Jūsų patogumui paruošėm supaprastintą paiešką. Įrašykite raktinį žodį ir raskite sau tinkantį kalbėjimą, pastraipą, rašytoją. Sąrašas atsiras suvedus nors vieną raktažodį:

Kalbėjimo potemės 2019
Rašome pavyzdinius kalbėjimus jau 9-us metus, todėl galite pasikliauti mumis! :) Pasirinkite Jūs dominančią potemę ir atsisiųskite lietuvių kalbos kalbėjimą per 5 minutes! Jei kalbėjimas Jūsų mokyklai jau užimtas, parašykite mums el. paštu Potemes.lt@gmail.com, suderinsime terminą naujo kalbėjimo parašymui :)

Martynas Mažvydas (biografija, kūrybos bruožai, konspektas, kalbėjimai, pastraipos)

autorio nuotrauka
Biografija

Martynas Mažvydas – XVI a. žinomiausias ir iki šiandien ryškiausiai atsimenamas lietuvių rašytojas, pirmosios lietuviškos knygos „Katekizmas“, išleistos 1547 m., autorius. Manoma, kad Mažvydas gimė apie 1510 m. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Šaltiniuose akcentuojama, kad Mažvydas yra kildinamas iš Žemaičių. Jeigu daugelio inteligentų tėvai buvo bajorai ar kitokie aukštesniam luomui priklausantys žmonės, tai būtent Martynas Mažvydas buvo visiškai kontraversiškas pavyzdys, nes jo tėvai buvo nepasiturintys miestelėnai. Su raštija ir jos reikalais Martynas Mažvydas užsiėmė jau nuo labai ankstyvo laiko, nes jaunystėje mokėsi ir dirbo Vilniuje, kartu kurdamas ryšius ir bendradarbiaudamas su pirmųjų lietuviškųjų raštų kūrėjais iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės. Mažvydas palaikė reformacijos judėjimą, taigi 1546 m. dėl Prūsijos hercogo Albrechto pakvietimu Martynas Mažvydas persikėlė gyventi į Karaliaučių, kur tais pačiais metais įstojo į universitetą. Jį baigė po dviejų metų ir dėl to istorikai spėlioja, ar Martynas Mažvydas prieš tai nėjo mokslų kitur, tačiau apie tai nieko nėra žinoma. Studijuodamas Mažvydas parengė jau minėtą 1547 m. išleistą veikalą, pavadinimu „Katekizmo prasti žodžiai“. Baigęs universitetą ir išleidęs svarbiausią gyvenimo darbą Mažvydas 1549 m. buvo paskirtas būti Ragainės klebonu, tuo pačiu išleisdamas ir kitus savo veikalus. 1554 m. jis tapo Ragainės arkidiakonu. Būdamas atsidavęs tikėjimui ir savo parapijiečiams Martynas Mažvydas laiko nestokodavo nei jiems, nei savo leidžiamiems veikalams. Martynas Mažvydas mirė 1563 m.

Kūryba ir jos bruožai

Istorikų ir literatūrologų teigimu, Mažvydas, galima sakyti, suteikė atitinkamus pamatus senosios literatūros žanrams, kaip elementoriui, katekizmui, giesmynui su gaidomis, maldų knygelėms, prakalboms ir dedikacijoms, taigi sprendžiant iš to, Martyno Mažvydo kūrybos bruožai turėjo būti unikalūs ir labai savotiškai turtingi ir turiningi. Svarbu pabrėžti ir tai, kad Mažvydo kalba kiek sudėtinga. Ji sąvokinė – ištraukta iš konteksto, imant tam tikrus žodžius ir suteikiant jiems visai naują prasmę. Vertimuose ir apskritai visuose tekstuose jaučiama lotynų ir lenkų kalbos įtaka. Apskritai galima užčiuopti daug niuansų Mažvydo veikaluose, kurie akcentuoja tai, kad nors galbūt ir Mažvydui trūko įsigilinimo į lietuvių kalbą, jis vis vien sukūrė kažką tokio unikalaus, iš ko ir kilo dabartinė kalba, juolab jis buvo pirmasis, aplink neturėjo nei vieno pavyzdžio, jis neturėjo iš ko mokytis pats. Nepaisant visko, kai kuriuose kūriniuose jaučiamas tam tikras patosas ir užtikrintumas, oratoriškumo bruožai.

Kūrinių aprašymai

„Katekizmas“

Arba kitaip – „Katekizmuso prasti[paprasti] žodžiai, mokslas ir skaitymo rašto giesmės, dėl krikščionystės bei dėl bernelių jaunų naujai suguldytos. Karaliaučiuj VIII dieną mėnesies sausio metų užgimimo Dievo MDXLVII“ (originalus pavadinimas) – tai unikalus Martyno Mažvydo veikalas – pirmoji išspausdinta 79 puslapių apimties lietuviška knyga, kurios egzempliorių šiai dienai, deja, yra likę tik keli iš viso anuometinio 200-300 šios knygos tiražo, kurį apmokėjo kunigaikščio iždas. Šio veikalo išleidimo data – 1547 m. sausio 8 d.. Šios knygos konceptas taip pat unikalus. Martynas Mažvydas šį veikalą parengė išties kruopščiai. Jos ruošimui Mažvydas naudojosi svarbiais kitų tautų autorių darbais vien tam, kad atsižvelgtų ir patenkintų svarbiausius ne tik pačios Bažnyčios, bet ir pasauliečių kultūrinius ir kt. svarbius poreikius. Tad apskritai apibrėžiant visą veikalo konceptą, matoma, kad Martyno Mažvydo „Katekizmas“ yra pradedamas nuo lotynų kalba parašyto ketureilio, pavadinimu „Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei“. Šis eilėraštis – dedikacija nurodo skaitytojui, kad veikalas, kurį Mažvydas parengė yra ne vien Prūsijos kunigaikštystei, tačiau ir savo tėvynei Lietuvai. Po eilėraščio Martynas Mažvydas veikale įterpė lotyniškai parašytą prakalbą pavadinimu „Malonės ir ramybės Lietuvos bažnyčių ganytojams ir tarnams“. Dar toliau matoma lietuviška eiliuota pratarmė, pavadinimu „Knygelėspačios bylo lietuvininkump ir žemaičiump”. Tačiau svarbiausia, kad Martyno Mažvydo veikalą sudarė ne tik šios dalys. Toliau esančios dalys buvo didaktinės, kadangi Mažvydas į „Katekizmą“ įterpė ir elementorių „Pigus ir trumpas mokslas skaityti ir rašyti” bei katekizmą su svarbiausiais verstiniais religiniais, socialiniais bei doroviniais pamokymais. Taip pat Mažvydas į „Katekizmą“ įterpė ir giesmynėlį. Ko gero, pagrindinis Martyno Mažvydo tikslas, žvelgiant į „Katekizmą“, buvo visuomenės švietimas. Mažvydui rūpėjo žmones šviesti visapusiškai – kultūrinti žmones, kovoti su užsilikusios pagonybės ženklais, įtvirtinti protestantizmą. Šio veikalo tyrėjai teigia, kad „Katekizmas“, akivaizdu, jog yra ne tik lietuvių raštijos, tačiau ir lietuvių kalbos gramatikos, terminijos, svarbios pasaulietinės poezijos bei muzikos istorijos pradžia, kuri padėjo svarbiausius žmonių augimo ir tobulėjimo pamatus, kurie turi didelės reikšmės bet kokiu atveju net ir šiandien.

Konspektas

Atsisiųsk konspektą ir skaidres: Martynas Mažvydas
  • Svarbiausi rašytojo biografijos faktai
  • Pagrindiniai kūrybos bruožai
  • Pagrindiniai kūrybos bruožai
  • Žymiausių kūrinių santraukos ir veikėjų aprašymai
  • Galimi kalbėjimo/rašinio argumentai
  • Galimi kalbėjimo/rašinio argumentai
  • Rašytojo svarbiausių gyvenimo faktų chronologija
Kalbėjimai (Visi kalbėjimai patikrinti redaktoriaus)

Lietuvio vaizdavimas M. Mažvydo „Katekizmas“ prakalboje.

Martyno Mažvydo „Katekizmo“ prakalba yra labai reikšminga literatūriniu požiūriu – tai yra pirmasis lietuviškas eilėraštis. Ne mažiau svarbu ir tai, kad iš Mažvydo kreipimosi į valstietį, poną ir kunigą aiškėja, koks buvo to meto lietuvis. Prakalba Mažvydas siekia parodyti naujų tiesų svarbą žmogaus gyvenimui. Tačiau lietuvis valstietis vis dar yra konservatyvių…


Kalbėjimas apie senųjų raštų kalbas. Senųjų raštų kalba.

Šis kalbėjimas jau rašomas, todėl rezervuokite šį kalbėjimą jau dabar kol to nepadarė Jūsų klasės draugas ar draugė. Pirmieji užsisakę, gali pateikti savo pasiūlymus dėl autorių. Taip pat, norime visus pradžiuginti, nes nuo šių metų, visi mūsų parašyti kalbėjimai bus patikrinami redaktoriaus. Plačiau apie tai galite pasiskaityti čia: KOKYBĖS GARANTAS…


Tautos praeitis – dabarties pamatas. Kalbėjimas apie tautos praeitį ir dabartį.

Tautos dabarčiai aktualu viskas. Tad kalbant apie dabartį, neretai reikėtų atsigręžti į praeitį, kadangi ji – tautos dabarties pamatas. Tad šia idėja remiantis, kalboje įrodomas aspektas, kad tautos praeitis išties yra svarbus tautos dabarties pamatas. Visa tai įprasminama svariais argumentais ir tokių asmenybių, kaip Martynas Mažvydas, Maironis bei Vincas Kudirka,…


Ar senoji lietuvių literatūra gali būti įdomi šiuolaikiniam žmogui?

Senoji lietuvių literatūra nėra labai gausi. Rašto kultūra Lietuvoje pradėjo formuotis palyginus vėlai, todėl senosios lietuvių literatūros pavyzdžių nėra daug išlikę. Senoji literatūra yra rašyta prieš daugybę šimtų metų ir ji buvo paveikta tuometinių istorinių ar kultūrinių aplinkybių, tad atspindi to laikotarpio žmonių mąstymą ir mintis. Vis dėlto ši literatūra…


Meilė tėvynei lietuvių literatūroje.

Tėvynė – žmogaus brangiausias turtas. Kiekvienas žmogus ją turi. Tai yra gimtoji žemė, gimtieji miškai ir upės, gimtieji papročiai ir tradicijos, kur žmogus yra užaugęs. Subrendęs žmogus turi mylėti savo tėvynę. Ši meilė yra individualus jausmas – kiekvienas žmogus gimtinę suvokia skirtingai ir savo meilę tėvynei išreiškia vis kitaip. Skirtingą…


Kokios senosios lietuvių literatūros idėjos yra svarbios šių dienų žmogui?

Literatūra lietuvių kalba pradėjo formuotis labai vėlai palyginus su kitų šalių literatūra. Pati pirmoji knyga lietuvių kalba pasirodė tik XVIa. viduryje, ir netgi ne Lietuvoje, o Karaliaučiuje. Nors senoji lietuvių literatūra nėra itin gausi, tačiau ji turi puikių pavyzdžiu, kurie atskleidžia Lietuvos žmonių praeitį. Skaitydami senąją literatūrą galime geriau suprasti…


Ko mus moko literatūra?

Literatūra visais laikais užėmė svarbią vietą kultūroje. Tuo gali pasigirti ir mūsų valstybė – Lietuva. Lietuvių rašytojai savo kūryba mokė branginti savo kraštą bei gimtąją kalbą ir laisvę, patriotizmą, taip pat siekė parodyti kokia svarbi vertybė – šeima, neapsieita ir be priminimo, jog kiekvienoje katastrofinėje situacijoje galima rasti išeiti, jog…


Kaip literatūra padeda pažinti tautos istoriją?

Tautos istorija – kiekvieno žmogaus raktas į save. Mūsų protėvių ir senelių praeitis sutekia žinių, padedančių atrasti savo tautos istoriją ir reikšmę. Mes perimame protėvių vertybes ir praeitį, taip siekdami sukurti ateitį. Geriausias būdas perimtį šią patirtį yra literatūra, nes ji padeda suprasti tautos istoriją ir susikurti savąjį tapatumą su tėvyne. Per literatūrą…


Gimtąją kalbą išsaugoti svarbu, nes ji padeda tautai išlikti.

Prigimta kalba – kiekvienos tautos, valstybės dovana, kurią privalu saugoti, ginti bei tausoti, puoselėti. Joje sudėta daugybė aspektų: išmintis, tautos istorija, atsiradimo motyvai, tradicijos, tautos išskirtinumas. Kalboje atsiveria tautos vertybės, jos esybė ir buvimas, prigimtis. Esant galimybei, kiekvienas savo tautos pilietis galėtų sistemiškai perduoti didžiąsias savo gimtosios kalbos vertybes: individualumą,…


Kam žmogui duota kalba? Argumentuotai paaiškinkite remdamiesi kultūrine ir literatūrine patirtimi.

Visais laikais buvo labai svarbus žmonių kontaktas vienas su kitu. Tobulėjant kalbai, gerėjo ir individų gyvenimo kokybė, tapo lengviau susikalbėti, susitarti, gauti tai, ko trūksta. Kalba – labai svarbi priemonė, kurios dėka keitėsi ir tobulėjo pasaulis. Prancūzų rašytojas Anatolis Fransas teigė: „Nėra nieko galingesnio už žodį. Tvirtų argumentų ir taurių…


Tikėjimo svarba senosios lietuvių literatūros tekstuose.

Popiežius, Katalikų Bažnyčios vadovas Jonas Paulius II yra teigęs: „Dievas ateina pas mus per dalykus, kuriuos geriausiai pažįstame ir galime lengviausiai patikrinti – per mūsų kasdienio gyvenimo dalykus.“ Tikėjimo svarba senosios lietuvių literatūros tekstuose minima su dideliais siekiais raginti ir skleisti krikščionybės mokslą, su Dievo valia ir jo garbinimu. Tikėjimas…


Lietuvių literatūros kūrėjai – dvasininkai.

Pasaulyje galima sutikti labai daug įvairių žmonių, kurie gyvenime užsiima įvairiausiomis veiklomis. Taip yra ir su rašytojais. Lietuvių literatūros kūrėjų Lietuvoje buvo daug, tačiau keletas iš jų turėjo neeilinę profesiją. Jie buvo dvasininkai. Paprastai rašytojai gyvenime užsiimdavo kitokia veikla. Tačiau nepaisant visko rašytojai dvasininkai buvo labai gilios pasaulėjautos žmonės, jie…


Žmogaus siekio kurti tobulesnį pasaulį išaukštinimas lietuvių literatūroje.

Kiekvienas žmogus yra individualus. Jo asmenybė, charakterio savybės ir būdo bruožai, tikslai, didžiausi siekiai ir svajonės priklauso nuo pasirinkto gyvenimo kelio. Labai svarbu žinoti, ko nori gyvenime. Savo tikslų gali pasiekti tik tas, kuris gerai žino, ko trokšta, atkakliai to siekia ir gyvena prasmingai. Žmogaus egzistavimas yra reikšmingas tik tada,…


Dorovės tema lietuvių literatūroje.

Visais laikais buvo kuriami įvairūs veikėjų paveikslai. Vieni iš jų įkūnijo teigiamų herojų, didžių žmonių portretus, kiti visgi įamžino netinkamą gyvenimo kelią pasirinkusius individus. Visi veikėjai yra svarbūs, nes be blogio visuomenė nežinotų, ka yra gėris, ir jo nevertintų. Literatūroje yra daug iliustruotų puikių pavyzdžių, koks žmogus yra didis. Doras…


Kuo tautos praeitis svarbi ateičiai?

Tėvynė ir tauta – vienos didžiausių ir brangiausių, nuo žmogaus neatskiriamų vertybių. Gimtoji žemė ir jos piliečiai yra vieni artimiausių asmenų, todėl labai svarbūs kiekvieno individo gyvenime. Žmogus kuria ne tik save, bet ir tėvynę, todėl yra atsakingas už jos likimą. Bet koks asmens poelgis ar priimtas sprendimas dažnai gali…


Rašytojas kalba ir kaip savo kartos atstovas. Pagrįskite, pasiremdami pasirinktų autorių kūryba.

Kiekvienas laikotarpis turi įvairias idėjas, siekius, mintis, pasaulėžiūros suvokimą. Kiekvienos kartos rašytojai taip pat turi skirtingas bei individualias pažiūras, nuostatas, kuriomis pabrėžia savo laikotarpio išskirtinumą, ypatybes. Svarbu pritarti, jog iš tiesų yra autorių, kurie savo kūryba liudija didelį savo indėlio įnešimą į tam tikrą laiko tarpą. Autoriai, kurie savo išskirtine…


Renesanso epochos ir šių dienų žmogaus pasaulėžiūros skirtumai ir panašumai

Renesanso epocha, išskleidusi humanizmo idėjas, taip pat vertino ir tobulino pasaulėžiūrą, apimančią asmens gebėjimus ir siekius, kuklaus ir doro gyvenimo atspindžius, atsidavimą ne tik sau, savo asmeniniams tikslams pasiekti, bet ir aplinkai, kitiems žmonėms, taip pat tautinių kalbų klestėjimą ir galimas pasaulio neteisybes, kurios priverčia individą kovoti su savo vidiniais…


Renesanso epochą atstovaujančios asmenybės. Kalbėjimas apie renesanso epochos atstovaujančias asmenybes. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Renesansas – tai Italijoje užgimusi kultūros epocha, dariusį įtaką visai Europai. Renesanso metu susiformavo Reformacijos judėjimas, kuris suskaldė krikščionybę į skirtingus tikėjimus ir keitė Europos tautų mąstymą ir kultūrą. Renesanso metu buvo iškeltas žmogus – plito humanizmo idėjos. Vienas svarbiausių šios epochos pokyčių – rašto ir knygų gimtąja kalba atsiradimas,…


Pasirinkite kelis kūrinius ir aptarkite, kokią įtaką jie darė tuo metu gyvenusių lietuvių požiūrio į savo tautos istoriją formavimuisi. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Žmogaus gyvenimas dažnai yra ilgas ir sudėtingas procesas, per kurį reikia priimti daug sunkių sprendimų, pasirinkti vertybes ir individualų gyvenimo kelią. Individui, atsidūrusiam kryžkelėje, kankinamam vidinių konfliktų, labai padeda šviesuoliai ir autoritetai pasirinkti svarbiausius dalykus. Žymus romėnų retorikas ir filosofas Markas Tulijus Ciceronas teigė: „Mums brangūs tėvai, brangūs vaikai, artimi…


Vertybės, kurios labiausiai išryškėja, praradus tėvynę. Apibūdinkite, kokios vertybės atrandamos, patiriant tėvynės ilgesį. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Žymus romėnų retorikas ir filosofas Markas Tulijus Ciceronas teigė: „Mums brangūs tėvai, brangūs vaikai, artimi giminaičiai; bet visi meilės vaizdiniai jungiasi viename žodyje „Tėvynė“. Kuris doras žmogus suabejos numirti už ją, jeigu tuo gali atnešti jai naudos“? Gimtasis kraštas – tai vieta, kuri sukelia daug emocijų, prisiminimų, nutiesė kelią į…


Gyvenimo prasmė atrandama įvairiose situacijose. Remdamiesi pavyzdžiais iš literatūros, papasakokite, kur rašytojai dažniausiai atranda gyvenimo prasmę. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Romėnų retorikas ir filosofas Markas Tulijus Ciceronas teigė: „Mums brangūs tėvai, brangūs vaikai, artimi giminaičiai; bet visi meilės vaizdiniai jungiasi viename žodyje „Tėvynė“. Kuris doras žmogus suabejos numirti už ją, jeigu tuo gali atnešti jai naudos?“ Ši graži mintis atskleidžia, kaip prasminga aukotis dėl tėvynės ir jos žmonių, bet bėgant metams, keičiantis pasauliui…

Kodėl verta pirkti iš Potemes.lt?
  • Kalbėjimų rašyme turime 9-ių metų patirtį.
  • Visiems kalbėjimams yra paruošti išplėstiniai planai, skaidrės, galimi egzaminavimo klausimai bei informaciniai šaltiniai.
  • Visi kalbėjimai yra pakartotinai patikrinami profesionalaus redaktoriaus!
Ką turi pasakyti mūsų klientai?