Jūsų patogumui paruošėm supaprastintą paiešką. Įrašykite raktinį žodį ir raskite sau tinkantį kalbėjimą, pastraipą, rašytoją. Sąrašas atsiras suvedus nors vieną raktažodį:

Kalbėjimo potemės 2019

Rašome pavyzdinius kalbėjimus jau 9-us metus, todėl galite pasikliauti mumis! 🙂 Pasirinkite Jūs dominančią potemę ir atsisiųskite lietuvių kalbos kalbėjimą per 5 minutes! Jei kalbėjimas Jūsų mokyklai jau užimtas, parašykite mums el. paštu Potemes.lt@gmail.com, suderinsime terminą naujo kalbėjimo parašymui 🙂

Jonas Mačiulis – Maironis (biografija, kūrybos bruožai, konspektas, kalbėjimai, pastraipos)

autorio nuotrauka
Biografija

Poetas bei kunigas Jonas Mačiulis-Maironis gimė 1862 metų spalio 21 dieną. Savo vaikystės dienas matė Pasandravio dvare, kuris buvo Šiluvos valsčiaus teritorijoje, Raseinių apskrities taške. Jonas Mačiulis-Maironis augo valstiečių šeimoje, kurioje tėvas Aleksandras Mačiulis buvo be galo reiklus, darbštus, energingas žmogus. Nuo pat mažumės Jonas Mačiulis-Maironis girdėjo raiškią ir turtingą kalbą – aukštaičių vakariečių šiauriečių tarmę. Jis girdėjo daug pasakų, dainų. Didelę reikšmę jo charakteriui turėjo tėvas. Poetas savo pirmąsias mokslo šaknis pradėjo namuose, taip pat mokėjo ir lenkų kalbą, kol galiausiai žinias plėtė Kauno gimnazijoje. Jaunuolis, besižavintis literatūra, studijavo Kijevo universitete, vėliau siekė save atrasti ir Kauno kunigų seminarijoje; baigęs mokslus Peterburgo dvasinėje akademijoje, tapo rektoriumi, toliau sekė profesoriaus kelias, o vėliau netgi ir teologijos daktaro sritis, daug pasiekė ir kitose svarbiose veiklose, kurios prisidėjo prie jo išprusimo. Kūrybos kelią Jonas Mačiulis-Maironis pradėjo skintis dar ankstyvoje vaikystėje, būdamas vaikas. Žymus poetas Maironio slapyvardį pradėjo vartoti tik paskutiniaisiais savo studijų metais. Jono Mačiulio-Maironio kūrybą įtakojo ir to gyvenamojo laikotarpio poetų darbai. Ši asmenybė labai sąmoningai ir nuoširdžiai išreiškė didžiausius tautinius siekius, todėl Jonas Mačiulis-Maironis gerbiamas ir iki šių dienų.

Kūryba ir jos bruožai

Patriotiniai motyvai ir stiprūs dvasiniai bei asmeniniai individo išgyvenimai – Jono Mačiulio-Maironio kūrybos pamatas. Kūryboje vyrauja daug noro perteikti tautinės savimonės atvaizdus, siekius. Poetas pabrėžė meilę savo tėvynei, pasiaukojimą bei būtiną įdirbį dėl jos, taip pat garbino ir Lietuvos praeitį. Kūryba sukosi aplink individo asmeninę ir individualią dvasinę patirtį. Poezijoje skatinama link geresnių tikslų keisti dabartį. Jonui Mačiuliui-Maironiui kur kas labiau rūpi ne išorinės sąlygos ar įvykiai, bet vidinės žmogaus jausenos, mintys. Jaučiamas stiprus tėvynės jausmas lygus dvasingumui. Lyrinis subjektas labai artimas su gamta, tačiau šis artumas nėra didžiausia siekiamybė, nes labiau stengiamasi rasti gilų ryšį su vidiniu pasauliu. Poetas savo kūrybos keliu siekė parodyti visų tautų laisvos egzistencijos siekiamybę. Jaunoji karta eilėraščiuose minima kaip atspirtis ir ateities viltis. Garbinama ir kultūra. Žmogiškumas, atjauta, mokėjimas džiaugtis kiekviena gyvenimo diena taip pat įėjo į rašytojo kūrybos bruožų prizmę.

Kūrinių aprašymai

„Oi neverk, matušėle“

Tai, ko gero, vienas žinomiausių ir labiausiai Lietuvos identitetą atspindinčių eilėraščių, kuriame aktuali tėvynės praeitis ir dabartis, visuomet rūpėjusi Maironiui. Eilėraštis parašytas tamsiausiu Lietuvos istoriniu laiku, kada tautoje vyravo įvairiausios blogybės arba kitaip tariant, nacionalinės ir socialinės priespaudos bei spaudos draudimo metas. Šis laikas Lietuvai nebuvo lengvas, tačiau poetai ir visuomenės veikėjai kurdami ir dėdami indėlį į Lietuvos būtį nuoširdžiai tą Lietuvos tapatybę laikė ir puoselėjo. Tad nenuostabu, kad pagrindinė šio kūrinio tema yra ne kas kita, kaip tėvynė, o kūrinio problema yra susijusi su skausmu, kuris patiriamas netenkant tėvynės bei artimųjų ir draugų, kurie stojo ginti jos. Tai labai liūdnas, melancholiją keliantis eilėraštis, paremtas romantizmo idėjomis, kurios įprasmina atsisukimą į praeitį. Eilėraštis tarsi pasakoja, kaip lyrinis subjektas gražiais žodžiais kreipiasi į motiną ir ją ramina dėl to, kad pats išėjo kovoti dėl tėvynės. Jam tai atrodo svarbu, neatidėliotina ir labai didvyriška, tad anot jo kalbos, jis tarsi nori įrodyti, kad ji neturėtų liūdėti, ji kaip tik turėtų džiaugtis savo sūnaus didvyriškumu ir meile tėvynei. Tad visa eilėraštį iš esmės galima vadinti meditaciniu. Gan neįprastas pavadinimas atskleidžia tai, kad eilėraštis leidžia įsijausti, medituoti ir persikelti į praeitį, jos įvykius, kurie žmoguje pasiliko ir vis dar glūdi jame. Iš esmės šis eilėraštis gali būti prilyginamas netgi lietuvių liaudies dainoms, kadangi jame atrandama tikrai nemažai panašių motyvų, juolab egzistuoja panašios detalės ir simboliai, kaip kad ir karo dainose. Tad nenuostabu, kad šis eilėraštis buvo ne kartą interpretuotas kaip daina. Šį eilėraštį yra perdainavę tokie atlikėjai, kaip Laimonas Noreika ar Danielius Sadauskas. Kūrinys dažnai naudojamas patriotizmui skatinti, prisiminti Maironio kūrybą ir galiausiai prisiminti kadaise vykusius skaudžius Lietuvos žmonėms įvykius, įvardijant Maironio eilėraštį kaip savotišką istorinės patirties liudijimą.

Konspektas

Atsisiųsk konspektą ir skaidres: Jonas Mačiulis – Maironis
  • Svarbiausi rašytojo biografijos faktai
  • Pagrindiniai kūrybos bruožai
  • Kūryboje vyraujančios temos
  • Žymiausių kūrinių santraukos ir veikėjų aprašymai
  • Galimi kalbėjimo/rašinio argumentai
  • Populiariausios autoriaus citatos
  • Rašytojo svarbiausių gyvenimo faktų chronologija
Kalbėjimai su šiuo autoriumi (Visi kalbėjimai patikrinti redaktoriaus)

Žmogaus santykis su tėvyne Lietuvos literatūroje. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Žmogus jau nuo pat mažens yra susietas su tėvyne. Todėl bet kokiu atveju, vienoks ar kitoks santykis tarp žmogaus ir tėvynės tikrai egzistuoja. Tad koks tas santykis tarp žmogaus ir tėvynės egzistuoja, šiame kalbėjimo pavyzdyje aptariama remiantis tokių rašytojų, kaip Adomas Mickevičius, Jonas Aistis bei Maironis kūryba. Taip pat, norime…


Kaip tradicijų ir kalbos saugojimas padėjo išlikti lietuvių tautai XIX a. pabaigoje – XX pradžioje? – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

XIX a. pab. – XX a. pradž. laikotarpis Lietuvai nebuvo pats lengviausias iš visų, kadangi Lietuvai teko susidurti su Rusijos imperijos įtaka lietuvių sąmoningumui, tradicijoms bei kalbai. Todėl šiame kalbėjimo pavyzdyje plačiau aptariama, kaip šviesuolių darbas, tradicijų ir kalbos puoselėjimas tuo laikotarpiu padėjo išsaugoti lietuvių tautą. Taip pat, norime visus…


Meilės samprata lietuvių literatūroje. Meilės tema. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Meilės tema lietuvių literatūroje yra itin dažna. Todėl neretai skaitant kūrinius galima daug sužinoti apie tikrąją meilės sampratą. Tad kokia iš tikrųjų yra ta meilės samprata lietuvių literatūroje, kuo ji ypatinga bei kokie būtent rašytojai tokiomis meilės sampratomis remiasi kūriniuose, plačiau aptariama šiame kalbėjimo pavyzdyje. Taip pat, norime visus pradžiuginti,…


Tautinės vertybės lietuvių literatūroje. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Lietuvių literatūra labai dažnai pateikia gausybę temų ir šalia jų išsidėsčiusias akcentuojamas vertybes. Tokių vertybių būna daug, tačiau viena svarbiausių ir reikšmingiausių vertybių klasifikacijų yra tautinės vertybės. Tad kokios tautinės vertybės kokiuose būtent lietuvių literatūros kūriniuose yra akcentuojamos, plačiau aptariama šiame kalbėjimo pavyzdyje. Taip pat, norime visus pradžiuginti, nes nuo…


Siekis grąžinti kultūros tradicijas ir istorinę atmintį lietuvių literatūroje. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Pastaraisiais amžiais Lietuva susidūrė su daug negandų. Ir taip jau nuo pačių viduramžių. Todėl akivaizdu, kad literatūros vienas pagrindinių siekių buvo grąžinti žmonėms kultūros tradicijas bei jomis remiantis atskleisti istorinę žmonių patirtį ir atmintį. Tad kokiuose kūriniuose tai buvo daroma, kaip tai buvo daroma ir kokios tai reikšmės turėjo, yra…


Kodėl žmogui svarbi tėvynė? – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Kiekvienas žmogus turi tik vieną gimtąjį kraštą, tačiau žmogui dažnai būna sunku suvokti tėvynės svarbą. Žmogus gali gyventi kitoje svetimoje šalyje, tačiau jo santykis su tėvyne vis vien išliks unikalus ir išskirtinis. Tėvynė yra pirmoji žmogaus mokytoja, kuri žmogui suteikia vertybes ir protėvių tradicijas. Žmogus, priimdamas gimtojo krašto vertybes ir…


Kodėl knyga yra nemirtinga ir informacinių technologijų amžiuje? – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Knygų skaitymą galime vadinti vienu intelektualiausių laisvalaikio praleidimo būdų. Visi esame girdėję, kad knygos skatina tobulėti, padeda išmokti naujų dalykų ir atrasti atsakymus į įvairius klausimus. Tačiau visa tai padaryti šiuolaikiniame informacinių technologijų pasaulyje galima kur kas paprasčiau – įsijungus televiziją ar naršant internete, vos keliais pelės paspaudimais. Tačiau net…


Kaip literatūra gali suvienyti tautą? – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Literatūra yra svarbi kiekvienam žmogui. Iš literatūros žmogus gali semtis patirties, įkvėpimo ir vertybių, tačiau literatūra yra svarbi ne vien individui, bet ir visai tautai. Dažnai tautos atsiduria tokioje situacijoje, kai jos negali viešai išreikšti savo siekių, todėl literatūra tampa puikiu įrankiu skleisti ir burti žmones. Literatūra vaizduoja skausmingą ar…


Koks gimtojo krašto vaizdas atskleidžiamas lietuvių poetų eilėraščiuose? – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Gimtojo krašto vaizdas lietuvių poetų eilėraščiuose atskleidžiamas per meilę savo tėvynei, savo gimtajai žemei, per gamtos atvaizdus. Tik gamtoje esantis žmogus gali visiškai atsiverti, pajusti savo tikrąją prigimtį, harmoniją, natūralumą, o svarbiausia – tikrumą. Žmogus ir gamta – du neatsiejami dalykai. Nuo senų laikų žinome, kad žmogaus santykis su gamta…


Įsipareigojimas tėvynei ir visuomenei lietuvių literatūroje. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Žmogus gimdamas savo tėvynėje, jau gimdamas turi nerašytų įsipareigojimų, tad jie yra esminiai. Jeigu žmogus pašvenčia savo gyvenimą tėvynei, vadinasi, įsipareigojimai pasipildo kur kas labiau, priklausomai nuo veiklos pobūdžio, susijusio su tėvyne ir visuomene. Tad šiame kalbėjimo pavyzdyje yra plačiau nagrinėjama tai, kokie įsipareigojimai tėvynei ir visuomenei atsiskleidžia lietuvių literatūroje.…

Kodėl verta pirkti iš Potemes.lt?
  • Kalbėjimų rašyme turime 9-ių metų patirtį.
  • Visiems kalbėjimams yra paruošti išplėstiniai planai, skaidrės, galimi egzaminavimo klausimai bei informaciniai šaltiniai.
  • Visi kalbėjimai yra pakartotinai patikrinami profesionalaus redaktoriaus!
Ką turi pasakyti mūsų klientai?