Jūsų patogumui paruošėm supaprastintą paiešką. Įrašykite raktinį žodį ir raskite sau tinkantį kalbėjimą, pastraipą, rašytoją. Sąrašas atsiras suvedus nors vieną raktažodį:

Kalbėjimo potemės 2019

Konsultuojame ir rašome pavyzdinius, mokomuosius kalbėjimus jau 9-us metus, todėl galite pasikliauti mumis! 🙂 Pasirinkite Jūs dominančią potemę ir atsisiųskite lietuvių kalbos mokomąjį kalbėjimą per 5 minutes! Jei kalbėjimas Jūsų mokyklai jau užimtas, parašykite mums el. paštu Potemes.lt@gmail.com, suderinsime terminą naujo pavyzdinio kalbėjimo parašymui 🙂

Motiejus Valančius (biografija, kūrybos bruožai, konspektas, kalbėjimai, pastraipos)

autorio nuotrauka
Biografija

Švietėjas bei rašytojas Motiejus Kazimieras Valančius gimė 1801 m. Nasrėnų kaime, Salantų valsčiuje, turtingų valstiečių šeimoje. Ši šeima buvo gausi, tad Motiejus Valančius buvo ketvirtasis vaikas šeimoje. Kalnalio Šv. Lauryno bažnyčioje Valančius buvo pakrikštytas Motiejaus Kazimiero vardu. Valančius 1821 m. baigė Žemaičių Kalvarijos dominikonų šešiaklasę gimnaziją, o po metų įstojo į Varnių miesto kunigų seminariją. Po dviejų metų Valančius buvo išsiųstas toliau kvalifikuotis į Vyriausią Vilniaus kunigų seminariją. Tad baigęs šią seminariją 1828 m. Motiejus Valančius rugsėjo pirmąją Vilniaus katedroje buvo įšventintas kunigu. Pirmąsias mišias laikė pavasarį, Šv. Jono bažnyčioje. Svarbiausią kunigišką veiklą Valančius pradėjo Baltarusijoje, Gomelio srityje, būdamas Mozyriaus mokyklos kapelionu. Nuo 1834 m. Valančius dirbo Kražių gimnazijoje mokytoju, kapelionu bei bibliotekininku, kur parašė Kražių mokyklos istoriją. Iki 1842 m. Motiejus Valančius dirbo Vilniaus dvasinės akademijos profesoriumi. Ši akademija dėl tam tikrų priežasčių vėliau buvo perkelta į Sankt Peterburgą, tad Motiejus Valančius taip pat išvyko. Išvykus labai susilpnėjo jo sveikata, tad 1845 m. Valančius grįžo atgal į gimtinę, kur nuo tų pačių metų buvo rektoriumi Žemaičių kunigų seminarijoje. Tapęs rektoriumi Valančius pradėjo užsiimti ypač svarbia visuomenine veikla, kaip kad blaivybės akcijomis, dėl kurių jis yra žinomas labiausiai. Taip pat jis labai rūpinosi vaikų bei suaugusiųjų švietimu, tad steigė mokyklas bei bibliotekas, rūpinosi lietuviškų knygų prekybos reikalais ir netgi propagavo lietuviškų raštų spausdinimą Rytų Prūsijoje, iš kurios knygos buvo gabenamos į Lietuvą. 1850 m. Valančius iškilmingai buvo įšventintas į Žemaičių vyskupus. Būdamas juo, atliko daug svarbių darbų, kaip 1863 m. sukilimo sukilėlių rėmimas, daugiau kaip 500 klierikų įšventinimas, bažnyčių statymas ir renovavimas. 1854 m. buvo paskutiniai Valančiui gyvenant Varniuose, kadangi valdžia nepasitikėdama Valančiumi ir jo sumanymais, stengdamasi kontroliuoti viską, 1864 m. perkėlė Varnių vyskupijos centrą į Kauną. Čia Valančių nuolat sekė policija ir kitos instancijos. Dar vėliau netekęs galimybės bendrauti su tikinčiaisiais ir jiems padėti, Valančius griebėsi rašymo. Spaudos draudimo laikais, gyvendamas Kaune jis parašė ir Rytų Prūsijoje išspausdino tokius kūrinius, kaip „Vaikų knygelė“, „Paaugusių žmonių knygelė“, „Palangos Juzė“ ir kt. Visus savo kūrinius Valančius rašė žemaičių kalba ir tokių kūrinių jis parašė per 70. Tai didaktinio pobūdžio pasakojimai ir apsakymai. Motiejus Valančius mirė būdamas 74 metų, 1875 m. Kaune ir buvo palaidotas Arkikatedros bazilikos kriptoje.

Kūryba ir jos bruožai

Motiejaus Valančiaus kūryba yra ypač paprasta ir suprantama kiekvienam. Jo kūrybai nėra būdingos intrigos, ypatinga išmonė, tad kūrinių turinys yra ypač lengvas. Galima atkreipi dėmesį, kad Valančiaus kūrybos aspektai dažnai pinasi su kaimo žmonių gyvenimu. Piešiami vaizdai bei aprašomi dialogai bei etnografiniai aprašymai turi tam tikros nesumeluotos istorinės reikšmės. Daugiausia veikėjai skirstomi į teigiamus ir neigiamus, analizuojamas jų būdas ir net paties autoriaus specifinis požiūris į juos. Valančiaus kūryboje regima daug liaudiškų išsireiškimų bei konkrečių aspektų, kurie buvo patrauklūs to meto skaitytojui ir norinčiam susipažinti su to meto kaimo žmonių gyventojų kasdienybe bei tam tikromis pažiūromis bei būdinga pasaulėjauta.

Kalbėjimai su šiuo autoriumi (Visi kalbėjimai patikrinti redaktoriaus)

Motiejus Valančius – lietuvybės puoselėtojas.

Lietuvybė yra kiekvieno žmogaus turtas ir vertybė, parodanti tikrąjį veidą, asmenybės ištakas. Motiejus Valančius – lietuvybės puoselėtojas, kuris savo pažiūromis į tautą ir pačią Lietuvą, siekė didžių tikslų. Ši imli asmenybė pirmiausia siekė išlaikyti dorą ir žmogiškumą, rūpinosi papročių išlikimu, diegė supratimą, jog lietuvybė turi būti puoselėjama kiekvieno žmogaus, nes…


Kūrybingas liaudies žmogus lietuvių literatūroje.

Kaimas – svarbi vieta kiekvienam lietuviui. Dažnai kaimas yra siejamas su senosiomis vertybėmis ir liaudies kultūra. Kaimas yra ypač svarbus Lietuvai XIXa. – jame gyveno lietuvišką kultūrą puoselėjantys žmonės, o tuo tarpu mieste dauguma gyventojų buvo sulenkėję. Iš kaimo aplinkos šiuo laikotarpiu kilo daug kūrybingų ir talentingų kultūros veikėjų, kurie…


Lietuvių kalbą išsaugoti svarbu, nes ji padeda lietuvių tautai išlikti. Argumentuodami patvirtinkite arba paneikite šią mintį.

Pasaulyje gyvena tiek daug įvairių tautų, tačiau jas nuo viena kitos skiria tautinės ypatybės, tokios kaip bendra kalba, istorija, tradicijos, kultūra, įsitikinimai. Nors mūsų, lietuvių, tauta yra labai maža, tačiau labai didinga savo praeitimi, istorija, tautos žmonėmis. Lietuvių kalba – sena ir išraiškinga, saugoma ir branginama mūsų protėvių nuo senų…


Žmonės, kurie keičia pasaulį. – 10 klasės (PUPP)

Žmonių, kurie keičia pasaulį galima atrasti tikrai nemažai. Jų yra netgi ir savoje aplinkoje. Taigi šiame kalbėjimo pavyzdyje, pagrindinė erdvė, kurioje ieškoma iškilių žmonių, keitusių pasaulį, yra Telšių rajono savivaldybės miestelis Varniai. Todėl aptariama, kokios asmenybės būtent Varniuose ir būtent kokiais darbais keitė pasaulį, kokios reikšmės tai turėjo. Prie kiekvieno…


Kūrybingas liaudies žmogus lietuvių prozoje. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Lietuva – kaimo kultūros šalis. Pagrindinės šalies vertybės susiformavo būtent kaimo aplinkoje – didžioji dalis Lietuvos gyventojų ilgą laiką gyveno kaime, tik XXa. prasidėjus urbanizacijai situacija padėjo keistis. Iš kaimo yra kilę daug talentingų ir kūrybingų žmonių, kurie keičia ir praturtina visuomenę. Šiame kalbėjime yra atskleidžiamas kūrybingas liaudies žmogus. Prie…


Lietuvių kalbą išsaugoti svarbu, nes ji padeda lietuvių tautai išlikti. Argumentuodami patvirtinkite arba paneikite šią mintį. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Lietuvių kalbos išsaugojimo problema. Trumpas aprašymas: Pasirinktoje kalboje, kurios tema „Lietuvių kalbą išsaugoti svarbu, nes ji padeda lietuvių tautai išlikti“, yra pritariama temos teiginiui. Visos kalbos metu yra argumentuojama, kodėl kalbos puoselėjimas ir saugojimas padės lietuvių tautai išlikti. Taip pat yra keliamos problemos ir aptariami jų sprendimo būdai, kurie gali…

Kodėl verta pirkti iš Potemes.lt?
  • Mokomųjų kalbėjimų rašyme turime 9-ių metų patirtį.
  • Visiems kalbėjimams yra paruošti išplėstiniai planai, skaidrės, galimi egzaminavimo klausimai bei informaciniai šaltiniai.
  • Visi kalbėjimai yra pakartotinai patikrinami profesionalaus redaktoriaus!
Ką turi pasakyti mūsų klientai?