Jūsų patogumui paruošėm supaprastintą paiešką. Įrašykite raktinį žodį ir raskite sau tinkantį kalbėjimą, pastraipą, rašytoją. Sąrašas atsiras suvedus nors vieną raktažodį:

Kalbėjimo potemės 2018
Rašome pavyzdinius kalbėjimus jau 8-us metus, todėl galite pasikliauti mumis! :) Pasirinkite Jūs dominančią potemę ir atsisiųskite lietuvių kalbos kalbėjimą per 5 minutes! Jei kalbėjimas Jūsų mokyklai jau užimtas, parašykite mums el. paštu Potemes.lt@gmail.com, suderinsime terminą naujo kalbėjimo parašymui :)

Kostas Ostrauskas (biografija, kūrybos bruožai, konspektas, kalbėjimai, pastraipos)

autorio nuotrauka
Biografija

Lietuvos ir Jungtinių Amerikos Valstijų dramaturgas, literatūros istorikas bei žurnalistas Kostas Ostrauskas (slapyvard. Andrius Baltaragis) gimė 1926 m. Veiverių miestelyje, Prienų rajone. 1944 m. Kostas Ostrauskas, artėjant frontui, pasitraukė į Vokietiją. Tad pradėtus mokslus Kauno „Aušros“ gimnazijoje, Kostas Ostrauskas pabaigė gimnazijoje, esančioje Liubeko mieste. 1946 m. Kostas Ostrauskas pradėjo studijuoti Pabaltijo universitete, esančiame Hamburge. Kai 1949 m. Ostrauskas baigė mokslus, tais pačiais metais išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas. 1952 m. jis Pensilvanijos universitete studijavo lituanistiką ir slavistiką. Ostrausko karta buvo paskutinė, kuri šio dalyko mokėsi pas Vincą Krėvę. Sceninius darbus Ostrauskas pradėjo rašyti 1951 m. Jis tokius kūrinius rašė būdamas labai užsidegęs, tad jo kūrinių vis daugėjo, o kūrybinis unikalumas tik plėtėsi ir plėtėsi. Be kūrybos, Kostas Ostrauskas buvo ir Pensilvanijos universiteto muzikos bibliotekos vedėjas, bendradarbiavo su lietuviškąja spauda. Kostas Ostrauskas mirė 2012 m. žiemą, būdamas išeivijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose. Ostrausko palaikai sudeginti ir palaidoti Lietuvoje.

Kūryba ir jos bruožai

Nuo pat pirmųjų Ostrausko kūrinių, kaip „Pypkė“, matoma, kad jis suka avangardizmo link. Daugelis Kosto Ostrausko kūrinių yra trumpi, kaip paprastos novelės, dažniausiai neturinčios itin daug veikėjų. Veiksmas taip pat nėra sudėtingas, nes yra koncentruotas į vieną temą ar kokį nors vieną motyvą. Kosto Ostrausko pjesese vyrauja ir tam tikras komizmas, ir ironija, ir tagiškieji būties aspektai, bet kurių negalima apsieiti. Kosto Ostrausko kūriniuose taip pat neretai sutinkama ir lietuviškų realijų, kurios būdingos daugeliui išeivijos rašytojų. Kiekvienas Ostrausko kūrinių yra savitas ir įtraukiantis.

Kūrinių aprašymai

„Jūratė ir Kastytis“

Kostas Ostrauskas 1976 parašė garsiąją savo dramą, pavadinimu „Jūratė ir Kastytis“. Tai galima vadinti vienu jo populiariausių vadinamųjų intertekstinių žaidimų ar interpretacijų remiantis klasikiniais kūriniais. Vienas tokių kūrinių šiuo atveju – tai legenda apie Jūratę ir Kastytį ir jos interpretacija garsaus lietuvių poeto Maironio baladėje tokiu pat pavadinimu. Pati rašytojo drama išties atrodo kiek kitokia, savita. Ją tokia laikyti galima todėl, kad iš pirmo žvilgsnio, atrodo, kad rašytojas tarsi visiškai mechaniškai išverčia ir išdarko Maironio kūrinį ir pateikia jį per visiškai kitą prizmę, kuri suvokiama kaip negatyvi ir turinti visiškai priešingą prasmę. Tačiau taip galvoti nėra reikalo. Kostas Ostrauskas, remdamasis Maironio balade, kurioje aptariamas ir išryškinamas tragiškas žmogiško bei netgi dieviškojo pasaulio grožis ir tobulumas, pats visa tai perteikia jau per minėtą kitokią prizmę ir visa tai pateikia buitiniu pavidalu, labiau artimu paprastam žmogui bei labiau imponuojančiu romantinių polėkių ir tonų sutramdymą bei jų reguliavimą. Apskritai kūrinyje atrodo, jog yra sukuriamos tam tikros opozicijos, kurių viena, Ostrausko opozicija išryškina tai, jog dramos veikėjai patys nėra girdėję jokios legendos apie Jūratę ir Kastytį, nežino tokių dievų, kaip Perkūnas ir apskritai per daug į tai nesigilina, nes kaip ir buvo minėta, vyrauja visai kitoks kontekstas. Ir nors šių opozicijų, visgi, nėra per daug, kad tai būtų galima vadinti visiškai kontraversišku kūriniu, Ostrauskas laikosi tokios pozicijos, kurioje jam dramoje svarbiausi tam tikri panaudoti ir išryškinami niuansai, atsirandantys prasmių sugretinimai, analogai ir kitokie paradoksai, savaime tarpusavyje besipinantys ir kuriantys kažką tikrai unikalaus. Tad Ostrausko dramoje, stengiantis išlaikyti tik svarbiausias detales naikinamas populiarusis konfliktas tarp Jūratės ir Kastyčio bei Perkūno. Konfliktas šiuo atveju iškyla tarp visai kitų veikėjų, analizuojant kiek kitokias situacijas, kurios ne ką mažiau įtemptos nei originaliuose kūriniuose, kuriais remiamasi. Tas veikėjų konfliktas čia daugiausiai supriešinant gražiąją ir ypatingąją Jūratę bei žveją Kastytį ir jų tarpusavio santykius, kurie ir yra kūrinio vadinamoji „vinis“. Tad Jūratė kūrinyje matoma palikta kiek panaši į Maironio baladės ir legendos siužete vaizduojamą Jūratę, o pats Kastytis parodomas kaip kiek primityvus, tačiau rafinuotai kultūringas žmogus, kuris, vis dėlto, nežino jokių legendų ir domisi tik vienu svarbiausiu aspektu – žvejyba. Jam pernelyg neįdomi net Jūratė šaukianti žvejį Kastyti maloniais baladėje vaizduojamais žodžiais. Jis nesigundo jos vilionėmis. Kastytis išlieka realistas ir į ypatingąją Jūratę, lendančią iš jūros dugno, sugretina ją su silkėmis kvepiančia, visai nepatrauklia moterimi, kuri tiesiog išlenda su bikini ir taip pažaboja Ostrausko mėginimą žaisti su skaitytojo išankstiniu nusistatymu prieš pateikiamus herojus, juos vaizduojant per visiškai kitą prizmę, sukuriant jau minėta buitiškumo vaizdą.

Kalbėjimai (Visi kalbėjimai patikrinti redaktoriaus)

Sąlygiškumas moderniame kūrinyje pagal K. Ostrausko pjesę „Jūratė ir Kastytis“. – 2018m. kalbėjimo potemė – 10 klasės (PUPP)

Šis kalbėjimas jau rašomas, todėl rezervuokite šį kalbėjimą jau dabar kol to nepadarė Jūsų klasės draugas ar draugė. Pirmieji užsisakę, gali pateikti savo pasiūlymus dėl autorių. Taip pat, norime visus pradžiuginti, nes nuo šių metų, visi mūsų parašyti kalbėjimai bus patikrinami redaktoriaus. Plačiau apie tai galite pasiskaityti čia: KOKYBĖS GARANTAS (spausti…


Kalbėjimas apie stereotipų kritiką. – 2018m. kalbėjimo potemė – 10 klasės (PUPP)

Stereotipai egzistuoja kiekvienoje visuomenėje. Dažnai tai yra realiais faktais neparemtas išankstinis įsitikinimas, dažniausiai sukuriantis neigiamą vieno ar kito dalyko vertinimą. Stereotipai yra labai gajūs kiekvienoje visuomenėje ar tautoje, todėl su jais yra sunku kovoti. Tačiau stereotipų kritika yra būtina norint keisti ir formuoti visuomenės požiūrį į tam tikras temas. Taip…


Maištas prieš tradiciją moderniojoje literatūroje. – 2018m. kalbėjimo potemė – 10 klasės (PUPP)

Tradicijos yra svarbu, tačiau jas kartais dera paminti, kai kalbama apie naujumo siekį. Tradicija, padėjusi konkrečius pamatus, ypač kūryboje tarsi duoda atspirties tašką kurti kažką naujo ir kažką unikalaus. Tad šioje kalboje kalbama apie rašytojų K. Binkio ir K. Ostrausko maištą modernistinėje literatūroje prieš tradicinį kūrybos braižą. Taip pat, norime…

Kodėl verta pirkti iš Potemes.lt?
  • Kalbėjimų rašyme turime 8-ių metų patirtį.
  • Visiems kalbėjimams yra paruošti išplėstiniai planai, skaidrės, galimi egzaminavimo klausimai bei informaciniai šaltiniai.
  • Visi kalbėjimai yra pakartotinai patikrinami profesionalaus redaktoriaus!
Ką turi pasakyti mūsų klientai?