Jūsų patogumui paruošėm supaprastintą paiešką. Įrašykite raktinį žodį ir raskite sau tinkantį kalbėjimą, pastraipą, rašytoją. Sąrašas atsiras suvedus nors vieną raktažodį:

Kalbėjimo potemės 2018
Rašome pavyzdinius kalbėjimus jau 8-us metus, todėl galite pasikliauti mumis! :) Pasirinkite Jūs dominančią potemę ir atsisiųskite lietuvių kalbos kalbėjimą per 5 minutes! Jei kalbėjimas Jūsų mokyklai jau užimtas, parašykite mums el. paštu Potemes.lt@gmail.com, suderinsime terminą naujo kalbėjimo parašymui :)

Justinas Marcinkevičius (biografija, kūrybos bruožai, konspektas, kalbėjimai, pastraipos)

autorio nuotrauka
Biografija

Rašytojas ir aktyvus visuomenės veikėjas Justinas Marcinkevičius gimė 1930 m. Važatkiemyje, Prienų valsčiuje. Pradžios mokyklą Marcinkevičius lankė Alksniakiemyje. Iki 1949 m. jis mokėsi Prienų „Žiburio“ gimnazijoje. 1954 m. Vilniaus universiteto istorijos ir filologijos fakultete baigė lietuvių kalbos ir literatūros specialybę. Paskutiniaisiais studijų metais Justinas Marcinkevičius įsidarbino žurnalo „Genys“ redakcijoje, atsakinguoju sekretoriumi. Nuo 1957 m. iki 1959 m. tokias pačias pareigas užėmė žurnalo „Pergalė“ redakcijoje. 1959 m. Marcinkevičius buvo valdybos sekretoriumi LSSR rašytojų sąjungoje. Nuo 1960 m. pakilo pareigose ir tapo pirmininko pavaduotoju, o jau nuo 1965 m. rašytojų sąjungoje jis buvo rašytojas profesionalas. 1961 m. Justino Marcinkevičiaus kelias pakrypo link politikos, tada jis tapo kandidatu į Lietuvos komunistų partijos narius. Nuo 1985 m. buvo Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Aukščiausiosios Tarybos (LSSR AT) deputatas. Jo veikla gyvenime vien tuo neapsiribojo, nes tuo pat metu Marcinkevičius buvo daugelio komisijų, komitetų, organizacijų ir kitų instancijų narys. Tapo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariu ir nuo 1990 m. tapo Lietuvos mokslų akademijos tikruoju nariu. Marcinkevičius per visą savo gyvenimą išleido per šimtą knygų. Marcinkevičius mirė 2011 m. vasario 16 d., būdamas 80 metų ir iškilmingai buvo palaidotas Antakalnio kapinėse, kur jo netektį artimieji ir visi Lietuvos žmonės pripažino kaip didžiausią netektį Lietuvos kultūrai.

Kūryba ir jos bruožai

Pirmuosiuose savo kūriniuose Justinas Marcinkevičius daugiausiai rašė kūrinius, kurie atitiko tuometinius sovietmečio rėžimo reikalavimus. Tačiau dar sovietmečiu jis dalies tautos buvo suvokiamas kaip „tautos poetas“. Savo kūriniuose jis tęsė neoromantinės lyrikos žanro tradicijas, tad būtent šitaip jis skatino ir gynė lietuvių tautinę savimonę, savitai aprašė ir žmonėms iš naujo įdiegė humanistinę žmogaus idėją. Pasak literatūros kritikų, Justino Marcinkevičiaus kūryba gali būti skirtsoma į dvi šakas – romantinę bei modernią. Bet kokiu atveju Marcinkevičius rašydamas totalitarizmo sąlygomis kūriniuose įpindavo daug metaforiškų pasakymų, užuominų ir net nutylėjimų, bandant apsisaugoti nuo nemalonumų. Taip darė daugelis to meto rašytojų, tad Marcinkevičius nėra pirmasis būtent tokiais būdais rašęs savo kūrinius. Kaip pagrindines Marcinkevičiaus prozos temas galima išskirti Lietuvą, jos didingą istoriją, praeitį, gamtą, kultūrą, žmogaus egzistencines problemas. Jo kūrybos branduolys – lietuvių tautinė savastis, tradicijos, istorinis kelias ir bendras visų šių aspektų apmąstymas. Iš to iškilo jo žinomiausi Marcinkevičiaus trilogijos kūriniai, kaip „Mindaugas“, „Katedra“ ir „Mažvydas“.

Kūrinių aprašymai

„Dienoraščiai ir datos“

Tai 2011 m. Lietuvos rašytojų sąjungos leidykloje, Vilniuje, išleista dienoraščio tipo, 472 puslapius sudaranti knyga, apie kurios pobūdį netgi išduoda ir subtiliai bei atitinkamai parinktas leidinio pavadinimas. Net knygos apipavidalinime vaizduojamas rašomasis stalas, su daiktais, kas vėlgi pagrindžia knygos pobūdį ir jos konceptą. Ji ypač plačiai atskleidžia Marcinkevičiaus credo būtiškuoju ir kūrybiniu atžvilgiu, kuris garsiajam Lietuvos poetui buvo ypač svarbus ir reikšmingas. Knygoje yra labai daug Justino Marcinkevičiaus minčių ir sentencijų apie jam svarbiausiais atrodžiusius aspektus, kurie rankraščių pavidalu buvo rasti Marcinkevičiaus bute ant rašomojo stalo, po jo mirties. Šios ranka poeto užrašytos mintys aprėpia tokias temas, kaip pastarojo laikmečio Lietuvos ir jo paties asmeniniai dramatiški išgyvenimai negandų akivaizdoje. Taip pat daug kalbama ir apie nacionalinės literatūros pakilimus ir nuosmukius, meno ir istorijos sąsajas, kurios rašytojui buvo ypač aktualios. Nedvejojant galima sakyti, kad ši knyga yra labai svarbi kiekvienam Lietuvos piliečiui, kuris bent kažkiek domisi Lietuvos aktualijomis, Lietuvos padėtimi ir kitais susijusiais aspektais, juolab, kad ši Marcinkevičiaus knyga išleista tik po jo mirties ir yra vienas paskutiniųjų šio šviesaus atminimo žmogaus minčių leidinių. Kritikų teigimu, perskaičius šią knygą kiekvienas gali pasijusti bent kažkiek geresniu žmogumi, nes perskaitęs neabejotinai gali įgyti labai daug naudingų minčių ir jas pritaikyti savo gyvensenoje. Tokių knygų yra nemažai, bet argumentuoti Justino Marcinkevičiaus pasisakymai taip pat atsižvelgus į jo autoritetą, nukonkuruoja bet kokius kitus šaltinius ir sukuria savotišką Justino Marcinkevičiaus ankstesnių kartotinių publikacijų knygų serijos pabaigą. Būtent „Dienoraščiai ir datos“ yra visko pabaiga. Savotiškas Justino Marcinkevičiaus minčių ir idėjų paskutinis kratinys, pabrėžiantis Marcinkevičiaus eros pabaigą, kuri daugeliui dar kelia nostalgiją ir ypač patriotiškus jausmus, kuriais Marcinkevičius visą laiką ugdė Lietuvą ir jos plačią visuomenę. Šį leidinį galima vadinti paskutine ir geriausia Justino Marcinkevičiaus publikacija, kurią galima prilyginti paties poeto literatūriniam palikimui sekančioms jaunoms kartoms, kurioms poeto mokymų ir minčių ypač trūks. Justinas Marcinkevičius, žinoma, yra išleidęs knygą pavadinimu „Dienoraščiai be datų“ išleista dar 1981 m., tačiau jos nereikėtų maišyti su publikacija „Dienoraščiai ir datos“. Tai dvi skirtingos, tačiau taip pat paties Justino Marcinkevičiaus apmąstymus aprėpiančios knygos.

„Mindaugas“

Apie 1978 m. Justinas Marcinkevičius išleido garsiąją savo draminę trilogiją, kurioje buvo sutalpinti pasakojimai, pavadinimais „Katedra“, „Mažvydas“ bei kas be ko – „Mindaugas“. Tai, ko gero, garsiausi Justino Marcinkevičiaus draminiai kūriniai, palikę įspūdį ne vienam skaitytojui. Akivaizdu, kad Justino Marcinkevičiaus drama „Mindaugas“ yra istorinė, kadangi jau vien pavadinimas akcentuoja tai, kad šis kūrinys bus apie vieną garsiausių Lietuvos istorinių figūrų – karalių Mindaugą, kurio gyvenimas ir to gyvenimo peripetijos, per Lietuvos valdymo ir kūrimo prizmę, atsiskleidžia Marcinkevičiaus kūrinyje, remiantis svarbiu istoriniu ir iš esmės netgi psichologiniu aspektu. Marcinkevičius kūrinyje paliečia ne tik patį karalių Mindaugą kaip asmenybę, jo pasaulėjautą ir pasaulėvoką, psichologinius akcentus, tačiau kartu ir analizuoja Lietuvos kūrimą bei jo eigą. Taigi, glaustai tariant, šiame Marcinkevičiaus kūrinyje kalbama apie tai, kaip karalius Mindaugas stengėsi sukurti vieningą, nepalaužiamą ir nepalenkiamą stiprią valstybę bei pastangas tai padaryti teisingai. Atrodo, kad būtent karaliaus Mindaugo vaizdavimas turėtų būti šviesus. Tačiau, deja, kūrinyje karaliaus Mindaugo paveikslas tampa kiek tamsus, nes Mindaugas siekdamas tą valstybę kurti ir ją vienyti, pats pasidaro ypač brutalus ir negarbingas. Jis siekdamas savo tikslų išduoda daug žmonių, dar daugiau jų įskaudina ir taip, galima sakyti, renkasi netinkamą kelią, kuris karalių Mindaugą tik dar labiau klampina į liūną, iš kurio anksčiau ar vėliau nebebus įmanoma išsikapstyti, nes Mindaugo bandymas viską spręsti jėga yra nepagrįstas ir visiškai neteisingas. Tad karalius Mindaugas vertinamas ypač kontraversiškai. Pati Justino Marcinkevičiaus aprašoma karaliaus Mindaugo istorija iš esmės yra labai įdomi, nes ji pateikia savitą istorinių įvykių interpretaciją, kuri gal ne visiškai tiksli, tačiau svarbi. Šios istorinės interpretacijos įdomumą lemia ir pats kūrinio konceptas arba kitaip tariant, kitos siužeto detalės, kaip kad ir kūrinyje prieš pasakojimą vaizduojami metraštitinkai – baltasis ir juodasis – kurie ginčijasi ir vienas jų teigia, jog svarbiau yra pagrįsti faktai, na, o kitas teigia, kad be to taip pat yra labai svarbi asmenybė ir jos braižas. Toks metraštininkų pasirodymas, Mindaugo išgyvenimai ir kiti panašūs veiksniai kūriniui suteikia mistiškumo, savitumo, todėl kūrinys įtraukiantis, leidžiantis geriau pažinti to meto Lietuvos žmonių gyvenimą ir apskritai vieno garsiausių Lietuvos istorinių figūrų – Mindaugo – gyvenimą ir jo peripetijas bei kitus veiksnius.

Kalbėjimai (Visi kalbėjimai patikrinti redaktoriaus)

Valstybės kūrimo keliai: kalaviju ar pasitikėjimu?

Pasitikėjimas – be galo svarbus aspektas. Tačiau savotiškai, atitinkamas brutalumas taip pat skatina vienus ar kitus aspektus. Šiuo atveju kalbama apie valstybės kūrimą. Todėl kalboje, remiantis kūriniais ir akivaizdžiais siužetais, detaliai aptariama, kaip verčiau reikėtų kurti valstybę – kalaviju ar pasitikėjimu Taip pat, norime visus pradžiuginti, nes nuo šių metų,…


Valdovo ir tautos santykiai. Kalbėjimas apie valdovo ir tautos santykius.

Valdovas – tautos vadas, todėl tai yra ypač svarbi figūra valstybės ir tautos gyvenime. Valstybės ir tautos likimas dažnai priklauso nuo valdovo, todėl santykis tarp valdovo ir tautos lemia valstybės raidą. Tačiau dažnai šis santykis nebūna vienodas – vieni valdovai yra mylimi ir šlovinami savo tautos, o kiti – smerkiami…


Justinas Marcinkevičius – žmogus ir istorija dramoje „Mažvydas“.

Šis kalbėjimas jau rašomas, todėl rezervuokite šį kalbėjimą jau dabar kol to nepadarė Jūsų klasės draugas ar draugė. Pirmieji užsisakę, gali pateikti savo pasiūlymus dėl autorių. Taip pat, norime visus pradžiuginti, nes nuo šių metų, visi mūsų parašyti kalbėjimai bus patikrinami redaktoriaus. Plačiau apie tai galite pasiskaityti čia: KOKYBĖS GARANTAS…


Viešo žodžio svarba ir galia. Kalbėjimas apie viešo žodžio svarbą ir galią.

Viešas žodis – efektyvus būdas išsakyti idėjas, telkti bendruomenę, ją žadinti, skatinti vienokius ar kitokius jausmus bei pagerbti. Viešas žodis dažnai vartojamas didelėms masėms, minioms ir tai matoma šioje kalboje, kurioje remiamasi svarbiomis XX a. kalbomis, kurios parodo, ko yra vertas viešas žodis. Aptariama jo svarba ir galia. Taip pat,…


Justinas Marcinkevičius – biografijos, veiklos ir kūrybos pristatymas.

Justinas Marcinkevičius – visiems puikiai žinomas pastarojo amžiaus vidurio ir šio amžiaus pradžios poetas, rašytojas, visuomenės veikėjas, aktyvus ir gerbiamas žmogus, kurio esybė išliko jo kūryboje ir veikloje. Tad šioje kalboje argumentuotai, remiantis konkrečiais pavyzdžiais aptariama jo biografija, veikla bei svarbiausi kūriniai. Taip pat, norime visus pradžiuginti, nes nuo šių…


Ar menas padeda žmogui gyventi? Kalbėjimas apie meno svarbą žmogaus gyvenimui.

Žmogus domisi menu ar užsiima menine veikla dėl daug priežasčių. Menas gali padėti nuslopinti tam tikras nuoskaudas, ypač meilės. Be to, meninė veikla gali būti ir žmogaus gyvenimo kelias. O kartais nėra kitos išeities kaip politinę veiklą ir tautiškumą parodyti per savo paties santykį su menu. Tokia yra viena iš…


Kalbėjimas apie pareigos sampratą literatūroje. Pareigos samprata literatūroje.

Pareiga kiekvienam yra labai svarbus gyvenimiškas aspektas. Kiekvienas pareiga remiasi kaip tam tikru gyvenimo rodikliu. Tačiau kaip matoma pareiga literatūroje? Ar ji svarbi? Kaip ji lemia žmogaus gyvenimo peripetijas ir kitus veiksnius? Apie tai argumentuotai kalbama šioje kalboje. Taip pat, norime visus pradžiuginti, nes nuo šių metų, visi mūsų parašyti…


Valdovo drama J. Marcinkevičiaus kūrinyje „Mindaugas”. Valdovo Mindaugo paveikslas.

Žymus kinų mąstytojas Konfucijus kadaise samprotavo – ar vien pareigas einant galima valdyti? Stebint XX a. Lietuvos poeto, dramaturgo ir apskritai visuomenės veikėjo Justino Marcinkevičiaus 1968 m. parašytos dramos „Mindaugas“ pagrindinį herojų Mindaugą, apie tai galime pasvarstyti ir mes. Tad kūrinyje argumentuotai aptariami tiek aspektai, su kuriais susidūrė pats Mindaugas,…


Kalbėjimas apie Justino Marcinkevičiaus asmenybę.

XX a. Lietuvoje gausus ne tik įvairių visuotinių įvykių, tačiau ir juose dalyvavusių svarbių Lietuvos rašytojų, aktyvių visuomenės veikėjų, kuriuos prisimename iki šiandien. Vienas tokių žmonių yra Lietuvos poetas, dramaturgas, vertėjas, akademikas ir aktyvus visuomenės veikėjas Justinas Marcinkevičius. Dažnai sakoma, kad borint pažinti rašytoją, reikia pažinti ir jo kūrybą. Taigi…


Kalbėjimas apie žmogaus svajonių svarbą.

Šių laikų rusų rašytojas Vadimas Zelandas yra pasakęs, jog svarbiausia yra tai, kad mes galime paversti savo svajones realybe. Jis buvo visiškai teisus sakydamas tai. Svajonės yra pats gražiausias aspektas žmogaus gyvenime. Taigi šioje kalboje labai daug dėmesio skiriama svajonių temai. Kalbama apie tai, kaip svajonės veikia žmogaus gyvenimą, todėl…


Pagarba didvyriams viešosiose laidojimo kalbose.

Laidojimo kalbos tikriausiai yra girdėtos kiekvienam ir jei reikėtų, kiekvienas maždaug preliminariai galėtų apibūdinti kuo tokios kalbos ypatingos. Tačiau akivaizdu, kad viešosiose laidojimo kalbose iškilmių metu yra paskutinį kartą prisimenami kritę didvyriai, kuriems šiomis kalbomis išreiškiama didžiausia pagarba. Taigi šioje kalboje remiamasi konkrečiais viešųjų laidojimo kalbų pavyzdžiais ir tam tikrais…


Just. Marcinkevičiaus asmenybė. „Kalba laidojant Sausio 13 dienos žuvusiuosius“ analizė.

Justinas Marcinkevičius lietuviams žinomas ne tik kaip puikus poetas, bet ir aktyvus visuomenės veikėjas. Nors pats yra ir kukli asmenybė, po Sausio 13 dienos įvykių pasakytoje kalboje „Kalba laidojant Sausio 13 dienos žuvusiuosius“ atskleidžiami svarbiausi humanizmo principai ir aukšta poeto moralė. Just. Marcinkevičius žuvusiuosius laiko didvyriais ir visų vardu išreiškia…


Juodojo ir Baltojo metraštininko simboliškumas.

Justinas Marcinkevičius buvo įžymus ir svarbus sovietmečio kultūros veikėjas, o jo sukurta trilogija – „Mindaugas“, „Mažvyda“ ir „ Katedra“ – iki šiol skatina tautiškumą. Istorinėje dramoje „Mindaugas“ atskleidžiama valdovo ir valstybės kūrimo drama, tačiau dramoje yra dar dvi įdomios figūros – Juodasis ir Baltasis metraštininkai. Šios figūros reprezentuoja skirtingą mąstymą…


Pristatykite bent 2 kūrinius ir juos palyginkite (Iš privalomo knygų sąrašo).

Romėnų filosofas stoikas, dramaturgas ir valstybės veikėjas Lucijus Anėjus Seneka yra pasakęs: „Naudą duoda ne knygų daugumas, o gerumas“. Seneka tai sakydamas buvo išties teisus. Svarbiausia – knygų gerumas, jų prasmingumas ir skaitytojui duodama visapusiška nauda. Tad šioje kalboje labai svarbu knygos ir kūriniai, jų analizavimas, idėjos ir turinio paaiškinimas…


Lietuvių tautos istorinis kelias Justino Marcinkevičiaus draminėje trilogijoje.

Justinas Marcinkevičius – garsus sovietmečio lietuvių rašytojas, poetas, dažnai laikomas Lietuvos sąžine. Anot Marcinkevičiaus, žmogus įprasmina save istorijoje, todėl kiekvienas žmogus turi ją pažinti. Todėl autorius šią idėją atskleidžia savo trilogijoje, kuri iki šiol puoselėja tautiškumą ir pasakoja tautos istoriją. Jo trilogija -„Mindaugas“, „Mažvydas“ , „Katedra“ – yra unikalus kūrinys,…


Literatūra – istorinės patirties liudijimas.

Literatūra – neabejotinai geriausias ir vis dar pats efektyviausias būdas liudyti savo išgyvenimus ir patirtis. Tad ne išimtis ir tautos istorinė praeitis. Todėl būtent ji aptariama šioje kalboje remiantis įvairiais lietuvių literatūros rašytojais bei jų kūryba, kuri pagrindžia istorinės praeities literatūroje vartojimą bei tai, kuo ši yra svarbi. Taip pat,…


Kaip literatūroje vertinamas žmogaus siekis keisti pasaulį?

Keisti pasaulį svarbu. Toks pasaulio keitimas žmonių atžvilgiu dažnai siejamas su tam tikro pėdsako šiame pasaulyje palikimu. Tad kaip vertinamas siekis keisti pasaulį , kaip jis keičiamas ir apskritai kokia yra viso šito esmė, argumentuotai aptariama šioje kalboje, remiantis garsiausių lietuvių rašytojų kūriniais. Taip pat, norime visus pradžiuginti, nes nuo…


Kalbėjimas apie tautą istorijoje ir literatūroje. Tauta istorijoje ir literatūroje.

Kiekviena tauta turi skirtingą istoriją. Lietuva turi ilgą valstybingumo istoriją – valstybė susikūrė XIIIa., vėliau susijungė į bendrą valstybę su Lenkija. Tačiau pastaroji valstybė buvo padalinta XVIIIa. pabaigoje, todėl Lietuva buvo valdoma Rusijos imperijos. Savo nepriklausomybę jai pavyko atkurti tik po pirmojo pasaulinio karo, tačiau neilgam. Vis dėlto Lietuvos valstybė…


Kaltės ir atsakomybės tema lietuvių literatūroje.

Kaltė – viena sudėtingiausių ir labiausiai slegiančių vidinių žmogaus būsenų. Kaltės jausmo neišvengia tie, kurie pasielgia netinkamai su kitais žmonėmis arba su pačiais savimi. Taip yra todėl, nes nederamai pasielgus pabunda žmogaus sąžinės balsas, nuolat primenantis apie būtinybę apmąstyti savo poelgį ir išpirkti kaltę. Žmogus, gyvendamas su kalte ilgainiui praranda…


Asmeninės laimės ir pareigos konfliktas literatūroje.

Asmeninė laimė yra kiekvieno žmogaus gyvenimo svajonė. Tačiau kiekvienas žmogus turi sunkiai dirbti ir stengtis, kad susikurtų asmeninę laimę. Dažnai žmonės susiduria su įvairiomis kliūtimis ir problemomis ar pasirinkimo dilema, todėl negali pasiekti asmeninės laimės. Dažnai asmeninė laimė susikerta su pareiga, todėl žmonės atsiduria skausmingoje ir sudėtingoje situacijoje. Asmeninės laimės…


Vienatvės patirtys lietuvių literatūroje.

Vienatvės tema lietuvių literatūros puslapiuose plėtojama itin dažnai. Svarbu ir tai, jog net nebūdama pagrinde kūrinio tema, ši jausena neretai lydi veikėjus kiekviename puslapyje. Tokią būseną kelia įvairios priežastys, kurios slepiasi tiek individualiose, asmeninėse žmonių savybėse, tiek Lietuvos istorijoje. Šioje kalboje ieškoma vienatvės rūšių, analizuojamos priežastys, sukeliančios vienišumo jausmą. Remiantis…


Hamletiškos asmenybės lietuvių literatūroje.

Viljamas Šekspyras yra vėlyvojo Renesanso anglų dramaturgas,parašęs daugybę garsių dramų, o jo garsiausias veikėjas – Hamletas. Tai yra mąstantis personažas, bandantis atsakyti į egzistencinius klausimus, kovojantis su aplinkiniu blogiu. Šis veikėjas išreiškia žmogaus dramatizmą ir tragizmą. Hamletas mąsto, kuriuo keliu eiti – ar pasiduoti blogiui, ar su juo kovoti. Šie…


Laimės problema lietuvių literatūroje.

Lietuvos valstybė nuo pat susikūrimo patyrė daugybė sunkumų – jis nuolat turėjo kovoti dėl išlikimo, turėjo perimti Vakarų kultūros bruožus, kovoti su kaimyninėmis šalimis. Šalis patyrė daugybę žiaurumų ir represijų, ypač XX a., pasaulinių karų metu. Jos kultūrinė raida taip pat buvo sudėtinga. Toks sudėtingas istorinis likimas paaiškina skirtingą laimės…


Kaip literatūra padeda pažinti tautos istoriją?

Tautos istorija – kiekvieno žmogaus raktas į save. Mūsų protėvių ir senelių praeitis sutekia žinių, padedančių atrasti savo tautos istoriją ir reikšmę. Mes perimame protėvių vertybes ir praeitį, taip siekdami sukurti ateitį. Geriausias būdas perimtį šią patirtį yra literatūra, nes ji padeda suprasti tautos istoriją ir susikurti savąjį tapatumą su tėvyne. Per literatūrą…


Laisvės, tėvynės meilės ir tiesos vertybės lietuvių literatūroje.

Laisvė, tėvynės meilė ir tiesa. Šios vertybės yra pamatinės tauraus ir prasmingos gyvenimo vertybės, kalbant apie tautiškumą. Šios vertybės atskleidžiamos literatūroje ir kituose panašaus pobūdžio tekstuose, kurie unikaliai išreiškia jas ir tarsi perduoda kiekvienam skaitančiam. Taip pat, norime visus pradžiuginti, nes nuo šių metų, visi mūsų parašyti kalbėjimai bus patikrinami…


Gimtąją kalbą išsaugoti svarbu, nes ji padeda tautai išlikti.

Prigimta kalba – kiekvienos tautos, valstybės dovana, kurią privalu saugoti, ginti bei tausoti, puoselėti. Joje sudėta daugybė aspektų: išmintis, tautos istorija, atsiradimo motyvai, tradicijos, tautos išskirtinumas. Kalboje atsiveria tautos vertybės, jos esybė ir buvimas, prigimtis. Esant galimybei, kiekvienas savo tautos pilietis galėtų sistemiškai perduoti didžiąsias savo gimtosios kalbos vertybes: individualumą,…


Ar pareiga viena iš svarbiausių vertybių?

Apie pareigas yra kalbama jau nuo pat mažų dienų. Pareigos yra svarbiausias žmogaus prasmingo gyvenimo matas, kuris parodo žmogui jam tikruosius gyvenimo kelius. Tad šioje kalboje argumentuotai įrodomas teiginys, kad pareiga – labai svarbi žmogaus gyvenimo vertybė. Taip pat, norime visus pradžiuginti, nes nuo šių metų, visi mūsų parašyti kalbėjimai…


Žmogaus santykis su Tėvyne lietuvių literatūroje?

Žmogaus santykis su Tėvyne lietuvių literatūroje, remiantis lietuvių autoriais, yra labai glaudus. Lietuvių literatūros kontekstuose nuolatos minima meilė Tėvynei, stiprūs bei emocionalūs dvasiniai ryšiai. Žmogaus santykis su Tėvyne pasižymi ir patriotiniais siekiais. Tėvynė leidžia individui jaustis tautos dalimi. Svarbi ir garbingos Lietuvos praeities tema, kurią privalu puoselėti bei aukštinti. Taigi,…


Apie kokias vertybes kalbama lietuvių literatūroje?

Kiekvienas žmogus yra individualus ir turi skirtingą mąstymą ir požiūri į gyvenimą. Šie dalykai lemia mūsų gyvenimus, nes tai, kas yra mūsų mintyse ir pasąmonėje dažniausiai realizuojasi. Iš to galima daryti prielaidą, kad dažniausiai iš žmogaus elgesio galime pasakyti, kokios yra jo vertybės. Taigi šioje kalboje, remiantis lietuvių literatūros kūriniais…


Kokį poveikį kultūrai ir visuomenei daro kryptingai veikianti asmenybė?

Kryptingai veikianti asmenybė visuomenėje turi ypač daug įtakos. Tai visuomenės labui veikiantys asmenys, kurie skatina patriotizmo jausmą bei ugdo tam tikras vertybes žmonėse. Jų veikla ypatinga. Tokių žmonių visuomenėje, kurie darytų aiškų poveikį tiek kultūrai, tiek pačiai visuomenei yra mažai, todėl galima teigti, kad tokių, kaip Jonas Basanavičius, Justinas Marcinkevčius…


Prisiminimų svarba literatūroje.

Kiekvienas žmogus išgyvena pačius įvairiausius gyvenimo epizodus, paliekančius jo atmintyje prisiminimų. Šie prisiminimai yra nuorodos į individo asmenines patirtis, išgyventas negatyvias ir pozityvias emocijas, praeityje likusius gyvenimo tarpsnius. Tai reiškia, kad prisiminimai yra itin reikšminga žmogaus asmenybės dalis, kurią privalu traktuoti kaip vertybę. Svarbu tai, kad dalykais, išliekančiais atmintyje, savo…


Tėvo paveikslas lietuvių literatūroje.

Paprastai tėvas šeimoje yra pats stipriausias ir įtakingiausias asmuo, turintis didžiausią galią. Jis yra viršiausias, nes jis dažniausiai vadinamas šeimos galva. Tėvo pareiga dažniausiai būna ne tik išlaikyti ar ugdyti savo šeimą ir ją išmaitinti, tačiau ir priimti svarbiausius sprendimus. Kūriniuose dažnai aptariamas tėvo paveikslas. Taigi, remiantis žymiausiais lietuvių literatūros…


Kokie idealai ginami lietuvių literatūroje?

Lietuvių literatūra vadovaujasi dideliais siekiais bei idealais, kurie aprašomi įvairiomis temomis: patriotizmas, humanizmas, pasiaukojimas, meilė ir pagarba tėvynei, gamtai, žmogus tėvynėje ir pasaulyje, egzistencinės problemos, kultūra. Lietuvių literatūros atstovai, propagavę vienus ir kitus idealus, siekė bendro tikslo – suvienyti bendruomenę, atskleisti tikrąsias vertybes. Individo nuolatinis tikslas – kovoti už teisybę,…


Justino Marcinkevičiaus kūrybos stiliaus ypatybės.

Kiekvienas kūrėjas turi ypatingas savo kūrybos stiliaus ypatybes. Jos reiškiasi pačiais įvairiausiais aspektais. Kaip apie vieną tokių kūrėjų pavyzdžių, turintį specifines kūrybos stiliaus ypatybes, būtų galima paminėti Justiną Marcinkevičių. Jis yra vienas žymiausių Lietuvos poetų. Jis taip pat buvo dramaturgas, vertėjas, akademikas bei visuomenės veikėjas. Šioje kalboje yra aptariama jo…


Ar iš tiesų didžiausias žmogaus troškimas – būti įvertintam? Pasamprotaukite remdamiesi kultūrine ir literatūrine patirtimi.

Žmogus nuolatos siekia įvertinimų ir pripažinimo. Įvertinimas individui suteikia daugiau motyvacijos ir noro vis labiau stengtis, tobulėti, artėti tikslo link, užsibrėžti naujus siekius ir juos įgyvendinti. Literatūros atstovai taip pat troško būti įvertinti. Jie savo kūryba atskleidė dideles idėjas, išreiškė naujoves bei tapo įvairių aspektų pradininkais, parodė savo pačių išgyvenimus…


Kokias vertybes iškelia lietuvių literatūra?

Lietuvių literatūroje vyrauja platus vertybių spektras, apimantis darbą, gamtą, tautą, meilę, dvasines savybes: atvirumą, sąžiningumą, bendruomeniškumą, pagalbą, kruopštumą, įdirbį. Kiekvienas rašytojas, išdėstęs skirtingas vertybes, sudaro didelį pasaulėžiūros kūrimo mastą, kuriuo turėtų sekti individas, norintis būti pripažintas tautos, būti gerbiamas ir mylimas, teikdamas kitiems žmonėms bei valstybei tam tikras vertybes. Lietuvių…


Gimtųjų namų praradimo tema lietuvių literatūroje.

Gimtieji namai – šilta, jauki vieta, kupina daugybės prisiminimų ir nuotykių, jaustų emocijų. Kartu su gimtuoju kraštu žmogus buvo ugdomas dorybėmis ir svarbiausiomis vertybėmis, kurios padėtų tolimesniame gyvenimo tarpsnyje. Gimtieji namai lietuvių literatūroje atsiskleidė su skausmo ir gailesčio gaidomis, kurios liudijo savo meilę gimtiesiems pamatams. Gimtieji namai be galo artimi…


Pareiga – viena iš svarbiausių vertybių lietuvių literatūroje.

Pareiga galima vadinti būtiną pagal įstatymą, paprotį ar dorovę veiksmą. Tokių pareigų gyvenime turi beveik kiekvienas žmogus. Jų būna labai daug ir pačių įvairiausių, tačiau bet kokiu atveju pareigos reikia laikytis. Tai yra vertybė. Todėl šioje kalboje daug šnekama apie pareigą ir vertybes. Nagrinėjami lietuvių literatūros kūriniai, kuriuose aprašoma pareiga…


Ar kaltės jausmas – dvasinio tobulėjimo veiksnys? Remdamiesi lietuvių literatūros kūriniais patvirtinkite ar paneikite šį teiginį.

Kaltė – kiekvienam gerai pažįstamas jausmas. Jis mus persekioja labai dažnai. Tačiau kaltės nereikėtų suvokti, kaip labai neigiamo aspekto. Visgi kaltė – tobulina žmogaus dvasinį pasaulį, na, o kaip tai vyksta, aptariama, remiantis tokių rašytojų, kaip Salomėjos Nėries, Jono Biliūno bei Justino Marcinkevičiaus gyvenimo aspektais bei kūriniais. Taip pat, norime…


Žmogaus vidiniai konfliktai XX a. lietuvių literatūroje.

Žmogų visą gyvenimą lydi pasaulis, gyvenimas, iš kurio ne visada sulaukiama tik pozityvių bruožų, kartais čia vyrauja ir daugybė skausmo, kančios, nežinios, artėjančios baimės ir laukimas. Visus šiuos aspektus individas dažnai išgyvena vidinio konflikto metu, kai dvasinis pasaulis išreiškia prieštaravimus, su kuriais esti be galo sunku gyventi toliau. Norint atrasti…


Ar literatūra ugdo žmogaus moralę? Remkitės 2-3 lietuvių rašytojų kūryba.

Savęs pažinimo siekis, tvirtos vertybinės sistemos formavimas ir moralės ugdymas yra kiekvieno žmogaus pareiga. Lietuviškos literatūros skaitymas gali būti laikomas vienu efektyviausių būdų šiai pareigai atlikti, nes daugelis lietuvių literatūros klasikos kūrinių supažindina skaitytoją su moralės normomis, esminėmis vertybėmis ir padiktuoja, koks turėtų būti doras ir teisingas žmogus. Moralės ugdymo,…


,,Kančia prapuolusios būties žadintoja (Maceina)“ . Ką apie tai manote? Pagrįskite savo požiūrį lietuvių literatūros kūriniais.

Vienas žymiausių Lietuvos filosofų Antanas Maceina teigė: „Kančia prapuolusios būties žadintoja“. Kiekvienas individas kančią jaučia ir išgyvena skirtingai dėl įvairių priežasčių. Tai, kas vieniems yra visai nereikšminga, tik maža nesėkmė ar suklupimas kely, kitiems yra didelis išgyvenimų, vidinių konfliktų ir stipraus nusivylimo šaltinis. Dvasinė kančia gali būti jausmas, kylantis iš…


Ar šiandien tebėra aktuali ir įdomi sovietmečiu kūrusių lietuvių rašytojų kūryba?

Šiuolaikinė visuomenė domisi sovietmečiu kūrusių lietuvių rašytojų kūryba dėl daugelio priežasčių. Lietuvių rašytojai, kūrę šiuo laikotarpiu, įprasmino žmogaus likimą, dvasines kaitas bei sukrėtimus, svetimo pasaulio ribas, kurios individui neteikia malonės jausmo, išaukštino Lietuvos vertybes, patriotizmą, laisvės siekį, atskleidė žmogaus kančias ir žmogiškumo sunaikinimą. Sovietmečio laikotarpio kūryba ypač aktuali jaunimo tarpe,…


Istorijos tema Just. Marcinkevičiaus dramose.

XXa. Lietuvos poeto, dramaturgo, vertėjo, akademiko, visuomenės veikėjo Justino Marcinkevičiaus kūrinius galima vadinti vienais gražiausių lietuvių literatūroje. Šiuose ypač įtaigiuose bei nepaprasto šarmo turinčiuose kūriniuose aprėpiami tiek žmogaus vidus, tiek jo išgyvenimai, tiek klystkeliai ir panašūs aspektai. Jie Justino Marcinkevičiaus kūrybai suteikia ypatingos reikšmės. Pačios reikšmingiausios šiuo atveju yra rašytojo…


Atsakomybės ir pareigos tema lietuvių literatūroje.

Lietuvių literatūroje nagrinėjamos temos dažnai aprėpia tokias temas, kurios susijusios su meile, šeima, vaikais, vertybėmis. Tačiau lietuvių literatūroje taip pat galima rasti tokių temų, kurios nagrinėja tokias temas, kaip atsakomybė ir pareiga. Todėl šioje kalboje remiamasi autoriais, kurie parodo kaip įvairiai galima interpretuoti atsakomybės bei pareigos temą lietuvių literatūroje. Tai…


Siekis grąžinti kultūros tradicijas ir istorinę atmintį lietuvių literatūroje. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Pastaraisiais amžiais Lietuva susidūrė su daug negandų. Ir taip jau nuo pačių viduramžių. Todėl akivaizdu, kad literatūros vienas pagrindinių siekių buvo grąžinti žmonėms kultūros tradicijas bei jomis remiantis atskleisti istorinę žmonių patirtį ir atmintį. Tad kokiuose kūriniuose tai buvo daroma, kaip tai buvo daroma ir kokios tai reikšmės turėjo, yra…


Literatūra – istorinės patirties liudijimas. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Literatūra – žmogaus raktas į išmintį. Literatūroje glūdi per šimtus amžių sukurta ir įamžinta patirtis, kuri suteikia žmogui galimybę mokytis. Ypač svarbi žmogui yra istorinė patirtis, nes iš jos žmogus suvokia savo, kaip tautos atstovo, tapatybę ir supranta savo tautos tapatybę. Literatūra lengvai ir kiekvienam žmogui suprantamai kalba apie sudėtingus…


Kodėl žmogui svarbi tėvynė? – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Kiekvienas žmogus turi tik vieną gimtąjį kraštą, tačiau žmogui dažnai būna sunku suvokti tėvynės svarbą. Žmogus gali gyventi kitoje svetimoje šalyje, tačiau jo santykis su tėvyne vis vien išliks unikalus ir išskirtinis. Tėvynė yra pirmoji žmogaus mokytoja, kuri žmogui suteikia vertybes ir protėvių tradicijas. Žmogus, priimdamas gimtojo krašto vertybes ir…


Kaip literatūra gali suvienyti tautą? – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Literatūra yra svarbi kiekvienam žmogui. Iš literatūros žmogus gali semtis patirties, įkvėpimo ir vertybių, tačiau literatūra yra svarbi ne vien individui, bet ir visai tautai. Dažnai tautos atsiduria tokioje situacijoje, kai jos negali viešai išreikšti savo siekių, todėl literatūra tampa puikiu įrankiu skleisti ir burti žmones. Literatūra vaizduoja skausmingą ar…


Koks gimtojo krašto vaizdas atskleidžiamas lietuvių poetų eilėraščiuose? – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Gimtojo krašto vaizdas lietuvių poetų eilėraščiuose atskleidžiamas per meilę savo tėvynei, savo gimtajai žemei, per gamtos atvaizdus. Tik gamtoje esantis žmogus gali visiškai atsiverti, pajusti savo tikrąją prigimtį, harmoniją, natūralumą, o svarbiausia – tikrumą. Žmogus ir gamta – du neatsiejami dalykai. Nuo senų laikų žinome, kad žmogaus santykis su gamta…


Valdovai lietuvių literatūroje. Kalbėjimas apie valdovų paveikslus lietuvių literatūroje. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Valdovų paveikslai lietuvių literatūroje – aktuali tema, analizuojanti ne tik kunigaikščių istorijas, pateikimą, bet ir besigilinanti į senosios Lietuvos, LDK laikų istoriją, istorines asmenybes. Žinoma, literatūra daugiau analizuoja vidines dramas, parodo, jog valdovai visų pirma yra žmonės, kuriems taip pat skauda, kurie kenčia, dvejoja, aukoja ir aukojasi. Kalba parašyta pasitelkiant…


Veidmainystė ir tikrumo santykis lietuvių literatūroje. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Veidmainystė – kiekvieno žmogaus palydovė. Dažnai žmogus atsiduria tokiose situacijose, kuriose jis nesupranta, kad sau meluoja. Nors išoriškai žmogus gali atrodyti laimingas, tačiau viduje jis gali išgyventi konfliktą. Žmogus gali turėti viską, tačiau kartu ir nieko, nes jo gyvenamoji realybė jo netenkina ir jį skaudina. Dažnai žmonės to nesuvokia, todėl…


Asmeninės laimės siekis lietuvių literatūroje. Kalbėjimas apie asmeninės laimės siekį lietuvių literatūroje. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Asmeninės laimės siekis lietuvių literatūroje dažnu atveju reiškė ir skausmą, ir norą patirti gyvenimo pilnatvę. Žmogų visada lydi įvairūs dvasiniai išgyvenimai, emocijos ir jausmai. Įvairūs gyvenimo išbandymai ar paklydimai priverčia žmogų ieškoti ramybės, atramos, iš naujo siekti idealų. Pasiekti tobulą asmeninę laimę padeda dorybės ir vertybės, žmoniškumas bei supratimas, kad…


Žmogaus ir gamtos ryšys lietuvių literaturoje. Kalbėjimas apie žmogaus ir gamtos ryšį lietuvių literatūroje. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

„Gamta – amžinai besikeičiantis debesis; niekuomet nebūdama tokia pat, ji visuomet išlieka pačia savimi“, – štai ką yra teigęs amerikiečių eseistas, poetas, filosofas Ralfas Voldas Emersonas. Lietuvių literatūroje vyrauja daugybė gamtos atvaizdų, motyvų, tačiau yra ir tokių kūrinių, kurie vaizduoja gilų žmogaus ir gamtos tarpusavio ryšį. Gamta – įkvėpimo šaltinis.…


Lietuvių visuomenės ir literatūros santykis kelyje į nepriklausomybę. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Lietuvių tauta – nuo seno didi ir garbinga. Tačiau pastarųjų amžių negandos tautą silpnino ir veikė neigiama linkme. Tad atėjus laikui pagaliau kažką keisti, žmonių gyvenime daug ėmė reikšti literatūra, kurios vaidmuo visuomeniniame gyvenime buvo ypač svarbus. Tad apie tą vaidmenį kalboje ir šnekama, remiantis klasikinių poetų kūriniais. Taip pat,…

Kodėl verta pirkti iš Potemes.lt?
  • Kalbėjimų rašyme turime 8-ių metų patirtį.
  • Visiems kalbėjimams yra paruošti išplėstiniai planai, skaidrės, galimi egzaminavimo klausimai bei informaciniai šaltiniai.
  • Visi kalbėjimai yra pakartotinai patikrinami profesionalaus redaktoriaus!
Ką turi pasakyti mūsų klientai?