Juozas Tumas – Vaižgantas – populiarus XIX a. pab. rašytojas. Jis žinomas ir kaip kritikas, spaudos darbuotojas, literatūros istorikas, visuomenės veikėjas ir svarbiausia kaip pedagogas bei kunigas. Juozas Tumas – Vaižgantas jau nuo mažens augo aprūpintoje aplinkoje, nes jo tėvai buvo ūkininkai. Vaižgantas buvo pats jauniausias iš visų savo šeimos vaikų. Taigi 1887 m. Vaižgantas pradėjo lankyti Kunigiškių pradžios mokyklą, kurią baigė 1881 m. 1888 m. Vaižgantas įstojo į Kunigų seminariją ir tai buvo gana lemtingas žingsnis Vaižganto gyvenime, po kurios Vaižgantas ėmė aktyviai dirbti įvairių organizacijų veikloje. Pavyzdžiui, įstojęs į seminariją jis taip pat įstojo į slaptos mylėtojų draugijos veiklą ir dar vėliau perėjo į Šv. Kazimiero draugiją. 1890 m. Vaižgantui taip pat buvo labai svarbūs, kadangi jais jis parašė savo pirmąją publikaciją į laikraštį. 1893 m. Vaižgantas buvo įšventintas į kunigus ir tapo vikaru Jelgavoje, vėliau – Mosėdyje. Nepaisant visko, Vaižgantas aktyviai dirbo ir spaudoje. Pavyzdžiui, 1896 m. tapo leidinio „Tėvynės sargas“ leidybos iniciatoriumi bei palaikė ypač glaudžius ryšius su to meto knygnešiais, jais daug rūpinosi bei apskritai rūpinosi knygnešių platinama spauda, kadangi ja remdamasis jis slapta mokė kaimo vaikus ir taip pagrindė savo bendradarbiavimą su knygnešiais. 1898 m. Vaižgantas persikėlė į Kulius, kur vėl aktyviai dalyvavo knygnešių veikloje, o po dviejų metų ėmė spausdinti laikraštį „Žinyčia“. Po nesusipratimų Vaižgantas vėl eilinį kartą buvo iškeltas į Micaičius, o dar vėliau – į Vadaktėlius. Nuo 1902 m. kunigavo, tuo pačiu redaguodamas nelegalius laikraščius ir netgi buvo pradėtas sekti policijos, tačiau tai nesustabdė jo veiklos tolimesnėse netgi politinėse organizacijose. Vaižgantas mirė būdamas 64 metų, 1933 m. ir buvo palaidotas Kaune.