Jūsų patogumui paruošėm supaprastintą paiešką. Įrašykite raktinį žodį ir raskite sau tinkantį kalbėjimą, pastraipą, rašytoją. Sąrašas atsiras suvedus nors vieną raktažodį:

Kalbėjimo potemės 2020

Konsultuojame ir rašome pavyzdinius, mokomuosius kalbėjimus jau 10-us metus, todėl galite pasikliauti mumis! 🙂  Jei kalbėjimas Jūsų mokyklai jau užimtas, parašykite mums el. paštu Potemes.lt@gmail.com, suderinsime terminą naujo pavyzdinio kalbėjimo parašymui 🙂

Juozas Grušas (biografija, kūrybos bruožai, konspektas, kalbėjimai, pastraipos)

autorio nuotrauka
Biografija

Lietuvos žymus dramaturgas, prozininkas, vertėjas bei eseistas Juozas Grušas gimė 1901 m., Žadžiūnų kaime, tuometiniame Šiaulių valsčiuje, valstiečio šeimoje. Nuo pat vaikystės Juozas Grušas buvo mokomas svarbiausių žemės ūkio ir panašaus pobūdžio darbų. 1912 m. Grušų šeima persikėlė gyventi į Miesmedžio kaimą. Pirmasis Juozo Grušo mokytojas buvo Lietuvos poetas bei knygnešys Jonas Krikščiūnas-Jovaras. Jis Juozą Grušą išmokė rašyti bei sudomino literatūra. Juozas Grušas 1914 m. baigė Sutkūnų kaimo pradžios mokyklą. Maždaug tuo metu mirė Grušo motina, o jo tėvas vedė dar kartą. 1919 m. Juozas Grušas įsidarbino jaunesniuju sąskaitininku odos fabrike. Tuo metu Grušas ieškodamas savo kelio daug savarankiškai mokėsi, tad 1920 m. įstojo mokytis į Šiaulių gimnaziją. 1924 m. jis iškeliavo į Kauną, kur Lietuvos universitete mokėsi teisės. Dar vėliau Juozas Grušas pradėjo mokytis Kauno Vytauto Didžiojo universitete. Čia jis mokėsi lietuvių kalbos ir literatūros. Prie šių mokslų jis mokėsi ir germanistikos bei pedagogikos. Juozas Grušas taip pat buvo aktyvus ateitininkų organizacijos narys, priklausė šios organizacijos „Šatrijos“ kuopai. Nuo 1928 m. jis buvo šios kupos pirmininkas. 1932 m. Juozas Grušas vedė studentę Pulcheriją Račytę. Stengdamasis išvengti nepritekliaus, Grušas daugiausia vertėsi pedagoginiu bei žurnalistiniu darbu. Tais pačiais metais jis kartu su Baliumi Sruoga inicijavo Lietuvos rašytojų sąjungos įsteigimą, kurios pirmininku jis buvo nuo 1937 m. iki 1938 m. 1933 m. Juozas Grušas vėl mokėsi teisės Vytauto Didžiojo universitete. Nuo 1938 m. Grušas dar aktyviau ėmė reikštis spaudoje. Redagavo savaitraštį „Mūsų laikraštis“, bendradarbiavo ir su tokiais leidiniais, kaip „Naujoji Romuva“, „Lietuva“ bei „Židinys“. Nuo 1940 m. Grušas dirbo Valstybinėje leidykloje, Grožinės literatūros skyriuje. Nuo 1941 m. Juozas Grušas šiek tiek atsikvėpė nuo darbo ir iki 1949 m. apsigyveno žmonos gimtinėje Joniškyje, kur daugiausiai dirbo nuo vaikystės atmenamus žemės ūkio darbus. Taip pat mokytojavo Joniškio gimnazijoje, kur dėstė vokiečių kalbą. Sugrįžęs į Kauną Juozas Grušas atsidėjo vien kūrybiniam literatūriniam darbui, kadangi nuo 1948 m. tapo LSSR rašytojų sąjungos nariu. Literatūriniu darbu Juozas Grušas užsiėmė iki pat mirties. Jis mirė 1986 m. pavasarį Kaune, būdamas 84 metų.

Kūryba ir jos bruožai

Juozo Grušo kūryba – tai lietuviškos literatūros klasika. Jos pagrindinis tikslas buvo žadinti lietuvių savimonę, skatinti atgimimą, skleisti trūkstamą atjautą bei toleranciją. Prieš pat karą Juozas Grušas ypač daug ėmė rašyti realistinės prozos kūrinių, taip sukūrdamas vadinamąjį moralinio teismo teatrą. Jo, kaip tuometinio dramaturgo pagrindinis įvardijamas uždavinys buvo išanalizuoti besiformuojančią situaciją bei aprašyti ją be jokių pagražinimų, didaktikos ar kitų aspektų, kurie maišytų atskleisti tiesą. Galima sakyti, kad Grušas pirmasis prozoje realizavo ypač abstrakčiu, neturinčių fabulos konstrukcijų meninius principus, kurie buvo ypatingai paplitę tuometinėje kūryboje.

Kūrinių aprašymai

„Meilė, džiazas ir velnias“

Juozas Grušas, 1967 m. išleido kūrinį, pavadinimu „Meilė, džiazas ir velnias“. Tai tragikomedija, kurioje anot literatūros kritikų, daugiausiai konkuruoja tokie apektai, kaip gėris ir blogis, meilė ir velnias. Šis kūrinys savo koncepcija yra labai stiprus ir sudominantis, tad netgi savo siužeto vingiais, kiek primena Džeromo Deivido Selindžerio legendinį kūrinį, pavadinimu „Rugiuose prie bedugnės“. Kad Grušo kūrinys panašus į Selindžerio, būtų galima teigti todėl, kad abiejuose kūriniuose yra nagrinėjamos gana panašios problemos bei abiejų kūrinių veikėjai yra ne kas kitas, o paaugliai.

Juozo Grušo „Meilė, džiazas ir velnias“ – tai daugialypis ir savaip šokiruojantis pasakojimas apie skirtingas kartas. Iš esmės daugiausiai kūrinyje pabrėžiami konfliktai ir nesusipratimai tarp senosios ir naujosios kartos atstovų. Kūrinyje drąsiai parodoma, kaip reiškiasi naujoji karta ir bando savo požiūriu bei idėjomis įsitvirtinti šiame pasaulyje, bandant išginti senąją kartą. Būtent tokia kūrinio esmė priveda prie egzistencinių žmogaus būties klausimų, kurie dar labiau įprasmina jaunosios kartos troškimą nugalėti ir būti geriausiais.

Dar daugiau kūrinio detalių yra plėtojama per ryškius pagrindinių veikėjų paveikslus ir jų charakteristikas. Tai Andrius, Julius, Lukas ir Beatričė. Keturi bohemiškos prigimties paaugliai, augę be motinų turi susikūrę savitą gyvenimo filosofiją, kurios nepaleisdami laikosi. Tai labiau primena tam tikrą iliuziją, kuri įprasminama geriant, rūkant ir kitaip save žudant. Juk jie – bohema. Juk jie – vieniši pamesti vaikai, kuriems nerūpi niekas, tik kaip sulaukti rytojaus. Kiekvieno jų savijauta gyvenant palaidą gyvenimą yra labai individuali ir savita, įprasminanti pasiklydusio, mąstančio bei ieškančio savęs žmogaus vaizdą. Kiekvieno iš šių veikėjų vidinis pasaulis kažkuo sugniuždytas, kažkuo paženklintas, niūrus ir painus. Tačiau kiekvienas kūrinio paauglys su šiais jausmais tvarkosi taip, kaip jam atrodo geriausia. Visi jie čia vis vien atsiskleidžia kaip maištingos sielos. Kiekvienas šio kūrinio žodis yra tarsi įvadas į nelaimingo, nukriausto ir niekeno nesuprasto paauglio gyvenimą. Tad šis Juozo Grušo kūrinys turi neįkainojamos vertės šios temos apie paauglius ir jų išgyvenimus atžvilgi.

„Herkus Mantas“

 Juozas Grušas 1957 m. išleido pirmąjį savo kūrinį – istorinį veikalą pavadinimu „Herkus Mantas“. Tad šis kūrinys yra priskiriamas istorinės tragedijos žanrui. Kodėl tai istorinė tragedija galima pagrįsti labai lengvai. Ši drama ypatinga tuo, kad vaizduoja žymiąją prūsų kovą už savo brangią tėvynės laisvę. Kūrinyje daugiausiai dominuoja pateikiamas konfliktas. Šis konfliktas ryškiausias, nes jis užsimezga tarp pačių prūsų ir žiauriųjų kryžiuočių. Konflikto metu daug pabrėžiama krikščionybę ir pagonybę liečiančių klausimų, kuriuos gvildenti pasirenka ir daugiausiai prie prūsų sukilimo prisideda žymusis Herkus Mantas. Kūrinyje taip pat svarbi Herkaus Manto tragiška asmenybės drama, kurioje gausu dvilypiškumo, vidinių konfliktų ir visokių kitokių nesusipratimų. Svarbiausias ir labiausiai pabrėžiamas Herkaus Manto bruožas yra humanizmas. Būtent į tai labai atsižvelgiama kūrinio metu, nes šis būdas yra tarsi skiriamasis Herkaus Manto ženklas, kuris vienu metu netgi sukelia jo pavaldinių nepasitikėjimą juo, nes pavaldiniai kažkodėl pagalvoja, kad Herkus Mantas gina kryžiuočius. Mantui sunku suderinti humanizmo ir tikslo siekimo aspektus savo gyvenime. Tačiau nepaisant visko, svarbiausia, jog Herkus Mantas yra atsidavęs savo šaliai žmogus ir dėl jos jis yra pasiryžęs padaryti viską. Jis atiduoda savo gyvenimą Prūsijai ir jos laisvės siekiui. Tad štai čia išryškėja jo asmeninė drama, kada jis dėl Prūsijos gerovės privalo atsisakyti netgi asmeninio gyvenimo malonumų. Kiekviename pokalbyje, dialoge, monologe ir kitur ryškiausi Herkaus Manto pasisakymai apie meilę tautai įprasmina jo kovos sunkumą ir troškimus. Kiekvienas pokalbis persmelktas optimizmo. Tad pats kūrinys yra tarsi ryškus įrodymas, kokia kartais stipri ir galinga gali būti žmogaus meilė savo kraštui, kad dėl jo paaukotų viską ir dažniausiai net ir nesisekant, apie savo kraštą atsilieptų tik teigiamai su optizimo gaidele žodžiuose. Negana to, Herkus Mantas kovoja ne tik už bendrą tėvynės vaizdą, bet ir už kiekvieno žmogaus gerovę atskirai. Jam svarbus kiekvienas žmogus. Jis gina jų teisę į laimę ir laisvę nenusileisdamas niekam ir drąsiai žengdamas į priekį. Tad Herkus Mantas iki galo veda savo tautą, tačiau pralaimi. Nepaisant visko, šis kūrinys įprasmina mažos tautos didelius siekius ir drąsą, kuri yra pavydėtina kiekvienai tautai.

Konspektai

10 kl. lietuvių kalbos konspektas pasiruošimui literatūroms pamokoms

Ruošiatės dešimtos klasės egzaminams, tačiau niekaip nerandate struktūrizuotos informacijos šaltinio apie visus privalomus autorius? Siūlome jums puikią išeitį – visų dešimtos klasės privalomų autorių konspektą. Šis konspektas jums padės pasiruošti egzaminams kur kas lengviau. Kaip? Atsakymas paprastas! Šis konspektas – tai struktūrizuotai pateiktos informacijos apie visus privalomus dešimtos klasės autorius…


12 kl. lietuvių kalbos konspektas pasiruošimui prieš egzaminą + testai

Lietuvių kalbos konspektas abiturientams + testai žinių pasitikrinimui. Ar ruoštis lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminui dabar atrodo sunkiau nei atrodė iš pradžių? Informacijos perteklius įvairiuose šaltiniuose apie visus privalomus autorius apsunkina mokymosi procesą? Turime jums paruošę idealią išeitį! Pristatome jums struktūrizuotą ir išsamų dvyliktos klasės privalomų autorių konspektų rinkinį,…


Istorijos konspektas pasiruošimui prieš egzaminą + testai

Istorija – tai ko gero pats plačiausias, daugiausiai informacijos aprėpiantis dalykas mokykloje, kuriam pasiruošti trunka išties nemažai laiko. Vieniems tai sekasi daryti lengviau, kitiems – kiek sunkiau. Tačiau bet kokiu atveju, kiekvienam mokantis, yra reikalingi konspektai. Šiuo atveju paruošėme idealų variantą – išsamius ir struktūrizuotai paruoštus istorijos konspektus, kurie padės…


Biologijos konspektas pasiruošimui prieš egzaminą + testai

Biologija – tai itin išsamus ir vertingas dalykas, kurio mokantis galima sužinoti apie gyvąją gamtą bei jos dėsnius. Todėl biologija yra labai sudėtingas mokslas, kuriam pasiruošti reikalinga labai daug informacijos. Tačiau ką daryti, jeigu ruošiantis biologijos brandos egzaminui a kitam biologijos atsiskaitymui informacijos yra per daug, o šaltiniai ilgi bei…


Praktiniai šimtukininkų patarimai. Kaip efektyviai pasiruošti egzaminams?

Baigiamieji egzaminai mokykloje – tai kone pats svarbiausias kiekvieno mokinio gyvenimo įvykis, lydintis mokinį į visiškai kitą, kol kas dar nepažintą ir viliojantį, aukštesnį gyvenimo etapą. Baigiamieji egzaminai yra tarsi vartai, arba leisiantis mokiniui keliauti toliau, arba užveriantys kelią į perspektyvas bei galimybes mokslo įgavimo srityje. Taigi nenuostabu, kodėl kiekvienam egzaminai yra tokie svarbūs bei…

Kalbėjimai su šiuo autoriumi (Visi kalbėjimai patikrinti redaktoriaus)

Jaunuolių dramatiškas likimas, individų pralaimėjimas prieš sociumo normas ir pseudovertybes J.Grušo „Meilė, džiazas ir velnias“. – 10 klasės (PUPP)

Aprašymas: XXa. – tai sudėtingas istorinis laikotarpis, iškėlęs iššūkį tradicinėms vertybėms ir moralei. XXa. metu įvyko du pasauliniai karai, kurių metu buvo brutaliai nužudyta milijonai žmonių, o dar daugiau žmonių patyrė traumas, kurios išliko visą gyvenimą. Kai išnyksta iki tol egzistavusios elgesio normos, vertybės ir žmogiškumas, tada pasaulis pasikeičia kardinaliai.…


Jaunuolių dramatiškas likimas, individų pralaimėjimas prieš sociumo normas ir pseudovertybes J.Grušo „Meilė, džiazas ir velnias“. – 10 klasės (PUPP)

Aprašymas: „Laikas byra iš mūsų delnų tarsi smėlis, jo nebesugrąžinsi. Tik tie, kurie nuo pat jaunystės laiką leidžia išmintingai, gyvena turtingą, produktyvų, laimingą gyvenimą“, – yra sakęs kanadiečių rašytojas Robinas Sharma. Jaunas žmogus gyvena troškimų, svajonių ir didelių norų pasaulyje, kuriame susiduria su įvairiais iššūkiais, pagundomis. Jaunuolis, ieškantis savo gyvenimo…


Barboros Radvilaitės paveikslas lietuvių literatūroje. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Aprašymas: Barborą Radvilaitę kiekvienas žino, kaip unikalią istorinę asmenybę. Ji dažniausiai yra pristatoma, kaip XVI a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikė, Goštautų valdų paveldėtoja, antroji Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto žmona, Lenkijos karalienė ir Lietuvos didžioji kunigaikštienė. Dėl tokio plataus gyvenime pareigų spektro, daugelis ją žino, nes ji dažnai minima istoriniuose…


Smurto tema J. Grušo tragikomedijoje „Meilė, džiazas ir velnias“. – 10 klasės (PUPP)

Aprašymas: Jonas grušas žymus Lietuvių tragikas. Jo tragikomedija labai gerai vertinama. ,,Meilė, džiazas ir velnias” parodo ribą tarp gėrio ir blogio. Kūrinyje sovietmetis – visuomenėjė daug problemų, viena iš jų smurtas. Neretai smurtauja jauni žmonės, kurie stokoja rūpesčio, tėvų meilės, šilumos, todėl jų viduje kaupiasi pyktis, kurį jie nori išlieti.…


Kartų konfliktų problema literatūroje. – 10 klasės (PUPP)

Aprašymas: Skirtingas kartas kiekvienas žmogus gali suvokti, kaip skirtingais laikmečiais gimusias žmonių grupes. Šios grupės sugyvena ir niveliuojasi tarpusavyje, nes šias kartas dažniausiu atveju sudaro vaikai, suaugusieji ir vyresnieji. Tai dažniausiai susiduriančios trys kartos, kurios buvo augintos bei buvo formuojamos pagal jų jaunystės laikotarpiu būdingas tendencijas ir suvokimus. Todėl nenuostabu,…


Atkaklumo ir garbingumo galima mokytis iš knygų. – 10 klasės (PUPP)

Aprašymas: Vertybės dažniausiai yra siejamos su šeima, nes tai yra žmogaus pamatas, suteikiantis jam vertybes, moralę ir dorovę. Šiuolaikiniame pasaulyje ypač svarbios tampa atkaklumo ir garbingumo vertybės. Atkaklumas mus moko būti stipriais, siekti savo tikslų, ginti ir puoselėti savo vertybes. O garbingumas mums padeda išlikti oriais. Dažniausiai yra manoma, kad…


Kokia yra žmogaus natūrali prigimtis? – 10 klasės (PUPP)

Aprašymas: Žmogaus prigimtis – tai yra labai dažnai apmąstomas ir analizuojamas gyvenime dalykas, kuriam dažnas žmogus skiria ypač daug dėmesio bei savo laisvo laiko. Taip yra todėl, kad žmogaus prigimties supratimas šiuo atveju žmogui galėtų padėti atsakyti į daug svarbių kylančių savo gyvenimo klausimų. Tačiau jeigu analizuotume žmogaus prigimtį, pamatytume,…


Apie kokias vertybes (antivertybes) Juozas Grušas kalba tragikomedijoje „Meilė, džiazas ir velnias“ remiantis Beatričės paveikslu? – 10 klasės (PUPP)

Aprašymas: Žymus XX a. lietuvių dramaturgas, prozininkas, vertėjas bei kultūros veikėjas Juozas Grušas 1967 m. išleido vieną garsiausių kūrinių, tragikomediją, pavadinimu „Meilė, džiazas ir velnias“. Šis kūrinys yra aktualus net ir šiandien, kadangi aptaria daugelį jaunosios kartos gyvenimo problemų ir išgyvenimų. Tai paauglių literatūros kūrinys, kuriame rašytojas supažindina su išties…


Meilės tema J.Grušo ir I.Šeiniaus kūryboje. – 10 klasės (PUPP)

Aprašymas: Lietuvių literatūroje yra plėtojama begalės svarbių temų, kurių kiekviena daugiau ar mažiau, be jokių abejonių, yra žmogaus kasdienybės savotiškas atspindys. Tad šiuo atveju tokia tema, atspindinti žmogaus kasdienybę galėtų būti meilės tema – viena populiariausių ir įdomiausių temų lietuvių literatūroje. Ją plėtojo ir tebeplėtoja tikrai ne vienas rašytojas. Taigi…


Juliaus paveikslas. J.Gušo „Meilė, džiazas ir velnias“. – 10 klasės (PUPP)

Aprašymas: Juozas Grušas yra teigęs, kad „Dailiosios literatūros uždavinys: pažinti save, pažinti ir suprasti kitą žmogų, patenkinti mūsų sielos grožėjimosi troškimą ir tuo mus žmoginti, kelti ir auklėti“. Juozas Grušas buvo vienas geriausiai žinomų sovietmečio dramaturgų, jo darbai nagrinėjo sudėtingą ir daugiaulypį žmogaus vidinį pasaulį, šiuolaikinį pasaulį, vertybes ir moralės…

Kodėl verta pirkti iš Potemes.lt?
  • Mokomųjų kalbėjimų rašyme turime 10-ių metų patirtį.
  • Visiems kalbėjimams yra paruošti išplėstiniai planai, skaidrės, galimi egzaminavimo klausimai bei informaciniai šaltiniai.
  • Visi kalbėjimai yra pakartotinai patikrinami profesionalaus redaktoriaus!
Ką turi pasakyti mūsų klientai?