Jūsų patogumui paruošėm supaprastintą paiešką. Įrašykite raktinį žodį ir raskite sau tinkantį kalbėjimą, pastraipą, rašytoją. Sąrašas atsiras suvedus nors vieną raktažodį:

Kalbėjimo potemės 2019

Rašome pavyzdinius kalbėjimus jau 9-us metus, todėl galite pasikliauti mumis! 🙂 Pasirinkite Jūs dominančią potemę ir atsisiųskite lietuvių kalbos kalbėjimą per 5 minutes! Jei kalbėjimas Jūsų mokyklai jau užimtas, parašykite mums el. paštu Potemes.lt@gmail.com, suderinsime terminą naujo kalbėjimo parašymui 🙂

Marius Ivaškevičius (biografija, kūrybos bruožai, konspektas, kalbėjimai, pastraipos)

autorio nuotrauka
Biografija

Lietuvos jaunosios rašytojų kartos atstovas Marius Ivaškevičius gimė 1973 m. Molėtuose, gydytojų šeimoje. Nuo 1980 m. iki 1991 m. Marius Ivaškevičius mokėsi Molėtų 2-oje vidurinėje mokykloje. 1997 m. jis baigė Vilniaus universiteto filologijos fakultetą, lietuvių filologijos dalyką. Nuo 1996 m. iki 1999 m. dirbo dienraštyje „Respublika“, priedo vyrams „Julius“ reporteriu. Nuo 1999 m. iki 2000 m. jis buvo šio priedo redaktorius. Nuo 2000 m. Ivaškevičius gyvenimą pradėjo sieti su LTV kultūros laidomis, kuriose dirbo žurnalistu bei režisieriumi. Iki šiol Ivaškevičius bendradarbiauja su Lenkijos dienraščiu „Gazeta Wyborcza“, kur rašo straipsnius įvairiomis temomis. Kaip rašytojas Ivaškevičius debiutavo 1996 m. , kai išleido novelių rinkinį pavadinimu „Kam vaikų“. Po dviejų metų Ivaškevičius debiutavo ir kaip dramaturgas. Studijoje „A Propos“ režisavo du dokumentinius filmus: 1999 m. „Einu“ ir 2000 m. „Punsko novelės“. Marius Ivaškevičius 2004 m. buvo apdovanotas Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto literatūros premija, o 2014 m. – ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu. Šiuo metu rašytojas ir toliau režisuoja spektaklius bei kopia į penktąją dešimtį.

Kūryba ir jos bruožai

Marius Ivaškevičius yra išskirtinis savo kartos rašytojas. Jo kūryba išskirtinė kalbos žaidimais, ypatingu dėmesio atkreipimu į Lietuvos istoriją, jos šaknis, tautinę savimonę ir pasaulėjautą. Ivaškevičius savo kūriniuose stengiasi kurti tiesioginį tragiškumą ir komiškumą, juokingumo bei graudumo samplaikas, kurios skaitytojus verčia susimąstyti apie rimtus ir išties skaudžius dalykus. Lyginant su kitais rašytojais, Marius Ivaškevičius anot literatūros kritikų, turi tam tikrų bruožų, panašių į Sauliaus Šaltenio ar Balio Sruogos kūrybą. Pastebima ir ironijos bruožų, ypač žinomiausiame jo kūrinyje „Madagaskaras“.  Būtent šiame kūrinyje ironija yra visiškai neatsiejama nuo savos tautos meilės ir tam tikro suvokimo apie ją, kam ji skirta ir kodėl ją reikia puoselėti.

Kūrinių aprašymai

„Stilius plius“

Tai garsaus šiuolaikinio rašytojo bei žurnalisto Mariaus Ivaškevičiaus rašyta esė, kuri buvo publikuota „Šiaurės Atėnų“ dvisavaitiniame kultūros laikraštyje. Ši gana nemažos apimties esė tokį pavadinimą turi ne be reikalo, nes būtent joje Marius Ivaškevičius orientuojasi į kūrėjus ir į jų stilių. Ivaškevičius gana įdomiomis tezėmis grindžia kūrėjų pasirinkimą ieškoti savitojo stiliaus ir viso to prasmę žvelgiant iš labai daug perspektyvų. Šiame Ivaškevičiaus rašinyje daug diskutuojama apie pačių rašytojų ir jų kūrinių vartotojų arba kitaip, skaitytojų sąsają, jis analizuoja tai, kaip rašytojai ir skaitytojai šiandien yra susiję intelektiniu aspektu bei tai, kaip yra sunku paveikti šiuolaikinius skaitytojus. Juk rašytojams neretai tenka prasiskverbti į pačią skaitytojų sąmonę. Rašytojas šiais laikais yra tarsi priverstas susitapatinti su skaitytoju vien tam, kad skaitytojas pajustų rašytoją ir kūrinį vertintų gerai, atsižvelgiant į tai, kad kūrinys išties kalbėjo apie tai, kas skaitytojui yra svarbu ir priimtina. Net pats Ivaškevičius teigia, jog : „Menu sudrebinti šiuolaikinį lietuvį kur kas sunkiau negu senovės graiką.“. Tad galima sakyti, kad rašydamas šią esė Marius Ivaškevičius rėmėsi ne tik šių dienų idėjomis ir vyraujančiais šiuolaikiniais aspektais. Marius Ivaškevičius labai plačiai, labai abstrakčiai, tačiau, iš esmės, kartu ir gana glaustai apmąstė tai, kaip kito rašytojo statusas, kaip vyko visas šis stebuklingas kūrybos procesas, turintis išjudinti masę, kuri skaitys tą rašytojo veikalą ir turės jį vienaip ar kitaip vertinti. Šalia šio aspekto, skaitant Mariaus Ivaškevičiaus esė paaiškėja ir tai, kaip Ivaškevičius savotiškai siūlo rašytojams atrasti save ir trumpai apžvelgia rašytojų savasties ieškojimus, kaip visa tai vyksta ir kokios reikšmės tai turi. Marius Ivaškevičius labai giliai sugeba žvelgti į problemą ir ją pateikti taip, kad suprastų kiekvienas skaitantis. Jam svarbu kalbėti apie kūrybą, nes jis pats yra kūrėjas, todėl mąstyti apie tai yra vienas geriausių būdų suvokti apie paties kūrėjo stilių, kaip jį atrasti, kaip jį pateikti ir kaip galiausiai jo visiškai nepamesti. Juk netgi vienas iš Ivaškevičiaus pabrėžiamų svarbiausių rašytojo gyvenime klausimų mini svarbius klausimus: „1. Kaip atrasti savąjį stilių? 2. Kaip pačiam jo nenuvalkioti?“. Tad tuo remdamasis Ivaškevičius ir rašo esė kaip tikras žinovas ar asas, gebantis paaiškinti kūryboje iškylančius procesus ir jų esmę.

Konspektas

Atsisiųsk konspektą ir skaidres: Marius Ivaškevičius
  • Svarbiausi rašytojo biografijos faktai
  • Pagrindiniai kūrybos bruožai
  • Kūryboje vyraujančios temos
  • Žymiausių kūrinių santraukos ir veikėjų aprašymai
  • Galimi kalbėjimo/rašinio argumentai
  • Populiariausios autoriaus citatos
  • Rašytojo svarbiausių gyvenimo faktų chronologija
Kalbėjimai (Visi kalbėjimai patikrinti redaktoriaus)

Kokią įtaką šiandienos visuomenei ir kultūrai daro Lietuvai nusipelnusios asmenybės?

Šiandieninė visuomenė susiduria su tam tikromis problemomis, bando tobulėti ir visuomenės bei kultūros augimui, tobulėjimui ypač daug įtakos turi svarbios Lietuvai nusipelniusios asmenybės. Tad šioje kalboje jos akcentuojamos ir argumentuotai kalbama, kokios įtakos Lietuvos visuomenei ir jos kultūrai turi šios asmenybės. Taip pat, norime visus pradžiuginti, nes nuo šių metų,…


Ironija ir saviironija – raiškos bruožai, ypač būdingi moderniajai literatūrai. Pagrįskite šį teiginį pasirinktų autorių kūryba.

Tradiciniu požiūriu ironija yra suvokiama kaip užslėpta pajuoka, nuomonės pateikimas perkeltine reikšme, pasitelkiant priešingas, kontrastingas reikšmes. Tai – tikslingas, tačiau nepakankamas požiūris į ironiją, nes tai – gilus, prasmingas ir neįtikėtiną galią turintis reiškinys. Tuo įsitikinti galima nagrinėjant filosofų, psichologų ir rašytojų veikalus, kuriuose nagrinėjama ironizavimo esmė ir reikšmė. Galima…


Tauta istorijoje ir literatūroje. Pasirinkite 3 autorius ir aptarkite tautos likimą istoriniu ir literatūriniu aspektais.

Tauta – tai istoriškai susidariusi žmonių bendruomenė, turinti bendrą kilmę, žemę, kalbą, istoriją, kultūrą. Ši žmonių grupė yra viena svarbiausių pasaulyje, kadangi ji apima didžiąją dalį žmonių. Apskritai šis terminas visais laikais figūravo beveik visose srityse – taip pat ir lietuvių literatūroje. Negana to, tauta susijusi ir su svarbia istorija.…


Tėvynės ir žmogaus santykis lietuvių literatūroje.

Kalboje perteikiama, kaip amžių bėgyje kito individo santykis su Lietuva literatūroje. Pasirinkta rašyti suskirstant literatūrą į Senąją, Naująją bei Naujausiųjų laikų, kad išliktų logiškas dėsningumas. Trys pastraipos išskiria Renesanso, Romantizmo, Katastrofizmo (tiksliau – Egzodo) bei Postmodernizmo rašytojų kūrinius. Kalbėti pradedama nuo to, jog Senoji Lietuvių literatūra vaizduoja glaudų valdovo ryšį…


Emigranto likimas A. Škėmos „Baltoje drobulėje“ ir M. Ivaškevičiaus „Išvaryme“.

Emigracija yra viena skaudžiausių lietuvių tautą palietusių nelaimių. Kiekvieno emigranto istorija vis kitokia, todėl ši tema gana dažnai pasitaiko ir literatūroje. Emigrantų likimus po Antrojo pasaulinio karo daugiausiai aprašė tiesiogiai jo paliesti rašytojai – Egzodo atstovai. Vienas ryškiausių tokių kūrinių yra Antano Škėmos „Balta drobulė“. Šių laikų emigracija nors ir…


Ar meilė įkvepia menininkus kurti? – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Meilė padeda įprasminti gyvenimą, laimę ir džiaugsmą. Meilėje žmogus pajaučia pilnatvės jausmą, norima stengtis dėl geresnio gyvenimo, atsiranda nauji poreikiai bei svajonės, kurias kur kas lengviau įgyvendinti. Lietuvių literatūroje meilės samprata pasižymėjo įvairiomis vertybėmis, tačiau ji taip pat įvardijama ir kaip didelė būtinybė. Menininkus kurti įkvepia didinga meilė, tyri jausmai…


Laimės paieškos lietuvių literatūroje. Kalbėjimas apie laimės paieškas lietuvių literatūroje. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Kalbos temoje ,,Laimės paieškos lietuvių literatūroje” išsamiai analizuojama laimės siekiamybė, keliamas klausimas, ar apskritai žmogus gali būti laimingas, ypač jei yra mąstantis arba gyvenantis svetimoje erdvėje. Pasirinkta nagrinėti išeivijos rašytojo Antano Škėmos kūrybą, ypač romaną ,,Balta drobulė”, kuriame akcentuojama idėja, jog protingas žmogus laimės niekada nepasieks, bei postmodernizmo rašytojo, žurnalisto,…


Koks lietuvio portretas atskleidžiamas lietuvių literatūroje? Kalbėjimas apie lietuvio paveikslą. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Žmonių yra labai daug ir pačių įvairiausių. Tai lemia žmonių skirtingas charakteristikas ir jų skirtingus vertinimus. Tad šioje kalboje žmonės išryškėja kaip suklasifikuoti – juos sieja lietuvybė. Tačiau kalboje vis vien pabrėžiami individualūs jų paveikslai. Taip pat, norime visus pradžiuginti, nes nuo šių metų, visi mūsų parašyti kalbėjimai bus patikrinami…


Lietuvio paveikslas įvairių laikotarpių lietuvių literatūroje. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Lietuviai – gana įdomūs ir savotiški žmonės, kurių charakteristikos yra be galo įvairios. Dažnai jos akcentuojamos ir literatūriniuose kūriniuose, kurie pabrėžia lietuvių tokį savitumą. Todėl šioje kalboje detaliai aptariamas lietuvio portretas, remiantis garsiausiais lietuvių literatūros kūriniais bei jų siužetais ir veikėjų charakteristikomis, kurios padeda atskleisti lietuvių portretus. Taip pat, norime…


Kūryba leidžia sukurti tobulą pasaulį, kuriame svajones lengva paversti įsivaizduojama realybe. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Kūryba – tai ypatinga žmogaus jausmų reiškimosi galia ir galimybė. Žmogus kurdamas tarsi susikuria savotiškas iliuzijas ir savotišką pasaulį, kuriame viskas atrodo daug geriau nei realybėje. Tad šioje kalboje yra pagrindžiamas aspektas, kad kūryba leidžia žmogui susikurti atitinkamą pasaulį, kuriame svajones galima paversti atitinkama įsivaizduojama realybe. Taip pat, norime visus…


Mariaus Ivaškevičiaus „Madagaskare“ konkretūs kalbos elementai padeda nustatyti vaizduojamą laikotarpį. Pritarkite arba paneikite šiai nuomonei. Savo mintis pagrįskite pavyzdžiais. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Kalboje nagrinėjame Mariaus Ivaškevičiaus kūrinį, pjesę „Madagaskaras, siekdami išsiaiškinti ar joje matomi kai kurie lietuvių kalbos elementai padeda nustatyti vaizduojamąjį laikotarpį. Lyginame, kaip pakito tam tikros lietuvių kalbos dalys, svarstome, kokiam laikotarpiui priklauso jų naudojimas. Gilinamės ne tik į kalbos dalis, bet ir į kalbos manierą, išraiškas, kurios galbūt nebėra…

Kodėl verta pirkti iš Potemes.lt?
  • Kalbėjimų rašyme turime 9-ių metų patirtį.
  • Visiems kalbėjimams yra paruošti išplėstiniai planai, skaidrės, galimi egzaminavimo klausimai bei informaciniai šaltiniai.
  • Visi kalbėjimai yra pakartotinai patikrinami profesionalaus redaktoriaus!
Ką turi pasakyti mūsų klientai?