Lietuvos poetas, žurnalistas bei redaktorius Povilas Paulius Širvys, geriau žinomas, kaip tiesiog Paulius Širvys, gimė 1920 m. Padustėlio kaime, Dusetų valsčiuje. Paulius Širvys dar būdamas mažas neteko tėvų, tad su broliu Leonu laikinai buvo priglausti pas gimines, Degučių kaime, Zarasų rajone. Vėliau Širvys gyveno vaikų namuose. Pragyvenimui ganė gyvulius, o žiemos metu lankė Dusetų bei Aleksandravėlės pradžios mokyklas. 1940 m. Širvys baigė Salų miestelio žemės ūkio mokyklą, vėliau Gruzdžių miestelyje lankė kontrolasistentų kursus. Nuo 1940 m. iki 1941 m. Širvys mokėsi Vilniaus pėstitinkų karo mokykloje. Būnant Švenčionėlių poligone Širvys susidūrė su karo sunkumais. Kovojo Raudonojoje armijoje, o vėliau netgi dukart buvo patekęs į vokiečių nelaisvę, prie Minsko įkurtą belaisvių mirties stovyklą, tačiau iš jos sėkmingai pabėgo. Deja, po kurio laiko Širvys buvo pagautas ir išsiųstas į Vokietiją sunkiems darbams, nuo kurių taip pat bandė bėgti apie tris kartus. Taip pat Paulius Širvys dalyvavo mūšiuose šiaurės Lietuvoje ir Kurše, kur buvo sužeistas ir galiausiai 1945 m. paleistas iš kariuomenės. Nuo tada Širvio gyvenime atsirado kitos, prasmingesnės veiklos. Nuo 1946 m. jis dirbo laikraščio „Tarybinis Rokiškis“ redakcijoje. Jis daug redagavo. Iki 1952 m. – laikraštį „Spalio pergalė“, 1952 m. laikraštį „Komunizmo švyturys“, iki 1953 m. laikraštį „Socializmo pergalė“. Taip pat vadovavo Pandėlio rajono spaustuvei. Nuo 1954 m. iki 1955 m. dirbo savaitraščio „Literatūra ir menas“ redakcijoje. 1957 m. Paulius Širvys sėkmingai baigė Maskvos Maksimo Gorkio literatūros institutą, kur mokėsi aukštosios literatūros, tad įgavęs reikalingų žinių ir patirties, nuo 1958 m. iki 1962 m. dirbo tokių žurnalų, kaip „Mokslevis“ bei „Genys“ redakcijų korespondentu. Jam taip pat iki 1969 m. teko dirbti Klaipėdos žvejbos laivyne, kur iš pradžių buvo paprastas jūreivis, o vėliau pakilo pareigose iki vairininko. Paulius Širvys mirė būdamas 58 metų, 1979 m. pavasarį ir buvo palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse.