Jūsų patogumui paruošėm supaprastintą paiešką. Įrašykite raktinį žodį ir raskite sau tinkantį kalbėjimą, pastraipą, rašytoją. Sąrašas atsiras suvedus nors vieną raktažodį:

Kalbėjimo potemės 2020

Konsultuojame ir rašome pavyzdinius, mokomuosius kalbėjimus jau 10-us metus, todėl galite pasikliauti mumis! 🙂  Jei kalbėjimas Jūsų mokyklai jau užimtas, parašykite mums el. paštu Potemes.lt@gmail.com, suderinsime terminą naujo pavyzdinio kalbėjimo parašymui 🙂

Juozas Grušas (biografija, kūrybos bruožai, konspektas, kalbėjimai, pastraipos)

autorio nuotrauka
Biografija

Lietuvos žymus dramaturgas, prozininkas, vertėjas bei eseistas Juozas Grušas gimė 1901 m., Žadžiūnų kaime, tuometiniame Šiaulių valsčiuje, valstiečio šeimoje. Nuo pat vaikystės Juozas Grušas buvo mokomas svarbiausių žemės ūkio ir panašaus pobūdžio darbų. 1912 m. Grušų šeima persikėlė gyventi į Miesmedžio kaimą. Pirmasis Juozo Grušo mokytojas buvo Lietuvos poetas bei knygnešys Jonas Krikščiūnas-Jovaras. Jis Juozą Grušą išmokė rašyti bei sudomino literatūra. Juozas Grušas 1914 m. baigė Sutkūnų kaimo pradžios mokyklą. Maždaug tuo metu mirė Grušo motina, o jo tėvas vedė dar kartą. 1919 m. Juozas Grušas įsidarbino jaunesniuju sąskaitininku odos fabrike. Tuo metu Grušas ieškodamas savo kelio daug savarankiškai mokėsi, tad 1920 m. įstojo mokytis į Šiaulių gimnaziją. 1924 m. jis iškeliavo į Kauną, kur Lietuvos universitete mokėsi teisės. Dar vėliau Juozas Grušas pradėjo mokytis Kauno Vytauto Didžiojo universitete. Čia jis mokėsi lietuvių kalbos ir literatūros. Prie šių mokslų jis mokėsi ir germanistikos bei pedagogikos. Juozas Grušas taip pat buvo aktyvus ateitininkų organizacijos narys, priklausė šios organizacijos „Šatrijos“ kuopai. Nuo 1928 m. jis buvo šios kupos pirmininkas. 1932 m. Juozas Grušas vedė studentę Pulcheriją Račytę. Stengdamasis išvengti nepritekliaus, Grušas daugiausia vertėsi pedagoginiu bei žurnalistiniu darbu. Tais pačiais metais jis kartu su Baliumi Sruoga inicijavo Lietuvos rašytojų sąjungos įsteigimą, kurios pirmininku jis buvo nuo 1937 m. iki 1938 m. 1933 m. Juozas Grušas vėl mokėsi teisės Vytauto Didžiojo universitete. Nuo 1938 m. Grušas dar aktyviau ėmė reikštis spaudoje. Redagavo savaitraštį „Mūsų laikraštis“, bendradarbiavo ir su tokiais leidiniais, kaip „Naujoji Romuva“, „Lietuva“ bei „Židinys“. Nuo 1940 m. Grušas dirbo Valstybinėje leidykloje, Grožinės literatūros skyriuje. Nuo 1941 m. Juozas Grušas šiek tiek atsikvėpė nuo darbo ir iki 1949 m. apsigyveno žmonos gimtinėje Joniškyje, kur daugiausiai dirbo nuo vaikystės atmenamus žemės ūkio darbus. Taip pat mokytojavo Joniškio gimnazijoje, kur dėstė vokiečių kalbą. Sugrįžęs į Kauną Juozas Grušas atsidėjo vien kūrybiniam literatūriniam darbui, kadangi nuo 1948 m. tapo LSSR rašytojų sąjungos nariu. Literatūriniu darbu Juozas Grušas užsiėmė iki pat mirties. Jis mirė 1986 m. pavasarį Kaune, būdamas 84 metų.

Kūryba ir jos bruožai

Juozo Grušo kūryba – tai lietuviškos literatūros klasika. Jos pagrindinis tikslas buvo žadinti lietuvių savimonę, skatinti atgimimą, skleisti trūkstamą atjautą bei toleranciją. Prieš pat karą Juozas Grušas ypač daug ėmė rašyti realistinės prozos kūrinių, taip sukūrdamas vadinamąjį moralinio teismo teatrą. Jo, kaip tuometinio dramaturgo pagrindinis įvardijamas uždavinys buvo išanalizuoti besiformuojančią situaciją bei aprašyti ją be jokių pagražinimų, didaktikos ar kitų aspektų, kurie maišytų atskleisti tiesą. Galima sakyti, kad Grušas pirmasis prozoje realizavo ypač abstrakčiu, neturinčių fabulos konstrukcijų meninius principus, kurie buvo ypatingai paplitę tuometinėje kūryboje.

Kūrinių aprašymai

„Meilė, džiazas ir velnias“

Juozas Grušas, 1967 m. išleido kūrinį, pavadinimu „Meilė, džiazas ir velnias“. Tai tragikomedija, kurioje anot literatūros kritikų, daugiausiai konkuruoja tokie apektai, kaip gėris ir blogis, meilė ir velnias. Šis kūrinys savo koncepcija yra labai stiprus ir sudominantis, tad netgi savo siužeto vingiais, kiek primena Džeromo Deivido Selindžerio legendinį kūrinį, pavadinimu „Rugiuose prie bedugnės“. Kad Grušo kūrinys panašus į Selindžerio, būtų galima teigti todėl, kad abiejuose kūriniuose yra nagrinėjamos gana panašios problemos bei abiejų kūrinių veikėjai yra ne kas kitas, o paaugliai.

Juozo Grušo „Meilė, džiazas ir velnias“ – tai daugialypis ir savaip šokiruojantis pasakojimas apie skirtingas kartas. Iš esmės daugiausiai kūrinyje pabrėžiami konfliktai ir nesusipratimai tarp senosios ir naujosios kartos atstovų. Kūrinyje drąsiai parodoma, kaip reiškiasi naujoji karta ir bando savo požiūriu bei idėjomis įsitvirtinti šiame pasaulyje, bandant išginti senąją kartą. Būtent tokia kūrinio esmė priveda prie egzistencinių žmogaus būties klausimų, kurie dar labiau įprasmina jaunosios kartos troškimą nugalėti ir būti geriausiais.

Dar daugiau kūrinio detalių yra plėtojama per ryškius pagrindinių veikėjų paveikslus ir jų charakteristikas. Tai Andrius, Julius, Lukas ir Beatričė. Keturi bohemiškos prigimties paaugliai, augę be motinų turi susikūrę savitą gyvenimo filosofiją, kurios nepaleisdami laikosi. Tai labiau primena tam tikrą iliuziją, kuri įprasminama geriant, rūkant ir kitaip save žudant. Juk jie – bohema. Juk jie – vieniši pamesti vaikai, kuriems nerūpi niekas, tik kaip sulaukti rytojaus. Kiekvieno jų savijauta gyvenant palaidą gyvenimą yra labai individuali ir savita, įprasminanti pasiklydusio, mąstančio bei ieškančio savęs žmogaus vaizdą. Kiekvieno iš šių veikėjų vidinis pasaulis kažkuo sugniuždytas, kažkuo paženklintas, niūrus ir painus. Tačiau kiekvienas kūrinio paauglys su šiais jausmais tvarkosi taip, kaip jam atrodo geriausia. Visi jie čia vis vien atsiskleidžia kaip maištingos sielos. Kiekvienas šio kūrinio žodis yra tarsi įvadas į nelaimingo, nukriausto ir niekeno nesuprasto paauglio gyvenimą. Tad šis Juozo Grušo kūrinys turi neįkainojamos vertės šios temos apie paauglius ir jų išgyvenimus atžvilgi.

„Herkus Mantas“

 Juozas Grušas 1957 m. išleido pirmąjį savo kūrinį – istorinį veikalą pavadinimu „Herkus Mantas“. Tad šis kūrinys yra priskiriamas istorinės tragedijos žanrui. Kodėl tai istorinė tragedija galima pagrįsti labai lengvai. Ši drama ypatinga tuo, kad vaizduoja žymiąją prūsų kovą už savo brangią tėvynės laisvę. Kūrinyje daugiausiai dominuoja pateikiamas konfliktas. Šis konfliktas ryškiausias, nes jis užsimezga tarp pačių prūsų ir žiauriųjų kryžiuočių. Konflikto metu daug pabrėžiama krikščionybę ir pagonybę liečiančių klausimų, kuriuos gvildenti pasirenka ir daugiausiai prie prūsų sukilimo prisideda žymusis Herkus Mantas. Kūrinyje taip pat svarbi Herkaus Manto tragiška asmenybės drama, kurioje gausu dvilypiškumo, vidinių konfliktų ir visokių kitokių nesusipratimų. Svarbiausias ir labiausiai pabrėžiamas Herkaus Manto bruožas yra humanizmas. Būtent į tai labai atsižvelgiama kūrinio metu, nes šis būdas yra tarsi skiriamasis Herkaus Manto ženklas, kuris vienu metu netgi sukelia jo pavaldinių nepasitikėjimą juo, nes pavaldiniai kažkodėl pagalvoja, kad Herkus Mantas gina kryžiuočius. Mantui sunku suderinti humanizmo ir tikslo siekimo aspektus savo gyvenime. Tačiau nepaisant visko, svarbiausia, jog Herkus Mantas yra atsidavęs savo šaliai žmogus ir dėl jos jis yra pasiryžęs padaryti viską. Jis atiduoda savo gyvenimą Prūsijai ir jos laisvės siekiui. Tad štai čia išryškėja jo asmeninė drama, kada jis dėl Prūsijos gerovės privalo atsisakyti netgi asmeninio gyvenimo malonumų. Kiekviename pokalbyje, dialoge, monologe ir kitur ryškiausi Herkaus Manto pasisakymai apie meilę tautai įprasmina jo kovos sunkumą ir troškimus. Kiekvienas pokalbis persmelktas optimizmo. Tad pats kūrinys yra tarsi ryškus įrodymas, kokia kartais stipri ir galinga gali būti žmogaus meilė savo kraštui, kad dėl jo paaukotų viską ir dažniausiai net ir nesisekant, apie savo kraštą atsilieptų tik teigiamai su optizimo gaidele žodžiuose. Negana to, Herkus Mantas kovoja ne tik už bendrą tėvynės vaizdą, bet ir už kiekvieno žmogaus gerovę atskirai. Jam svarbus kiekvienas žmogus. Jis gina jų teisę į laimę ir laisvę nenusileisdamas niekam ir drąsiai žengdamas į priekį. Tad Herkus Mantas iki galo veda savo tautą, tačiau pralaimi. Nepaisant visko, šis kūrinys įprasmina mažos tautos didelius siekius ir drąsą, kuri yra pavydėtina kiekvienai tautai.

Konspektai

10 kl. lietuvių kalbos konspektas pasiruošimui literatūroms pamokoms

Ruošiatės dešimtos klasės egzaminams, tačiau niekaip nerandate struktūrizuotos informacijos šaltinio apie visus privalomus autorius? Siūlome jums puikią išeitį – visų dešimtos klasės privalomų autorių konspektą. Šis konspektas jums padės pasiruošti egzaminams kur kas lengviau. Kaip? Atsakymas paprastas! Šis konspektas – tai struktūrizuotai pateiktos informacijos apie visus privalomus dešimtos klasės autorius…


12 kl. lietuvių kalbos konspektas pasiruošimui prieš egzaminą + testai

Lietuvių kalbos konspektas abiturientams + testai žinių pasitikrinimui. Ar ruoštis lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminui dabar atrodo sunkiau nei atrodė iš pradžių? Informacijos perteklius įvairiuose šaltiniuose apie visus privalomus autorius apsunkina mokymosi procesą? Turime jums paruošę idealią išeitį! Pristatome jums struktūrizuotą ir išsamų dvyliktos klasės privalomų autorių konspektų rinkinį,…


Istorijos konspektas pasiruošimui prieš egzaminą + testai

Istorija – tai ko gero pats plačiausias, daugiausiai informacijos aprėpiantis dalykas mokykloje, kuriam pasiruošti trunka išties nemažai laiko. Vieniems tai sekasi daryti lengviau, kitiems – kiek sunkiau. Tačiau bet kokiu atveju, kiekvienam mokantis, yra reikalingi konspektai. Šiuo atveju paruošėme idealų variantą – išsamius ir struktūrizuotai paruoštus istorijos konspektus, kurie padės…


Biologijos konspektas pasiruošimui prieš egzaminą + testai

Biologija – tai itin išsamus ir vertingas dalykas, kurio mokantis galima sužinoti apie gyvąją gamtą bei jos dėsnius. Todėl biologija yra labai sudėtingas mokslas, kuriam pasiruošti reikalinga labai daug informacijos. Tačiau ką daryti, jeigu ruošiantis biologijos brandos egzaminui a kitam biologijos atsiskaitymui informacijos yra per daug, o šaltiniai ilgi bei…


Praktiniai šimtukininkų patarimai. Kaip efektyviai pasiruošti egzaminams?

Baigiamieji egzaminai mokykloje – tai kone pats svarbiausias kiekvieno mokinio gyvenimo įvykis, lydintis mokinį į visiškai kitą, kol kas dar nepažintą ir viliojantį, aukštesnį gyvenimo etapą. Baigiamieji egzaminai yra tarsi vartai, arba leisiantis mokiniui keliauti toliau, arba užveriantys kelią į perspektyvas bei galimybes mokslo įgavimo srityje. Taigi nenuostabu, kodėl kiekvienam egzaminai yra tokie svarbūs bei…

Kalbėjimai su šiuo autoriumi (Visi kalbėjimai patikrinti redaktoriaus)

Andriaus charakterio demoniškumas J. Grušo tragikomedijoje „Meilė, džiazas ir velnias“. – 10 klasės (PUPP)

Aprašymas: Juozo Grušo tragikomedija, pavadinimu „Meilė, džiazas ir velnias“ – tai vienas unikaliausių Grušo kūrinių, kuriame atskleidžiama itin sudėtinga jauno žmogaus charakteristika. Šiuo atveju – tai vienas pagrindinių kūrinio veikėjų – Andrius. Tai demoniškas žmogus, turintis itin žiaurų požiūrį į žmones ir gyvenimą. Tad kaip atsiskleidžia Andriaus demoniškumas Grušo tragikomedijoje,…


Gėrio ir blogio kova literatūroje. – 10 klasės (PUPP)

Aprašymas: G. Kanovičius yra teigęs, kad „vienintelis dalykas, kuris žmogų daro žmogumi, yra jo sugebėjimas atsiminti ir blogį, ir gėrį, ir niekada vieno su kitu nemaišyti, įžiūrėti net ir blogame žmoguje tam tikrų privalumų, o gerame žmoguje – tam tikrų silpnybių“. Krikščionybėje “gėris“ ir “blogis“ yra dvi amžinai kovojančios antgamtiškos…


Tėvų ir vaikų santykiai literatūroje. – 10 klasės (PUPP)

Aprašymas: Lietuvių literatūra aptaria daug svarbių ir reikšmingų žmogaus gyvenimo dalykų, kurie atsispindi žmogaus kasdienybėje. Taigi tai gali būti bet kas. Tačiau šiuo atveju svarbiausia yra tėvų ir vaikų santykiai arba kitaip tariant – šeimos santykiai. Būtent šie santykiai tarp tėvų ir vaikų yra aktualūs kiekvienam, nes būtent šie santykiai…


Apie kokias vertybes J.Grušas kalba tragikomedijoje „Meilė, džiazas ir velnias“? – 10 klasės (PUPP)

Aprašymas: 1967 m. žymus XX a. lietuvių rašytojas, dramaturgas, prozininkas, vertėjas, eseistas bei kultūros veikėjas Juozas Grušas išleido savo populiariausią ir daugiausiai žinomumo sulaukusią tragikomediją, pavadinimu „Meilė, džiazas ir velnias“. Šiame kūrinyje rašytojas gilinosi į paauglių gyvenimo peripetijas bei jas veikiančius veiksnius, kurių vienas – tai buvo jų vertybės. Būtent…


Jaunimo problemos J.Grušo dramoje „Meilė, džiazas ir velnias“. – 10 klasės (PUPP)

Aprašymas: Žymus XX a. lietuvių realizmo rašytojas, dramaturgas bei prozininkas Juozas Grušas 1967 m. išleido garsiausią savo kūrinį, tragikomediją pavadinimu „Meilė, džiazas ir velnias“, kurį perskaičius, būtų galima sakyti, jog tai yra savotiškas amerikiečių rašytojo Džeromo Deivido Selindžerio kūrinio „Rugiuose prie bedugnės“ atitikmuo. Taip galima sakyti būtent dėl to, kad…


Gėrio ir blogio kova literatūroje. – 10 klasės (PUPP)

Aprašymas: Gėris ir blogis – tai jau nuo pačios senų senovės egzistuojančios dvi svarbios ir reikšmingos jėgos, kurios pirmiausia negali viena be kitos. Visų antra – jos negali nugalėti viena kitos, nes gėrio ir blogio kova yra amžina. Jos esminė kova vyksta visada ir rutuliojasi toliau, padėdama pereiti tam tikrus…


Tėvų ir vaikų santykių problemos literatūroje. – 10 klasės (PUPP)

Aprašymas: Tėvai ir vaikai – tai šeima. Na, o šeima – tai yra tam tikra bendruomenė, kurią pirmiausia tradiciniu suvokimu sudaro kraujo giminystės ryšį turintys žmonės. Tačiau net jeigu ir šeimoje egzistuoja kraujo giminystės ryšys, tai dar nereiškia, kad emociškai ši bendruomenė yra tvirta ir stipri, kad galėtų egzistuoti, kaip…


Meilės samprata šių laikų literatūroje. – 10 klasės (PUPP)

Aprašymas: Meilės jausmas yra toks senas kaip laikas. Tad jau nuo pat seniausių laikų žmonės jaučia šį jausmą, patiria tos meilės padarinius ir taip išgyvena meilę. Taip vyksta iki pat šių dienų. Tačiau be jokios abejonės, kiekvieno iš žmonių meilė yra individuali, suprantama tik pačiam žmogui. Ji susijusi su žmogaus…


Kodėl mums reikalingos knygos? – 10 klasės (PUPP)

Kodėl svarbu skaityti knygas ? Aprašymas: Pagal garsų XIX a. Škotijos rašytoją Samiuelį Smailsą, gera knyga – tai viena didžiausių gyvenimo brangenybių. Tai yra vienas reikšmingiausių žmogaus gyvenimo dalykų, turinčių itin didelę išliekamąją vertę. Todėl knygos – tai yra neatsiejama beveik kiekvieno žmogaus gyvenimo dalis, kuri naudojama kaip tam tikra…


Kas lemia žmogaus moralę? – 10 klasės (PUPP)

Aprašymas: Žmogaus moralė – tai yra gana plati, tačiau tikrai nesudėtinga sąvoka, kuri yra skirta žmogaus būdui, charakteriui, tinkamam elgesiui arba tam tikrai dorovei įvardinti. Tad ją, iš esmės, galima laikyti tam tikra žmogaus esybės ar net asmenybės išraiška. Taigi moralę dažniausiai turi kiekvienas žmogus, tačiau ji, vis tik, nėra…

Kodėl verta pirkti iš Potemes.lt?
  • Mokomųjų kalbėjimų rašyme turime 10-ių metų patirtį.
  • Visiems kalbėjimams yra paruošti išplėstiniai planai, skaidrės, galimi egzaminavimo klausimai bei informaciniai šaltiniai.
  • Visi kalbėjimai yra pakartotinai patikrinami profesionalaus redaktoriaus!
Ką turi pasakyti mūsų klientai?