Jūsų patogumui paruošėm supaprastintą paiešką. Įrašykite raktinį žodį ir raskite sau tinkantį kalbėjimą, pastraipą, rašytoją. Sąrašas atsiras suvedus nors vieną raktažodį:

Kalbėjimo potemės 2020

Konsultuojame ir rašome pavyzdinius, mokomuosius kalbėjimus jau 10-us metus, todėl galite pasikliauti mumis! 🙂  Jei kalbėjimas Jūsų mokyklai jau užimtas, parašykite mums el. paštu Potemes.lt@gmail.com, suderinsime terminą naujo pavyzdinio kalbėjimo parašymui 🙂

Šiame puslapyje rasite kalbėjimų pavyzdžius ir kalbėjimų planus apie lietuvių kalbą.

Kadangi gyvename Lietuvoje ir lietuvių kalba yra pagrindinė šnekamoji kalba, kategorijoje pateikti kalbėjimai leidžia giliau pažvelgti į šią mūsų – lietuvių gimtąją kalbą.

Kalbėjimų pavyzdžiai daugiausiai aprėpia tokias temas, kaip lietuvių kalbos ir lietuvių raštijos istorija, kitataučių reikšmė bei įtaka lietuvių kalbai, kalbotyros reikšmė, kalbininkų nuopelnai Lietuvai, gimtosios kalbos išsaugojimas sunkiais istoriniais laikotarpiais.

Taip pat šios kategorijos kalbėjimų pavyzdžiuose daug samprotaujama apie lietuvių kalbos mirimą ir lietuvių kalbos atgaivinimą, apie gimtąją kalbą, kaip svarbiausią lietuvio vertybę, apie žodynuose ir neformalioje aplinkoje vartojamą lietuvių kalbą, leksikologiją, senosios lietuvių kalbos darinius ir kt.


Pasak rašytojo Juozo Apučio, muziejuose atsiduria ne tik senieji padargai, drabužiai, bet ir daugelis lietuviškų žodžių. Remdamiesi konkrečiais pavyzdžiais, paaiškinkite, kodėl kalboje atsiranda vis daugiau archaizmų, istorizmų. – 10 klasės (PUPP) kalbėjimas

Aprašymas: Šiame tekste kalbama apie istorizmus bei archaizmus ir jų atsiradimo priežastis. Teigiama, kad tai yra nuolatos vykstantis procesas, kurio mes sustabdyti negalime. Jis keičia mūsų kalbą, tačiau tik taip kalba gali būti pritaikyta prie šiuolaikinio gyvenimo būdo. Pateikiami konkretūs istorizmų ir archaizmų pavyzdžiai, svarstoma, dėl ko jie atsiranda mūsų…


Žiniasklaidos tekstų antraštės turi būti informatyvios, aiškios ir patrauklios. Pateikite antraščių pavyzdžių ir aptarkite jų tinkamumą turinio atžvilgiu. – 10 klasės (PUPP) kalbėjimas

Aprašymas: Antraštė yra labai svarbi teksto dalis. Pagal straipsnio antraštę, skaitytojas renkasi kokias naujienas skaityti. Tam kad pritrauktų dėmesį ji turi būti aiški, intriguojanti, bet jokiu būdu neklaidinanti skaitytojo. Tačiau dabartinių straipsnių antraštės nėra tokios taisyklingos, kokias norėtų matyti žmonės. Jose gausu melo ir intrigos. Žurnalistai, siekdami kuo daugiau parduoti…


Viešojoje kalbos vartosenoje pasitaiko nemažai kirčiavimo klaidų. Aptarkite jūsų pastebėtus netaisyklingo kirčiavimo atvejus ir pasiūlykite, kaip būtų galima pagerinti situaciją. – 10 klasės (PUPP) kalbėjimas

Aprašymas: Šioje kalboje aptariamos kirčiavimo klaidų situacijos bei dažniausiai pastebėtos konkrečios kirčiavimo klaidos, vartojamos buityje, varduose, įvairiuose pavadinimuose. Pateikti argumentai bei pavyzdžiai, įrodantys kirčiavimo svarbą lietuvio gyvenime. Aprašomos priemonės, galinčios išgelbėti nuo kirčiavimo klaidų tiek jauną, tiek vyresnio amžiaus žmogų, priverstą bent jau minimaliai žinoti kirčiavimo pagrindus. Kalbos turinys puikiai…


Kalbininkas Antanas Smetona teigia, kad „per sunkių kalbų nebūna“. Remdamiesi konkrečiais pavyzdžiais, aptarkite, ar reikia lengvinti lietuvių kalbos rašybos taisykles ir kodėl. – 10 klasės (PUPP) kalbėjimas

Aprašymas: Kalboje aptariama idėja, kuria skelbiama, jog reikėtų lengvinti lietuvių kalbos taisykles, taip pat plėtojamas kalbininko Antano Smetonos požiūris į šią situaciją bei jo pasisakymas, kad per sunkių kalbų nebūna. Taip pat trumpai aptariama lietuvių kalbos reikšmė visuomenei, istorijai, kultūrai, pateikiami istoriniai faktai, skatinę nesėkmingą lietuvių kalbos draudimą, jos atsisakymą.…


Kalba, kaip bendravimo priemonė, neatsiejama nuo tautos kultūros. Remdamiesi konkrečiais pavyzdžiais, aptarkite, kokį poveikį lietuvių kalbos etiketui daro kitos kalbos. – 10 klasės (PUPP) kalbėjimas

Aprašymas: Šioje kalboje kalbama apie bendravimo priemonę – kalbą bei kokį poveikį lietuvių kalbos etiketui ir kultūrai daro svetimos kalbos. Kalboje pateikiami visi reikalingi argumentai pagrįsti nuomonei, visgi kokią įtaką bei poveikį svetimos kalbos daro lietuvių kalbos braižui bei identifikuoti kultūringo žmogaus bruožams. Kalbama ne tik apie priežastis, keliančias neigiamą…


Kalbininkė Inga Hilbig teigia, kad „lietuvių kalba – gražus seno ir naujo derinys“. Remdamiesi konkrečiais leksikos pavyzdžiais, patvirtinkite arba paneikite teiginį, kad lietuvių kalba, nors ir labai archajiška, patenkina visus šiuolaikinės Lietuvos visuomenės poreikius. – 10 klasės (PUPP) kalbėjimas

Aprašymas: Lietuvių kalbai teko iškęsti gresiantį ne vieną, o daugkartinį nutautėjimą, sumenkinimą, tačiau ji išliko. Bėgant metams mūsų kalba keitėsi – kito žodžių kirčiavimas, tarmių vartojimas literatūroje, integravosi tarptautiniai žodžiai. Tačiau piliečiai amžiais kovojo už savą, unikalią kalbą, turininga savo istorija bei praeitimi. Ir visgi, kad ir kokia sena mūsų…


Poetas Vladas Braziūnas teigia: jei jis būtų Valstybinės kalbos komisijos vadovas, tai būtų nenuolaidus kalbos „vartotojams“, vis siūlantiems supaprastinti, sumoderninti senąją mūsų kalbą. Pateikite savo viziją, ko siektumėte, jeigu būtumėte Valstybinės lietuvių kalbos komisijos vadovas. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Aprašymas: Mokėti savo gimtąją kalbą – labai svarbu kiekvienam žmogui. Lietuvių kalba neišvengiamai kinta. Kalbos vartotojai siūlo ją suprastinti, padaryti lengvesne, tam kad nereiktų sukti galvos, kur ir kada parašyti raidę su nosine ar padėti kablelį. Tuo tarpu mokiniai vis skundžiasi, kad lietuvių kalba sudėtinga ir ją sunku išmokti. Tačiau…


Kalbos tyrinėtojai teigia, kad visuomenė diferencijuojasi kalbiniu pagrindu. Ar pritariate minčiai, kad kalba atskleidžia ne tik skirtingą tautinę, bet ir socialinę bei kultūrinę tapatybę? Savo mintis pagrįskite pavyzdžiais. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Aprašymas: Šiandieninėje visuomenėje, esant dideliam globalizacijos reiškiniui, mūsų kalba teršiama įvairiomis svetimybėmis, keiksmažodžiais. Tiesa ne visi žmonės tam pasiduoda, pagal kalbos diferenciaciją būtų galima išskirti dviejų tipų žmones. Žmones, kurie visgi pasiduoda šiam reiškiniui, ir savo kalboje vartoja barbarizmus bei žargoną, ir žmones, kurie gerbdami savo gimtąją kalbą, bando kuo…


Istoriniai procesai keičia lietuvių kalbos etiketo normas. Kokius kalbos etiketo pokyčius pastebite lygindami XX a. I pusės ir šiuolaikinės lietuvių literatūros kūrinių veikėjų dialogus ir / ar gretindami savo kartos, savo tėvų ir senelių bendravimo būdą? – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Aprašymas: Kalboje analizuojama ir lyginama, kaip Lietuvos istoriniai įvykiai atsispindėjo ir paveikė literatūros veikėjų kalbos etiketą. Lyginami XX amžiaus pirmosios pusės ryškiausi kūriniai: Šatrijos Raganos „Sename dvare“, Vaižganto „Dėdės ir dėdienės“ ir šiuolaikiniai P.Pukelytės, S. Parulskio darbai sugretinant su kasdiene mūsų kartos ir senelių kalba. Kalboje nedaromi sprendimai, kas geriau,…


Kalbininkė Laima Grumadienė tvirtina, kad sovietmečiu cenzūra padėjo ugdyti bendrinę lietuvių kalbą ir kartu skiepijo menkavertiškumo jausmą jos vartotojams. Įvertinkite tokį požiūrį. Savo mintis pagrįskite pavyzdžiais. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Aprašymas: Sovietmetis atnešė didžiules permainas kal¬bos politikoje ir vartojime. Viena skaudžiausių netekčių buvo tai, jog lietuvių kalba prarado valstybinį statusą ir prestižinės kalbos pozicijas. Pamažu savo šaknis Lietuvoje leido dvikalbystė. Panašu, jog Stalinas, braižęs socialistinės revoli¬ucijos planus, marksizmo ideologiją siekė įtvirtinti ir lingvistikoje. Tačiau lietuviai būrėsi į slaptas bendruomenes, skaitė…

Kodėl verta pirkti iš Potemes.lt?
  • Mokomųjų kalbėjimų rašyme turime 10-ių metų patirtį.
  • Visiems kalbėjimams yra paruošti išplėstiniai planai, skaidrės, galimi egzaminavimo klausimai bei informaciniai šaltiniai.
  • Visi kalbėjimai yra pakartotinai patikrinami profesionalaus redaktoriaus!
Ką turi pasakyti mūsų klientai?