Jūsų patogumui paruošėm supaprastintą paiešką. Įrašykite raktinį žodį ir raskite sau tinkantį kalbėjimą, pastraipą, rašytoją. Sąrašas atsiras suvedus nors vieną raktažodį:

Kalbėjimo potemės 2018
Rašome pavyzdinius kalbėjimus jau 8-us metus, todėl galite pasikliauti mumis! :) Pasirinkite Jūs dominančią potemę ir atsisiųskite lietuvių kalbos kalbėjimą per 5 minutes! Jei kalbėjimas Jūsų mokyklai jau užimtas, parašykite mums el. paštu Potemes.lt@gmail.com, suderinsime terminą naujo kalbėjimo parašymui :)

Juozas Grušas (biografija, kūrybos bruožai, konspektas, kalbėjimai, pastraipos)

autorio nuotrauka
Biografija

Lietuvos žymus dramaturgas, prozininkas, vertėjas bei eseistas Juozas Grušas gimė 1901 m., Žadžiūnų kaime, tuometiniame Šiaulių valsčiuje, valstiečio šeimoje. Nuo pat vaikystės Juozas Grušas buvo mokomas svarbiausių žemės ūkio ir panašaus pobūdžio darbų. 1912 m. Grušų šeima persikėlė gyventi į Miesmedžio kaimą. Pirmasis Juozo Grušo mokytojas buvo Lietuvos poetas bei knygnešys Jonas Krikščiūnas-Jovaras. Jis Juozą Grušą išmokė rašyti bei sudomino literatūra. Juozas Grušas 1914 m. baigė Sutkūnų kaimo pradžios mokyklą. Maždaug tuo metu mirė Grušo motina, o jo tėvas vedė dar kartą. 1919 m. Juozas Grušas įsidarbino jaunesniuju sąskaitininku odos fabrike. Tuo metu Grušas ieškodamas savo kelio daug savarankiškai mokėsi, tad 1920 m. įstojo mokytis į Šiaulių gimnaziją. 1924 m. jis iškeliavo į Kauną, kur Lietuvos universitete mokėsi teisės. Dar vėliau Juozas Grušas pradėjo mokytis Kauno Vytauto Didžiojo universitete. Čia jis mokėsi lietuvių kalbos ir literatūros. Prie šių mokslų jis mokėsi ir germanistikos bei pedagogikos. Juozas Grušas taip pat buvo aktyvus ateitininkų organizacijos narys, priklausė šios organizacijos „Šatrijos“ kuopai. Nuo 1928 m. jis buvo šios kupos pirmininkas. 1932 m. Juozas Grušas vedė studentę Pulcheriją Račytę. Stengdamasis išvengti nepritekliaus, Grušas daugiausia vertėsi pedagoginiu bei žurnalistiniu darbu. Tais pačiais metais jis kartu su Baliumi Sruoga inicijavo Lietuvos rašytojų sąjungos įsteigimą, kurios pirmininku jis buvo nuo 1937 m. iki 1938 m. 1933 m. Juozas Grušas vėl mokėsi teisės Vytauto Didžiojo universitete. Nuo 1938 m. Grušas dar aktyviau ėmė reikštis spaudoje. Redagavo savaitraštį „Mūsų laikraštis“, bendradarbiavo ir su tokiais leidiniais, kaip „Naujoji Romuva“, „Lietuva“ bei „Židinys“. Nuo 1940 m. Grušas dirbo Valstybinėje leidykloje, Grožinės literatūros skyriuje. Nuo 1941 m. Juozas Grušas šiek tiek atsikvėpė nuo darbo ir iki 1949 m. apsigyveno žmonos gimtinėje Joniškyje, kur daugiausiai dirbo nuo vaikystės atmenamus žemės ūkio darbus. Taip pat mokytojavo Joniškio gimnazijoje, kur dėstė vokiečių kalbą. Sugrįžęs į Kauną Juozas Grušas atsidėjo vien kūrybiniam literatūriniam darbui, kadangi nuo 1948 m. tapo LSSR rašytojų sąjungos nariu. Literatūriniu darbu Juozas Grušas užsiėmė iki pat mirties. Jis mirė 1986 m. pavasarį Kaune, būdamas 84 metų.

Kūryba ir jos bruožai

Juozo Grušo kūryba – tai lietuviškos literatūros klasika. Jos pagrindinis tikslas buvo žadinti lietuvių savimonę, skatinti atgimimą, skleisti trūkstamą atjautą bei toleranciją. Prieš pat karą Juozas Grušas ypač daug ėmė rašyti realistinės prozos kūrinių, taip sukūrdamas vadinamąjį moralinio teismo teatrą. Jo, kaip tuometinio dramaturgo pagrindinis įvardijamas uždavinys buvo išanalizuoti besiformuojančią situaciją bei aprašyti ją be jokių pagražinimų, didaktikos ar kitų aspektų, kurie maišytų atskleisti tiesą. Galima sakyti, kad Grušas pirmasis prozoje realizavo ypač abstrakčiu, neturinčių fabulos konstrukcijų meninius principus, kurie buvo ypatingai paplitę tuometinėje kūryboje.

Kalbėjimai (Visi kalbėjimai patikrinti redaktoriaus)

Juozo Grušo pjesėje „Meilė, džiazas ir Velnias“ atskleidžiama jaunimo moralinės tuštumos tragedija. Remdamiesi kūriniu ir savo asmenine patirtimi įrodykite arba paneikite šį teiginį. – 10 klasės (PUPP)

Jaunas žmogus yra labai jautrus – tai yra žmogus, kuris ieško savęs. Dažnai šis savęs ieškojimo kelias yra labai sudėtingas – jaunas žmogus turi patirti įvairius išgyvenimus, kad galėtų galiausiai suvokti, kas jis yra. Vis dėlto jaunas žmogus patenka į blogą bendraamžių grupę ar pradeda maištauti prieš esamą tvarką. Tuomet…


Žmogus istorijos kryžkelėje. Kalbėjimas apie žmogaus išbandymus istorijos kryžkelėje. – 10 klasės (PUPP)

Istorija dažnai keičiasi – pasaulyje įvyksta įvairūs karai ar drastiški kultūriniai ar socialiniai pokyčiai. Dėl to žmogus atsiduria sudėtingoje situacijoje – žmogus privalo veikti ir gyventi tokioje aplinkoje, todėl jis patiria daug įvairių išgyvenimų. Žmogus,atsidūręs sudėtingoje istorijos tėkmėje, gali netgi žūti. Tačiau gali žūti net ir ne pats žmogus, bet…


Viduramžių Lietuva: senojo ir krikščioniškojo pasaulių susidūrimas. – 2018m. kalbėjimo potemė – 10 klasės (PUPP)

Lietuva buvo viena iš paskutinių pagoniškų valstybių viduramžių Europoje. Dėl savo kultūrines izoliacijos ji atsiliko nuo Europos ir išlaikė senąjį pagoniškąjį tikėjimą. Lietuvai teko kovoti su Europa ir galiausiai priimti krikščionybę ir krikščioniškąją kultūrą. Tai yra svarbus mentaliteto pokytis, kuris yra dažnai vaizduojamas lietuvių literatūroje. Taip pat, norime visus pradžiuginti,…


Tėvų ir vaikų santykiai J. Grušo tragikomedijoje „Meilė, džiazas ir velnias“. – 2018m. kalbėjimo potemė – 10 klasės (PUPP)

Juozas Grušas – XX a. žinomiausias Lietuvos dramaturgas, prozininkas, vertėjas, eseistas, kultūros veikėjas bei vienas didžiausių moralistų lietuvių kūrybos atžvilgiu. Labiausiai Juozo Grušo kūrybą įprasmino 1967 m. išleista tragikomedija „Meilė, džiazas ir velnias“. Šis kūrinys aprašomas keliant esminių šiuolaikinio visuomenės dvasinio gyvenimo problemas, tarp kurių dominuoja ir tėvų bei vaikų…

Kodėl verta pirkti iš Potemes.lt?
  • Kalbėjimų rašyme turime 8-ių metų patirtį.
  • Visiems kalbėjimams yra paruošti išplėstiniai planai, skaidrės, galimi egzaminavimo klausimai bei informaciniai šaltiniai.
  • Visi kalbėjimai yra pakartotinai patikrinami profesionalaus redaktoriaus!
Ką turi pasakyti mūsų klientai?