Jūsų patogumui paruošėm supaprastintą paiešką. Įrašykite raktinį žodį ir raskite sau tinkantį kalbėjimą, pastraipą, rašytoją. Sąrašas atsiras suvedus nors vieną raktažodį:

Kalbėjimo potemės 2020

Konsultuojame ir rašome pavyzdinius, mokomuosius kalbėjimus jau 10-us metus, todėl galite pasikliauti mumis! 🙂  Jei kalbėjimas Jūsų mokyklai jau užimtas, parašykite mums el. paštu Potemes.lt@gmail.com, suderinsime terminą naujo pavyzdinio kalbėjimo parašymui 🙂

Justinas Marcinkevičius (biografija, kūrybos bruožai, konspektas, kalbėjimai, pastraipos)

autorio nuotrauka
Biografija

Rašytojas ir aktyvus visuomenės veikėjas Justinas Marcinkevičius gimė 1930 m. Važatkiemyje, Prienų valsčiuje. Pradžios mokyklą Marcinkevičius lankė Alksniakiemyje. Iki 1949 m. jis mokėsi Prienų „Žiburio“ gimnazijoje. 1954 m. Vilniaus universiteto istorijos ir filologijos fakultete baigė lietuvių kalbos ir literatūros specialybę. Paskutiniaisiais studijų metais Justinas Marcinkevičius įsidarbino žurnalo „Genys“ redakcijoje, atsakinguoju sekretoriumi. Nuo 1957 m. iki 1959 m. tokias pačias pareigas užėmė žurnalo „Pergalė“ redakcijoje. 1959 m. Marcinkevičius buvo valdybos sekretoriumi LSSR rašytojų sąjungoje. Nuo 1960 m. pakilo pareigose ir tapo pirmininko pavaduotoju, o jau nuo 1965 m. rašytojų sąjungoje jis buvo rašytojas profesionalas. 1961 m. Justino Marcinkevičiaus kelias pakrypo link politikos, tada jis tapo kandidatu į Lietuvos komunistų partijos narius. Nuo 1985 m. buvo Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Aukščiausiosios Tarybos (LSSR AT) deputatas. Jo veikla gyvenime vien tuo neapsiribojo, nes tuo pat metu Marcinkevičius buvo daugelio komisijų, komitetų, organizacijų ir kitų instancijų narys. Tapo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariu ir nuo 1990 m. tapo Lietuvos mokslų akademijos tikruoju nariu. Marcinkevičius per visą savo gyvenimą išleido per šimtą knygų. Marcinkevičius mirė 2011 m. vasario 16 d., būdamas 80 metų ir iškilmingai buvo palaidotas Antakalnio kapinėse, kur jo netektį artimieji ir visi Lietuvos žmonės pripažino kaip didžiausią netektį Lietuvos kultūrai.

Kūryba ir jos bruožai

Pirmuosiuose savo kūriniuose Justinas Marcinkevičius daugiausiai rašė kūrinius, kurie atitiko tuometinius sovietmečio rėžimo reikalavimus. Tačiau dar sovietmečiu jis dalies tautos buvo suvokiamas kaip „tautos poetas“. Savo kūriniuose jis tęsė neoromantinės lyrikos žanro tradicijas, tad būtent šitaip jis skatino ir gynė lietuvių tautinę savimonę, savitai aprašė ir žmonėms iš naujo įdiegė humanistinę žmogaus idėją. Pasak literatūros kritikų, Justino Marcinkevičiaus kūryba gali būti skirtsoma į dvi šakas – romantinę bei modernią. Bet kokiu atveju Marcinkevičius rašydamas totalitarizmo sąlygomis kūriniuose įpindavo daug metaforiškų pasakymų, užuominų ir net nutylėjimų, bandant apsisaugoti nuo nemalonumų. Taip darė daugelis to meto rašytojų, tad Marcinkevičius nėra pirmasis būtent tokiais būdais rašęs savo kūrinius. Kaip pagrindines Marcinkevičiaus prozos temas galima išskirti Lietuvą, jos didingą istoriją, praeitį, gamtą, kultūrą, žmogaus egzistencines problemas. Jo kūrybos branduolys – lietuvių tautinė savastis, tradicijos, istorinis kelias ir bendras visų šių aspektų apmąstymas. Iš to iškilo jo žinomiausi Marcinkevičiaus trilogijos kūriniai, kaip „Mindaugas“, „Katedra“ ir „Mažvydas“.

Kūrinių aprašymai

„Dienoraščiai ir datos“

Tai 2011 m. Lietuvos rašytojų sąjungos leidykloje, Vilniuje, išleista dienoraščio tipo, 472 puslapius sudaranti knyga, apie kurios pobūdį netgi išduoda ir subtiliai bei atitinkamai parinktas leidinio pavadinimas. Net knygos apipavidalinime vaizduojamas rašomasis stalas, su daiktais, kas vėlgi pagrindžia knygos pobūdį ir jos konceptą. Ji ypač plačiai atskleidžia Marcinkevičiaus credo būtiškuoju ir kūrybiniu atžvilgiu, kuris garsiajam Lietuvos poetui buvo ypač svarbus ir reikšmingas. Knygoje yra labai daug Justino Marcinkevičiaus minčių ir sentencijų apie jam svarbiausiais atrodžiusius aspektus, kurie rankraščių pavidalu buvo rasti Marcinkevičiaus bute ant rašomojo stalo, po jo mirties. Šios ranka poeto užrašytos mintys aprėpia tokias temas, kaip pastarojo laikmečio Lietuvos ir jo paties asmeniniai dramatiški išgyvenimai negandų akivaizdoje. Taip pat daug kalbama ir apie nacionalinės literatūros pakilimus ir nuosmukius, meno ir istorijos sąsajas, kurios rašytojui buvo ypač aktualios. Nedvejojant galima sakyti, kad ši knyga yra labai svarbi kiekvienam Lietuvos piliečiui, kuris bent kažkiek domisi Lietuvos aktualijomis, Lietuvos padėtimi ir kitais susijusiais aspektais, juolab, kad ši Marcinkevičiaus knyga išleista tik po jo mirties ir yra vienas paskutiniųjų šio šviesaus atminimo žmogaus minčių leidinių. Kritikų teigimu, perskaičius šią knygą kiekvienas gali pasijusti bent kažkiek geresniu žmogumi, nes perskaitęs neabejotinai gali įgyti labai daug naudingų minčių ir jas pritaikyti savo gyvensenoje. Tokių knygų yra nemažai, bet argumentuoti Justino Marcinkevičiaus pasisakymai taip pat atsižvelgus į jo autoritetą, nukonkuruoja bet kokius kitus šaltinius ir sukuria savotišką Justino Marcinkevičiaus ankstesnių kartotinių publikacijų knygų serijos pabaigą. Būtent „Dienoraščiai ir datos“ yra visko pabaiga. Savotiškas Justino Marcinkevičiaus minčių ir idėjų paskutinis kratinys, pabrėžiantis Marcinkevičiaus eros pabaigą, kuri daugeliui dar kelia nostalgiją ir ypač patriotiškus jausmus, kuriais Marcinkevičius visą laiką ugdė Lietuvą ir jos plačią visuomenę. Šį leidinį galima vadinti paskutine ir geriausia Justino Marcinkevičiaus publikacija, kurią galima prilyginti paties poeto literatūriniam palikimui sekančioms jaunoms kartoms, kurioms poeto mokymų ir minčių ypač trūks. Justinas Marcinkevičius, žinoma, yra išleidęs knygą pavadinimu „Dienoraščiai be datų“ išleista dar 1981 m., tačiau jos nereikėtų maišyti su publikacija „Dienoraščiai ir datos“. Tai dvi skirtingos, tačiau taip pat paties Justino Marcinkevičiaus apmąstymus aprėpiančios knygos.

„Mindaugas“

Apie 1978 m. Justinas Marcinkevičius išleido garsiąją savo draminę trilogiją, kurioje buvo sutalpinti pasakojimai, pavadinimais „Katedra“, „Mažvydas“ bei kas be ko – „Mindaugas“. Tai, ko gero, garsiausi Justino Marcinkevičiaus draminiai kūriniai, palikę įspūdį ne vienam skaitytojui. Akivaizdu, kad Justino Marcinkevičiaus drama „Mindaugas“ yra istorinė, kadangi jau vien pavadinimas akcentuoja tai, kad šis kūrinys bus apie vieną garsiausių Lietuvos istorinių figūrų – karalių Mindaugą, kurio gyvenimas ir to gyvenimo peripetijos, per Lietuvos valdymo ir kūrimo prizmę, atsiskleidžia Marcinkevičiaus kūrinyje, remiantis svarbiu istoriniu ir iš esmės netgi psichologiniu aspektu. Marcinkevičius kūrinyje paliečia ne tik patį karalių Mindaugą kaip asmenybę, jo pasaulėjautą ir pasaulėvoką, psichologinius akcentus, tačiau kartu ir analizuoja Lietuvos kūrimą bei jo eigą. Taigi, glaustai tariant, šiame Marcinkevičiaus kūrinyje kalbama apie tai, kaip karalius Mindaugas stengėsi sukurti vieningą, nepalaužiamą ir nepalenkiamą stiprią valstybę bei pastangas tai padaryti teisingai. Atrodo, kad būtent karaliaus Mindaugo vaizdavimas turėtų būti šviesus. Tačiau, deja, kūrinyje karaliaus Mindaugo paveikslas tampa kiek tamsus, nes Mindaugas siekdamas tą valstybę kurti ir ją vienyti, pats pasidaro ypač brutalus ir negarbingas. Jis siekdamas savo tikslų išduoda daug žmonių, dar daugiau jų įskaudina ir taip, galima sakyti, renkasi netinkamą kelią, kuris karalių Mindaugą tik dar labiau klampina į liūną, iš kurio anksčiau ar vėliau nebebus įmanoma išsikapstyti, nes Mindaugo bandymas viską spręsti jėga yra nepagrįstas ir visiškai neteisingas. Tad karalius Mindaugas vertinamas ypač kontraversiškai. Pati Justino Marcinkevičiaus aprašoma karaliaus Mindaugo istorija iš esmės yra labai įdomi, nes ji pateikia savitą istorinių įvykių interpretaciją, kuri gal ne visiškai tiksli, tačiau svarbi. Šios istorinės interpretacijos įdomumą lemia ir pats kūrinio konceptas arba kitaip tariant, kitos siužeto detalės, kaip kad ir kūrinyje prieš pasakojimą vaizduojami metraštitinkai – baltasis ir juodasis – kurie ginčijasi ir vienas jų teigia, jog svarbiau yra pagrįsti faktai, na, o kitas teigia, kad be to taip pat yra labai svarbi asmenybė ir jos braižas. Toks metraštininkų pasirodymas, Mindaugo išgyvenimai ir kiti panašūs veiksniai kūriniui suteikia mistiškumo, savitumo, todėl kūrinys įtraukiantis, leidžiantis geriau pažinti to meto Lietuvos žmonių gyvenimą ir apskritai vieno garsiausių Lietuvos istorinių figūrų – Mindaugo – gyvenimą ir jo peripetijas bei kitus veiksnius.

Konspektai

10 kl. lietuvių kalbos konspektas pasiruošimui literatūroms pamokoms

Ruošiatės dešimtos klasės egzaminams, tačiau niekaip nerandate struktūrizuotos informacijos šaltinio apie visus privalomus autorius? Siūlome jums puikią išeitį – visų dešimtos klasės privalomų autorių konspektą. Šis konspektas jums padės pasiruošti egzaminams kur kas lengviau. Kaip? Atsakymas paprastas! Šis konspektas – tai struktūrizuotai pateiktos informacijos apie visus privalomus dešimtos klasės autorius…


12 kl. lietuvių kalbos konspektas pasiruošimui prieš egzaminą + testai

Lietuvių kalbos konspektas abiturientams + testai žinių pasitikrinimui. Ar ruoštis lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminui dabar atrodo sunkiau nei atrodė iš pradžių? Informacijos perteklius įvairiuose šaltiniuose apie visus privalomus autorius apsunkina mokymosi procesą? Turime jums paruošę idealią išeitį! Pristatome jums struktūrizuotą ir išsamų dvyliktos klasės privalomų autorių konspektų rinkinį,…


Istorijos konspektas pasiruošimui prieš egzaminą + testai

Istorija – tai ko gero pats plačiausias, daugiausiai informacijos aprėpiantis dalykas mokykloje, kuriam pasiruošti trunka išties nemažai laiko. Vieniems tai sekasi daryti lengviau, kitiems – kiek sunkiau. Tačiau bet kokiu atveju, kiekvienam mokantis, yra reikalingi konspektai. Šiuo atveju paruošėme idealų variantą – išsamius ir struktūrizuotai paruoštus istorijos konspektus, kurie padės…


Biologijos konspektas pasiruošimui prieš egzaminą + testai

Biologija – tai itin išsamus ir vertingas dalykas, kurio mokantis galima sužinoti apie gyvąją gamtą bei jos dėsnius. Todėl biologija yra labai sudėtingas mokslas, kuriam pasiruošti reikalinga labai daug informacijos. Tačiau ką daryti, jeigu ruošiantis biologijos brandos egzaminui a kitam biologijos atsiskaitymui informacijos yra per daug, o šaltiniai ilgi bei…


Praktiniai šimtukininkų patarimai. Kaip efektyviai pasiruošti egzaminams?

Baigiamieji egzaminai mokykloje – tai kone pats svarbiausias kiekvieno mokinio gyvenimo įvykis, lydintis mokinį į visiškai kitą, kol kas dar nepažintą ir viliojantį, aukštesnį gyvenimo etapą. Baigiamieji egzaminai yra tarsi vartai, arba leisiantis mokiniui keliauti toliau, arba užveriantys kelią į perspektyvas bei galimybes mokslo įgavimo srityje. Taigi nenuostabu, kodėl kiekvienam egzaminai yra tokie svarbūs bei…

Kalbėjimai su šiuo autoriumi (Visi kalbėjimai patikrinti redaktoriaus)

Ar visada tikslas pateisina priemones? – 10 klasės (PUPP)

Aprašymas: Kiekvienas žmogus gyvenime turi pačių įvairiausių tikslų. Jie žmogui labai svarbūs ir reikšmingi. Tačiau, akivaizdu, kad tiems tikslams pasiekti visados yra reikalingos priemonės. Jos taip pat būna pačios įvairiausios. Tad iš tos situacijų įvairovės galima įžvelgti pačių individualiausių atvejų, kurie gali būti klasifikuojami, kaip pateisinami arba nepateisinami. Tad šiame…


Tautinės savimonės ir gimtosios kalbos samprata. – 10 klasės (PUPP)

Aprašymas: Visi žmonės gimsta vienoje ar kitoje pasaulio vietoje, kuri save įvardina kaip tautą, turinčią ilgus amžius egzistuojančią kultūrą, praeitį ir gimtąją kalbą. Toji vieta, kur žmogus gimsta ir auga, yra jo namai, jo pirmoji kultūrinė tapatybė. Tas žmogus, kuris nepripažįsta ar niekina savo gimtąją tautą ar kalbą, neturi vertybinio…


Kada žmogus ir pralaimėdamas laimi? – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Aprašymas: Žmogus yra sudėtingą gyvenimą gyvenanti būtybė. Todėl neretai žmogui tenka patirti įvairiausius pralaimėjimus. Tačiau objektyviai žvelgiant, kai kuriais atvejais, tie pralaimėjimai gali atnešti ir laimėjimus. Tad kokiais atvejais taip nutinka, aptariama šiame kalbėjimo pavyzdyje, remiantis klasikiniais lietuvių literatūros kūriniais ir jų atvejais. Prie kiekvieno kalbėjimo galėsite įsigyti šiuos priedus:…


Kokį poveikį kultūrai ir visuomenei daro kryptingai veikianti asmenybė? – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Aprašymas: Kryptingai veikiančios asmenybės – tai pagarbos verti herojai, kurie daro įtaką tiek kultūrai, tiek visuomenei. Ji yra labai didelė ir reikšminga. Todėl šiame kalbėjimo pavyzdyje, argumentuotai aptariama, koks tas poveikis kultūrai ir visuomenei yra, aptariama jo svarba bei reikšmingumas. Prie kiekvieno kalbėjimo galėsite įsigyti šiuos priedus: išplėstinį planą; skaidres;…


Antikos ir Biblijos įvaizdžiai Europos literatūroje. – 10 klasės (PUPP)

Aprašymas: Europos literatūra – tai labai turtinga literatūra, kurioje apstu gyvenimo išminties, na, o dar dažniau, autentiškumo ir originalumo. Kartais jis susijęs ir su įvairiomis originaliomis interpretacijomis, kurios šiuo atveju gali būti atėjusios iš Antikos ir Biblijos. Todėl šiame kalbėjimo pavyzdyje argumentuotai aptariami Antikos ir Biblijos įvaizdžiai Europos literatūroje. Kartu…


Kaip literatūra paliudija istorinę žmogaus patirtį? – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Aprašymas: Literatūra – tai unikali terpė pareikšti svarbiausioms mintims. Tad literatūroje taip pat yra vietos ir svarbiausiems istoriniams liudijimams, kad ir kokie jie bebūtų. Todėl šiame kalbėjimo pavyzdyje, remiantis lietuvių literatūros kūriniais, argumentuotai pateikiama, kaip ir kokios istorinės žmogaus patirtys yra atskleidžiamos literatūros kūriniuose. Prie kiekvieno kalbėjimo galėsite įsigyti šiuos…


Žmogaus kančios įprasminimas lietuvių literatūroje. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Aprašymas: Dažnai žmonės sako, jog gyvenimas yra kančia. Žmogus gyvenime patiria daug skaudžių įvykių – žmogus netenka šeimos, artimųjų, darbo ar ko nors kito. Dažnai žmogus atsiduria sudėtingose istorinėse situacijose, kurios sugriauna jo gyvenimą taip pasmerkdamos jį kančiai. Bet dažnai kančia nėra beprasmė – žmogus sugeba atrasti prasmę joje. Šiame…


Kūrybiškumo svarba lietuvių literatūroje. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Aprašymas: Kūrybiškumas yra subtilus ir unikalus bruožas, tačiau ne kiekvienas žmogus jį turi. Rašytojams kūrybiškumas yra labai svarbus bruožas, nes jis padeda suvokti, ką rašytojas nori vaizduoti savo kūryboje. Be to, kūrybiškumas reikalauja ir gerai išlavintos vaizduotės. Kūrybiškumo tema nuo seno yra dažna literatūroje ir dažnas autorius ją vaizduoja skirtingai.…


Senosios ir naujosios lietuvių literatūros palyginimas. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Aprašymas: Literatūra – tai raktas į pasaulio išmintį. Literatūra gali suteikti žmogui daugybę dalykų – žmogus gali atrasti naują pasaulį knygose, kuris praturtina žmogaus vaizduotę. Literatūra suteikia žmogui idealus ir vertybes – žmogus taip pažįsta daugiau pasaulio. Nuo seno literatūra buvo įvairi – joje buvo vaizduojamos įvairios temos, bet laikui…


Lietuvių kalbos gynimas literatūroje. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Aprašymas: Lietuvių kalbos gynimas – tai labai dažnas reiškinys visų laikų Lietuvoje ir svarbiausia – lietuvių literatūriniuose kūriniuose, atskleidžiant svarbiausius istorinius, pastarųjų laikmečių niuansus. Tad kokiais principais lietuvių kalbos gynimas ir to gynimo idėjos atsiskleidžia lietuvių literatūroje – argumentuotai pateikiama šiame kalbėjimo pavyzdyje. Prie kiekvieno kalbėjimo galėsite įsigyti šiuos priedus:…

Kodėl verta pirkti iš Potemes.lt?
  • Mokomųjų kalbėjimų rašyme turime 10-ių metų patirtį.
  • Visiems kalbėjimams yra paruošti išplėstiniai planai, skaidrės, galimi egzaminavimo klausimai bei informaciniai šaltiniai.
  • Visi kalbėjimai yra pakartotinai patikrinami profesionalaus redaktoriaus!
Ką turi pasakyti mūsų klientai?