Jūsų patogumui paruošėm supaprastintą paiešką. Įrašykite raktinį žodį ir raskite sau tinkantį kalbėjimą, pastraipą, rašytoją. Sąrašas atsiras suvedus nors vieną raktažodį:

Kalbėjimo potemės 2019

Rašome pavyzdinius kalbėjimus jau 9-us metus, todėl galite pasikliauti mumis! 🙂 Pasirinkite Jūs dominančią potemę ir atsisiųskite lietuvių kalbos kalbėjimą per 5 minutes! Jei kalbėjimas Jūsų mokyklai jau užimtas, parašykite mums el. paštu Potemes.lt@gmail.com, suderinsime terminą naujo kalbėjimo parašymui 🙂

Jurgis Savickis (biografija, kūrybos bruožai, konspektas, kalbėjimai, pastraipos)

autorio nuotrauka
Biografija

Savickis gimė 1890 m. Ariogaloje ir geriausiai yra žinomas kaip lietuvių diplomatas, ekspresionistas bei modernizmo krypties rašytojas. Pirmiausia Savickis mokslus pradėjo eiti Ariogalos pradinėje mokykloje, vėliau – Kauno gimnazijoje. 1911 m. Jurgis Savickis pradėjo studijuoti Maskvos universitete, kur 1914 m. pabaigė teisės mokslus ir kaip tik buvo pradėjęs rašyti pirmuosius savo kūrinius. Kai prasidėjo baisusis Pirmas pasaulinis karas, Savickis tuo metu gyveno Rusijoje ir dirbo ypač atsakingą darbą Lietuvių komitete, skirtame nukentėjusiems nuo karo šelpti. Po metų Savickis pasitraukė į Daniją ir rūpinosi karo belaisviais Vokietijoje. Kai Lietuva 1918 m. paskelbė nepriklausomybę, Savickis buvo paskirtas oficialiu Lietuvos atstovu Danijoje. Tas pačias pareigas jis nuo 1922 m. atliko Norvegijoje. Kai Kopenhagoje nebeliko atstovybės, Savickis iki 1927 m. diplomatinį darbą dirbo netoliese – Suomijoje. Nuo 1927 m. Savickis dirbo Užsienio reikalų ministerijoje. 1928 m. Savickio veikla kiek pakrypo ir metus jis dirbo Kauno Valstybės teatro direktoriumi, tačiau po gana trumpo laiko Savickis vėl grįžo prie diplomatinio darbo ir iki 1937 m. tuo darbu užsiėmė Skandinavijos šalyse, kuriose dirbo prieš tai. Netikėtai 1937 m. Savickis buvo pašauktas Rygon, o po metų dirbo Lietuvos pasiuntiniu prie Tautų Sąjungos Ženevoje. Kai 1940 m. Savickis buvo atleistas, grįžo į Lietuvą. Lietuvoje jis tikėjosi gauti darbo, tačiau nebegavo. Tai paskatino jo emigraciją į Prancūziją. Savickis mirė 1952 m. Monte Karle.

Kūryba ir jos bruožai

Daugelis literatūros kritikų ir žinovų bei apskritai Savickio prozos skaitytojų gali patvirtinti, jog Jurgio Savickio kūryba yra kiek sudėtinga. Ji perpildyta detalių, įvairių kontekstų. Svarbu žinoti, kad Jurgis Savickis savo kūryboje gyvenimą vaizduoja kaip teatrą, kuriame žmogus atlieka numatytą vaidmenį (šiuo atžvilgiu Savickį galima gretinti su Sarbievijumi). Savickio teatre vaizduojami žmonės dažniausiai yra kompleksuoti ir dideli tuščiagarbiai. Tokie žmonės vaizduojami kaip visiškai pasidavę instinktams, o jų visas pasaulis žiaurus ir negailestingas. Jis netgi savotiškai keliantis grėsmę žmogaus būčiai. Akivaizdu, jog Jurgis Savickis yra ekspresionistas. Jis, kaip ir būdinga ekspresionistams, tyrinėja gyvenimą. Tik jis tai daro iš tolo. Jis visa tai atidžiai fiksuoja tuo pačiu jaudindamasis dėl grožio, meilės ar kitų priimtų amžinųjų vertybių bei jų likimo šiame materialumo kupiname pasaulyje. Kaip ir buvo minėta, Savickio tekstai kupini kultūrinių nuorodų, svetimų kalbų žodžių, kas ir akcentuoja visapusišką Savickio išprusimą ir erudiciją. Savickio kūryboje apibendrintai vyrauja tokie aspektai, kaip estetika bei etinė psichologinė ir egzistencinė problematikos.

Konspektas

Atsisiųsk konspektą ir skaidres: Jurgis Savickis
  • Rašytojo biografijos faktai
  • Kūrybos bruožai
  • Kūryboje vyraujančios temos
  • Žymiausių kūrinių santraukos ir veikėjų aprašymai
  • Galimi kalbėjimo/rašinio argumentai
  • Populiariausios autoriaus citatos
  • Rašytojo svarbiausių gyvenimo faktų chronologija
Kalbėjimai (Visi kalbėjimai patikrinti redaktoriaus)

Kalbėjimas apie žmogaus svajonių svarbą.

Šių laikų rusų rašytojas Vadimas Zelandas yra pasakęs, jog svarbiausia yra tai, kad mes galime paversti savo svajones realybe. Jis buvo visiškai teisus sakydamas tai. Svajonės yra pats gražiausias aspektas žmogaus gyvenime. Taigi šioje kalboje labai daug dėmesio skiriama svajonių temai. Kalbama apie tai, kaip svajonės veikia žmogaus gyvenimą, todėl…


Jauno žmogaus siekių vaizdavimas lietuvių literatūroje.

Jaunystė – gražiausias žmogaus laikotarpis. Būdamas jaunas žmogus pažindinasi su pasauliu, analizuoja jį ir gyvendamas keliasi savo svarbiausius tikslus ir siekius. Tad kokie šie siekiai vaizduojami lietuvių literatūroje, argumentuotai aptariama kalboje, remiantis konkrečiais pavyzdžiais ir siužetais. Taip pat, norime visus pradžiuginti, nes nuo šių metų, visi mūsų parašyti kalbėjimai bus…


Vertybių kaita lietuvių literatūroje. Kalbėjimas apie vertybių kaitą lietuvių literatūroje.

Vertybių kaita lietuvių literatūroje pasižymėjo supratimu, jog visos žmogiškosios vertybės yra be galo aktualios ir svarbios: vienos vienu laikotarpiu daugiau, kitos kitu laikotarpiu – kiek mažiau pabrėžiamos. Vertybės padeda žmogui išlikti visaverčiu žmogumi. Labai didelės vertybės yra: sąžinė, atgaila, atjauta, atvirumas, laisvė, tikėjimas ir pats gyvenimas. Gyvenimas nuolatos išbando žmogų,…


Ar kovoti su blogiu ar su juo susitaikyti?

Gėris ir blogis – dvi viena kitai priešingos jėgos, sutinkamos pasaulyje. Galima teigti, kad gėris suvokiamas kaip tvarka, kurioje individai ir jų grupės siekia individualių ir bendrų tikslų, puoselėja žmogiškąsias vertybes, elgiasi dorai, teisingai ir moraliai. Tačiau tuomet tampa neaišku, ar puoselėdami dorybes galime nugalėti ydas ir visuotinai įsigalėjusias blogio…


Psichologinis vaiko paveikslas XX a. lietuvių literatūroje.

Vaikystė – bene gražiausias, nerūpestingiausias žmogaus gyvenimo tarpsnis. Vaikystė yra laikotarpis, kurio metu formuojasi asmenybė, ryškėja kiekvieno žmogaus būdingieji bruožai. Lietuvių literatūroje kuriamas vaiko pasaulis yra ganėtinai ryškus. Rašytojai vaiką ne visada vaizduoja turintį šiltus bei mielus namus, apsuptą mylinčios šeimos ir gyvenantį nerūpestingą gyvenimą. Kai kuriuose kūriniuose vaikas turi…


Kokie egzistenciniai klausimai, kamuojantys literatūros veikėjus, aktualūs ir šiandien?

Kiekvienas žmogus anksčiau ar vėliau susimąsto, kaip jam derėtų elgtis, kad nugyventų savo gyvenimą reikšmingai. Siekis įprasminti savo egzistenciją skatina kelti pačius įvairiausius klausimus, susijusius su būtimi. Galima paminėti, kad šiuolaikinio žmogaus, gyvenančio moderniame ir nuolat besikeičiančiame pasaulyje būtis yra unikali ir veikiama kaip niekada kompleksiškų reiškinių, tačiau klausimai, su…


Lietuvių literatūros raida 1918–1940 metais. Kalbėjimas apie lietuvių literatūros raidą.

Literatūra, kaip ir bet koks reiškinys, yra kintanti. Taip susiklostė, kad 1918–1940 metų laikotarpis lietuvių literatūroje sutapo su tarpukariu ir nepriklausomos Lietuvos metais. Tai leido literatūroje lengviau plisti naujoms idėjoms. Vincas Mykolaiti-Putinas lietuvių literatūroje įtvirtino simbolistinį eilėraštį, o jo romanas „Altorių šešėly“ tapo pirmuoju psichologiniu romanu. Lietuviškos prozos atnaujintoju laikomas…


Vaiko patirtys lietuvių literatūroje.

Vaikai – mūsų ateitis. Vaikai – tai ypatingi žmonės. Tačiau neretai vaikai yra vaizduojami literatūros kūriniuose, kur dažnai susiduria su įvairiausiomis situacijomis, kurios sukuria tam tikras patirtis. Tad kokios šios patirtys, kuo jos svarbios ir pan. aptariama šioje kalboje, kurioje remiamasi tokių rašytojų, kaip Šatrijos Ragana, Jurgis Savickis bei Juozas…


Kito gyvybė yra šventa. Atimti ją – tai pasmerkti save sąžinės teismui.

Gyvybė – didžiausia ir svarbiausia žmogaus gyvenimo duotybė. Ji – nenuneigiamas didžiausias žmogaus gyvenimo turtas. Tačiau kartais atsitinka taip, kad žmogaus gyvybė yra tiesiog atimama ir tai laikoma pačiu šventvagiškiausiu veiksmu, tačiau, kad ir kaip bebūtų, ji vertinama labai įvairia. Tad šioje kalboje kaip vertinamas žmogaus gyvybės atėmimas – kaip…


Žmogaus gerumo samprata lietuvių literatūroje.

Žmogaus gerumas dažniausiai įgimtas, tačiau jį vis vien reikia labai saugoti ir puoselėti. Betgi kad ir kaip bebūtų, žmogaus gerumas yra labai abstrakti sąvoka, reikalaujanti detalumo, tad šioje kalboje žvelgiama į individualias žmonių gyvenimo situacijas literatūroje, kurioje atskleidžiamas žmogaus gerumas per įvairias prizmes. Taip pat, norime visus pradžiuginti, nes nuo…


Negatyvi individo prigimtis lietuvių literatūroje.

Negatyvumas lietuvius lydi kasdien. Kasdien lietuviai matomi ir įvardijami kaip negatyvūs, liūdni, pikti ir visaip kitaip neigiamai nusiteikę žmonės. Tai netgi vaizduojama ir lietuvių literatūroje. Tad šioje kalboje remiamasi konkrečiais pavyzdžiais ir pasakojama apie tai, kokia negatyvi individo asmenybė atsiskleidžia literatūroje bei kokia išvis yra jos prasmė bei reikšmė. Taip…


Vaiko pasaulis lietuvių literatūroje.

Vaikystė yra pats gražiausias gyvenimo etapas. Jis kupinas laimės, džiaugsmo. Tačiau kartais jis būna kupinas ir gana negatyvių dalykų. Kiekviena situacija individuali ir savaip iškelianti vaiko paveikslą ir vaiko pasaulį. Tad šioje kalboje daug kalbama apie vaiko pasaulį ir jo vaizdavimą lietuvių literatūroje. Remiantis konkrečiais kūriniais pasakojamos vaikų istorijos ir…


Savęs ieškojimas lietuvių literatūroje.

Savęs ieškojimas dažniausiai reiškia savęs pažinimą, kuris susijęs su individo brandą. Tai taip pat liečia esminius pasikeitimus gyvenime, kuriuos iššaukia tam tikri įvykiai. Jie tarsi leidžia atrasti save iš naujo ir suprasti svarbiausius dalykus, kurie brandina žmogų, parodo jo tikrąsias savybes bei kartais netgi atskleidžia gyvenimo prasmę ir kitokias jo…


Apie kokias vertybes kalbama lietuvių literatūroje?

Kiekvienas žmogus yra individualus ir turi skirtingą mąstymą ir požiūri į gyvenimą. Šie dalykai lemia mūsų gyvenimus, nes tai, kas yra mūsų mintyse ir pasąmonėje dažniausiai realizuojasi. Iš to galima daryti prielaidą, kad dažniausiai iš žmogaus elgesio galime pasakyti, kokios yra jo vertybės. Taigi šioje kalboje, remiantis lietuvių literatūros kūriniais…


Kuriuos lietuvių autorių kūrinius galima vadinti liūdnomis istorijomis?

Lietuvių literatūroje gausu įvairiausių kūrinių, kurių koncepcija būna labai įvairi. Vieni kūriniai pamokantys ir moralizuojantys, kiti nupasakoja įvairiausias meilės istorijas ar kokius nors pozityvius įvykius. Tačiau lietuvių literatūroje dažniau galima atrasti liūdnų, nei linksmų istorijų. Taigi šioje kalboje aptariama, kokius kūrinius būtų galima vadinti liūdnais bei kodėl. Prie kiekvieno kalbėjimo…


Nereikalingo žmogaus drama Jurgio Savickio kūryboje.

Šis kalbėjimas jau rašomas, todėl rezervuokite šį kalbėjimą jau dabar kol to nepadarė Jūsų klasės draugas ar draugė. Pirmieji užsisakę, gali pateikti savo pasiūlymus dėl autorių. Taip pat, norime visus pradžiuginti, nes nuo šių metų, visi mūsų parašyti kalbėjimai bus patikrinami redaktoriaus. Plačiau apie tai galite pasiskaityti čia: KOKYBĖS GARANTAS…


Žmogiškumo ir smurto akistatos situacijos XX a. lietuvių prozoje.

Žmogiškumas ir smurtas yra du nesusiejami ir visiškai skirtingi dalykai. Tačiau kartais jiems tenka susidurti ir tai puikiai įžvelgiama XX a. lietuvių literatūroje, kuri savo koncepcija bei nagrinėjamomis temomis išties yra spalvinga ir ypatinga. Taigi, nagrinėjant tam tikras temas anuomet buvo aišku, kad kūriniuose pastebima ir minėtų žmogiškumo bei smurto…


Žmogaus prigimties vertinimas literatūroje.

Tikriausiai ne vienas žmogus ir tikrai ne kartą yra pagalvojęs, kokia yra vis dėlto sąvokos ,,prigimtis” reikšmė? Filosofija iš tikrųjų šią atrodytų visai nesudėtingą sąvoką aiškina įvairiai, vadinasi, šis terminas yra daugiaprasmis ir jį galima interpretuoti labai įvairiai. Jis labai įvairus ir kūriniuose. Taigi, remiantis žinomiausiais kūriniais šioje kalboje argumentuotai…


Už ką atsakingas žmogus?

Lituanistė Aldona Kruševičiūtė yra teigusi: „Asmenybė – tai atsakomybė.“ Lietuvių literatūroje žmogus atsakingas už tėvynę, pasirinkimo laisvę, savo asmenines savybes, veiksmus bei poelgius, žmogiškumo jausmą, vertybines nuostatas. Humanistinė ir egzistencinė psichologija sako, kad kiekvienas esame giliausia prasme atsakingi už save. Žmogus atsakingas ne tik už savo, bet ir už aplinkinių,…


Vyro paveikslas lietuvių literatūroje.

Vyrai dažnai atlieka vieną iš pagrindinių vaidmenų bet kokiame kūrinyje, be jų neįsivaizduojamas literatūros pasaulis. Jie yra labai svarbios asmenybės ne tik realiame gyvenime, bet ir literatūroje. Reikia paminėti, kad vyro būties įprasminimas literatūroje yra labai svarbus ir reikšmingas, atskleidžia to meto žmogaus siekius, priemones ir gyvenimo būda. Visgi kiekvieno…


Kas turėtų būti tikrasis žmogaus poelgių vertintojas: visuomenė, sąžinė ar Dievas?

Visais laikais buvo vertinami žmonės ir jų poelgiai. Literatūroje ir filmuose labai dažnai yra teigiami ir neigiami veikėjai, vieni įkūnija dorybes, siekia didžių, kilnių tikslų, pavyzdingai elgiasi, dorai gyvena. Kiti herojai atspindi pasaulio blogį ir žmonių ydas, jie turi tik egoistiškus tikslus, gyvena dėl savęs, kenkia kitiems, stengiasi įgyvendinti didžiausias…


Didžiausias novatorius lietuvių literatūroje.

Visų pirma, kalbant apie novatoriškumą, reikėtų išsiaiškinti ką reiškia ši sąvoka. Anot terminų žodyno, novatoriaus sąvoka yra aiškinama, kaip žmogus, kuris pateikia naujus principus, metodus bei tam tikras naujas idėjas. Tai reiškia, jog novatorius yra kažko naujo pradininkas ar atnaujintojas žvelgiant iš visai kitos perspektyvos. Tokių novatorių Lietuvoje yra daug,…


Tėvų įtaka vaikų gyvenime.

Visais laikais viena svarbiausių žmogui vertybių buvo ir vis dėlto vis dar yra – šeima. Tai gali pagrįsti ne tik realūs faktai, tačiau ir lietuvių literatūra, kurioje tėvų ir vaikų santykių tema yra aprašoma itin dažnai ir itin plačiai. Tėvai ir vaikai iš tikro turi neįkainojamą tarpusavio ryšį, kuris augant…


Vaiko pasaulis lietuvių literatūroje

Vaikai gyvenime yra labai svarbūs. Jie įprasmina ilgaamžį ir tiesiog nenutrūkstamą kartų tęstinumą. Būtent todėl svarbu juos ugdyti, jiems suteikti geriausią, ką turime. Apie vaikus ir jų regimą bei jaučiamą pasaulį galima rasti nemažai lietuvių literatūros kūrinių. Taigi, remiantis šiais svarbiais kūriniais, kalboje bus stengiamasi išanalizuoti, koks visgi vaiko pasaulis…


Ar keičiantis laikams, keičiasi ir tradicinės vertybės?

Tinkamas vertybių ir prioritetų pasirinkimas yra be galo svarbus ir reikšmingas žmogaus gyvenimui. Būtent jie padeda išsirinkti kelią, kurio asmuo eis visą likusį laiką. Šie faktoriai taip pat turi daug įtakos asmenybės formavimuisi, todėl saugomos ir puoselėjamos vertybės bei prioritetai yra būtini, jei žmogus turi didelių tikslų, siekių, noriu įgyvendinti…


Kokiomis spalvomis būtų galima nudažyti vaiko pasaulį? Atsakymą pagrįskite lietuvių literatūros pavyzdžiais.

Čia gyvena svarstymai ir ginčai su įprastine nuomone, kad vaikystės pasaulis tegali būti ryškiaspalvis ir gražus kaip pasakų šalis. Be "rožinių akinių" svarstomi veiksniai, darantys įtaką suaugusio žmogaus formavimuisi, aptariamas vaizduotės vaidmuo vaiko pasaulyje, tapybiškas žvilgsnis į kasdienybę, trumpai papasakoti svarbiausi kūrinių momentai ir vaikų kuriami vaizdiniai bei elgesys tam tikrose sutuacijose, bandoma gilintis…


Šeimos vertybės XX.a lietuvių literatūroje

Ukrainiečių pedagogas Antonas Makarenka yra pasakęs, jog šeima svarbiausia sritis, kur žmogus pradeda savo pirmąjį visuomeninį kelią. Tai reiškia, kad joje turi būti puoselėjamos tam tikros vertybės, galinčios išsaugoti tokią šeimą. Todėl šioje kalboje ir yra nagrinėjamos šeimos vertybės, kurios aprašomos XX a. lietuvių literatūroje. Remiantis žymiausiais to meto kūriniais aptariamos svarbiausios šeimos vertybės…


,,Kančia prapuolusios būties žadintoja (Maceina)“ . Ką apie tai manote? Pagrįskite savo požiūrį lietuvių literatūros kūriniais.

Vienas žymiausių Lietuvos filosofų Antanas Maceina teigė: „Kančia prapuolusios būties žadintoja“. Kiekvienas individas kančią jaučia ir išgyvena skirtingai dėl įvairių priežasčių. Tai, kas vieniems yra visai nereikšminga, tik maža nesėkmė ar suklupimas kely, kitiems yra didelis išgyvenimų, vidinių konfliktų ir stipraus nusivylimo šaltinis. Dvasinė kančia gali būti jausmas, kylantis iš…


Žmogaus prigimties vertinimas literatūroje

Lietuvių kalbos žodynas žodį „prigimtis“ įvardina kaip tam tikras įgimtas savybes. Tai reiškia, kad literatūra analizuoja ne tik išorinius ar vidinius žmogaus bruožus, tačiau taip pat vertina žmogaus prigimtį. Kadangi tai įgimtas dalykas, ji būna įvairi ir dažniausiai sunkiai, o galbūt netgi visiškai nepakeičiama. Tai reiškia, kad tai prigimtis, kad…


Kodėl žmonės susvetimėja? Susvetimėjimo tema lietuvių literatūroje. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Susvetimėjimas – tai viena didžiausių šių laikų problemų. Susvetimėjimas matomas visur. Tačiau niekas niekad taip tiksliai ir nepabrėžė, kodėl būtent žmonės svetimėja. Todėl šioje kalboje į tą klausimą atsakyti, renkamasi naudotis klasikine literatūra ir mintimis, išsakytomis joje, per ypač įdomius ir įtaigius skaitytojui siužetus. Taip pat, norime visus pradžiuginti, nes…


Dekalogo (dešimt Dievo įsakymų) atspindžiai lietuvių literatūroje. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Dekalogu dar yra vadinami dešimt Dievo įsakymų. Šie įsakymai, tai tam tikras sąrašas taisyklių, kuriomis vadovaujamės beveik kasdien, tiek tikėdami, tiek netikėdami. Nepaisant visko, net ir lietuvių literatūroje dažnai matomi dekalogo atspindžiai, todėl remiantis jų svarba, aktualumu ir kt., kalboje aptariama, kaip ir kokie dekalogo atspindžiai, kokiuose kūriniuose yra įžvelgiami.…


Žmogiškumo svarba lietuvių literatūroje. Kalbėjimas apie žmogiškumo svarbą lietuvių literatūroje. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Žmogiškumas – svarbiausia žmogaus savybė. Kiekvienas žmogus paveldi žmogiškumą ir vertybes jau vaikystėje iš jį supančios aplinkos. Žmogiškumas gali pasireikšti įvairiais būdais – žmogus gali padėti kitam žmogui, žmogus gali kurti draugiškus ryšius ar gali sugebėti atleisti skriaudėjui. Žmogiškumo svarbiausia savybė – sugebėjimas aukotis ir stengtis dėl kitų žmonių, taip…


Veidmainystė ir tikrumo santykis lietuvių literatūroje. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Veidmainystė – kiekvieno žmogaus palydovė. Dažnai žmogus atsiduria tokiose situacijose, kuriose jis nesupranta, kad sau meluoja. Nors išoriškai žmogus gali atrodyti laimingas, tačiau viduje jis gali išgyventi konfliktą. Žmogus gali turėti viską, tačiau kartu ir nieko, nes jo gyvenamoji realybė jo netenkina ir jį skaudina. Dažnai žmonės to nesuvokia, todėl…


Jauno žmogaus siekiai literatūroje. Kalbėjimas apie jauno žmgaus siekių vaizdavimą literatūroje. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Jaunas žmogus – tai idėjų kupinas, dar tik su pasauliu susipažįstantis žmogus, kuris turi teisę savo gyvenime, remiantis besikuriama pasaulėjauta, kurtis įvairius tikslus ir siekius. Jauno žmogaus siekiai dažnai būna įvairūs, tad kokie jie, aptariama šioje kalboje, remiantis klasikiniais kūriniais. Taip pat, norime visus pradžiuginti, nes nuo šių metų, visi…


Kalbėjimas apie žmogaus atsakomybės jausmą lietuvių literatūroje. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Žmogaus atsakomybė turi didelę vertę. Ji matuojama, kaip vienas pagrindinių žmogaus prasmingo gyvenimo aspektų. Tad apie atsakomybę ir jos jausmą neretai kalbama ir literatūros kūriniuose. Taigi jais remiantis, kalboje aptariama, kaip literatūriniuose kūriniuose reiškiasi atsakomybė ir jos jausmas bei kokia viso to prasmė. Taip pat, norime visus pradžiuginti, nes nuo…


Lietuvio paveikslas įvairių laikotarpių lietuvių literatūroje. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Lietuviai – gana įdomūs ir savotiški žmonės, kurių charakteristikos yra be galo įvairios. Dažnai jos akcentuojamos ir literatūriniuose kūriniuose, kurie pabrėžia lietuvių tokį savitumą. Todėl šioje kalboje detaliai aptariamas lietuvio portretas, remiantis garsiausiais lietuvių literatūros kūriniais bei jų siužetais ir veikėjų charakteristikomis, kurios padeda atskleisti lietuvių portretus. Taip pat, norime…


Daug žmonių emigravo ir vis dar emigruoja iš Lietuvos. Ką atranda ir ką praranda žmogus, palikdamas tėvynę? Pagrįskite savo įžvalgas lietuvių autorų biografijomis ir jų literatūros kūriniais. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Emigracija – tai labai dažnas žmonių gyvenimo aspektas. Žmonės migruoja, palieka tėvynę ir ją palikdami žmonės, visgi, daug ką praranda. Tačiau kartu su šiais praradimais žmonės patiria ir tam tikrus atradimus. Tad ką praranda ir atranda žmonės, palikdami tėvynę, aptariama šioje kalboje, remiantis garsių rašytojų kūriniais ir biografija. Taip pat,…


Ironija lietuvių literatūroje. Kalbėjimas apie ironiją lietuvių literatūroje. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Ironija – būdas suprasti ir vertinti aplinkinį pasaulį. Tai nėra vien paika pašaipa, o galingas ginklas, galintis paniekinti, ar iškelti. Ironija gali keisti pasaulio ir vertybių suvokimą. XXa. buvo ypač sunkus žmonijai – du pasauliniai karai ir jų metu patirtas žiaurumas verčia žmones keisti savo pasaulio suvokimą ar netgi prarasti…


Ką literatūra kalba apie žmogaus susvetimėjimą visuomenėje? – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Susvetimėjimas – labai opi problema. Anuomet žmonės buvo labai bendruomeniški. Tačiau bėgant laikui, kalbant apie bendruomeniškumo svarbą atsirado visiškai kitas ir labai kontaversiškas – susvetimėjimo aspektas. Būtent jis labai dažnai aprašomas literatūroje, tad šioje kalboje aiškinamasi, ką literatūra kalba apie susvetimėjimą ir kokia jo reikšmė yra visuomenėje ir jos kasdienybėje.…

Kodėl verta pirkti iš Potemes.lt?
  • Kalbėjimų rašyme turime 9-ių metų patirtį.
  • Visiems kalbėjimams yra paruošti išplėstiniai planai, skaidrės, galimi egzaminavimo klausimai bei informaciniai šaltiniai.
  • Visi kalbėjimai yra pakartotinai patikrinami profesionalaus redaktoriaus!
Ką turi pasakyti mūsų klientai?