Poetas bei kunigas Jonas Mačiulis-Maironis gimė 1862 metų spalio 21 dieną. Savo vaikystės dienas matė Pasandravio dvare, kuris buvo Šiluvos valsčiaus teritorijoje, Raseinių apskrities taške. Jonas Mačiulis-Maironis augo valstiečių šeimoje, kurioje tėvas Aleksandras Mačiulis buvo be galo reiklus, darbštus, energingas žmogus. Nuo pat mažumės Jonas Mačiulis-Maironis girdėjo raiškią ir turtingą kalbą – aukštaičių vakariečių šiauriečių tarmę. Jis girdėjo daug pasakų, dainų. Didelę reikšmę jo charakteriui turėjo tėvas. Poetas savo pirmąsias mokslo šaknis pradėjo namuose, taip pat mokėjo ir lenkų kalbą, kol galiausiai žinias plėtė Kauno gimnazijoje. Jaunuolis, besižavintis literatūra, studijavo Kijevo universitete, vėliau siekė save atrasti ir Kauno kunigų seminarijoje; baigęs mokslus Peterburgo dvasinėje akademijoje, tapo rektoriumi, toliau sekė profesoriaus kelias, o vėliau netgi ir teologijos daktaro sritis, daug pasiekė ir kitose svarbiose veiklose, kurios prisidėjo prie jo išprusimo. Kūrybos kelią Jonas Mačiulis-Maironis pradėjo skintis dar ankstyvoje vaikystėje, būdamas vaikas. Žymus poetas Maironio slapyvardį pradėjo vartoti tik paskutiniaisiais savo studijų metais. Jono Mačiulio-Maironio kūrybą įtakojo ir to gyvenamojo laikotarpio poetų darbai. Ši asmenybė labai sąmoningai ir nuoširdžiai išreiškė didžiausius tautinius siekius, todėl Jonas Mačiulis-Maironis gerbiamas ir iki šių dienų.