Ar dažnai pasitaiko situacijų, kuomet diskutuojant viena ar kita tema sunku įrodyti savo tiesą? Ar ne pikta, kai tvirtai žinai, jog tavo teiginys teisingas, o pašnekovo – ne, tačiau dėl jo pažertų skambių frazių dauguma tiki būtent juo? Jei į šiuos klausimus atsakei „taip“ – tuomet susidūrei su problema, kurią galime įvardinti argumentų stoka (sveikinu – tai ištaisyti visai nesunku).
Argumentas – tai įrodinėjimo pagrindas. Labai daug žmonių diskusijose vien tik tvirtina, kad vienas ar kitas teiginys yra teisingas, bet tam teisingumui parodyti nepanaudoja nieko, ką būtų galima pavadinti argumentu. Jei gebėsi rasti patikimą informaciją ir tokiu būdu turėsi svarių argumentų, įgysi pranašumą bet kurioje gyvenimo srityje.
Tam, kad galėtum būti įtaigus ir gebėti diskutuoti, reikia žinoti velniškai daug. Visko mokėti ir atsiminti, žinoma, neįmanoma, bet informacijos gausa šiais laikas didelė kaip niekad – svarbiausia yra tiesiog mokėti ja pasinaudoti. Tikriausiai nereikia įrodinėti, kad toli gražu ne viskas, ką randi įvedęs raktinį žodį „Google“ ar kitoje paieškos sistemoje, yra tiesa ar netgi į tą pusę. Kuo anksčiau įvaldysi gebėjimą naudotis įvairias šaltiniais – tuo būsi pranašesnis.
Kodėl taip svarbu patikrinti kuo daugiau informacijos prieš ruošiant kalbą įskaitai?
Visų pirma, skirdamas laiko įvairiems šaltiniams nagrinėti, gali apsidrausti nuo įvairių prieštaravimų ir abejonių, apie kuriuos turėtum žinoti prieš pasisakydamas savo tema. Gražią kalbą paruošti galima ir su itin negausiomis šaltinių atsargomis, tačiau baigus pranešimą klausytojas gali pastatyti tave į išties nemalonią situaciją, užduodamas klausimų ar pažerdamas faktų, apie kuriuos nieko nebūsi girdėjęs.
Antra, atsižvelgiant į auditoriją, – norom nenorom esi priverstas gerbti klausytojų erudiciją (juk turėsi reikalų su pedagogais). Ką jau bekalbėti apie tavo laiką bei pastangas, skirtas ruoštis kalbai. Neleisk sau suklupti dėl tokios nelemtos klaidos kaip nepatikrintas teiginys.
Nuo ko pradėti?
Apsibrėžk, kokiam tikslui ir kokia informacija reikalinga, t.y. ką nori surasti (faktus, nuomones, aprašymus, interpretacijas, vertinimus ar pan.). Tai bus žymiai lengviau, jei pasistengsi iš savo kalbėjimo temos suformuluoti klausimą. Taip ne tik nuspręsi, kokio pobūdžio informacija bus naudojama. Klausimas (ar keli) taip pat padeda lengviau sužinoti, kada informacijos jau turi pakankamai ir gali nutraukti jos paieškas, neapkraudamas savęs per didele faktų gausa ir nenukrypdamas nuo temos.
Kokie yra informacijos šaltiniai ir kada geriau kokiu naudotis?
Informacijos šaltiniai skirstomi įvairiais būdais (pirminiai ir antriniai, žmogiškieji ir dokumentiniai ir kt.) Žemiau šie aprašyti pagal laikmeną (t.y. tai, kur patalpinta informacija) pabrėžiant situacijas, kada geriausia ją rinktis ir kokie didžiausi privalumai ar trūkumai lydės tavo pasirinkimą:
12 metų padedame moksleiviams siekti aukščiausio rezultato lietuvių kalbos ir literatūros srityje.
Visa mokomoji medžiaga yra tikrinama lietuivų kalbos mokytojo - eksperto.
Siekiant sukurti jaukią mokymosi aplinką, visas procesas yra konfidencialus.