Romėnų filosofas stoikas Lucijus Anėjus Seneka, dar geriau žinomas kaip tiesiog Seneka, gimė 4 m. pr. Kr. Kordobos mieste Andalūzijoje. 5 m. Seneka persikraustė į Romą. Ten ėjo tokius mokslus, kaip retorika bei stoicizmo filosofija. Remiantis Senekos raštais, galima teigti, kad jį mokė pitagorininkas Sotionas ir ir stoikas Atalas. Svarbu paminėti ir tai, kad tėvo įtakos vedamas, Seneka tapo vegetaru. Vėliau jis atsisakė šios idėjos. Taip pat Senekos tėvas jį mokė retorikos pagrindų. Kadangi tėvas tai išmanė, Seneką labai puikiai išmokė ir šis tapo advokatu bei vedė moterį, su kuria susilaukė dviejų atžalų, kurios po motinos mirties mirė. 16-31 m. Seneka sirgo, tad gydėsi pas įseserę Egipte. Pasveikęs Seneka 31 m. grįžo į Romą, tapo magistratu, o dar vėliau – kvestoriumi. 37 m. Seneka išgarsėjo, tad įsivėlė į dramas su imperatoriumi Kaligula. Kaligula pavydėdamas Senekai iškalbingumo ir veikalų aktualumo, norėjo nusižudyti, tačiau buvo perkalbėtas. 41 m. Seneka vėl įsivėlė į intrigas su Klaudijaus žmona Mesalina, tad visam buvo ištremtas į Korsikos salą, bet 49 m. grįžo į Romą. Gavo pretoriaus pareigas ir vėl vedė. Nuo 54 m. Seneka parašė nemažai veikalų, susijusių su to meto situacija ir įvykiais. Nuo 62 m. kaltinamas nesiliaujančiu turto didinimu po savo sąjungininko Afranijaus Buro mirties, Seneka pasitraukia iš politikos. 65 m. Seneką vėl apkaltino, tik šį kartą jis buvo apkaltintas dėl to, kad dalyvavo Pizono sąmoksle. Už tai buvo nutarta įsakyti Senekai nusižudyti. Įdomiausia tai, kad Tacito liudijimu Seneka persipjovė rankų venas kartu su žmona Paulina, tačiau tai nesuveikė. Tam buvo paruošti nuodai (cikūta), kurie taip pat nesuveikė. Tuomet Seneka buvo nuneštas į pirtį, kur užduso nuo karštų garų.