Sarbievijus gimė XVI a. pab. – 1595 m., Lenkijoje. Jo gyvenimas buvo ypač prasmingas ir turiningas veiklos atžvilgiu, nes jis žinomas kaip Lietuvos jėzuitų auklėtinis nuo savo septynioliktųjų metų. Sarbievijus vėliau buvo traktuojamas kaip vienas iškiliausių baroko epochos poetų, kuris daugiausiai rašė Lietuvoje bei rašė lotynų kalba. Prisijungęs prie Jėzuitų ordino dar būdamas septyniolikos Sarbievijus mokėsi Vilniaus novicijate (vieta, kurioje rengė vienuolius). Visgi Sarbievijaus kelias pakrypo taip, kad šis išvažiavo į Braunsbergą ir ten pradėjo studijuoti filosofiją ir dėstė poetiką Kražių kolegijoje. 1620 m. Sarbievijus užsiėmė teologijos mokslais Vilniaus universitete, kuriuos vėliau tęsė išvažiavęs į Romą. Į Lietuvą jis grįžo visai greitai – 1625 m. Atlikęs praktiką Sarbievijus 1627 m. ėmė dėstyti Vilniaus universitete retorikos dalyką, o nuo 1628 m. filosofiją. Nuo 1631 m. tame pačiame universitete dėstė scholastinę teologiją. Aktyviai dirbęs universitete ne tik dėstytoju, bet ir prisidėjęs prie administracinės veiklos Sarbievijus 1635 m. tapo Šv. Jono bažnyčios pamokslininku, tačiau tais pačiais metais Sarbievijui teko išvažiuoti į Varšuvą, kur ir mirė 1640 m. Sarbievijus per visą gyvenimą išleido tik vieną knygą, pavadinimu „Lyrikos knyga“, kuri pirmą kartą buvo išleista 1625 m. ir nuo to laiko pasirodė apie trisdešimt jos leidimų.
Kadangi Sarbievijus ypač gausia kūryba nepasižymi, jo kūrybos braižą nusakyti nėra taip jau ir sunku. Svarbiausia žinoti tai, kad Baroko epochos Sarbievijaus kūryboje pabrėžiamas ypač didelis aplinkos nepastovumas bei likimo ir lemties motyvai. Sarbievijaus aprašyti lyriniai subjektai tarsi bijo kintančios aplinkos ir jos poveikio jiems. Dar ryškiau Sarbievijaus kūryboje matoma, kaip pats Sarbievijus savo lyrikoje savotiškai pamokslauja ir ragina nesidžiaugti nei turtais, nei šlove, kadangi tai yra laikini dalykai. Žmogui pasak Sarbievijaus likimas yra numatytas ir labiausiai dėmesio reikia kreipti į jį bei jo vingius. Šalia šių Sarbievijaus kūryboje įžvelgiamų detalių galima sugretinti ir dievobaimingumo motyvą, kuris išryškėja žmonių gyvenimuose kaip ypač svarbi ir galinga jėga. Tai galima sieti su jo paties sąsajomis su Jėzuitų ordinu, kuris padarė jam nemenką įtaką. Tokiais motyvais skatinama išlikti doriems, gyvenime nesiekti daugiau nei numatyta. Sarbievijui svarbus pastovumas, tam tikros taisyklės, kurių reikia laikytis ir taip priimti Dievo valią savo gyvenime.
13 metų padedame moksleiviams siekti aukščiausio rezultato lietuvių kalbos ir literatūros srityje.
Visa mokomoji medžiaga yra tikrinama lietuvių kalbos mokytojo - eksperto.
Siekiant sukurti jaukią mokymosi aplinką, visas procesas yra konfidencialus.