Lietuvos etnografas bei religijotyrininkas Norbertas Vėlius gimė 1938 m. Gulbių kaime, Šilalės rajone. 1947 m. Norbertas Vėlius pradėjo mokintis Laukuvos vidurinėje mokykloje. Ją baigės 1954 m. pradėjo mokytojauti. Nuo 1957 m. Vėlius pradėjo mokintis Vilniaus universitete, kur studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. Dar būdamas pirmakursis Norbertas Vėlius pradėjo domėtis tautosaka ir rinkti jos fragmentus, tad jis užrašė per 30 000 lietuvių tautosakos vienetų. 1962 m. Vėlius įsidarbino Lietuvos MA Lietuvių kalbos ir literatūros institute. 1984 m. pakilo pareigose, tad buvo paskirtas dirbti konsultantu Tarybų Lietuvos enciklopedijos veikloje. Po penkerių metų darbo, Vėlius apgynė daktaro disertaciją pavadinimu „Chtoniškasis lietuvių mitologijos pasaulis“. Tais pačiais metais Norbertas Vėlius buvo apdovanotas. Ir ne kartą. 1989 m. jis už mokslinį darbą gavo Lietuvos valstybinę premiją, po metų Vėlius buvo apdovanotas Mato Slančiausko premija už aktyvų tautosakos rinkimą ir ruošimą. 1993 m. Vėlius gavo Jono Basanavičiaus premiją už kraštotyros ekspedicijas bei monografijas. 1990 m. Norbertas Vėlius tapo lietuvių literatūros bei tautosakos instituto vyriausiuoju moksliniu bendradarbiu. Taip pat jis dirbo Kauno Vytauto Didžiojo universitete. Buvo antropologijos bei dar vėliau – etnologijos ir folkloristikos katedros vedėjas. 1992 m. Norbertui Vėliui buvo suteiktas profesoriaus vardas. Norbertas Vėlius mirė 1996 m. vasarą, būdamas 58 metų.