Jūsų patogumui paruošėm supaprastintą paiešką. Įrašykite raktinį žodį ir raskite sau tinkantį kalbėjimą, pastraipą, rašytoją. Sąrašas atsiras suvedus nors vieną raktažodį:

Kalbėjimo potemės 2018
Rašome pavyzdinius kalbėjimus jau 8-us metus, todėl galite pasikliauti mumis! :) Pasirinkite Jūs dominančią potemę ir atsisiųskite lietuvių kalbos kalbėjimą per 5 minutes! Jei kalbėjimas Jūsų mokyklai jau užimtas, parašykite mums el. paštu Potemes.lt@gmail.com, suderinsime terminą naujo kalbėjimo parašymui :)

Jonas Mačiulis – Maironis (biografija, kūrybos bruožai, konspektas, kalbėjimai, pastraipos)

autorio nuotrauka
Biografija

Poetas bei kunigas Jonas Mačiulis-Maironis gimė 1862 metų spalio 21 dieną. Savo vaikystės dienas matė Pasandravio dvare, kuris buvo Šiluvos valsčiaus teritorijoje, Raseinių apskrities taške. Jonas Mačiulis-Maironis augo valstiečių šeimoje, kurioje tėvas Aleksandras Mačiulis buvo be galo reiklus, darbštus, energingas žmogus. Nuo pat mažumės Jonas Mačiulis-Maironis girdėjo raiškią ir turtingą kalbą – aukštaičių vakariečių šiauriečių tarmę. Jis girdėjo daug pasakų, dainų. Didelę reikšmę jo charakteriui turėjo tėvas. Poetas savo pirmąsias mokslo šaknis pradėjo namuose, taip pat mokėjo ir lenkų kalbą, kol galiausiai žinias plėtė Kauno gimnazijoje. Jaunuolis, besižavintis literatūra, studijavo Kijevo universitete, vėliau siekė save atrasti ir Kauno kunigų seminarijoje; baigęs mokslus Peterburgo dvasinėje akademijoje, tapo rektoriumi, toliau sekė profesoriaus kelias, o vėliau netgi ir teologijos daktaro sritis, daug pasiekė ir kitose svarbiose veiklose, kurios prisidėjo prie jo išprusimo. Kūrybos kelią Jonas Mačiulis-Maironis pradėjo skintis dar ankstyvoje vaikystėje, būdamas vaikas. Žymus poetas Maironio slapyvardį pradėjo vartoti tik paskutiniaisiais savo studijų metais. Jono Mačiulio-Maironio kūrybą įtakojo ir to gyvenamojo laikotarpio poetų darbai. Ši asmenybė labai sąmoningai ir nuoširdžiai išreiškė didžiausius tautinius siekius, todėl Jonas Mačiulis-Maironis gerbiamas ir iki šių dienų.

Kūryba ir jos bruožai

Patriotiniai motyvai ir stiprūs dvasiniai bei asmeniniai individo išgyvenimai – Jono Mačiulio-Maironio kūrybos pamatas. Kūryboje vyrauja daug noro perteikti tautinės savimonės atvaizdus, siekius. Poetas pabrėžė meilę savo tėvynei, pasiaukojimą bei būtiną įdirbį dėl jos, taip pat garbino ir Lietuvos praeitį. Kūryba sukosi aplink individo asmeninę ir individualią dvasinę patirtį. Poezijoje skatinama link geresnių tikslų keisti dabartį. Jonui Mačiuliui-Maironiui kur kas labiau rūpi ne išorinės sąlygos ar įvykiai, bet vidinės žmogaus jausenos, mintys. Jaučiamas stiprus tėvynės jausmas lygus dvasingumui. Lyrinis subjektas labai artimas su gamta, tačiau šis artumas nėra didžiausia siekiamybė, nes labiau stengiamasi rasti gilų ryšį su vidiniu pasauliu. Poetas savo kūrybos keliu siekė parodyti visų tautų laisvos egzistencijos siekiamybę. Jaunoji karta eilėraščiuose minima kaip atspirtis ir ateities viltis. Garbinama ir kultūra. Žmogiškumas, atjauta, mokėjimas džiaugtis kiekviena gyvenimo diena taip pat įėjo į rašytojo kūrybos bruožų prizmę.

Kalbėjimai (Visi kalbėjimai patikrinti redaktoriaus)

Siekis grąžinti kultūros tradicijas ir istorinę atmintį lietuvių literatūroje. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Pastaraisiais amžiais Lietuva susidūrė su daug negandų. Ir taip jau nuo pačių viduramžių. Todėl akivaizdu, kad literatūros vienas pagrindinių siekių buvo grąžinti žmonėms kultūros tradicijas bei jomis remiantis atskleisti istorinę žmonių patirtį ir atmintį. Tad kokiuose kūriniuose tai buvo daroma, kaip tai buvo daroma ir kokios tai reikšmės turėjo, yra…


Kodėl žmogui svarbi tėvynė? – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Kiekvienas žmogus turi tik vieną gimtąjį kraštą, tačiau žmogui dažnai būna sunku suvokti tėvynės svarbą. Žmogus gali gyventi kitoje svetimoje šalyje, tačiau jo santykis su tėvyne vis vien išliks unikalus ir išskirtinis. Tėvynė yra pirmoji žmogaus mokytoja, kuri žmogui suteikia vertybes ir protėvių tradicijas. Žmogus, priimdamas gimtojo krašto vertybes ir…


Kodėl knyga yra nemirtinga ir informacinių technologijų amžiuje? – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Knygų skaitymą galime vadinti vienu intelektualiausių laisvalaikio praleidimo būdų. Visi esame girdėję, kad knygos skatina tobulėti, padeda išmokti naujų dalykų ir atrasti atsakymus į įvairius klausimus. Tačiau visa tai padaryti šiuolaikiniame informacinių technologijų pasaulyje galima kur kas paprasčiau – įsijungus televiziją ar naršant internete, vos keliais pelės paspaudimais. Tačiau net…


Kaip literatūra gali suvienyti tautą? – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Literatūra yra svarbi kiekvienam žmogui. Iš literatūros žmogus gali semtis patirties, įkvėpimo ir vertybių, tačiau literatūra yra svarbi ne vien individui, bet ir visai tautai. Dažnai tautos atsiduria tokioje situacijoje, kai jos negali viešai išreikšti savo siekių, todėl literatūra tampa puikiu įrankiu skleisti ir burti žmones. Literatūra vaizduoja skausmingą ar…


Koks gimtojo krašto vaizdas atskleidžiamas lietuvių poetų eilėraščiuose? – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Gimtojo krašto vaizdas lietuvių poetų eilėraščiuose atskleidžiamas per meilę savo tėvynei, savo gimtajai žemei, per gamtos atvaizdus. Tik gamtoje esantis žmogus gali visiškai atsiverti, pajusti savo tikrąją prigimtį, harmoniją, natūralumą, o svarbiausia – tikrumą. Žmogus ir gamta – du neatsiejami dalykai. Nuo senų laikų žinome, kad žmogaus santykis su gamta…


Kodėl žmogus jaučiasi vienišas? Kalbėjimas apie vienatvę. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Vienatvė – jausmas, kuris lydi kiekvieną žmogų. Vienatvę vieni žmonės priima lengvai, tačiau kitiems tai būna sunkus iššūkis. Žmonės gali jaustis vieniši dėl daugybės priežasčių – jie gali būti svetimoje šalyje ar būti praradę gimines. Tačiau kiekvienas žmogus vienatvę išgyvena vis kitaip ir jaučiasi vienišas dėl skirtingų priežasčių. Šiame kalbėjime…


Literatūra – istorinės praeities liudijimas. – 10 klasės (PUPP)

Literatūra kiekvieno žmogaus gyvenime užima didelę reikšmę. Ji turi ne tik estetinę funkciją, moko gyvenimiškų dalykų, bet taip pat literatūra yra istorinės praeities liudytoja. Istorinė praeitis padeda geriau pažinti savo tautą, valstybę. Valstybės ir jos istoriškumo tema yra viena iš pagrindinių literatūroje. Kartais tai, ko negali perteikti istoriniai šaltiniai, kitoms…


Žmogus negali būti laimingas be laisvės. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Kas yra laisvė? Kuo ji tokia svarbi tautai? Tai galima paminėti, kad laisvė, tai ne tik vaikščioti laisvai, kalbėti laisvai, tai rašyti, galvoti, gyventi laisvai ir taip kaip nori, be jokių varžymų. Dėl laisvės turime kovoti visi. Literatūroje laisvės svarba perteikiama Maironio eilėraštyje :Mano gimtinė“. Vien iš pavadinimo galima spręsti…


Žmogaus santykis su tėvyne lietuvių literatūroje. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Žmogaus santykis su tėvyne kartais būna labai inidvidualus ir dvejopas. Tai lemia atitinkami veiksniai. Tad šioje kalboje, remiantis rašytojais, stengiamasi išanalizuoti, koks visgi tas žmogaus ir tėvynės santykis iškyla lietuvių literatūroje. Taip pat, norime visus pradžiuginti, nes nuo šių metų, visi mūsų parašyti kalbėjimai bus patikrinami redaktoriaus. Plačiau apie tai…


Laisvės reikšmė tautai ir visuomenei. Kalbėjimas apie Laisvės reikšmę tautai ir visuomenei. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Laisvė – svarbiausias dalykas kiekvienai tautai. Būdama laisva, tauta gali save suprasti ir save kurti. Tik laisva tauta gali išreikšti ir puoselėti save. Tačiau ne visos tautos yra laisvos – dažnai įvairios tautos būna okupuotos kitos galingesnės valstybės, todėl joms yra sunku išreikšti ar net suprasti save kaip tautą. Tad…

Kodėl verta pirkti iš Potemes.lt?
  • Kalbėjimų rašyme turime 8-ių metų patirtį.
  • Visiems kalbėjimams yra paruošti išplėstiniai planai, skaidrės, galimi egzaminavimo klausimai bei informaciniai šaltiniai.
  • Visi kalbėjimai yra pakartotinai patikrinami profesionalaus redaktoriaus!
Ką turi pasakyti mūsų klientai?