Jūsų patogumui paruošėm supaprastintą paiešką. Įrašykite raktinį žodį ir raskite sau tinkantį kalbėjimą, pastraipą, rašytoją. Sąrašas atsiras suvedus nors vieną raktažodį:

Kalbėjimo potemės 2018
Rašome pavyzdinius kalbėjimus jau 8-us metus, todėl galite pasikliauti mumis! :) Pasirinkite Jūs dominančią potemę ir atsisiųskite lietuvių kalbos kalbėjimą per 5 minutes! Jei kalbėjimas Jūsų mokyklai jau užimtas, parašykite mums el. paštu Potemes.lt@gmail.com, suderinsime terminą naujo kalbėjimo parašymui :)

Juozas Grušas (biografija, kūrybos bruožai, konspektas, kalbėjimai, pastraipos)

autorio nuotrauka
Biografija

Lietuvos žymus dramaturgas, prozininkas, vertėjas bei eseistas Juozas Grušas gimė 1901 m., Žadžiūnų kaime, tuometiniame Šiaulių valsčiuje, valstiečio šeimoje. Nuo pat vaikystės Juozas Grušas buvo mokomas svarbiausių žemės ūkio ir panašaus pobūdžio darbų. 1912 m. Grušų šeima persikėlė gyventi į Miesmedžio kaimą. Pirmasis Juozo Grušo mokytojas buvo Lietuvos poetas bei knygnešys Jonas Krikščiūnas-Jovaras. Jis Juozą Grušą išmokė rašyti bei sudomino literatūra. Juozas Grušas 1914 m. baigė Sutkūnų kaimo pradžios mokyklą. Maždaug tuo metu mirė Grušo motina, o jo tėvas vedė dar kartą. 1919 m. Juozas Grušas įsidarbino jaunesniuju sąskaitininku odos fabrike. Tuo metu Grušas ieškodamas savo kelio daug savarankiškai mokėsi, tad 1920 m. įstojo mokytis į Šiaulių gimnaziją. 1924 m. jis iškeliavo į Kauną, kur Lietuvos universitete mokėsi teisės. Dar vėliau Juozas Grušas pradėjo mokytis Kauno Vytauto Didžiojo universitete. Čia jis mokėsi lietuvių kalbos ir literatūros. Prie šių mokslų jis mokėsi ir germanistikos bei pedagogikos. Juozas Grušas taip pat buvo aktyvus ateitininkų organizacijos narys, priklausė šios organizacijos „Šatrijos“ kuopai. Nuo 1928 m. jis buvo šios kupos pirmininkas. 1932 m. Juozas Grušas vedė studentę Pulcheriją Račytę. Stengdamasis išvengti nepritekliaus, Grušas daugiausia vertėsi pedagoginiu bei žurnalistiniu darbu. Tais pačiais metais jis kartu su Baliumi Sruoga inicijavo Lietuvos rašytojų sąjungos įsteigimą, kurios pirmininku jis buvo nuo 1937 m. iki 1938 m. 1933 m. Juozas Grušas vėl mokėsi teisės Vytauto Didžiojo universitete. Nuo 1938 m. Grušas dar aktyviau ėmė reikštis spaudoje. Redagavo savaitraštį „Mūsų laikraštis“, bendradarbiavo ir su tokiais leidiniais, kaip „Naujoji Romuva“, „Lietuva“ bei „Židinys“. Nuo 1940 m. Grušas dirbo Valstybinėje leidykloje, Grožinės literatūros skyriuje. Nuo 1941 m. Juozas Grušas šiek tiek atsikvėpė nuo darbo ir iki 1949 m. apsigyveno žmonos gimtinėje Joniškyje, kur daugiausiai dirbo nuo vaikystės atmenamus žemės ūkio darbus. Taip pat mokytojavo Joniškio gimnazijoje, kur dėstė vokiečių kalbą. Sugrįžęs į Kauną Juozas Grušas atsidėjo vien kūrybiniam literatūriniam darbui, kadangi nuo 1948 m. tapo LSSR rašytojų sąjungos nariu. Literatūriniu darbu Juozas Grušas užsiėmė iki pat mirties. Jis mirė 1986 m. pavasarį Kaune, būdamas 84 metų.

Kūryba ir jos bruožai

Juozo Grušo kūryba – tai lietuviškos literatūros klasika. Jos pagrindinis tikslas buvo žadinti lietuvių savimonę, skatinti atgimimą, skleisti trūkstamą atjautą bei toleranciją. Prieš pat karą Juozas Grušas ypač daug ėmė rašyti realistinės prozos kūrinių, taip sukūrdamas vadinamąjį moralinio teismo teatrą. Jo, kaip tuometinio dramaturgo pagrindinis įvardijamas uždavinys buvo išanalizuoti besiformuojančią situaciją bei aprašyti ją be jokių pagražinimų, didaktikos ar kitų aspektų, kurie maišytų atskleisti tiesą. Galima sakyti, kad Grušas pirmasis prozoje realizavo ypač abstrakčiu, neturinčių fabulos konstrukcijų meninius principus, kurie buvo ypatingai paplitę tuometinėje kūryboje.

Kūrinių aprašymai

„Meilė, džiazas ir velnias“

Juozas Grušas, 1967 m. išleido kūrinį, pavadinimu „Meilė, džiazas ir velnias“. Tai tragikomedija, kurioje anot literatūros kritikų, daugiausiai konkuruoja tokie apektai, kaip gėris ir blogis, meilė ir velnias. Šis kūrinys savo koncepcija yra labai stiprus ir sudominantis, tad netgi savo siužeto vingiais, kiek primena Džeromo Deivido Selindžerio legendinį kūrinį, pavadinimu „Rugiuose prie bedugnės“. Kad Grušo kūrinys panašus į Selindžerio, būtų galima teigti todėl, kad abiejuose kūriniuose yra nagrinėjamos gana panašios problemos bei abiejų kūrinių veikėjai yra ne kas kitas, o paaugliai.

Juozo Grušo „Meilė, džiazas ir velnias“ – tai daugialypis ir savaip šokiruojantis pasakojimas apie skirtingas kartas. Iš esmės daugiausiai kūrinyje pabrėžiami konfliktai ir nesusipratimai tarp senosios ir naujosios kartos atstovų. Kūrinyje drąsiai parodoma, kaip reiškiasi naujoji karta ir bando savo požiūriu bei idėjomis įsitvirtinti šiame pasaulyje, bandant išginti senąją kartą. Būtent tokia kūrinio esmė priveda prie egzistencinių žmogaus būties klausimų, kurie dar labiau įprasmina jaunosios kartos troškimą nugalėti ir būti geriausiais.

Dar daugiau kūrinio detalių yra plėtojama per ryškius pagrindinių veikėjų paveikslus ir jų charakteristikas. Tai Andrius, Julius, Lukas ir Beatričė. Keturi bohemiškos prigimties paaugliai, augę be motinų turi susikūrę savitą gyvenimo filosofiją, kurios nepaleisdami laikosi. Tai labiau primena tam tikrą iliuziją, kuri įprasminama geriant, rūkant ir kitaip save žudant. Juk jie – bohema. Juk jie – vieniši pamesti vaikai, kuriems nerūpi niekas, tik kaip sulaukti rytojaus. Kiekvieno jų savijauta gyvenant palaidą gyvenimą yra labai individuali ir savita, įprasminanti pasiklydusio, mąstančio bei ieškančio savęs žmogaus vaizdą. Kiekvieno iš šių veikėjų vidinis pasaulis kažkuo sugniuždytas, kažkuo paženklintas, niūrus ir painus. Tačiau kiekvienas kūrinio paauglys su šiais jausmais tvarkosi taip, kaip jam atrodo geriausia. Visi jie čia vis vien atsiskleidžia kaip maištingos sielos. Kiekvienas šio kūrinio žodis yra tarsi įvadas į nelaimingo, nukriausto ir niekeno nesuprasto paauglio gyvenimą. Tad šis Juozo Grušo kūrinys turi neįkainojamos vertės šios temos apie paauglius ir jų išgyvenimus atžvilgi.

„Herkus Mantas“

 Juozas Grušas 1957 m. išleido pirmąjį savo kūrinį – istorinį veikalą pavadinimu „Herkus Mantas“. Tad šis kūrinys yra priskiriamas istorinės tragedijos žanrui. Kodėl tai istorinė tragedija galima pagrįsti labai lengvai. Ši drama ypatinga tuo, kad vaizduoja žymiąją prūsų kovą už savo brangią tėvynės laisvę. Kūrinyje daugiausiai dominuoja pateikiamas konfliktas. Šis konfliktas ryškiausias, nes jis užsimezga tarp pačių prūsų ir žiauriųjų kryžiuočių. Konflikto metu daug pabrėžiama krikščionybę ir pagonybę liečiančių klausimų, kuriuos gvildenti pasirenka ir daugiausiai prie prūsų sukilimo prisideda žymusis Herkus Mantas. Kūrinyje taip pat svarbi Herkaus Manto tragiška asmenybės drama, kurioje gausu dvilypiškumo, vidinių konfliktų ir visokių kitokių nesusipratimų. Svarbiausias ir labiausiai pabrėžiamas Herkaus Manto bruožas yra humanizmas. Būtent į tai labai atsižvelgiama kūrinio metu, nes šis būdas yra tarsi skiriamasis Herkaus Manto ženklas, kuris vienu metu netgi sukelia jo pavaldinių nepasitikėjimą juo, nes pavaldiniai kažkodėl pagalvoja, kad Herkus Mantas gina kryžiuočius. Mantui sunku suderinti humanizmo ir tikslo siekimo aspektus savo gyvenime. Tačiau nepaisant visko, svarbiausia, jog Herkus Mantas yra atsidavęs savo šaliai žmogus ir dėl jos jis yra pasiryžęs padaryti viską. Jis atiduoda savo gyvenimą Prūsijai ir jos laisvės siekiui. Tad štai čia išryškėja jo asmeninė drama, kada jis dėl Prūsijos gerovės privalo atsisakyti netgi asmeninio gyvenimo malonumų. Kiekviename pokalbyje, dialoge, monologe ir kitur ryškiausi Herkaus Manto pasisakymai apie meilę tautai įprasmina jo kovos sunkumą ir troškimus. Kiekvienas pokalbis persmelktas optimizmo. Tad pats kūrinys yra tarsi ryškus įrodymas, kokia kartais stipri ir galinga gali būti žmogaus meilė savo kraštui, kad dėl jo paaukotų viską ir dažniausiai net ir nesisekant, apie savo kraštą atsilieptų tik teigiamai su optizimo gaidele žodžiuose. Negana to, Herkus Mantas kovoja ne tik už bendrą tėvynės vaizdą, bet ir už kiekvieno žmogaus gerovę atskirai. Jam svarbus kiekvienas žmogus. Jis gina jų teisę į laimę ir laisvę nenusileisdamas niekam ir drąsiai žengdamas į priekį. Tad Herkus Mantas iki galo veda savo tautą, tačiau pralaimi. Nepaisant visko, šis kūrinys įprasmina mažos tautos didelius siekius ir drąsą, kuri yra pavydėtina kiekvienai tautai.

Kalbėjimai (Visi kalbėjimai patikrinti redaktoriaus)

Valstybės kūrimo keliai: kalaviju ar pasitikėjimu?

Pasitikėjimas – be galo svarbus aspektas. Tačiau savotiškai, atitinkamas brutalumas taip pat skatina vienus ar kitus aspektus. Šiuo atveju kalbama apie valstybės kūrimą. Todėl kalboje, remiantis kūriniais ir akivaizdžiais siužetais, detaliai aptariama, kaip verčiau reikėtų kurti valstybę – kalaviju ar pasitikėjimu Taip pat, norime visus pradžiuginti, nes nuo šių metų,…


Tradicinės vertybės ir elgesio normos XX a. J. Grušas “Meilė, džiazas ir velnias”.

XXa. buvo permainingas ir sudėtingas amžius, o septintajame dešimtmetyje Vakaruose prasidėjo socialinė ir kultūrinė revoliucija. Septinto dešimtmečio jaunoji karta buvo kitokia nei prieš tai buvusios – atsirado pirmosios subkultūros, nauji muzikos stiliai, suklestėjo vartotojiškumo kultūra. Tuo tarpu tradicinės vertybės ir elgesio normos pradėjo smarkiai keistis. Šie pokyčiai palietė ir Lietuvą,…


Juliaus ir Andriaus paveikslų palyginimas J. Grušo kūrinyje „Meilė, džiazas ir velnias“.

Septintajame dešimtmetyje jaunoji karta nenorėjo paklusti senesnių kartų vertybėms ir pradėjo ieškoti naujos tapatybės, naujo gyvenimo būdo. Jaunosios kartos elgesys ir santykiai su savo tėvais ir bendraamžiais pradėjo smarkiai keistis. Jaunoji karta pradėjo elgtis kitaip, ieškoti kitokių gyvenimo modelių, kitaip žiūrėjo į pasaulį nei jų tėvai. Būtent tai atskleidžiama J.Grušo…


Meilės ir šeimos vertybių samprata J. Grušo dramoje „Meilė, džiazas ir velnias“?

Meilė ir šeimos vertybės yra pamatinės žmogaus gyvenimo vertybės. Tai akivaizdu. Tačiau kaip visa tai pergyvena Juozo Grušo dramos veikėjai? Apie tai detalizuotai, atsižvelgiant į kiekvieną individualų atvejį, kalbama šioje kalboje. Taip pat, norime visus pradžiuginti, nes nuo šių metų, visi mūsų parašyti kalbėjimai bus patikrinami redaktoriaus. Plačiau apie tai…


Tėvų ir vaikų santykiai J. Grušo tragikomedijoje „Meilė, džiazas ir velnias“.

Tėvų ir vaikų santykiai ko gero yra didžiausia visų laikų problema, kuri aktuali buvo tiek anksčiau, tiek yra dabar, tiek bus ir po kažkiek metų. Tad Juozo Grušo kūrinyje aptariami būtent tėvų ir vaikų santykiai, o remiantis šiuo kūriniu, kalboje išskiriama, kokie jie vaizduojami.  Taip pat, norime visus pradžiuginti, nes…


Autoriteto problema J. Grušo dramoje “Meilė, džiazas ir velnias”. Kalbėjimas apie autoriteto problemą.

Be autoritetų žmogus yra niekas. Tačiau kai autoritetai yra netinkami, taip pat kyla problema. Problema autoritetų atžvilgiu yra esminė būtent Juozo Grušo kūrinyje “Meilė, džiazas ir velnias”. Tad šioje kalboje akcentuojamas šis kūrinys ir objektyviai analizuojama autoriteto problema, regima kūrinyje, per svarbiausius veikėjų paveikslus ir jų išgyvenimus. Taip pat, norime…


J. Grušas „Herkus Mantas“. Herkus Mantas – prūsų tautos vedlys. Pagrindinio veikėjo paveikslas. Asmenybės drama.

XX a. dramaturgas, eseistas, prozininkas, vertėjas bei svarbus kultūros veikėjas Juozas Grušas 1957 m. išleido pirmąjį savo istorinį veikalą pavadinimu „Herkus Mantas“. Šis veikalas buvo vienas pirmųjų ir pačių geriausių Juozo Grušo kūrinių, kurie puikiai įsikomponavo lietuvių literatūroje ir padėjo pamatus kultūros bei istorijos plėtojimusi Lietuvoje. Akivaizdu, kad kūrinys yra…


J. Grušas „Herkus Mantas“. Herkus Mantas. Pagrindinio veikėjo paveikslas.

Istoriniai veikalai lietuvių literatūroje yra patys unikaliausi ir aktualiausi plačiai visuomenei. Istorija dažnai kūriniuose atgimsta per rašytojų pasirinktas asmenybes ir būtent su jų gyvenimu susijusius istorinius įvykius. Tad šiuo atveju svarbus XX a. lietuvių dramaturgo, prozininko, vertėjo, eseisto ir kultūros veikėjo Juozo Grušo pirmasis istorinis veikalas pavadinimu „Herkus Mantas“ apie…


Jaunimo gyvenimo principai J. Grušo dramoje „Meilė, džiazas ir velnias“

1967 m. Juozas Grušas išleido dramą pavadinimu „Meilė, džiazas ir velnias“. Tai tam tikrais atvejais gali būti vadinama tarsi lietuviškoji „Rugiuose prie bedugnės“ atmaina. Taip yra todėl, kad šiame kūrinyje daugiausia orientuojamasi į jauną žmogų ir svarbiausius jo išgyvenimus. Šiuo atveju svarbiausi yra jauno žmogaus gyvenimo principai. Tad šioje kalboje…


J. Grušas „Meilė, džiazas ir velnias”. Luko paveikslas.

1967 m. Lietuvos dramaturgas, prozininkas, vertėjas, eseistas bei kultūros veikėjas Juozas Grušas parašė kūrinį pavadinimu „Meilė, džiazas ir velnias“. Šis kūrinys tiesiogiai vainikavo Grušą kaip ypatingą dramaturgą, kuris kūrinyje iškėlė svarbiausias problemas ir aktualiausius klausimus, kuriais jis tiesiog rėkte išrėkia skaudžią tiesą, fiksuojamą jaunimo mąstysena ir šneka. Kūrinyje iškyla keturi…


Veikėjų paveikslai J. Grušo tragikomedijoje „Meilė, džiazas ir velnias“.

Juozo Grušo tragikomedija “Meilė, džiazas ir velnias” parašyta 1967 m. yra vienas žinomiausių jo kūrinių, kuriame atsiskleidžia svarbiausios problemos ir ryškiausi veikėjų paveikslai, kurie iš esmės yra panašūs, tačiau tuo pačiu ir labai skirtingi. Tad šioje kalboje remiantis kūriniu, aptariami Andriaus, Juliaus, Luko ir Beatričės paveikslai. Taip pat, norime visus…


Motinos meilės svarba J. Grušo dramoje „Meilė, džiazas ir velnias“.

Autorė Marion C. Garretty yra pasakiusi, jog motinos meilė yra kuras, kuris suteikia žmogui galimybę padaryti tai kas neįmanoma. Su tuo neįmanoma sutikti. Motinos meilė žmogui yra pats svarbiausias aspektas gyvenime. Apie motinos meilės svarbą daug rašoma ir literatūroje. Vienas tokių literatūrinių pavyzdžių, XX a. rašytojo Juozo Grušo 1967 m. išleista knyga…


Kalbėjimas apie J. Grušo „Meilė, džiazas ir velnias“. Luko ir Beatričės paveikslas.

Lietuvos dramaturgas, prozininkas, vertėjas, eseistas bei kultūros veikėjas Juozas Grušas 1967 m. išleido kūrinį, pavadinimu „Meilė, džiazas ir velnias“. Kūrinyje susipina keturių veikėjų – Andriaus, Juliaus, Luko ir Beatrčiės paveikslai, tačiau šioje kalboje svarbiausi tik du – Lukas ir Beatričė. Kalboje aiškinamasi ne tik kokie yra šių veikėjų paveikslai, kuo…


J. Grušo dramos „Meilė, džiazas ir velnias“ vertybės.

Juozas Grušas – iškilus lietuvių eseistas, dramaturgas, rašytojas, davęs savam kraštui kelias dramas, kurios vertinamos iki šių dienų. Viena jų – “Meilė, džiazas ir velnias” – gali būti vadinama lietuvišku “Rugiuose prie bedugnės” atitikmeniu – tragikomedijoje gilinamasi į tėvų ir vaikų santykius, jaunimo vidų, jo poreikį maištauti, nesutikti su tėvų…


Prometėjiškas maištas literatūroje

Vienas iš įdomiausių Antikos veikėjų – Prometėjas. Tai stiprus ir išdidus personažas, pasiaukojęs dėl žmonių ir už tai drąsiai prisiėmęs jam skirtą bausmę. Prometėjas kovoja su tironija ir brutalumu, todėl šio veikėjo maištas yra unikalus ir jis iki šiol įkvepia Europos literatūrą. Prometėjiško maišto pavyzdžių galime rasti įvairiuose literatūros kūriniuose…


Vaiko patirtys lietuvių literatūroje.

Vaikai – mūsų ateitis. Vaikai – tai ypatingi žmonės. Tačiau neretai vaikai yra vaizduojami literatūros kūriniuose, kur dažnai susiduria su įvairiausiomis situacijomis, kurios sukuria tam tikras patirtis. Tad kokios šios patirtys, kuo jos svarbios ir pan. aptariama šioje kalboje, kurioje remiamasi tokių rašytojų, kaip Šatrijos Ragana, Jurgis Savickis bei Juozas…


Juozo Grušo pjesėje „Meilė, džiazas ir Velnias“ atskleidžiama jaunimo moralinės tuštumos tragedija. Remdamiesi kūriniu ir savo asmenine patirtimi įrodykite arba paneikite šį teiginį. – 10 klasės (PUPP)

Jaunas žmogus yra labai jautrus – tai yra žmogus, kuris ieško savęs. Dažnai šis savęs ieškojimo kelias yra labai sudėtingas – jaunas žmogus turi patirti įvairius išgyvenimus, kad galėtų galiausiai suvokti, kas jis yra. Vis dėlto jaunas žmogus patenka į blogą bendraamžių grupę ar pradeda maištauti prieš esamą tvarką. Tuomet…


Žmogus istorijos kryžkelėje. Kalbėjimas apie žmogaus išbandymus istorijos kryžkelėje. – 10 klasės (PUPP)

Istorija dažnai keičiasi – pasaulyje įvyksta įvairūs karai ar drastiški kultūriniai ar socialiniai pokyčiai. Dėl to žmogus atsiduria sudėtingoje situacijoje – žmogus privalo veikti ir gyventi tokioje aplinkoje, todėl jis patiria daug įvairių išgyvenimų. Žmogus,atsidūręs sudėtingoje istorijos tėkmėje, gali netgi žūti. Tačiau gali žūti net ir ne pats žmogus, bet…


Viduramžių Lietuva: senojo ir krikščioniškojo pasaulių susidūrimas. – 2018m. kalbėjimo potemė – 10 klasės (PUPP)

Lietuva buvo viena iš paskutinių pagoniškų valstybių viduramžių Europoje. Dėl savo kultūrines izoliacijos ji atsiliko nuo Europos ir išlaikė senąjį pagoniškąjį tikėjimą. Lietuvai teko kovoti su Europa ir galiausiai priimti krikščionybę ir krikščioniškąją kultūrą. Tai yra svarbus mentaliteto pokytis, kuris yra dažnai vaizduojamas lietuvių literatūroje. Taip pat, norime visus pradžiuginti,…


J. Grušas „Meilė, džiazas ir velnias“. Beatričės paveikslas. – 2018m. kalbėjimo potemė – 10 klasės (PUPP)

Daugelis teigia, kad nerastume labiau paauglių gyvenimą analizuojančio kūrinio nei Džeromo Deivido Selindžerio kūrinys „Rugiuose prie bedugnės“, bet iš esmės tam būtų galima paprieštarauti. 1967 m. Lietuvos žymus dramaturgas, prozininkas, vertėjas, eseistas bei kultūros veikėjas Juozas Grušas parašė tragišką komediją pavadinimu „Meilė, džiazas ir velnias“. Šis kūrinys daugiausiai orientuojasi į…


Gėrio ir blogio kova J . Grušo dramoje „Meilė, džiazas ir velnias“. – 2018m. kalbėjimo potemė – 10 klasės (PUPP)

Gėris ir blogis – dažniausiai sutinkama tam tikrų aspektų priešprieša kūriniuose. Ji lemia žmonių gyvenimus, pasaulėvoką ir kitus svarbius veiksnius. Gėris ir blogis bei jų kova regima ir Grušo dramoje “Meilė, džiazas ir velnias”. Tad šioje kalboje pagrindinis tikslas yra apžvelgti, kaip šis aspektas kūrinyje atsiskleidžia. Taip pat, norime visus…


J. Grušas „Meilė, džiazas ir velnias“. Andriaus paveikslas. – 2018m. kalbėjimo potemė – 10 klasės (PUPP)

Beatričė, Lukas, Julius ir Andrius. Keturi pagrindiniai “Meilė, džiazas ir velnias” veikėjai, kurie savotiškai panašūs, tačiau ir savotiškai skirtingi. Tad šioje kalboje išskiriamas būtent Andriaus paveikslas ir nupasakojama kiekviena jo paveikslo detalė, remiantis konkrečiais argumentais bei pavyzdžiais. Taip pat, norime visus pradžiuginti, nes nuo šių metų, visi mūsų parašyti kalbėjimai…


Tėvų ir vaikų santykiai J. Grušo tragikomedijoje „Meilė, džiazas ir velnias“. – 2018m. kalbėjimo potemė – 10 klasės (PUPP)

Juozas Grušas – XX a. žinomiausias Lietuvos dramaturgas, prozininkas, vertėjas, eseistas, kultūros veikėjas bei vienas didžiausių moralistų lietuvių kūrybos atžvilgiu. Labiausiai Juozo Grušo kūrybą įprasmino 1967 m. išleista tragikomedija „Meilė, džiazas ir velnias“. Šis kūrinys aprašomas keliant esminių šiuolaikinio visuomenės dvasinio gyvenimo problemas, tarp kurių dominuoja ir tėvų bei vaikų…


J. Grušas „Meilė, džiazas ir velnias“. Juliaus paveikslas. – 2018m. kalbėjimo potemė – 10 klasės (PUPP)

J. Grušas nuo XX amžiaus šeštojo dešimtmečio tapo produktyviausiu Lietuvos dramaturgu. Kūrėjas lietuvių dramaturgijoje įteisino tragedijos ir tragikomedijos žanrus. Viena vertingiausių ir geriausių jo dramų yra „Meilė, džiazas ir velnias“. Joje rašytojas svarsto amžinus dalykus, mąsto apie žmogaus gerumą ir apie išsigimimo, nužmogėjimo priežastis. Tą daryti jam padeda kūrinio veikėjai:…


J. Grušas. „Meilė, džiazas ir velnias“. Kūrinio problematika. Kokios problemos sprendžiamos kūrinyje, ar jos išsprendžiamos? – 2018m. kalbėjimo potemė – 10 klasės (PUPP)

Juozo Grušo kūrinys “Meilė, džiazas ir velnias” tikriausiai yra vienas žinomiausių XX a. pabaigos kūrinių, kurie tiesiog savo konceptu šaukte šaukia apie paauglių problematišką gyvenimą ir jų svarbiausias problemas. Tad šioje kalboje remiantis kūrinio veikėjais ir siužetu analizuojama, kokia svarbiausia problematika iškyla kūrinyje. Taip pat, norime visus pradžiuginti, nes nuo…


J. Grušas. „Meilė, džiazas ir velnias“. Moralinis žmogaus pasirinkimas, jo reikšmė. – 2018m. kalbėjimo potemė – 10 klasės (PUPP)

Moralinis žmogaus pasirinkimas grindžia jo gyvenimą. Tik nuo šių pasirinkimų priklauso, kaip žmogus gyvens, kaip jausis, kokios tai įtakos turės jo ateityje, dabartyje. Atsižvelgiant į tai, kalboje šnekama apie moralinius gyvenimo pasirinkimus, kaip atitinkamus pavyzdžius, renkantis atitinkamus Juozo Grušo dramos veikėjus, priėmusius šiuos moralinius pasirinkimus. Taip pat, norime visus pradžiuginti,…

Kodėl verta pirkti iš Potemes.lt?
  • Kalbėjimų rašyme turime 8-ių metų patirtį.
  • Visiems kalbėjimams yra paruošti išplėstiniai planai, skaidrės, galimi egzaminavimo klausimai bei informaciniai šaltiniai.
  • Visi kalbėjimai yra pakartotinai patikrinami profesionalaus redaktoriaus!
Ką turi pasakyti mūsų klientai?