Jūsų patogumui paruošėm supaprastintą paiešką. Įrašykite raktinį žodį ir raskite sau tinkantį kalbėjimą, pastraipą, rašytoją. Sąrašas atsiras suvedus nors vieną raktažodį:

Kalbėjimo potemės 2018
Rašome pavyzdinius kalbėjimus jau 8-us metus, todėl galite pasikliauti mumis! :) Pasirinkite Jūs dominančią potemę ir atsisiųskite lietuvių kalbos kalbėjimą per 5 minutes! Jei kalbėjimas Jūsų mokyklai jau užimtas, parašykite mums el. paštu Potemes.lt@gmail.com, suderinsime terminą naujo kalbėjimo parašymui :)

Paulius Širvys (biografija, kūrybos bruožai, konspektas, kalbėjimai, pastraipos)

autorio nuotrauka
Biografija

Lietuvos poetas, žurnalistas bei redaktorius Povilas Paulius Širvys, geriau žinomas, kaip tiesiog Paulius Širvys, gimė 1920 m. Padustėlio kaime, Dusetų valsčiuje. Paulius Širvys dar būdamas mažas neteko tėvų, tad su broliu Leonu laikinai buvo priglausti pas gimines, Degučių kaime, Zarasų rajone. Vėliau Širvys gyveno vaikų namuose. Pragyvenimui ganė gyvulius, o žiemos metu lankė Dusetų bei Aleksandravėlės pradžios mokyklas. 1940 m. Širvys baigė Salų miestelio žemės ūkio mokyklą, vėliau Gruzdžių miestelyje lankė kontrolasistentų kursus. Nuo 1940 m. iki 1941 m. Širvys mokėsi Vilniaus pėstitinkų karo mokykloje. Būnant Švenčionėlių poligone Širvys susidūrė su karo sunkumais. Kovojo Raudonojoje armijoje, o vėliau netgi dukart buvo patekęs į vokiečių nelaisvę, prie Minsko įkurtą belaisvių mirties stovyklą, tačiau iš jos sėkmingai pabėgo. Deja, po kurio laiko Širvys buvo pagautas ir išsiųstas į Vokietiją sunkiems darbams, nuo kurių taip pat bandė bėgti apie tris kartus. Taip pat Paulius Širvys dalyvavo mūšiuose šiaurės Lietuvoje ir Kurše, kur buvo sužeistas ir galiausiai 1945 m. paleistas iš kariuomenės. Nuo tada Širvio gyvenime atsirado kitos, prasmingesnės veiklos. Nuo 1946 m. jis dirbo laikraščio „Tarybinis Rokiškis“ redakcijoje. Jis daug redagavo. Iki 1952 m. – laikraštį „Spalio pergalė“, 1952 m. laikraštį „Komunizmo švyturys“, iki 1953 m. laikraštį „Socializmo pergalė“. Taip pat vadovavo Pandėlio rajono spaustuvei. Nuo 1954 m. iki 1955 m. dirbo savaitraščio „Literatūra ir menas“ redakcijoje. 1957 m. Paulius Širvys sėkmingai baigė Maskvos Maksimo Gorkio literatūros institutą, kur mokėsi aukštosios literatūros, tad įgavęs reikalingų žinių ir patirties, nuo 1958 m. iki 1962 m. dirbo tokių žurnalų, kaip „Mokslevis“ bei „Genys“ redakcijų korespondentu. Jam taip pat iki 1969 m. teko dirbti Klaipėdos žvejbos laivyne, kur iš pradžių buvo paprastas jūreivis, o vėliau pakilo pareigose iki vairininko. Paulius Širvys mirė būdamas 58 metų, 1979 m. pavasarį ir buvo palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse.

Kūryba ir jos bruožai

Jau nuo pat vaikystės Paulius Širvys buvo pasinėręs į kūrybą. Tad jo eilėraščiams būdingas tyras, poetizuojamas ir labai lyriškas jausmas. Gausu nesudėtingų tradicinės struktūros vaizdų bei graudžių, nors tuo pačiu ir ypač svajingų, gal netgi kažkiek humoristinių intonacijų, kurias sujungus pasireiškia Pauliaus Širvio kūrybos unikalumas. Pastebimi ir ryškūs tautosakos bei liaudies dainų motyvai, įpinantys į jo kūrybą lietuviškumo, patriotiškumo. Kaip pagrindinius Pauliaus Širvio kūrybos motyvus galima įvardinti rūsčią ir ją labai palietusią karo buitį bei tėvynės gynimo heroiką. Eilėraščiuose regimi kaimo bei tyros vaikystės prisiminimai, nelaimingos meilės jausmai, sukeliantys nostalgiją. Širvys savo kūryboje puoselėjo tautosakinės lietuvių lyrikos tradicijas ir papročius.

Kūrinių aprašymai

„Kai brendu naktimi“

Tai romantinis ir ypač taurius jausmus talpinantis poeto eilėraštis, kurio jausmas pažįstamas ir suvokiamas kone kiekvienam žmogui. Jame susipina ilgesys, liūdesys, svajonės, viltys ir savotiška žmogaus rezignacija, nuvertinimas. Pirmasis posmas pradedamas nuo rezignacijos motyvo, kuriame aiškinama, kad lyrinis subjektas yra tiesiog nevertas nei švelnių žodžių, nei „ežero pilno žvaigždžių“. Lyrinis subjektas save nuvertina ir pasineria į savo svajones ir ilgesį, kuris sukuria vienišumo jausmą, kuris ir atsispindi antrajame eilėraščio posme. Jis jaučiasi vienas, išsiilgęs to, kas buvo ir išsiilgęs savo mylimosios, kurią jis labai subtiliai sulygina su Oginskio polonezu. Jam svarbu, kad šis prisiminimas išliktų, nes jausmai liete liejasi ir jam visa tai labai svarbu bei artima. Eilėraštyje reiškiami jausmai apibendrintai žvelgiant tarsi romansas, kuris daugiausiai ir yra būdingas Širvio romantiniams eilėraščiams. Tokie jausmai prilygsta jaunystei, pirmiesiems tyriems jausmams, kurie spaudžia, sukelia nostalgiją, o unikalus rimas tarsi pabrėžia lėtumą, svajingumą, atsižvelgiant į jausmo stiprumą šiame kontekste, tarsi po kiekvieno žodžio daroma pauzė, kad būtų sustiprinamas kiekvieno žodžio įvaizdis ir jausmas, kuriuo stengiamasi perteikti visą savo meilės pajautą, o ši yra labai reikšminga.

Kodėl verta pirkti iš Potemes.lt?
  • Kalbėjimų rašyme turime 8-ių metų patirtį.
  • Visiems kalbėjimams yra paruošti išplėstiniai planai, skaidrės, galimi egzaminavimo klausimai bei informaciniai šaltiniai.
  • Visi kalbėjimai yra pakartotinai patikrinami profesionalaus redaktoriaus!
Ką turi pasakyti mūsų klientai?