Ar dažnai pasitaiko situacijų, kuomet diskutuojant viena ar kita tema sunku įrodyti savo tiesą? Ar ne pikta, kai tvirtai žinai, jog tavo teiginys teisingas, o pašnekovo – ne, tačiau dėl jo pažertų skambių frazių dauguma tiki būtent juo? Jei į šiuos klausimus atsakei „taip“ – tuomet susidūrei su problema, kurią galime įvardinti argumentų stoka (sveikinu – tai ištaisyti visai nesunku).

Argumentas – tai įrodinėjimo pagrindas. Labai daug žmonių diskusijose vien tik tvirtina, kad vienas ar kitas teiginys yra teisingas, bet tam teisingumui parodyti nepanaudoja nieko, ką būtų galima pavadinti argumentu. Jei gebėsi rasti patikimą informaciją ir tokiu būdu turėsi svarių argumentų,  įgysi pranašumą bet kurioje gyvenimo srityje.

Tam, kad galėtum būti įtaigus ir gebėti diskutuoti, reikia žinoti velniškai daug. Visko mokėti ir atsiminti, žinoma, neįmanoma, bet informacijos gausa šiais laikas didelė kaip niekad – svarbiausia yra tiesiog mokėti ja pasinaudoti. Tikriausiai nereikia įrodinėti, kad toli gražu ne viskas, ką randi įvedęs raktinį žodį „Google“ ar kitoje paieškos sistemoje, yra tiesa ar netgi į tą pusę. Kuo anksčiau įvaldysi gebėjimą naudotis įvairias šaltiniais – tuo būsi pranašesnis.

Kodėl taip svarbu patikrinti kuo daugiau informacijos prieš ruošiant kalbą įskaitai?

Visų pirma, skirdamas laiko įvairiems šaltiniams nagrinėti, gali apsidrausti nuo įvairių prieštaravimų ir abejonių, apie kuriuos turėtum žinoti prieš pasisakydamas savo tema. Gražią kalbą paruošti galima ir su itin negausiomis šaltinių atsargomis, tačiau baigus pranešimą klausytojas gali pastatyti tave į išties nemalonią situaciją, užduodamas klausimų ar pažerdamas faktų, apie kuriuos nieko nebūsi girdėjęs.

Antra, atsižvelgiant į auditoriją, – norom nenorom esi priverstas gerbti klausytojų erudiciją (juk turėsi reikalų su pedagogais). Ką jau bekalbėti apie tavo laiką bei pastangas, skirtas ruoštis kalbai. Neleisk sau suklupti dėl tokios nelemtos klaidos kaip nepatikrintas teiginys.

Nuo ko pradėti?

Apsibrėžk, kokiam tikslui ir kokia informacija reikalinga, t.y. ką nori surasti (faktus, nuomones, aprašymus, interpretacijas, vertinimus ar pan.). Tai bus žymiai lengviau, jei pasistengsi iš savo kalbėjimo temos suformuluoti klausimą. Taip ne tik nuspręsi, kokio pobūdžio informacija bus naudojama. Klausimas (ar keli) taip pat padeda lengviau sužinoti, kada informacijos jau turi pakankamai ir gali nutraukti jos paieškas, neapkraudamas savęs per didele faktų gausa ir nenukrypdamas nuo temos.

Kokie yra informacijos šaltiniai ir kada geriau kokiu naudotis?

Informacijos šaltiniai skirstomi įvairiais būdais (pirminiai ir antriniai, žmogiškieji ir dokumentiniai ir kt.) Žemiau šie aprašyti pagal laikmeną (t.y. tai, kur patalpinta informacija) pabrėžiant situacijas, kada geriausia ją rinktis ir kokie didžiausi privalumai ar trūkumai lydės tavo pasirinkimą:

• Žinynus ir enciklopedijas naudok tada, kai bandai rasti svarbias sąvokas, reikšmingas datas, kai tema per plati ir nori ją susiaurinti, rasti apibrėžimų, dalyko bendram ar platesniam supratimui.
• Knygą ypač naudinga rinktis tada, kai reikia daug informacijos apie temą, personaliją ar įvykį; kai nori į dalyką pažiūrėti iš platesnių perspektyvų; sužinoti, kaip kiti mokslininkai nagrinėja tavo temą; ieškodamas istorinės informacijos.
• Moksliniuose žurnaluose tema nebus išnagrinėta taip plačiai kaip knygoje, tačiau straipsniai dažniausiai parašyti mokslininkų ir yra patikrinami bei vertinami kitų ekspertų iš tų pačių sričių. Apimtimi ir patikimumu šis pasirinkimas tinkamiausias jei neturi laiko knygoms, tačiau nori sužinoti bent kelias nuomones konkrečia tema.
  • Internete naudingiausia ieškoti aktualios informacijos (bet ne analitinės jos apžvalgos), taip pat žinių apie institucijas ir organizacijas, įvairių valdžios institucijų nutarimų (pvz., įstatymų), techninės informacijos (pvz., apie programinę įrangą), žinynų, vaizdinės medžiagos, statistikos ir t.t. Taip pat patikimą mokslinę informaciją internete galima pasiekti naudojantis mokslinės informacijos duomenų bazėmis, kurias prenumeruoja bibliotekos arba naudojantis atviros prieigos mokslinėmis duomenų bazėmis.
  • Rinkis laikraštį ar kitą periodinį leidinį, kai reikia naujos informacijos apie tarptautinius, nacionalinius ar vietinius įvykius; knygų ir filmų apžvalgų, aktualių komentarų ir debatų; kai atlieki tyrimą, pvz., apie kokio nors dalyko nušvietimą žiniasklaidoje.
  • Statistinius šaltinius naudok tada, kai reikia savo poziciją paremti faktine informacija.
  • Biografinius šaltinius rinkis ieškodamas informacijos apie konkretų asmenį, tam tikrus jo gyvenimo faktus ir pan.
  • Interviu naudingas kai ieškai istorijų, paremtų žmonių patirtimi; kada reikia eksperto nuomonės ir požiūrio (tačiau tai itin šališka informacija, todėl jokiu būdu nesiremk ja kaip faktais).

Skaityti 2 dalį ->