Lietuvos rezistentas bei Dainavos apygardos vadas Lionginas Baliukevičius, pravarde Dzūkas, gimė 1925 m. Alytaus mieste. Lionginas Baliukevičius pirmiausia baigė mokslus Alytaus gimnazijoje. Tuomet 1943 m. pradėjo mokytis Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakultete. Prasidėjus rezistencijos kovoms, 1944 m. Baliukevičius – Dzūkas įstojo į Vietinę rinktinę, taip pat tarnavo Tėvynės apsaugos rinktinėje. 1945 m. Baliukevičius pateko į Raudonosios armijos nelaisvę ir jau po metų pabėgo į Lietuvą. Tai jį paskatino jungtis į partizanų gretas. 1946 m. Lionginas Baliukevičius pasirinko Dzūko pravardę ir prisijungė prie Dainavos partizanų apygardos Dzūkų rinktinės Geležinio vilko grupuotės. Būtent tuo metu atsiskleidė didžiausi Baliukevičiaus – Dzūko poetiniai gabumai, kurie neliko nepastebėti, tad jau 1947 m. jis buvo paskirtas Geležinio vilko grupės štabo viršininku. Jis buvo atsakingas už spaudą bei informaciją. 1948 m. jis pradėjo eiti spaudos ir informacijos srities viršininko pareigas, tuo pačiu atgaivino partizaninį laikraštį „Laisvės varpas“ ir aktyviai užsiėmė jo leidybą. 1948 m. Dzūkas gavo partizanų puskarininkio laipsnį, o 1949 m. Jono Žemaičio – Vytauto įsakymu buvo perkeltas į partizano leitenanto laipsnį. Tais pačiais metais dėl savo nuopelnų vadų posėdyje buvo paskirtas apygardos vadu. Nors sąlygos buvo itin sudėtingos, Dzūkas ir toliau atkūrinėjo organizacinę struktūrą bei tęsė pogrindžio spaudos veiklą. Lionginas Baliukevičius – Dzūkas žuvo 1950 m. Žaliamiškyje, kai buvo išduotas MGB agento. Autentiška jo gyvenimo istorija išliko tik jo paties rašytame dienoraštyje.