Jūsų patogumui paruošėm supaprastintą paiešką. Įrašykite raktinį žodį ir raskite sau tinkantį kalbėjimą, pastraipą, rašytoją. Sąrašas atsiras suvedus nors vieną raktažodį:

Kalbėjimo potemės 2019

Rašome pavyzdinius kalbėjimus jau 9-us metus, todėl galite pasikliauti mumis! 🙂 Pasirinkite Jūs dominančią potemę ir atsisiųskite lietuvių kalbos kalbėjimą per 5 minutes! Jei kalbėjimas Jūsų mokyklai jau užimtas, parašykite mums el. paštu Potemes.lt@gmail.com, suderinsime terminą naujo kalbėjimo parašymui 🙂

Kazys Bradūnas (biografija, kūrybos bruožai, konspektas, kalbėjimai, pastraipos)

autorio nuotrauka
Biografija

Lietuvių poetas bei publicistas Kazys Bradūnas gimė 1917 m. Kiršų kaime, tuometiniame Alvito valsčiuje, Vilkaviškio apskrityje. Bradūnas mokėsi Vilkaviškio gimnazijoje. Būdamas joje jau pradėjo formuotis kaip poetas ir sukūrė pirmuosius eilėraščius. 1937 m. jaunasis poetas iškeliavo mokytis į Kauno Vytauto Didžiojo universitetą, kuriame studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. 1943 m. jis baigė Vilniaus universiteto humanitarinių mokslų fakultetą. Universitete dar labiau atsiskleidė jo pomėgiai ir jo asmenybė, tad studijuodamas jis puikiai ėmė sutarti ir su kitais lietuvių rašytojais bei poetais, kaip Vytautas Mačernis ar Bronius Krivickas. Nuo 1937 m. Bradūnas užsiėmė žurnalo „Ateitis“ redagavimu. 1944 m. Kazys Bradūnas nutarė trauktis į vakarus. Iš pradžių gyvenimą bandė kurtis Vokietijoje, o nuo 1949 m. Jungtinėse Amerikos Valstijose, Baltimorės mieste, Čikagoje. Tačiau net ir būdamas išeivijoje, poetas nepamiršo lietuviškosios kultūros, tad daug dirbo Lietuvos labui. 1951 m. jis su kitais egzodo rašytojais suredagavo poezijos antlogiją „Žemė“. Kitais metais Kazys Bradūnas dirbo žurnalo „Literatūros lankai“ redakcijoje, o nuo 1961 m. jis pradėjo redaguoti dienraščio pavadinimu „Draugas“ savaitinį priedą kultūrinėmis temomis. 1994 m., kada buvo atkurta nepriklausomybė, Bradūnas grįžo į Lietuvą ir grįžęs iškart tapo Lietuvos rašytojų sąjungos nariu. Kazys Bradūnas mirė 2009 m., Vilniuje, būdamas 91 metų.

Kūryba ir jos bruožai

Kazį Bradūną būtų galima įvardinti kaip poetą, kuriam nesvetimas žemės šventumo jausmas. Bradūno leksikonas poezijoje nesudėtingas ir suprantamas kiekvienam. Tačiau jo paprasti žodžiai ir jais aprašoma primityvi aplinka poezijoje nuolat įgyja tarsi kosmines dimensijas. Jo žodžiai poezijoje reikšmingi, pagrindžiantys žmogaus artimą ryšį su gimtąja žeme. Bradūno kūryboje taip pat akcentuojama universalios kultūrinės bei netgi istorinės sąsajos. Jaučiamas nežymus dramatizmas, ilgesys, lyriškumas, tačiau tuo pačiu ir žodžio stiprumas, jo įtaigumas skaitytojui. Visa tai Kazio Bradūno poezijoje matoma ne tik per didelę erdvę, plačiąją būties prasmę, bet ir per asmeniškiausius žmogaus išgyvenimus, atveriančius tikrąsias žmogaus sielos kerteles būnant toli nuo gimtųjų namų ir suvokiant likimo negailestingumą.

Kūrinių aprašymai

„Odisėjas buvo nekantrus“

Tai antroje raštų dalyje publikuotas eilėraštis, poetiniu žodžiu interpretuojantis garsaus mitų veikėjo ir Homero dramos „Odisėja“ veikėjo Odisėjo klajones ir bandymą grįžti į gimtąją Itakę. Kadangi pats Kazys Bradūnas rašydama šį eilėraštį gyveno išeivijoje ir buvo egzodo rašytojas, nenuostabu, kad atsižvelgiant į jo gyvenseną, jam labai įtiko pasakojimas apie Odisėją. Tad Kazys Bradūnas šiame eilėraštyje savotiškai perpasakoja Odisėjo kelionę ir jos niuansus bei save pats gretina su Odisėju, kuris negalėjo grįžti laiku namo. Toks eilėraštis koduoja poeto kelią ir tuo pačiu sukuria gana slogią, nostalgišką ir liūdną nuotaiką, per kurią matoma, kaip poetas kenčia. Jis kenčia taip pat kaip ir Odisėjas, su kuriuo poetas gretinasi. Netgi galima sakyti, kad sukuriama tragiškumo nuotaika, nes visa Odisėjo situacija idealiai atitinka poeto situaciją. Kiekvienas poeto parašytas posmas tarsi perteikia skirtingus poeto gyvenimo etapus. Pirmiausia kalbama apie galimybę būti tėviškėje, nes be jos neįmanoma. Tačiau vėliau imama kalbėti apie ilgą laiką be tėvynės. Tiek Odisėjas, tiek Bradūnas be tėvynės praleido ilgą laiką. Odisėjas be tėvynės buvo dvidešimt metų, o pasak lyrinio subjekto – trisdešimt trys. Šie metai lyriniam subjektui tarsi grandinės, negalinčios leisti grįžti ten, kur norisi, o laikas vis bėga, ilgesys vis auga. Kitame posme akcentuojama, kad Odisėjas išvysta tėvynę per rūką, todėl lyrinis subjektas teigia matantis tėvynę tik sapnuose. Rūką labai lengvai galima sutapatinti su sapnais. Paskutiniame posme akcentuojamas Odisėjo noras atkeršyti. Lyriniam subjektui irgi tai turėtų rūpėti, tačiau jis ima kalbėti apie tai, kad keršyti jis nenori, tarsi nebūtų prasmės. Jam tik „peršti gyvenimo perkirsta žaizda“, kuri metaforiškai ir vaizduoja paties Kazio Bradūno savijautą tiek metų prabuvus be tėvynės, kur ilgesys žmogaus širdyje sukuria tarsi žaizdą, kurią kaskart prisiminus tėvynę peršti. Tokiu atveju darosi ypač sunku ir liūdna. Tad būtent toks Kazio Bradūno Antikos laikotarpio kūrinio interpretavimas labai idealus pasirinkimas. Odisėjas Bradūnui buvo tarsi įkvėpimo šaltinis, kurį Bradūnas taip pat iš esmės galėjo vadinti savo bendražygiu. Eilėraštyje Bradūnas idealiai sujungė Antikos kūrybos motyvus su to meto aktualijomis, tad iš esmės tokį eilėraštį galima vadinti užkoduotu pasakojimu apie žmogaus kančią be tėvynės, būtent išeivijoje gyvenančių žmonių atžvilgiu.

„Pokalbiai su karaliumi“

Tai 1973 m. Kazio Bradūno parašyta knyga. Tai yra vienas iš jo pokalbių su meno, poezijos ir valstybės formuotojais trilogijos dalių. Pirmoji dalis yra „Sonatos ir fugos. Susitikimai su Čiurlioniu“, išleista 1967 m., antroji – tai „Donelaičio kapas“, išleista 1970 m., na, ir trečioji, pati vėliausia – tai „Pokalbiai su karaliumi“. Šis Kazio Bradūno rinkinys yra išskirtinis, kadangi šiame rinkinyje Kazys Bradūnas į Lietuvą žvelgia iš istorijos konteksto perspektyvos. Rinkinyje, eilėraščiuose tarsi kuriamas dialogas tarp lyrinio subjekto bei Lietuvos karaliaus Gedimino. Lyrinis subjektas rinkinyje tampa lygiavertis pašnekovas kunigaikščiui Gediminui, o pats dialogas primena istoriškai jautrų pasakojimą, kurį perskaityti turėtų beveik kiekvienas Lietuvą mylintis ir jos istoriją suvokiantis žmogus. Rinkinyje esantys eilėraščiai atskleidžia savotiškus kreipinius į tautą dėl jos pačios pasirinkto kelio anuomet. Taip rinkinyje atsiranda svarbi retorinė siekiamybė, kuri įprasmina svarbiausią tikslą – tautai priminti, priversti viską permąstyti ir galiausiai pasimokyti iš tos didingos istorijos. Gediminą, kaip istorinę asmenybę, Kazys Bradūnas pasirinko ne atsitiktinai. Jis skirtingai nei karalius Mindaugas ar Vytautas Didysis, buvo ne koks nors karžygys, o svarbus to meto politikas, diplomatas, kuris žinomomis ir propaguojamomis diplomatinėmis priemonėmis anuomet stengėsi viską tvarkyti ir išvengti žiaurių karų, ką jau bekalbėti apie karų padaromus nuostolius, nuo kurių valstybė tik kentėtų. Tad šis rašė laiškus kitiems miestams, netgi popiežiui, pvz.: dėl kryžiuočių riterių tikrųjų tikslų neva skleidžiant katalikybę. Toks diplomatiškumas ypač žavėjo Bradūną, tad todėl jis ir pasirinko Gediminą. Svarbu paminėti ir tai, kad Bradūno eilėraščių rinkinys yra skirstomas į tris dalis – „Laiškai“, „Sutartys“, „Krikštas“. Kiekvienas eilėraštis juose pradedamas ir toliau plėtojamas palei istorinius faktus, praeities liudijimo prielaidas, po kurių regimas eilėraštis – atsakas. Tačiau eilėraščių rinkinyje tikslių istorinių faktų ar datų nėra, kadangi visas veiksmas tarsi vyksta sąlyginiame laike, kur gali susidurti Gedimino balsas iš XIV a. ir XX a. lyrinio subjekto balsas. Tokį principą Bradūnas rinkinyje taip pat pasirinko neatsitiktinai. Eilėraščių rinkiniu ir tokiu jo konceptu Bradūnas tarsi nori sukurti iliuziją apie praeities poveikį vėlesnėms kartoms. Tad visas rinkinys turi labai gilią istorinę ir socialinę prasmę.

„Krikšto vanduo Joninių naktį“

Tai 1987 m. Čikagoje išleistas Kazio Bradūno eilėraščių rinkinys. Šis rinkinys yra vadinamas naujosios poezijos rinkiniu, kuriame atsiskleidžia liaudies išlaikytų religinių simbolių visuma. Ši visuma laikoma Kazio Bradūno eilėraščių rinkinio didžiausiu turtu. Būtent eilėraščio pavadinimas skaitytojui suteikia nuorodą į tai, kad Bradūnas vienareikšmiškai eilėraščiuose aprašo ilgą ir turiningą Lietuvos dvasinį gyvenimą, kurį sudaro senieji papročiai ir nuo jų atsiradimo nuosekliai prieinama prie krikšto įžangos į vadinamąjį naująjį supratimą. Norint eilėraščius padaryti vaizdesnius, eilėraščių rinkinyje buvo pritaikytos grafiko ir tapytojo Vytauto Osvaldo Virkau skulptūros knygos skyriams. Tai leidžia sujungti vaizdinę ir žodinę kūrybą. Bradūno eilėraščių rinkinys yra suskirstytas į šešias dalis. Kiekvienoje tų dalių yra po lygiai dvylika eilėraščių. Tokiame suskirstyme atsispindi daug detalių. Tai ne vien primena laiko padalinimą į dienos ir nakties metą, tačiau ir tam tikrus aktualius liturginius aspektus. Visi skyriai turi savotišką įvadą į eilėraščius, psalmes ir kt. kūrinius, kurių pagrindinės temos, kaip ir buvo minėta, yra religinės, pvz.: krikštas, žodis, poezija, mirtis, lietuvių tautos istorija ir kt. Žinoma, religija čia regima per liaudiškumo ir tradicijų prizmę, todėl rinkinyje idėjos pristatomos daugiausia ne teologiniais motyvais. Nepaisant visko, Bradūno eilėraščių fonas šiame rinkinyje išties platus ir turiningas, todėl eilėraščiuose aprėpiama ir aliuzijos, užuominos, įvairūs reikšmingi prisiminimai, tolima ir artima praeitis, Dievo ženklai. Bradūnas gilinasi į tikrovę, keičia nebūtį į būtį, savotiškai interpretuoja ir kiek keičia dalykų esmę ir reikšmę, tarsi leisdamas skaitytojui suvokti patį save, kas sava ir artima per lyrišką poetinį žodį.

Kalbėjimai (Visi kalbėjimai patikrinti redaktoriaus)

Garbės ir šlovės samprata herojiniuose epuose ir šiuolaikinėje poezijoje. – 2 variantas

Garbė ir šlovė kiekvienam yra didelis siekinys, kurį reikia užsitarnauti savo būdu, savo darbais. Visa tai matoma ir herojiniuose epuose, ir šiuolaikinėje poezijoje. Tad šioje kalboje aptariant konkrečius herojinių epų bei šiuolaikinės poezijos pavyzdžius nagrinėjama garbės ir šlovės samprata, žvelgiant iš įvairiausių situacijų. Taip pat, norime visus pradžiuginti, nes nuo…


Homero epai atgimsta lietuvių poezijoje.

Homeras žinomas tuo, kad buvo pirmasis Europos poetas, turėjęs didelės įtakos Antikos literatūrai. Jo kūriniai, tokie, kaip „Odisėja“ ar „Iliada“ žinomi ir nagrinėjami iki šių dienų. Tad akivaizdu, kad šių kūrinių interpretacijų ar fragmentų galima rasti netgi spektakliuose, filmuose ir dažniausiai net kitų rašytojų kūriniuose. Homero epų fragmentų galima rasti…


Tėvynės tema egzodo poezijoje.

Johanas Volfgangas fon Gėtė savo filosofine mintimi: „Svetur tėvynės nesurasi“ teigė didelį reikšmingumą tėvynės vaidmeniui žmogaus gyvenime. Tėvynės tema labai glaustai ir įvairiais bruožais nagrinėjama egzodo poezijoje, kurioje kiekvienas autorius savo pasaulėžiūros suvokimo idėjas interpretuoja skirtingai bei individualiai. Egzodo poezijos atstovai nagrinėjo įvairialypes temas, susijusias su tėvyne: ilgesys, skausmai, vaikystės…


Graikų mitų herojai šiuolaikinėje literatūroje. – 10 klasės (PUPP)

Graikų mitai, akivaizdu, jog buvo aktualūs ne tik anuomet. Jų prasmė ir reikšmingumas išlieka net ir šių dienų kontekste, tad ta idėja remiantis, labai dažnai pasirenkama graikų mitų herojus, jų išgyvenimus ir kt. interpretuoti šiuolaikinėje literatūroje. Tad kaip šiuolaikiniai kūrėjai interpretuoja graikų mitų herojus savo kūryboje, aptariama šioje kalboje. Taip…


Kas įkvėpia kūrėją rašyti? Kalbėjimas apie kūrėjo įkvėpimo šaltinį. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Kūrėjas – tai saviraiškos įprasmintojas. Tačiau šiai saviraiškai kūrėjui reikalingas ypatingas įkvėpimas. Iš ko jis ateina, galima tik nuspėti, tad šioje kalboje detalizuotai aptariami žymiausi Lietuvos rašytojai bei poetai ir remiantis jų kūryba analizuojama, kas juos įkvepia kurti. Taip pat, norime visus pradžiuginti, nes nuo šių metų, visi mūsų parašyti…


Kalbėjimas apie epinio pasakojimo poetiką lietuvių literatūroje. – 10 klasės (PUPP)

Kalbant apie epinio pasakojimo poetiką, pirmiausia reikėtų išsiaiškinti sąvokos „poetika“ reikšmę. Tad remiantis lietuvių kalbos žodynu, poetikos sąvoka apibrėžiama, kaip literatūros mokslo šaka, kuri analizuoja literatūrines formas. Lietuvių literatūra taip pat yra gana gausi kūrinių, kuriuose būtų galima išskirti begales poetikos bruožų. Tad šioje kalboje remiantis lietuvių literatūros eiliuotais kūriniais…


Homeras. Epinė poema „Odisėja“. Odisėjo paveikslas ir jo interpretacija šiuolaikinėje poezijoje. – 10 klasės (PUPP)

Homeras dažnai įvardijamas kaip žymiausias Antikos laikų poetas, kuris buvo pirmasis Europoje poetas. Jo kūriniai Antikos literatūroje ir tolimesnei besivystančiai literatūrai turėjo nemažai reikšmės. Ši reikšmė matuojama išreikštomis idėjomis, veikėjų paveikslais ir tam tikrais jo kūrinių fragmentais, kurių galima išvysti ir šiandieninėje literatūroje. Vienas tokių, populiariausias ir reikšmingiausias, jo kūrinių…


Lietuvos kultūroje antikos mitai interpretuojami įvairiai. Pateikite tokių interpretacijų pavyzdžių ir aptarkite kokią įtaką antikos mitai turi Lietuvos kultūrai. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Šiame  kalbėjime aptariame antikos mitų daromą įtaką Lietuvos kultūrai, kokiame kontekste jie pastebimi mūsų tautos kūryboje. Samprotaujama, kuo šie mitai gali būti aktualūs šiandien, kuo buvo aktualūs anksčiau, kaip jie prisidėjo prie kultūrinės lietuvių raidos. Nagrinėjame, kaip šiuos mitus interpretuoja vienas ar kitas lietuvių kūrėjas ir kaip bei kokiu tikslu…

Kodėl verta pirkti iš Potemes.lt?
  • Kalbėjimų rašyme turime 9-ių metų patirtį.
  • Visiems kalbėjimams yra paruošti išplėstiniai planai, skaidrės, galimi egzaminavimo klausimai bei informaciniai šaltiniai.
  • Visi kalbėjimai yra pakartotinai patikrinami profesionalaus redaktoriaus!
Ką turi pasakyti mūsų klientai?