Jūsų patogumui paruošėm supaprastintą paiešką. Įrašykite raktinį žodį ir raskite sau tinkantį kalbėjimą, pastraipą, rašytoją. Sąrašas atsiras suvedus nors vieną raktažodį:

Kalbėjimo potemės 2020

Konsultuojame ir rašome pavyzdinius, mokomuosius kalbėjimus jau 10-us metus, todėl galite pasikliauti mumis! 🙂  Jei kalbėjimas Jūsų mokyklai jau užimtas, parašykite mums el. paštu Potemes.lt@gmail.com, suderinsime terminą naujo pavyzdinio kalbėjimo parašymui 🙂

Juozas Grušas (biografija, kūrybos bruožai, konspektas, kalbėjimai, pastraipos)

autorio nuotrauka
Biografija

Lietuvos žymus dramaturgas, prozininkas, vertėjas bei eseistas Juozas Grušas gimė 1901 m., Žadžiūnų kaime, tuometiniame Šiaulių valsčiuje, valstiečio šeimoje. Nuo pat vaikystės Juozas Grušas buvo mokomas svarbiausių žemės ūkio ir panašaus pobūdžio darbų. 1912 m. Grušų šeima persikėlė gyventi į Miesmedžio kaimą. Pirmasis Juozo Grušo mokytojas buvo Lietuvos poetas bei knygnešys Jonas Krikščiūnas-Jovaras. Jis Juozą Grušą išmokė rašyti bei sudomino literatūra. Juozas Grušas 1914 m. baigė Sutkūnų kaimo pradžios mokyklą. Maždaug tuo metu mirė Grušo motina, o jo tėvas vedė dar kartą. 1919 m. Juozas Grušas įsidarbino jaunesniuju sąskaitininku odos fabrike. Tuo metu Grušas ieškodamas savo kelio daug savarankiškai mokėsi, tad 1920 m. įstojo mokytis į Šiaulių gimnaziją. 1924 m. jis iškeliavo į Kauną, kur Lietuvos universitete mokėsi teisės. Dar vėliau Juozas Grušas pradėjo mokytis Kauno Vytauto Didžiojo universitete. Čia jis mokėsi lietuvių kalbos ir literatūros. Prie šių mokslų jis mokėsi ir germanistikos bei pedagogikos. Juozas Grušas taip pat buvo aktyvus ateitininkų organizacijos narys, priklausė šios organizacijos „Šatrijos“ kuopai. Nuo 1928 m. jis buvo šios kupos pirmininkas. 1932 m. Juozas Grušas vedė studentę Pulcheriją Račytę. Stengdamasis išvengti nepritekliaus, Grušas daugiausia vertėsi pedagoginiu bei žurnalistiniu darbu. Tais pačiais metais jis kartu su Baliumi Sruoga inicijavo Lietuvos rašytojų sąjungos įsteigimą, kurios pirmininku jis buvo nuo 1937 m. iki 1938 m. 1933 m. Juozas Grušas vėl mokėsi teisės Vytauto Didžiojo universitete. Nuo 1938 m. Grušas dar aktyviau ėmė reikštis spaudoje. Redagavo savaitraštį „Mūsų laikraštis“, bendradarbiavo ir su tokiais leidiniais, kaip „Naujoji Romuva“, „Lietuva“ bei „Židinys“. Nuo 1940 m. Grušas dirbo Valstybinėje leidykloje, Grožinės literatūros skyriuje. Nuo 1941 m. Juozas Grušas šiek tiek atsikvėpė nuo darbo ir iki 1949 m. apsigyveno žmonos gimtinėje Joniškyje, kur daugiausiai dirbo nuo vaikystės atmenamus žemės ūkio darbus. Taip pat mokytojavo Joniškio gimnazijoje, kur dėstė vokiečių kalbą. Sugrįžęs į Kauną Juozas Grušas atsidėjo vien kūrybiniam literatūriniam darbui, kadangi nuo 1948 m. tapo LSSR rašytojų sąjungos nariu. Literatūriniu darbu Juozas Grušas užsiėmė iki pat mirties. Jis mirė 1986 m. pavasarį Kaune, būdamas 84 metų.

Kūryba ir jos bruožai

Juozo Grušo kūryba – tai lietuviškos literatūros klasika. Jos pagrindinis tikslas buvo žadinti lietuvių savimonę, skatinti atgimimą, skleisti trūkstamą atjautą bei toleranciją. Prieš pat karą Juozas Grušas ypač daug ėmė rašyti realistinės prozos kūrinių, taip sukūrdamas vadinamąjį moralinio teismo teatrą. Jo, kaip tuometinio dramaturgo pagrindinis įvardijamas uždavinys buvo išanalizuoti besiformuojančią situaciją bei aprašyti ją be jokių pagražinimų, didaktikos ar kitų aspektų, kurie maišytų atskleisti tiesą. Galima sakyti, kad Grušas pirmasis prozoje realizavo ypač abstrakčiu, neturinčių fabulos konstrukcijų meninius principus, kurie buvo ypatingai paplitę tuometinėje kūryboje.

Kūrinių aprašymai

„Meilė, džiazas ir velnias“

Juozas Grušas, 1967 m. išleido kūrinį, pavadinimu „Meilė, džiazas ir velnias“. Tai tragikomedija, kurioje anot literatūros kritikų, daugiausiai konkuruoja tokie apektai, kaip gėris ir blogis, meilė ir velnias. Šis kūrinys savo koncepcija yra labai stiprus ir sudominantis, tad netgi savo siužeto vingiais, kiek primena Džeromo Deivido Selindžerio legendinį kūrinį, pavadinimu „Rugiuose prie bedugnės“. Kad Grušo kūrinys panašus į Selindžerio, būtų galima teigti todėl, kad abiejuose kūriniuose yra nagrinėjamos gana panašios problemos bei abiejų kūrinių veikėjai yra ne kas kitas, o paaugliai.

Juozo Grušo „Meilė, džiazas ir velnias“ – tai daugialypis ir savaip šokiruojantis pasakojimas apie skirtingas kartas. Iš esmės daugiausiai kūrinyje pabrėžiami konfliktai ir nesusipratimai tarp senosios ir naujosios kartos atstovų. Kūrinyje drąsiai parodoma, kaip reiškiasi naujoji karta ir bando savo požiūriu bei idėjomis įsitvirtinti šiame pasaulyje, bandant išginti senąją kartą. Būtent tokia kūrinio esmė priveda prie egzistencinių žmogaus būties klausimų, kurie dar labiau įprasmina jaunosios kartos troškimą nugalėti ir būti geriausiais.

Dar daugiau kūrinio detalių yra plėtojama per ryškius pagrindinių veikėjų paveikslus ir jų charakteristikas. Tai Andrius, Julius, Lukas ir Beatričė. Keturi bohemiškos prigimties paaugliai, augę be motinų turi susikūrę savitą gyvenimo filosofiją, kurios nepaleisdami laikosi. Tai labiau primena tam tikrą iliuziją, kuri įprasminama geriant, rūkant ir kitaip save žudant. Juk jie – bohema. Juk jie – vieniši pamesti vaikai, kuriems nerūpi niekas, tik kaip sulaukti rytojaus. Kiekvieno jų savijauta gyvenant palaidą gyvenimą yra labai individuali ir savita, įprasminanti pasiklydusio, mąstančio bei ieškančio savęs žmogaus vaizdą. Kiekvieno iš šių veikėjų vidinis pasaulis kažkuo sugniuždytas, kažkuo paženklintas, niūrus ir painus. Tačiau kiekvienas kūrinio paauglys su šiais jausmais tvarkosi taip, kaip jam atrodo geriausia. Visi jie čia vis vien atsiskleidžia kaip maištingos sielos. Kiekvienas šio kūrinio žodis yra tarsi įvadas į nelaimingo, nukriausto ir niekeno nesuprasto paauglio gyvenimą. Tad šis Juozo Grušo kūrinys turi neįkainojamos vertės šios temos apie paauglius ir jų išgyvenimus atžvilgi.

„Herkus Mantas“

 Juozas Grušas 1957 m. išleido pirmąjį savo kūrinį – istorinį veikalą pavadinimu „Herkus Mantas“. Tad šis kūrinys yra priskiriamas istorinės tragedijos žanrui. Kodėl tai istorinė tragedija galima pagrįsti labai lengvai. Ši drama ypatinga tuo, kad vaizduoja žymiąją prūsų kovą už savo brangią tėvynės laisvę. Kūrinyje daugiausiai dominuoja pateikiamas konfliktas. Šis konfliktas ryškiausias, nes jis užsimezga tarp pačių prūsų ir žiauriųjų kryžiuočių. Konflikto metu daug pabrėžiama krikščionybę ir pagonybę liečiančių klausimų, kuriuos gvildenti pasirenka ir daugiausiai prie prūsų sukilimo prisideda žymusis Herkus Mantas. Kūrinyje taip pat svarbi Herkaus Manto tragiška asmenybės drama, kurioje gausu dvilypiškumo, vidinių konfliktų ir visokių kitokių nesusipratimų. Svarbiausias ir labiausiai pabrėžiamas Herkaus Manto bruožas yra humanizmas. Būtent į tai labai atsižvelgiama kūrinio metu, nes šis būdas yra tarsi skiriamasis Herkaus Manto ženklas, kuris vienu metu netgi sukelia jo pavaldinių nepasitikėjimą juo, nes pavaldiniai kažkodėl pagalvoja, kad Herkus Mantas gina kryžiuočius. Mantui sunku suderinti humanizmo ir tikslo siekimo aspektus savo gyvenime. Tačiau nepaisant visko, svarbiausia, jog Herkus Mantas yra atsidavęs savo šaliai žmogus ir dėl jos jis yra pasiryžęs padaryti viską. Jis atiduoda savo gyvenimą Prūsijai ir jos laisvės siekiui. Tad štai čia išryškėja jo asmeninė drama, kada jis dėl Prūsijos gerovės privalo atsisakyti netgi asmeninio gyvenimo malonumų. Kiekviename pokalbyje, dialoge, monologe ir kitur ryškiausi Herkaus Manto pasisakymai apie meilę tautai įprasmina jo kovos sunkumą ir troškimus. Kiekvienas pokalbis persmelktas optimizmo. Tad pats kūrinys yra tarsi ryškus įrodymas, kokia kartais stipri ir galinga gali būti žmogaus meilė savo kraštui, kad dėl jo paaukotų viską ir dažniausiai net ir nesisekant, apie savo kraštą atsilieptų tik teigiamai su optizimo gaidele žodžiuose. Negana to, Herkus Mantas kovoja ne tik už bendrą tėvynės vaizdą, bet ir už kiekvieno žmogaus gerovę atskirai. Jam svarbus kiekvienas žmogus. Jis gina jų teisę į laimę ir laisvę nenusileisdamas niekam ir drąsiai žengdamas į priekį. Tad Herkus Mantas iki galo veda savo tautą, tačiau pralaimi. Nepaisant visko, šis kūrinys įprasmina mažos tautos didelius siekius ir drąsą, kuri yra pavydėtina kiekvienai tautai.

Konspektai

10 kl. lietuvių kalbos konspektas pasiruošimui literatūroms pamokoms

Ruošiatės dešimtos klasės egzaminams, tačiau niekaip nerandate struktūrizuotos informacijos šaltinio apie visus privalomus autorius? Siūlome jums puikią išeitį – visų dešimtos klasės privalomų autorių konspektą. Šis konspektas jums padės pasiruošti egzaminams kur kas lengviau. Kaip? Atsakymas paprastas! Šis konspektas – tai struktūrizuotai pateiktos informacijos apie visus privalomus dešimtos klasės autorius…


12 kl. lietuvių kalbos konspektas pasiruošimui prieš egzaminą + testai

Ar ruoštis lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminui dabar atrodo sunkiau nei atrodė iš pradžių? Informacijos perteklius įvairiuose šaltiniuose apie visus privalomus autorius apsunkina mokymosi procesą? Turime jums paruošę idealią išeitį! Pristatome jums struktūrizuotą ir išsamų dvyliktos klasės privalomų autorių konspektų rinkinį, kurie palengvins jūsų mokymosi procesą bei kuriuose rasite…


Istorijos konspektas pasiruošimui prieš egzaminą + testai

Istorija – tai ko gero pats plačiausias, daugiausiai informacijos aprėpiantis dalykas mokykloje, kuriam pasiruošti trunka išties nemažai laiko. Vieniems tai sekasi daryti lengviau, kitiems – kiek sunkiau. Tačiau bet kokiu atveju, kiekvienam mokantis, yra reikalingi konspektai. Šiuo atveju paruošėme idealų variantą – išsamius ir struktūrizuotai paruoštus istorijos konspektus, kurie padės…


Biologijos konspektas pasiruošimui prieš egzaminą + testai

Biologija – tai itin išsamus ir vertingas dalykas, kurio mokantis galima sužinoti apie gyvąją gamtą bei jos dėsnius. Todėl biologija yra labai sudėtingas mokslas, kuriam pasiruošti reikalinga labai daug informacijos. Tačiau ką daryti, jeigu ruošiantis biologijos brandos egzaminui a kitam biologijos atsiskaitymui informacijos yra per daug, o šaltiniai ilgi bei…


Praktiniai šimtukininkų patarimai. Kaip efektyviai pasiruošti egzaminams?

Baigiamieji egzaminai mokykloje – tai kone pats svarbiausias kiekvieno mokinio gyvenimo įvykis, lydintis mokinį į visiškai kitą, kol kas dar nepažintą ir viliojantį, aukštesnį gyvenimo etapą. Baigiamieji egzaminai yra tarsi vartai, arba leisiantis mokiniui keliauti toliau, arba užveriantys kelią į perspektyvas bei galimybes mokslo įgavimo srityje. Taigi nenuostabu, kodėl kiekvienam egzaminai yra tokie svarbūs bei…

Kalbėjimai su šiuo autoriumi (Visi kalbėjimai patikrinti redaktoriaus)

Gėrio ir blogio akistata. Dviejų knygų palyginimas – J. Grušo „Meilė, džiazas ir velnias“ ir Dž. D. Selindžerio „Rugiuose prie bedugnės“. – 10 klasės (PUPP)

Gėrio ir blogio akistata literatūroje. Aprašymas: Gėris ir blogis – dvi neatsiejamos dalys. Kiekvienas žmogus kada nors būna tiek blogas, tiek geras. Vis dėlto blogis gali užvaldyti žmogų – tai yra pavojinga jėga, kuri gali pavergti žmogaus protą iš vidaus. Vis dėlto gėris visada yra šalia blogio – jis visada…


Andriaus charakterio demoniškumas J. Grušo tragikomedijoje „Meilė, džiazas ir velnias“. – 10 klasės (PUPP)

Aprašymas: Juozo Grušo tragikomedija, pavadinimu „Meilė, džiazas ir velnias“ – tai vienas unikaliausių Grušo kūrinių, kuriame atskleidžiama itin sudėtinga jauno žmogaus charakteristika. Šiuo atveju – tai vienas pagrindinių kūrinio veikėjų – Andrius. Tai demoniškas žmogus, turintis itin žiaurų požiūrį į žmones ir gyvenimą. Tad kaip atsiskleidžia Andriaus demoniškumas Grušo tragikomedijoje,…


Kodėl Julių ir Andrių J. Grušo dramoje „Meilė, džiazas ir velnias“ galima vadinti neatsakingais žmonėmis? – 10 klasės (PUPP)

Juliaus ir Andriaus paveikslas J. Grušo dramoje „Meilė, džiazas ir velnias“. Juliaus paveikslas. Andriaus paveikslas. Aprašymas: Atsakomybė yra svarbi pareiga. Žmogus turi išmokti būti atsakingas – jos veiksmai veikia kitų žmonių elgesį. Jei žmogus elgiasi neatsakingai, jis gali įžeisti kitus žmones. Atsakomybė yra rūpestis kitais ir pačiu savimi, todėl tai…


Laisvės vertė J.Grušo dramoje „Herkus Mantas“. – 10 klasės (PUPP)

Aprašymas: Kiekvienas žmogus siekia laisvės. Tai yra ypač svarbi vertybė kiekvienam žmogui, bet ją yra nelengva išsikovoti. Kad ir nuo ko žmogus bandytų išsilaisvinti, laisvę visada yra sunku pasiekti. Dažnai žmonės atsiduria sudėtingose situacijose, kai jiems tenka kovoti dėl laisvės – dažnai ši kova reikalauja daug pastangų, o kartais ji…


Kaip vaizduojama tikra meilė literatūroje? – 10 klasės (PUPP)

Trumpas aprašymas: Meilė – tai sudėtingas jausmas, suteikiantis žmogui tiek laimę, tiek džiaugsmą. Meilė yra jausmas, kuris sujungia du žmones – tie žmonės tampa neišskiriami vidinio gilaus ryšio. Kiekvienas žmogus gyvenime patiria meilę, bet meilė gali būti įvairi – ji gali būti trumpalaikis susižavėjimas, arba tai gali būti ilgalaikė meilė,…


Gatvės motyvas lietuvių literatūroje. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Aprašymas: Lietuvių literatūroje yra pačių įvairiausių kūrinių, kuriuose naudojami patys įvairiausi motyvai. Vienas tų motyvų, pagyvinančių pasakojimą ir suteikiančių jam formą – tai gatvės motyvas. Todėl šiame kalbėjimo pavyzdyje, remiantis atitinkamais lietuvių literatūros kūriniais, argumentuotai pasakojama, kokiu principu lietuvių literatūros kūriniuose yra taikomas gatvės motyvas. Prie kiekvieno kalbėjimo galėsite įsigyti…


Tėvų ir vaikų santykiai literatūroje. Tėvai ir vaikai kalbėjimas. – 10 klasės (PUPP)

✅ Tėvų ir vaikų santykiai literatūroje. Tėvai ir vaikai kalbėjimas. Trumpas aprašymas: Kiekvienam vaikui tėvai yra svarbiausi žmonės jo gyvenime. Šie žmonės jam suteikia meilę ir šilumą, išmoko būti žmogumi ir mylėti kitus žmones. Tačiau tėvų ir vaikų santykiai ne visada būna tobuli – dažnai vaikai maištauja prieš tėvus, tėvai…


Kada pasiaukojimas yra prasmingas? – 10 klasės (PUPP)

Aprašymas: Pasiaukojimas yra garbės vertas poelgis, tačiau ne kiekvienas žmogus sugeba tai padaryti. Dažnai pasiaukojimas gali būti painiojamas su garbe, tačiau tai yra du skirtingi dalykai. Tai yra skausmingas, bet daug gėrio atnešantis elgesys – žmogus atiduoda dalelę savęs nesitikėdamas nieko mainais kitiems žmonėms. Kartais žmogus atsiduria situacijose, kai yra…


Motinos meilės tema J. Grušo tragikomedijoje ir V. Juknaitės „Išsiduosi. Balsu“. – 10 klasės (PUPP)

Aprašymas: Motina – tai pirmas žmogus, kurį kiekvienas vaikas sutinka savo gyvenime. Motina išmoko vaiką žengti pirmus žingsnius, sakyti pirmus žodžius ir eiti sudėtingu gyvenimo keliu. O vaikas niekada neužmiršta savo motinos – ji išlieka svarbiausias idealas kiekvieno žmogaus širdyje. Literatūroje yra dažnai vaizduojama ir nagrinėjama motinos meilės tema įvairių…


Kodėl klystančio žmogaus paveikslas literatūroje dažnai ryškesnis nei teigiamo veikėjo? – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Aprašymas: Kai analizuojame kūrinius, visada galima pastebėti, kad klystantys veikėjai yra daug ryškesni už teigiamus veikėjus, kurie, rodosi, turėtų būti aukščiau visko. Todėl šiame kalbėjimo pavyzdyje, remiantis įvairiais literatūriniais kūriniais, argumentuotai aptariama, kodėl klystantys veikėjai visados yra daug aktualesni ir ryškesni nei tuose kūriniuose atvaizduojami teigiami herojai. Prie kiekvieno kalbėjimo…

Kodėl verta pirkti iš Potemes.lt?
  • Mokomųjų kalbėjimų rašyme turime 10-ių metų patirtį.
  • Visiems kalbėjimams yra paruošti išplėstiniai planai, skaidrės, galimi egzaminavimo klausimai bei informaciniai šaltiniai.
  • Visi kalbėjimai yra pakartotinai patikrinami profesionalaus redaktoriaus!
Ką turi pasakyti mūsų klientai?