvenimas. Gyvenimas nuolatos išbando žmogų,…


Tėvų įtaka vaikų gyvenime lietuvių literatūroje.

Tėvai ir vaikai sudaro šeimą, tad tėvai ir vaikai sudaro svarbų vienį, kuris paremtas tėvų ir vaikų ryšiu, meile, atsidavimu, rūpesčiu ir kt. veiksniais. Tad dažniausiai tėvai labai veikia savo atžalas, beformuojant jų mažą pasaulį. Taigi, šioje kalboje atskleidžiama, koks yra tas tėvų poveikis savo vaikams, vaizduojamas lietuvių literatūroje. Taip…


Psichologinis vaiko paveikslas XX a. lietuvių literatūroje.

Vaikystė – bene gražiausias, nerūpestingiausias žmogaus gyvenimo tarpsnis. Vaikystė yra laikotarpis, kurio metu formuojasi asmenybė, ryškėja kiekvieno žmogaus būdingieji bruožai. Lietuvių literatūroje kuriamas vaiko pasaulis yra ganėtinai ryškus. Rašytojai vaiką ne visada vaizduoja turintį šiltus bei mielus namus, apsuptą mylinčios šeimos ir gyvenantį nerūpestingą gyvenimą. Kai kuriuose kūriniuose vaikas turi…


Kaip žmogus kuria tobulesnį pasaulį lietuvių literatūroje?

Pasaulis – mums labai svarbus reiškinys, kuris, kad ir koks yra didelis, jis yra trapus ir gležnas. Jam reikalingi darbai, pokyčiai, nuolatinis tobulėjimas. Tad šioje kalboje argumentuotai svarstoma, kaip, visgi, žmogus kuria tobulesnį pasaulį ir kaip tai yra vaizduojama literatūroje bei apskritai kokia yra viso to prasmė. Taip pat, norime…


Beprotybės interpretacija lietuvių literatūroje.

Beprotybė – tai savotiška trauma, skaudi ir negatyvi patirtis, keičianti žmonių gyvenimus, jų mintis ir visus kitus su tuo susijusius konceptualius veiksnius. Beprotybė dažnai vaizduojama ir lietuvių literatūroje, tad šioje kalboje remiantis ypač vaizdingais Biliūno ir Škemos tekstais, argumentuotai aptariama, kaip juose interpretuojama beprotybė. Taip pat, norime visus pradžiuginti, nes…


Asmenybės laisvės tema XX a. lietuvių prozoje.

Galima teigti, kad laisvė – viena didžiausių kiekvieno žmogaus vertybių. Negalėdamas laisvai veikti, mąstyti ir kurti, žmogus netenka galimybės tobulėti ir įprasminti savo gyvenimą. Atsižvelgdami į skaudžią Lietuvos istorinę praeitį galime teigti, kad asmenybės laisvės ribojimas – destruktyvus, skausmingas ir vidinę pusiausvyrą atimantis reiškinys. Apie laisvės reikšmę susimąstyti skatina daugelis…


Ko mus moko literatūra?

Literatūra visais laikais užėmė svarbią vietą kultūroje. Tuo gali pasigirti ir mūsų valstybė – Lietuva. Lietuvių rašytojai savo kūryba mokė branginti savo kraštą bei gimtąją kalbą ir laisvę, patriotizmą, taip pat siekė parodyti kokia svarbi vertybė – šeima, neapsieita ir be priminimo, jog kiekvienoje katastrofinėje situacijoje galima rasti išeiti, jog…


Koks lietuvio (lietuvės) paveikslas kuriamas įvairių laikotarpių literatūroje?

Lietuva pasižymi itin unikalia ir didinga istorine praeitimi. Su tuo sietinas ne tik mūsų tėvynės paveikslas, bet ir joje gyvenančių žmonių – lietuvių įvaizdžiai bei tautinis identitetas. Tai, kaip formavosi ir kito lietuvio paveikslas, galima įvertinti analizuojant skirtingų laikotarpių lietuvių literatūros kūrinius. Šių kūrinių autoriai, atsižvelgdami į pačius įvairiausius su…


Kokios vertybės akcentuojamos skirtingų laikotarpių literatūroje?

Skirtingi laikotarpiai – skirtingos vertybės. Šia idėja remiamasi šioje kalboje, tad analizuojama skirtingų laikotarpių literatūra. Pabrėžiama kiekviena svarbi vertybė, remiantis svariais argumentais. Išanalizavus šias vertybes aptariama jų visų prasmė ir reikšmė žmogaus gyvenime. Taip pat, norime visus pradžiuginti, nes nuo šių metų, visi mūsų parašyti kalbėjimai bus patikrinami redaktoriaus. Plačiau…


Gyventi dėl kitų ar gyventi sau?

Garsusis vokiečių fizikas Albertas Einšteinas yra teigęs: „Verta gyventi tik dėl kitų.“ Lietuvių autoriai taip pat savo kūryboje paminėjo žmogaus gerumą, atsidavimą kitiems. Kiekvienas individas turi gyventi ne tik vien dėl savęs, tačiau ir dėl kitų. Meilės ir žmogiškumo, geranoriškumo turi pakakti visiems, nes tai sėkmingas kelias į ateitį, į…


Kaltės ir atsakomybės tema lietuvių literatūroje.

Kaltė – viena sudėtingiausių ir labiausiai slegiančių vidinių žmogaus būsenų. Kaltės jausmo neišvengia tie, kurie pasielgia netinkamai su kitais žmonėmis arba su pačiais savimi. Taip yra todėl, nes nederamai pasielgus pabunda žmogaus sąžinės balsas, nuolat primenantis apie būtinybę apmąstyti savo poelgį ir išpirkti kaltę. Žmogus, gyvendamas su kalte ilgainiui praranda…


Laimės samprata (lietuvių) kultūrinėje tradicijoje ir literatūroje.

Kiekvieno iš mūsų gyvenimo kelyje pasitaiko įvairių negandų, nelaimių ir sukrėtimų. Tačiau nesuklysime pasakydami, kad nepaisant to, kiekvienas žmogus bent retkarčiais trokšta džiaugtis ir jaustis laimingas. Laimė – viena paslaptingiausių ir stebuklingiausių žmogaus būsenų. Nuo pačių seniausių laikų stengiamasi atrasti laimės receptą, tačiau tiesa ta, kad vienintelės ir visiems tinkamos…


„Joks menas nesuteikia tiek informacijos apie žmogų kaip literatūra“ (V. Juknaitė). Pagriskite arba paneikite šią mintį, remdamiesi literatūros ir vaizduojamojo meno pavyzdziais.

Vanda Juknaitė buvo teisi, sakydama, kad tik literatūra atskleidžia kūrėjo gyvenimo gaires. Tad šioje kalboje įrodoma ši mintis bei pagrindinžiama atitinkamais literatūriniais kūriniais, kuriuose vienaip ar kitaip pasirodo rašytojų svarbių gyvenimo detalių. Taip pat, norime visus pradžiuginti, nes nuo šių metų, visi mūsų parašyti kalbėjimai bus patikrinami redaktoriaus. Plačiau apie…


Kaip praradimai gali pakeisti žmonių likimą? Kalbėjimas apie žmonių likimą ir praradimus.

Kartais nutinka taip, kad asmuo susiduria su pačiomis įvairiausiomis kritinėmis situacijomis: psichologinėmis bėdomis, vidiniais konfliktais, o kartais praranda tai, kas jam yra labai reikšminga ir svarbu. Praradimas – skaudi patirtis, paliekanti reikšmingą pėdsaką žmogaus dvasioje. Ši žmogaus būsena nuo pačių seniausių laikų domino filosofus, psichologus bei rašytojus. Jie įžvelgia, kad…


Vaikystės patyrimai lietuvių literatūroje. Kalbėjimas apie vaikystės patyrimus lietuvių literatūroje.

Vaikystė – svarbiausias žmogaus gyvenimo laikotarpis, kurį vainikuoja įvairios patirtys ir kiti susiję aspektai. Jie idealiai formuoja vaiką. Tačiau kokios tos patirtys, dažnai analizuojama ir literatūriniuose kūriniuose. Tad jais remiantis, šioje kalboje traktuojama, ką vaikystėje žmogus patiria bei kokia viso to reikšmė. Taip pat, norime visus pradžiuginti, nes nuo šių…


Koks vaizduojamas tėvas ir jo santykis su šeima lietuvių literatūroje?

Šiame kalbėjime pasakojama apie tėvo ir šeimos santykius lietuvių literatūroje. Kalbėjime aptariama Jono Biliūno novelės ,, Ubagas” tėvo ir sūnaus santykis, Juozo Apučio novelė ,, Vakarėjant žydi dobilienos” ir Juozo Tumo – Vaižganto apysaka ,,Dėdės ir dėdienės”. Taip pat, norime visus pradžiuginti, nes nuo šių metų, visi mūsų parašyti kalbėjimai…


Kalbėjimas apie tėvo paveikslą. Tėvo paveikslas. Gero ir blogo tėvo palyginimas.

Kalbėjimo tema ,,Tėvo paveikslas lietuvių literatūroje”. Remiamasi Jono Biliūno apsakymu ,,Ubagas” ir Antano Škėmos romanu ,,Balta drobulė”. Kalboje aptariamas gero ir blogo tėvo paveiklas, bei jie palyginami. Taip pat, norime visus pradžiuginti, nes nuo šių metų, visi mūsų parašyti kalbėjimai bus patikrinami redaktoriaus. Plačiau apie tai galite pasiskaityti čia: KOKYBĖS…


Meilės vaizdavimas lietuvių literatūroje.

Meilė ypač svarbus žmogaus gyvenimo jausmas. Jis svarbus, tačiau labai įvairus ir kiekvienam skirtingai prieinamas. Tad šioje kalboje yra remiamasi įvairiais lietuvių literatūros kūriniais, kad būtų galima įrodyti konkrečias meilės vaizdavimo gaires joje. Taip pat, norime visus pradžiuginti, nes nuo šių metų, visi mūsų parašyti kalbėjimai bus patikrinami redaktoriaus. Plačiau…


Kito gyvybė yra šventa. Atimti ją – tai pasmerkti save sąžinės teismui.

Gyvybė – didžiausia ir svarbiausia žmogaus gyvenimo duotybė. Ji – nenuneigiamas didžiausias žmogaus gyvenimo turtas. Tačiau kartais atsitinka taip, kad žmogaus gyvybė yra tiesiog atimama ir tai laikoma pačiu šventvagiškiausiu veiksmu, tačiau, kad ir kaip bebūtų, ji vertinama labai įvairia. Tad šioje kalboje kaip vertinamas žmogaus gyvybės atėmimas – kaip…


Žmogaus dvasinis grožis lietuvių literatūroje. Kalbėjimas apie dvasinį grožį.

Dvasinis žmogaus grožis priklauso nuo įvairių sąlygų ir niuansų, tačiau nuolatos privalu siekti tikrųjų vertybių, žmogiškumo, gerumo, doros. Dvasinis grožis ir vidiniai individo išgyvenimai yra gausiai aprašomi ir lietuvių literatūros kontekste. Įvairūs išgyvenimai ugdo žmogaus stiprybę, o gamta – atsvara ir ramybės vieta, kurioje įgaunama jėgų ir pasitikėjimo savimi. Labai…


Žmogaus gerumo samprata lietuvių literatūroje.

Žmogaus gerumas dažniausiai įgimtas, tačiau jį vis vien reikia labai saugoti ir puoselėti. Betgi kad ir kaip bebūtų, žmogaus gerumas yra labai abstrakti sąvoka, reikalaujanti detalumo, tad šioje kalboje žvelgiama į individualias žmonių gyvenimo situacijas literatūroje, kurioje atskleidžiamas žmogaus gerumas per įvairias prizmes. Taip pat, norime visus pradžiuginti, nes nuo…


Kalbėjimas apie skriaudą ir kaltę lietuvių literatūroje.

Žmogus gyvenime neretai susiduria su skriaudomis, kurios jį ugdo ar kitaip paveikia. Tačiau su tuo susijusi ir kaltės pajauta iš skriaudiko pusės. Tai du tarpusavyje susiję veiksniai, kurie matomi lietuvių literatūroje. Todėl šioje kalboje analizuojami literatūros kūriniai ir argumentuotai paaiškinama, kaip juose reiškiasi skriaudos ir kaltės tema. Taip pat, norime…


Laisvės ir prievartos tema lietuvių literatūroje.

Dažnai gyvenime žmonėms tenka susidurti su tam tikromis priešpriešomis: meile ir kančia, laime ir liūdesiu, turtu ir skurdu ir panašiai. Tai rodo, kad gyvenime žmogui pasitaiko tiek daug visko ir jo gyvenimas turi tiek šviesių, tiek tamsių atspalvių. Kalbant apie tam tikras priešpriešas gyvenime, žmogui dažnai tenka susidurti ir su…


Gailestingumas lietuvių literatūroje.

Poetas bei kunigas Valerijus Rudzinskas yra pasakęs, jog sužeistą širdį geriausiai gydo gailestingumas. Tai viena iš tikėjimo nuostatų, tačiau ji puikiai tinka ir paprastam žmogui. Gailestingumas yra labai svarbi vertybė žmogui, kuris gyvena dorovingai ir stengiasi nugyventi savo gyvenimą kuo pilnavertiškiau. Taigi šioje kalboje, remiantis svarbiausiais lietuvių literatūros kūriniais argumentuotai…


Baudžiavos vaizdavimas lietuvių literatūroje.

Baudžiavos sąvoka apibūdinama, kaip įteisinta feodalo galimybė naudotis valstiečio darbu, turtu ir asmeniu. Šis terminas artimas ir lietuvių kultūrai. Lietuvoje baudžiavos užuomazgų ėmė rastis greičiausiai jau X-XII a., klostantis ankstyviesiems feodaliniams santykiams. Nuo tada Lietuvoje baudžiava įsitvirtino ir jos fragmentų matoma iki maždaug XIX a. pabaigos. Baudžiavos tema nagrinėjama ir…


Kokias problemas kelia ir sprendžia lietuvių literatūra?

Lietuvių literatūra yra ypatinga tuo, kad joje yra nagrinėjama daug žmogui aktualių temų. Svarbu paminėti ir tai, kad literatūra ne tik pabrėžia svarbias vertybes, nagrinėja svarbias temas, tačiau ir kelia bei sprendžia tam tikras problemas, kurios iš esmės yra susijusios su pastaraisiais aptartais aspektais. Taigi šioje kalboje nagrinėjama kokias problemas…


Tobulo pasaulio samprata literatūroje.

Daugelis dažnai įsivaizduoja, koks visgi turėtų būti tobulas pasaulis. Vieni pasakytų, jog tobulas pasaulis egzistuotų tik tuo atveju, jei nebūtų karų, kiti teigtų, kad pasaulį tobulu būtų galima vadinti tada, kai žmonės pradėtų laikytis svarbiausių vertybių, būtų patriotiški ir panašiai. Tiesa, pasaulis kiekvienam tobulas atrodytų individualiai, nes kiekvienas turi savitą…


Doro žmogaus samprata lietuvių literatūroje.

„Dorybingumas – tai sielos sveikata“, – yra teigęs prancūzų moralistas ir eseistas Žozefas Žuberas. Doro žmogaus samprata lietuvių literatūroje sietina su darbštumu, geraširdiškumu aplinkiniams, dėkingumu, žmogiškumu, sąžinės ir atgailos jausmu. Dorybė – didelė vertybė, kurią formuoja dvasinės nuostatos. Doros samprata lietuvių literatūroje pasižymi didelėmis vertybėmis, kurios nuolatos lygi žmogaus asmenybę.…


Apie kokias vertybes kalbama lietuvių literatūroje?

Kiekvienas žmogus yra individualus ir turi skirtingą mąstymą ir požiūri į gyvenimą. Šie dalykai lemia mūsų gyvenimus, nes tai, kas yra mūsų mintyse ir pasąmonėje dažniausiai realizuojasi. Iš to galima daryti prielaidą, kad dažniausiai iš žmogaus elgesio galime pasakyti, kokios yra jo vertybės. Taigi šioje kalboje, remiantis lietuvių literatūros kūriniais…


Kuriuos lietuvių autorių kūrinius galima vadinti liūdnomis istorijomis?

Lietuvių literatūroje gausu įvairiausių kūrinių, kurių koncepcija būna labai įvairi. Vieni kūriniai pamokantys ir moralizuojantys, kiti nupasakoja įvairiausias meilės istorijas ar kokius nors pozityvius įvykius. Tačiau lietuvių literatūroje dažniau galima atrasti liūdnų, nei linksmų istorijų. Taigi šioje kalboje aptariama, kokius kūrinius būtų galima vadinti liūdnais bei kodėl. Prie kiekvieno kalbėjimo…


Koks žmogus vaizduojamas skirtingų epochų literatūroje?

Skirtingomis epochomis reiškėsi vis kitokios vertybės ir idealai, kurie formavo žmogų ir jo asmenybę. Tai gana veikė ir visą visuomenės gyvenimą bei moralinių vertybių laikymąsi ar panašius veiksnius. Svarbu paminėti, kad tokia žmonių kaita dažnai atvaizduojama ir tų pačių skirtingų epochų literatūroje. Taigi šioje kalboje remiantis žymiausiais lietuvių literatūros kūriniais,…


Kaip gyvenimo išbandymai pakeičia žmogų?

Gyvenimas yra labai nenuspėjamas dalykas. Vieną akimirką viskas gali labai puikiai sektis, o kitą akimirką jis gali pažerti krūvas įvairiausių išbandymų. Tokios kliūtys gyvenime žmogų gali arba sužlugdyti, arba kaip tik jį dar labiau sustiprinti ir leisti suprasti tikrąsias gyvenimo tiesas. Taigi, remiantis šia idėja šioje kalboje analizuojami galimi gyvenimo…


Ar literatūra padeda pažinti pasaulį ir save?

Skaitymas – ne tik būdas maloniai praleisti laisvalaikį. Galima teigti, kad į literatūrą besigilinantis žmogus yra intelektualus, linkęs greičiau suvokti ir efektyviau išspręsti kylančias problemas, aiškiau mato įvairių gyvenimiškų reiškinių priežastis ir ryšius, geba geriau suvokti visumą. Taip yra todėl, kad talentingi literatūros klasikai geba savo sukauptą gyvenimišką patirtį ir…


Už ką atsakingas žmogus?

Lituanistė Aldona Kruševičiūtė yra teigusi: „Asmenybė – tai atsakomybė.“ Lietuvių literatūroje žmogus atsakingas už tėvynę, pasirinkimo laisvę, savo asmenines savybes, veiksmus bei poelgius, žmogiškumo jausmą, vertybines nuostatas. Humanistinė ir egzistencinė psichologija sako, kad kiekvienas esame giliausia prasme atsakingi už save. Žmogus atsakingas ne tik už savo, bet ir už aplinkinių,…


Kaip išlikti žmogumi kritinėmis situacijomis?

Žmogiškumo normų paisymas ir kertinių moralinių vertybių laikymasis turėtų būti kiekvienos doros, orios ir pilnavertės asmenybės pagrindas. Tačiau kartais nutinka taip, kad asmuo susiduria su pačiomis įvairiausiomis kritinėmis situacijomis: psichologinėmis bėdomis, vidiniais konfliktais, o kartais atsiduria sudėtingų istorinių ar socialinių įvykių sūkuryje. Visos šios ir daugelis kitų situacijų palieka reikšmingą…


Vyro paveikslas lietuvių literatūroje.

Vyrai dažnai atlieka vieną iš pagrindinių vaidmenų bet kokiame kūrinyje, be jų neįsivaizduojamas literatūros pasaulis. Jie yra labai svarbios asmenybės ne tik realiame gyvenime, bet ir literatūroje. Reikia paminėti, kad vyro būties įprasminimas literatūroje yra labai svarbus ir reikšmingas, atskleidžia to meto žmogaus siekius, priemones ir gyvenimo būda. Visgi kiekvieno…


Garbės samprata lietuvių literatūroje.

Kaip žinoma, garbės sąvoka siekia senuosius laikus. Lietuvių literatūroje garbės sampratą kiekvienas autorius parodė individualiai bei su skirtingu požiūriu į gyvenimą, jo aplinkybes. Garbė suvokiama kaip aukojimosi atspindys, kaip žmogaus dvasinis palaikymas, kaip baimės įveikimo rodiklis. Garbė sietina su dvasiniu pasauliu, individo savitomis nuostatomis bei pasaulėžiūros konteksto ypatybėmis; taip pat…


Tėvo paveikslas lietuvių literatūroje.

Paprastai tėvas šeimoje yra pats stipriausias ir įtakingiausias asmuo, turintis didžiausią galią. Jis yra viršiausias, nes jis dažniausiai vadinamas šeimos galva. Tėvo pareiga dažniausiai būna ne tik išlaikyti ar ugdyti savo šeimą ir ją išmaitinti, tačiau ir priimti svarbiausius sprendimus. Kūriniuose dažnai aptariamas tėvo paveikslas. Taigi, remiantis žymiausiais lietuvių literatūros…


Besiaukojančių žmonių paveikslai lietuvių literatūroje

Pasiaukojimas dėl kito žmogaus ar kokio nors tikslo, visais laikais buvo viena didžiausių vertybių. Tik pasiaukodamas žmogus gali parodyti savo ištikimybę ir tikrą atsidavimą. Tai yra labai svarbu. Tiesa, žmonės dažnai aukojasi dėl įvairiausių dalykų ir negana to, jiems dėl to kartais tenka paaukoti asmeninę laimę ar net savo gyvenimą.…


Kas turėtų būti tikrasis žmogaus poelgių vertintojas: visuomenė, sąžinė ar Dievas?

Visais laikais buvo vertinami žmonės ir jų poelgiai. Literatūroje ir filmuose labai dažnai yra teigiami ir neigiami veikėjai, vieni įkūnija dorybes, siekia didžių, kilnių tikslų, pavyzdingai elgiasi, dorai gyvena. Kiti herojai atspindi pasaulio blogį ir žmonių ydas, jie turi tik egoistiškus tikslus, gyvena dėl savęs, kenkia kitiems, stengiasi įgyvendinti didžiausias…


Žmogaus siekio kurti tobulesnį pasaulį išaukštinimas lietuvių literatūroje.

Kiekvienas žmogus yra individualus. Jo asmenybė, charakterio savybės ir būdo bruožai, tikslai, didžiausi siekiai ir svajonės priklauso nuo pasirinkto gyvenimo kelio. Labai svarbu žinoti, ko nori gyvenime. Savo tikslų gali pasiekti tik tas, kuris gerai žino, ko trokšta, atkakliai to siekia ir gyvena prasmingai. Žmogaus egzistavimas yra reikšmingas tik tada,…


Kaimo žmogus lietuvių literatūroje.

Skirtingais laikotarpiais rašytojai ir kūrėjai rinkosi ir analizavo įvairias temas bei problemas. Šiais laikais yra labai daug literatūros, turime didelį pasirinkimą tiek autoriaus, tiek temos, tiek stiliaus atžvilgiu. Lietuvių autorių kūryboje taip pat gausu įvairių temų, tačiau jos dažnai būna susietos su parašymu laikmečiu, tais laikais aktualiausiomis problemomis. Viena unikaliausių…


Mylintis žmogus XX a. literatūroje.

XX a. lietuvių literatūra yra ypatinga. Visų pirma todėl, kad prasidėjo ankstyvasis modernizmas, o ir pati literatūra susiskirstė į nepriklausomos Lietuvos, katastrofų, išeivijos bei sovietmečio literatūras. Jose gausu jausmų bei išgyvenimų. Svarbu paminėti, kad XX a. lietuvių literatūroje dažnai buvo įžvelgiama ne tik patriotizmo, tačiau ir meilės tema. Atskleidžiant šią…


Ar žmogus gali pasikeisti?

Pasikeisti reiškia tapti kitokiu. Kartais tai susiję su tobulėjimu, o kartais ir su visišku apsileidimu bei pasikeitimu į blogąją pusę. Tiesa, keistis žmogui gyvenime kartais tenka, tačiau čia iškyla klausimas ar šie pokyčiai išlieka ilgam. Todėl šioje kalboje argumentuotai aptariama ar žmogus visgi gali pasikeisti bent minimaliai. Prie kiekvieno kalbėjimo…


Kuo įdomi J. Biliūno, J. Tumo – Vaižganto, A. Škėmos proza? Ką šių rašytojų kūryba mums kalba apie gyvenimą?

Šiais laikais yra begalė kūrinių, parašytų įvairių autorių. Literatūra skiriasi ne tik parašymo laikmečiu, aplinka, autoriais, bet ir kalbama tema, analizuojamomis problemomis, parašymo tikslu. Skaitytojai renkasi kūrinius, artimus jų vidiniai būsenai, išgyvenimams, nes gali pažvelgti į savo problemas kitu kampu, iš stebėtojo pusės. Tai įkvepia veikti, skatina kritinį mąstymą. Žmogus…


Meilė – pagrindinė laimės sąlyga. Pagrįskite arba paneikite šį teiginį.

Šioje kalboje svarstomas meilės reikšmingumo žmogaus gyvenime klausimas, apmąstomos kitos laimės sąlygos, taip pat ir meilės “šalutinis poveikis”, aptariama, kuo skiriasi meilė nuo įsimylėjimo ir kodėl tai yra svarbu. Pagrindinis kalbos uždavinys – aptari šiuos klausimus iš visų įmanomų pozicijų ir sudaryti objektyvią nuomonę apie keistą, nepaaiškinamą ir sudėtingą dalyką,…


Patriarchas lietuvių literatūroje.

Visų pirma, daugeliui tikriausiai užkliūva sąvoka patriarchas. Dažnai tai suvokiamas, tačiau sunkiai paaiškinamas žodis. Anot lietuvių kalbos žodyno, šis žodis aiškinamas, kaip protėvis, giminės galva ar kai kurių bažnyčių aukščiausiasis dvasininkas. Tačiau paprastai taip vadinamas žmogus, turintis galią ar valdžią. Būtent tokių asmenybių charakteristikų dažnai galima rasti ir taip spalvingoje,…


Dvasinės stiprybės išbandymai lietuvių literatūros kūriniuose.

Dauguma žmonių pritartų, kad yra nemažai svarbių vertybių, tačiau dvasinė stiprybė yra galingas ginklas, padedantis išlikti sunkiausiomis sąlygomis, išsaugoti sveiką protą, kritinį mąstymą, savo nuomonę bei įveikti kylančius sunkumus. Žmogui reikia priimti daug svarbių, sunkių sprendimų, kurie turi įtakos tolimesniam gyvenimui, todėl visą laiką, nuo pat vaikystės jis yra ruošiamas…


Ar didžiausia teisėja – sąžinė?

Sąžinės jausmą neabejotinai turi kiekvienas žmogus. Remiantis lietuvių rašytojų kūryba, svarbu paminėti, jog sąžinė, atgaila, kurios išsivysto iš įvairiausių nutikimų, poelgių bei įvykių, iš tiesų yra didžiausia žmogaus teisėja. Individą nuolatos lydi aibė skausmingų išgyvenimų, pasirinkimų galimybių, kurios kartais vadovaujasi sąžinės jausmo balsu. Sąžinė – svarbi žmogaus moralinio veido dalis,…


Meilė – įkvėpimo šaltinis lietuvių literatūroje.

Daugelis žmonių visa savo gyvenimą bando išsiaiškinti kas gi vis dėlto yra meilė. Ji turi daug reikšmių ir kiekvienas ją supranta savaip. Vieniems tai tik jausmas, kitiems geismas, dar kitiems – gyvenimo būdas. Tačiau, kad ir kokią tikrąją reikšmę meilė turėtų, lietuvių literatūroje ji dažniausiai parodoma kaip įkvėpimo šaltinis. Taigi…


Kokias vertybes iškelia lietuvių literatūra?

Lietuvių literatūroje vyrauja platus vertybių spektras, apimantis darbą, gamtą, tautą, meilę, dvasines savybes: atvirumą, sąžiningumą, bendruomeniškumą, pagalbą, kruopštumą, įdirbį. Kiekvienas rašytojas, išdėstęs skirtingas vertybes, sudaro didelį pasaulėžiūros kūrimo mastą, kuriuo turėtų sekti individas, norintis būti pripažintas tautos, būti gerbiamas ir mylimas, teikdamas kitiems žmonėms bei valstybei tam tikras vertybes. Lietuvių…


Kančia kaip dvasios išbandymas ribinėse situacijose. Pagrįskite lietuvių literatūros kūriniais.

Dvasinė žmogaus stiprybė yra labai svarbus ir vertinamas bruožas. Tokia asmenybė patiria labai skirtingų jausmų, nes susiduria su įvairiomis situacijomis, nenuleidžia rankų pasitaikius pirmai kliūčiai ar nepasisekus. Sėkmė yra toks paslaptingas reiškinys, kuris kartais žmogų apleidžia, todėl vien tik ja pasikliauti ne valia. Daug naudingiau kaupti patirtį, mokytis valdyti emocijas,…


Moterys ir gyvenimo dramos lietuvių literatūroje

Nuo pačių seniausių laikų moterų prigimtis yra siejama su jautrumu, aikštingumu ir žavesiu. Galima teigti, jog tai yra pagrindinės priežastys, sąlygojančios tai, jog moterys yra neatsiejamos nuo dramatiškų gyvenimo įvykių. Moterys ne tik pačios išgyvena sudėtingas ir painias gyvenimo dramas, bet ir sąlygoja šių dramų atsiradimą kitų žmonių – ypač,…


Moters likimas lietuvių literatūroje.

Jau nuo pat seniausių laikų lietuvių literatūroje buvo kreipiama vis daugiau dėmesio į moteris, todėl nenuostabu, jog kūriniuose apstu jų paveikslų bei įvairiausių istorijų apie jas. Tai reiškia, kad šiose istorijose paaiškėja ir vaizduojamas jų likimas. Todėl šioje kalboje analizuojama, koks moters likimas yra pavaizduotas lietuvių literatūroje ir kuo jis…


Meilės tema lietuvių literatūroje

Kalboje, kurios potemė „Meilės tema lietuvių literatūroje“ yra kalbama apie tris pasirinktas meilės kryptis – meilę tėvynei, meilę gamtai ir meilę žmogui. Vyro ir moters meilė taip pat yra aptariama. Kalboje pateikiant argumentus yra remiamasi lietuvių literatūroje ryškią žymę meilės tematika palikusiais kūriniais, tokiais kaip „Anykščių šilelis“, „Altorių šešėly“. Taip…


Ar kaltės jausmas – dvasinio tobulėjimo veiksnys? Remdamiesi lietuvių literatūros kūriniais patvirtinkite ar paneikite šį teiginį.

Kaltė – kiekvienam gerai pažįstamas jausmas. Jis mus persekioja labai dažnai. Tačiau kaltės nereikėtų suvokti, kaip labai neigiamo aspekto. Visgi kaltė – tobulina žmogaus dvasinį pasaulį, na, o kaip tai vyksta, aptariama, remiantis tokių rašytojų, kaip Salomėjos Nėries, Jono Biliūno bei Justino Marcinkevičiaus gyvenimo aspektais bei kūriniais. Taip pat, norime…


Ar keičiantis laikams, keičiasi ir tradicinės vertybės?

Tinkamas vertybių ir prioritetų pasirinkimas yra be galo svarbus ir reikšmingas žmogaus gyvenimui. Būtent jie padeda išsirinkti kelią, kurio asmuo eis visą likusį laiką. Šie faktoriai taip pat turi daug įtakos asmenybės formavimuisi, todėl saugomos ir puoselėjamos vertybės bei prioritetai yra būtini, jei žmogus turi didelių tikslų, siekių, noriu įgyvendinti…


Šeimos vertybės XX.a lietuvių literatūroje

Ukrainiečių pedagogas Antonas Makarenka yra pasakęs, jog šeima svarbiausia sritis, kur žmogus pradeda savo pirmąjį visuomeninį kelią. Tai reiškia, kad joje turi būti puoselėjamos tam tikros vertybės, galinčios išsaugoti tokią šeimą. Todėl šioje kalboje ir yra nagrinėjamos šeimos vertybės, kurios aprašomos XX a. lietuvių literatūroje. Remiantis žymiausiais to meto kūriniais aptariamos svarbiausios šeimos vertybės…


Kenčiančio ir nelaimingo žmogaus vaizdavimas lietuvių literatūroje.

Šioje kalboje yra analizuojama kančios ir nelaimingumo tema lietuvių literatūroje. Dažniausiai literatūros intencija yra ne tik pavaizduoti kenčiantį žmogų, bet ir bandyti paaiškinti, kas tą kančią sukelia. Taip pat suteikia galimą atsakymą, kaip kančią galima įveikti. Būtent į šiuos su klausimus bandoma atsakyti tekste, nagrinėjant XIX amžiaus pabaigos – XX amžiaus vidurio lietuvių…


Žmogaus prigimties vertinimas literatūroje

Lietuvių kalbos žodynas žodį „prigimtis“ įvardina kaip tam tikras įgimtas savybes. Tai reiškia, kad literatūra analizuoja ne tik išorinius ar vidinius žmogaus bruožus, tačiau taip pat vertina žmogaus prigimtį. Kadangi tai įgimtas dalykas, ji būna įvairi ir dažniausiai sunkiai, o galbūt netgi visiškai nepakeičiama. Tai reiškia, kad tai prigimtis, kad…


Atsakomybės ir pareigos tema lietuvių literatūroje.

Lietuvių literatūroje nagrinėjamos temos dažnai aprėpia tokias temas, kurios susijusios su meile, šeima, vaikais, vertybėmis. Tačiau lietuvių literatūroje taip pat galima rasti tokių temų, kurios nagrinėja tokias temas, kaip atsakomybė ir pareiga. Todėl šioje kalboje remiamasi autoriais, kurie parodo kaip įvairiai galima interpretuoti atsakomybės bei pareigos temą lietuvių literatūroje. Tai…


Žmogaus ir visuomenės netobulumo priežaščių ieškojimas ir atskleidimas lietuvių realizmo prozoje. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Žmogus yra visuomenės dalis. Tad akivaizdu, kad didžiosios daugumos, visuomenės, propaguojamos idėjos, jų gausa, kartais lemia tą vertybinį susmukimą, vertybių ir pasaulėvokos iškreipimą. Todėl šioje kalboje akcentuojama tai pabrėžianti realizmo proza ir aiškinamas, kaip tos vertybės iškreipiamos, kaip atsiskleidžia žmogaus ir visuomenės netobulumas, kokios reikšmės bei įtakos tai turi. Taip…


Literatūra – istorinės patirties liudijimas. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Literatūra – žmogaus raktas į išmintį. Literatūroje glūdi per šimtus amžių sukurta ir įamžinta patirtis, kuri suteikia žmogui galimybę mokytis. Ypač svarbi žmogui yra istorinė patirtis, nes iš jos žmogus suvokia savo, kaip tautos atstovo, tapatybę ir supranta savo tautos tapatybę. Literatūra lengvai ir kiekvienam žmogui suprantamai kalba apie sudėtingus…


Vyro paveikslas lietuvių literatūroje. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Vyriškumas – daugialypis ir įvairiapusiškas reiškinys. Vyro paveikslas ir jam būdingų bruožų reprezentavimas lietuvių literatūroje yra aktuali ir neišsemiama tema, kurią įvairiai interpretuoja skirtingų laikmečių lietuvių literatūros klasikai. Priimta manyti, kad vyras – lyderiauti linkęs, drąsa, narsumu ir stiprybe pasižymintis individas, tačiau literatūroje atskleidžiama ir kita – daug gilesnė vyriškumo…


Namų svarbos suvokimas lietuvių literatūroje. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Namų erdvė yra žmogaus turtas, nes tai jaukumo, ramybės, neišblėstančios šilumos vieta, kurioje žmogus atranda savo talentus, įsiklauso į save, į savo norus, atsiskleidžia kaip tikrasis „aš“. Namų apsuptyje žmogus suvokia vertybių ir dorybių aktualumą savo paties vidiniam pasauliui tobulėti. Gimtųjų namų aplinkoje individas supranta, ką reiškia žmoniškumo jausmas, supratimas…


Herojaus paveikslas lietuvių literatūroje. Kalbėjimas apie herojų lietuvių literatūroje. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Ne kiekvienas žmogus pajėgia būti herojumi. Herojus yra labai stiprus žmogus, siekiantis įgyvendinti savo tikslą bet kokiu atveju ir besipriešinantis bet kokioms kliūtims. Herojus yra ryžtingas ir drąsus žmogus, nebijantis iššūkių ar problemų. Tokie žmonės keičia ir formuoja kitus žmones visuomenę, todėl galiausiai tampa svarbiais žmogiškumo ir ryžto simboliais. Šiame…


Žmogus esi tiek, kiek tau rūpi kiti. Kalbėjimas apie žmogiškumą. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Sakoma, jog išties žmogumi esi tiek, kiek tau rūpi kiti. Tai reiškia, kad rūpestingumas vaidina gana svarbų vaidmenį žmogaus gyvenime, įprasminant žmogiškumą. Tad tuo remiantis šioje kalboje akcentuojama, kaip žmogus tampa žmogišku ir kokios reikšmės tai turi, atsižvelgiant į rūpestingumo akcentą. Taip pat, norime visus pradžiuginti, nes nuo šių metų,…


Atjautos tema lietuvių literatūroje. Kalbėjimas apie atjautos temą lietuvių literatūroje. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Atjauta aukština žmogaus asmenybę, ramina sielą ir turtina dvasinį pasaulį. Individas, jaučiantis užuojauta kitam žmogui, išreiškia savo žmogiškąsias vertybes. Labai svarbu suprasti, jog pagalba kitam žmogui turi būti įprasminta gerumu. Lietuvių literatūros autoriai savo kūryboje atjautą siejo su dvasinio pasaulio vertybėmis, kurios iškelia dorą, tačiau taip pat yra ir peikiamos…


Dekalogo (dešimt Dievo įsakymų) atspindžiai lietuvių literatūroje. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Dekalogu dar yra vadinami dešimt Dievo įsakymų. Šie įsakymai, tai tam tikras sąrašas taisyklių, kuriomis vadovaujamės beveik kasdien, tiek tikėdami, tiek netikėdami. Nepaisant visko, net ir lietuvių literatūroje dažnai matomi dekalogo atspindžiai, todėl remiantis jų svarba, aktualumu ir kt., kalboje aptariama, kaip ir kokie dekalogo atspindžiai, kokiuose kūriniuose yra įžvelgiami.…


Žmogiškumo svarba lietuvių literatūroje. Kalbėjimas apie žmogiškumo svarbą lietuvių literatūroje. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Žmogiškumas – svarbiausia žmogaus savybė. Kiekvienas žmogus paveldi žmogiškumą ir vertybes jau vaikystėje iš jį supančios aplinkos. Žmogiškumas gali pasireikšti įvairiais būdais – žmogus gali padėti kitam žmogui, žmogus gali kurti draugiškus ryšius ar gali sugebėti atleisti skriaudėjui. Žmogiškumo svarbiausia savybė – sugebėjimas aukotis ir stengtis dėl kitų žmonių, taip…


Spaudos dradimo metų atspindžiai lietuvių literatūroje. Kalbėjimas apie spaudos draudimą. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Lietuvių literatūroje spaudos draudimo laikai vienų rašytojų aprašomi, kaip skaudūs, daug aukų reikalaujantys laikai. Kiti rašytojai skatina lietuvybės siekti dainomis, eilėmis. Spaudos draudimo laikotarpiu daug rašytojų skatino kovoti ir nepasiduoti carinei priespaudai. Aprašomi rašytojai didžiuojasi savo šaknimis, didžiuojasi savo tauta ir kalba. Kad jos visiškai neprarasti aprašomi priešinimosi veiksmai, lietuvių…

Kodėl verta pirkti iš Potemes.lt?
  • Kalbėjimų rašyme turime 8-ių metų patirtį.
  • Visiems kalbėjimams yra paruošti išplėstiniai planai, skaidrės, galimi egzaminavimo klausimai bei informaciniai šaltiniai.
  • Visi kalbėjimai yra pakartotinai patikrinami profesionalaus redaktoriaus!
Ką turi pasakyti mūsų klientai?