XX a. poetė modernistė ir vertėja Judita Vaičiūnaitė gimė 1937 m. Kauno mieste. Ji gimė ir augo tuo metu žinomo psiciatro šeimoje. Nuo pat vaikystės rašytoja buvo apsupta sėkmingų ir įtakingų žmonių, kurie turėjo ypač daug kūrybinių polėkių. Tai padarė labai daug įtakos jos asmenybei. Jau būdama vienuolikos Vaičiūnaitė ėmė kurti ir dėlioti savo kūrybines idėjas. Gimtajame Kaune rašytoja gyveno iki kol sulaukė septyniolikos. Mirus tėvui, šeimos moterų gyvenimas finansiškai pasunkėjo, tapo sunku išgyventi. Tad Judita Vaičiūnaitė nieko nelaukusi persikėlė į Vilnių. 1959 m. ji baigė Vilniaus universiteto istorijos ir filologijos fakultetą, lituanistikos studijas. Kartu rašytoja mokėsi ir muzikos. Studijavimo metai Juditai Vaičiūnaitei leido suprasti save kaip tikrą asmenybę bei suvedė ją su dviem geriausiais literatūriniais bičiuliais – Aušra Sluckaite bei Tomu Venclova. Būtent jų dėka galutinai susiformavo Juditos Vaičiūnaitės poetinis braižas. Baigusi studijas, Vaičiūnaitė 1962 m. įsidarbino laikraštyje „Literatūra ir menas“. Nuo 1973 m. įsidarbino savaitraštyje „Kalba Vilnius“. Įsidrasinusi Vaičiūnaitė eilėraščius pradėjo spausdinti 1956 m., kol 1960 m. pasirodė jos pirmasis eilėraščių rinkinys pavadinimu „Pavasario akvarelės“. 1996 m. Judita Vaičiūnaitė buvo apdovanota Baltijos Asamblėjos premija. Eidama 64-uosius metus, 2001 m. mirė Vilniuje. Palaidota Naujųjų Rasų kapinėse.