Jūsų patogumui paruošėm supaprastintą paiešką. Įrašykite raktinį žodį ir raskite sau tinkantį kalbėjimą, pastraipą, rašytoją. Sąrašas atsiras suvedus nors vieną raktažodį:

Kalbėjimo potemės 2019
Rašome pavyzdinius kalbėjimus jau 9-us metus, todėl galite pasikliauti mumis! :) Pasirinkite Jūs dominančią potemę ir atsisiųskite lietuvių kalbos kalbėjimą per 5 minutes! Jei kalbėjimas Jūsų mokyklai jau užimtas, parašykite mums el. paštu Potemes.lt@gmail.com, suderinsime terminą naujo kalbėjimo parašymui :)

Lucijus Anėjus Seneka (biografija, kūrybos bruožai, konspektas, kalbėjimai, pastraipos)

autorio nuotrauka
Biografija

Romėnų filosofas stoikas Lucijus Anėjus Seneka, dar geriau žinomas kaip tiesiog Seneka, gimė 4 m. pr. Kr. Kordobos mieste Andalūzijoje. 5 m. Seneka persikraustė į Romą. Ten ėjo tokius mokslus, kaip retorika bei stoicizmo filosofija. Remiantis Senekos raštais, galima teigti, kad jį mokė pitagorininkas Sotionas ir ir stoikas Atalas. Svarbu paminėti ir tai, kad tėvo įtakos vedamas, Seneka tapo vegetaru. Vėliau jis atsisakė šios idėjos. Taip pat Senekos tėvas jį mokė retorikos pagrindų. Kadangi tėvas tai išmanė, Seneką labai puikiai išmokė ir šis tapo advokatu bei vedė moterį, su kuria susilaukė dviejų atžalų, kurios po motinos mirties mirė. 16-31 m. Seneka sirgo, tad gydėsi pas įseserę Egipte. Pasveikęs Seneka 31 m. grįžo į Romą, tapo magistratu, o dar vėliau – kvestoriumi. 37 m. Seneka išgarsėjo, tad įsivėlė į dramas su imperatoriumi Kaligula. Kaligula pavydėdamas Senekai iškalbingumo ir veikalų aktualumo, norėjo nusižudyti, tačiau buvo perkalbėtas. 41 m. Seneka vėl įsivėlė į intrigas su Klaudijaus žmona Mesalina, tad visam buvo ištremtas į Korsikos salą, bet 49 m. grįžo į Romą. Gavo pretoriaus pareigas ir vėl vedė. Nuo 54 m. Seneka parašė nemažai veikalų, susijusių su to meto situacija ir įvykiais. Nuo 62 m. kaltinamas nesiliaujančiu turto didinimu po savo sąjungininko Afranijaus Buro mirties, Seneka pasitraukia iš politikos. 65 m. Seneką vėl apkaltino, tik šį kartą jis buvo apkaltintas dėl to, kad dalyvavo Pizono sąmoksle. Už tai buvo nutarta įsakyti Senekai nusižudyti. Įdomiausia tai, kad Tacito liudijimu Seneka persipjovė rankų venas kartu su žmona Paulina, tačiau tai nesuveikė. Tam buvo paruošti nuodai (cikūta), kurie taip pat nesuveikė. Tuomet Seneka buvo nuneštas į pirtį, kur užduso nuo karštų garų.

Kūryba ir jos bruožai

Analizuojant Lucijaus Anėjaus Senekos veikalus, tampa aišku, jog jam filosofija buvo ne tik tam tikros pasaulėžiūros formavimo pagrindas, kuriuo daugelis laiko filosofiją. Senekai filosofija, kurią skelbė savo veikaluose buvo tam tikras savęs tobulinimo būdas. Tai įprasmina Senekos moralės filosofija. Joje jis teigia, kad dorovingas gyvenimas prasideda tik nuo griežtumo ir disciplinos pačiam sau. Taip pat svarbi ištikimybė saviems principams bei artimo meilė. Seneka regimas kaip tvirtas ir neginčijamas stoicizmo atstovas. Jis pripažino tokius aspektus, kaip sielos nemirtingumas ar žmonijos lygybė. Panašių aspektų pastebima ir Senekos politikoje, kur jis ieškojo pozityvių laisvos valios raiškos formų, tačiau tuo pačiu teigė, kad žmogus visgi yra silpnas. O silpnas jis todėl, kad nuolat renkasi skirtingus gyvenimo kelio vingius, kurie savotiškai veikia jo gyvenimą.

Kūrinių aprašymai

„Laiškai Lucilijui“

Lucijaus Anėjaus Senekos antikinis kūrinys „Laiškai Lucilijui“ – vienas vertingiausių, nes čia išdėstoma ne tik išmintis ir gilios prasmės ieškojimai, bet sutelkta ir nemažai patarimų, kuriais pravartu vadovautis ir šiuolaikiniam skubančiam žmogui, nespėjančiam pamatyti pasaulio grožybių ar paprasčiausių gyvenimo subtilybių.

Šis kūrinys sudėtas iš daugybės laiškų kiekio, kuriuos Lucijus Anėjus Seneka rašė Lucilijui, gyvenusiam tame pačiame laikmetyje. Mintys sukosi aplink draugystę, kurioje privalu pažvelgti į žmogaus sielą, jog palaipsniui atsivertų pasitikėjimas vienas kitu. Mąstoma apie turtą, kuris yra laikinas; taip pat gali džiuginti ir greitu metu palikti kentėti. Minima ir vergovė, kuri Lucijaus Anėjaus Senekos teigimu, žemina žmogų, riboja individo laisvę ir norus. Vyrauja minčių ir apie senatvės laiko tarpą, ir apie mirties neišvengiamumą; čia skatinama nebijoti nei mirties, nei gyvenimo sunkumų bei skausmo.

Kūrinyje „Laiškai Lucilijui“ mokoma negaišti laiko, nesisieloti dėl dalykų, kurie neišvengiami, kuriuos gyvenimas suteikia, kad ir kokie jie bebūtų. Laikas – didžiausia vertybė. Lucijus Anėjus Seneka šiame kūrinyje moko branginti laiką, nes ateitis, senatvė ir mirtis pasiveja kiekvieną žmogų, kiekvienam skirtu laiku ir momentu. Vyraujančios stoicizmo idėjos parodo, kad nereikia bijoti mirties, tačiau nevertėtų jos ir laukti kaip stebuklo, kuris išgelbėtų nuo kančių. Kūrinyje puikiai parodoma, kad viskas ateina su laiku ir netikėtai, o galbūt ir lauktai, tačiau viskas, kas vyksta aplinkui individą, turi būti suprantama protingai ir kuo pozityviau, nes gyvenimas ir jo džiaugsmai labai trumpi. Kitaip sakant: žmonės turi džiaugtis kiekviena gyvenimo akimirka, kad ir kokia ji bebūtų.

Laiškuose būdingas kosmopolitiškumo bruožas. Kūrinyje matoma, kad Lucijus Anėjus Seneka labiausiai Lucilijui teigia, kad būtina išsirinkti bei turėti patikimą žmogų, į kurį vertėtų lygiuotis, kurio pavyzdžiu būtų galima sekti, jog gyvenimas turėtų tikslą bei pastarąjį stiprintų morališkai, dvasiškai.

Taigi, romėnų filosofas Lucijus Anėjus Seneka į savo kūrinį „Laiškai Lucilijui“ sudėjo labai svarbias gyvenimo vertybes, dorybes, pamokymus, kuriais remiantis, žmogus supranta, koks nuostabus yra gyvenimas.

Kalbėjimai (Visi kalbėjimai patikrinti redaktoriaus)

Kalbėjimas apie gyvenimo prasmę ir jos ieškojimą.

Gyvenimo prasmės žmogus turi ieškoti visame pasaulyje, žmonėse, meilėje, jausmuose, gamtoje, vertybėse, knygose. Visur, kur vyrauja ne tik gėris ir džiaugsmai, bet ir vargai bei dideli skausmai. Gyvenimas niekada nebus vien nuostabus ir tobulas, todėl labai svarbu kiekvienoje smulkmenoje, kiekviename pasaulio ir paties savo gyvenimo lopinėlyje pamatyti grožį. Žmogaus egzistencija…


Viešo žodžio svarba ir galia Horacijaus ir Sonekos tekstuose.

Viešas žodis – ypatingą prasmę žmogaus gyvenime turintis įtaigus žodis ar tekstas ar kitoks sakytinis šaltinis, kurio reikšmė neišmatuojama. Tad šioje kalboje akcentuojami Horacijaus ir Senekos tekstai, kuriais remiantis pasakojama, kuo vieša kalba yra svarbi ir galinga. Taip pat, norime visus pradžiuginti, nes nuo šių metų, visi mūsų parašyti kalbėjimai…


Kančia taurina žmogų. Kalbėjimas apie žmogaus kančią.

Kančia padeda žmogui atrasti gyvenimo prasmę, pripildo gyvenimą pilnatve ir džiaugsmu bei laime, sielą taurina vertybėmis ir žmogiškumo jausmu. Kančia tarsi parodo žmogui jo ribas, atskleidžia dvasios brandą bei stiprybę. Kančios būtinos tam, kad pasiektume tikslus, tam, jog būtume vis stipresni ir mokėtume grumtis su skaudžia realybe, tam, kad įdiegtume…


Kalbėjimas apie graikų mitų vertybes.

Graikų mituose vyrauja daug vertybių, tačiau galima išskirti pačias vertingiausias bei svarbiausias žmogaus vidinei sielos ramybei apibūdinti. Jos būtų tokios: laisvė, drąsa bei gėris ir grožis. Šios sąvokos skirtingos, tačiau jų siekiamybė tokia pati, norima vieno tikslo – patirti gyvenimo pilnatvės džiaugsmą ir laimę. Kiekviena vertybė siejama su protu, kuris…


Ar literatūra pajėgi auklėti žmogų? – 10 klasės (PUPP)

Atsakant į klausimą, ar literatūra yra pajėgi auklėti žmogų, pirmiausia būtina pasakyti, jog pirmutinį auklėjimo pamatą suteikia šeima, o knygos – pagalbinis variantas, iš kurių žmogus semiasi vertybių ir supratimo apie dorybes, laimingo gyvenimo paieškas. Literatūra yra puikus būdas atrasti savąjį „aš“, nuostabi galimybė permąstyti savo gyvenimo klaidas ir siekius,…


Knygų skaitymas – savęs ir pasaulio pažinimo būdas. – 2018m. kalbėjimo potemė – 10 klasės (PUPP)

Knygų skaitymas plečia ne tik mūsų akiratį, bet padeda suprasti ir moralines bei dvasines vertybes, kuriomis kiekvienas turime vadovautis, taip pat padeda suvokti pasaulį, kuriame nuolatos viskas juda, kinta ir stebina, suteikia naujų nuotykių ir patyrimų. Knygų skaitymą labai vertino ir garsūs filosofai, rašytojai. Knyga, einanti iš kartos į kartą,…

Kodėl verta pirkti iš Potemes.lt?
  • Kalbėjimų rašyme turime 9-ių metų patirtį.
  • Visiems kalbėjimams yra paruošti išplėstiniai planai, skaidrės, galimi egzaminavimo klausimai bei informaciniai šaltiniai.
  • Visi kalbėjimai yra pakartotinai patikrinami profesionalaus redaktoriaus!
Ką turi pasakyti mūsų klientai?