Jūsų patogumui paruošėm supaprastintą paiešką. Įrašykite raktinį žodį ir raskite sau tinkantį kalbėjimą, pastraipą, rašytoją. Sąrašas atsiras suvedus nors vieną raktažodį:

Kalbėjimo potemės 2018
Rašome pavyzdinius kalbėjimus jau 8-us metus, todėl galite pasikliauti mumis! :) Pasirinkite Jūs dominančią potemę ir atsisiųskite lietuvių kalbos kalbėjimą per 5 minutes! Jei kalbėjimas Jūsų mokyklai jau užimtas, parašykite mums el. paštu Potemes.lt@gmail.com, suderinsime terminą naujo kalbėjimo parašymui :)

Justinas Marcinkevičius (biografija, kūrybos bruožai, konspektas, kalbėjimai, pastraipos)

autorio nuotrauka
Biografija

Rašytojas ir aktyvus visuomenės veikėjas Justinas Marcinkevičius gimė 1930 m. Važatkiemyje, Prienų valsčiuje. Pradžios mokyklą Marcinkevičius lankė Alksniakiemyje. Iki 1949 m. jis mokėsi Prienų „Žiburio“ gimnazijoje. 1954 m. Vilniaus universiteto istorijos ir filologijos fakultete baigė lietuvių kalbos ir literatūros specialybę. Paskutiniaisiais studijų metais Justinas Marcinkevičius įsidarbino žurnalo „Genys“ redakcijoje, atsakinguoju sekretoriumi. Nuo 1957 m. iki 1959 m. tokias pačias pareigas užėmė žurnalo „Pergalė“ redakcijoje. 1959 m. Marcinkevičius buvo valdybos sekretoriumi LSSR rašytojų sąjungoje. Nuo 1960 m. pakilo pareigose ir tapo pirmininko pavaduotoju, o jau nuo 1965 m. rašytojų sąjungoje jis buvo rašytojas profesionalas. 1961 m. Justino Marcinkevičiaus kelias pakrypo link politikos, tada jis tapo kandidatu į Lietuvos komunistų partijos narius. Nuo 1985 m. buvo Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Aukščiausiosios Tarybos (LSSR AT) deputatas. Jo veikla gyvenime vien tuo neapsiribojo, nes tuo pat metu Marcinkevičius buvo daugelio komisijų, komitetų, organizacijų ir kitų instancijų narys. Tapo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariu ir nuo 1990 m. tapo Lietuvos mokslų akademijos tikruoju nariu. Marcinkevičius per visą savo gyvenimą išleido per šimtą knygų. Marcinkevičius mirė 2011 m. vasario 16 d., būdamas 80 metų ir iškilmingai buvo palaidotas Antakalnio kapinėse, kur jo netektį artimieji ir visi Lietuvos žmonės pripažino kaip didžiausią netektį Lietuvos kultūrai.

Kūryba ir jos bruožai

Pirmuosiuose savo kūriniuose Justinas Marcinkevičius daugiausiai rašė kūrinius, kurie atitiko tuometinius sovietmečio rėžimo reikalavimus. Tačiau dar sovietmečiu jis dalies tautos buvo suvokiamas kaip „tautos poetas“. Savo kūriniuose jis tęsė neoromantinės lyrikos žanro tradicijas, tad būtent šitaip jis skatino ir gynė lietuvių tautinę savimonę, savitai aprašė ir žmonėms iš naujo įdiegė humanistinę žmogaus idėją. Pasak literatūros kritikų, Justino Marcinkevičiaus kūryba gali būti skirtsoma į dvi šakas – romantinę bei modernią. Bet kokiu atveju Marcinkevičius rašydamas totalitarizmo sąlygomis kūriniuose įpindavo daug metaforiškų pasakymų, užuominų ir net nutylėjimų, bandant apsisaugoti nuo nemalonumų. Taip darė daugelis to meto rašytojų, tad Marcinkevičius nėra pirmasis būtent tokiais būdais rašęs savo kūrinius. Kaip pagrindines Marcinkevičiaus prozos temas galima išskirti Lietuvą, jos didingą istoriją, praeitį, gamtą, kultūrą, žmogaus egzistencines problemas. Jo kūrybos branduolys – lietuvių tautinė savastis, tradicijos, istorinis kelias ir bendras visų šių aspektų apmąstymas. Iš to iškilo jo žinomiausi Marcinkevičiaus trilogijos kūriniai, kaip „Mindaugas“, „Katedra“ ir „Mažvydas“.

Kalbėjimai (Visi kalbėjimai patikrinti redaktoriaus)

Siekis grąžinti kultūros tradicijas ir istorinę atmintį lietuvių literatūroje. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Pastaraisiais amžiais Lietuva susidūrė su daug negandų. Ir taip jau nuo pačių viduramžių. Todėl akivaizdu, kad literatūros vienas pagrindinių siekių buvo grąžinti žmonėms kultūros tradicijas bei jomis remiantis atskleisti istorinę žmonių patirtį ir atmintį. Tad kokiuose kūriniuose tai buvo daroma, kaip tai buvo daroma ir kokios tai reikšmės turėjo, yra…


Literatūra – istorinės patirties liudijimas. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Literatūra – žmogaus raktas į išmintį. Literatūroje glūdi per šimtus amžių sukurta ir įamžinta patirtis, kuri suteikia žmogui galimybę mokytis. Ypač svarbi žmogui yra istorinė patirtis, nes iš jos žmogus suvokia savo, kaip tautos atstovo, tapatybę ir supranta savo tautos tapatybę. Literatūra lengvai ir kiekvienam žmogui suprantamai kalba apie sudėtingus…


Kodėl žmogui svarbi tėvynė? – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Kiekvienas žmogus turi tik vieną gimtąjį kraštą, tačiau žmogui dažnai būna sunku suvokti tėvynės svarbą. Žmogus gali gyventi kitoje svetimoje šalyje, tačiau jo santykis su tėvyne vis vien išliks unikalus ir išskirtinis. Tėvynė yra pirmoji žmogaus mokytoja, kuri žmogui suteikia vertybes ir protėvių tradicijas. Žmogus, priimdamas gimtojo krašto vertybes ir…


Kaip literatūra gali suvienyti tautą? – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Literatūra yra svarbi kiekvienam žmogui. Iš literatūros žmogus gali semtis patirties, įkvėpimo ir vertybių, tačiau literatūra yra svarbi ne vien individui, bet ir visai tautai. Dažnai tautos atsiduria tokioje situacijoje, kai jos negali viešai išreikšti savo siekių, todėl literatūra tampa puikiu įrankiu skleisti ir burti žmones. Literatūra vaizduoja skausmingą ar…


Koks gimtojo krašto vaizdas atskleidžiamas lietuvių poetų eilėraščiuose? – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Gimtojo krašto vaizdas lietuvių poetų eilėraščiuose atskleidžiamas per meilę savo tėvynei, savo gimtajai žemei, per gamtos atvaizdus. Tik gamtoje esantis žmogus gali visiškai atsiverti, pajusti savo tikrąją prigimtį, harmoniją, natūralumą, o svarbiausia – tikrumą. Žmogus ir gamta – du neatsiejami dalykai. Nuo senų laikų žinome, kad žmogaus santykis su gamta…


Valdovai lietuvių literatūroje. Kalbėjimas apie valdovų paveikslus lietuvių literatūroje. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Valdovų paveikslai lietuvių literatūroje – aktuali tema, analizuojanti ne tik kunigaikščių istorijas, pateikimą, bet ir besigilinanti į senosios Lietuvos, LDK laikų istoriją, istorines asmenybes. Žinoma, literatūra daugiau analizuoja vidines dramas, parodo, jog valdovai visų pirma yra žmonės, kuriems taip pat skauda, kurie kenčia, dvejoja, aukoja ir aukojasi. Kalba parašyta pasitelkiant…


Veidmainystė ir tikrumo santykis lietuvių literatūroje. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Veidmainystė – kiekvieno žmogaus palydovė. Dažnai žmogus atsiduria tokiose situacijose, kuriose jis nesupranta, kad sau meluoja. Nors išoriškai žmogus gali atrodyti laimingas, tačiau viduje jis gali išgyventi konfliktą. Žmogus gali turėti viską, tačiau kartu ir nieko, nes jo gyvenamoji realybė jo netenkina ir jį skaudina. Dažnai žmonės to nesuvokia, todėl…


Asmeninės laimės siekis lietuvių literatūroje. Kalbėjimas apie asmeninės laimės siekį lietuvių literatūroje. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Asmeninės laimės siekis lietuvių literatūroje dažnu atveju reiškė ir skausmą, ir norą patirti gyvenimo pilnatvę. Žmogų visada lydi įvairūs dvasiniai išgyvenimai, emocijos ir jausmai. Įvairūs gyvenimo išbandymai ar paklydimai priverčia žmogų ieškoti ramybės, atramos, iš naujo siekti idealų. Pasiekti tobulą asmeninę laimę padeda dorybės ir vertybės, žmoniškumas bei supratimas, kad…


Žmogaus ir gamtos ryšys lietuvių literaturoje. Kalbėjimas apie žmogaus ir gamtos ryšį lietuvių literatūroje. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

„Gamta – amžinai besikeičiantis debesis; niekuomet nebūdama tokia pat, ji visuomet išlieka pačia savimi“, – štai ką yra teigęs amerikiečių eseistas, poetas, filosofas Ralfas Voldas Emersonas. Lietuvių literatūroje vyrauja daugybė gamtos atvaizdų, motyvų, tačiau yra ir tokių kūrinių, kurie vaizduoja gilų žmogaus ir gamtos tarpusavio ryšį. Gamta – įkvėpimo šaltinis.…


Lietuvių visuomenės ir literatūros santykis kelyje į nepriklausomybę. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Lietuvių tauta – nuo seno didi ir garbinga. Tačiau pastarųjų amžių negandos tautą silpnino ir veikė neigiama linkme. Tad atėjus laikui pagaliau kažką keisti, žmonių gyvenime daug ėmė reikšti literatūra, kurios vaidmuo visuomeniniame gyvenime buvo ypač svarbus. Tad apie tą vaidmenį kalboje ir šnekama, remiantis klasikinių poetų kūriniais. Taip pat,…

Kodėl verta pirkti iš Potemes.lt?
  • Kalbėjimų rašyme turime 8-ių metų patirtį.
  • Visiems kalbėjimams yra paruošti išplėstiniai planai, skaidrės, galimi egzaminavimo klausimai bei informaciniai šaltiniai.
  • Visi kalbėjimai yra pakartotinai patikrinami profesionalaus redaktoriaus!
Ką turi pasakyti mūsų klientai?