Jūsų patogumui paruošėm supaprastintą paiešką. Įrašykite raktinį žodį ir raskite sau tinkantį kalbėjimą, pastraipą, rašytoją. Sąrašas atsiras suvedus nors vieną raktažodį:

Kalbėjimo potemės 2018
Rašome pavyzdinius kalbėjimus jau 8-us metus, todėl galite pasikliauti mumis! :) Pasirinkite Jūs dominančią potemę ir atsisiųskite lietuvių kalbos kalbėjimą per 5 minutes! Jei kalbėjimas Jūsų mokyklai jau užimtas, parašykite mums el. paštu Potemes.lt@gmail.com, suderinsime terminą naujo kalbėjimo parašymui :)

Romualdas Granauskas (biografija, kūrybos bruožai, konspektas, kalbėjimai, pastraipos)

autorio nuotrauka
Biografija

Lietuvių prozininkas, dramaturgas bei eseistas Romualdas Granauskas gimė Antrojo pasaulinio karo metais – 1939 m., Mažeikiuose. Rašytojo motina Rozalija buvo paprasta namų šeimininkė kilusi iš Naikių kaimo, o tėvas Ignas buvo eigulys, kildinęs save iš plikbajorių Granauskų. Romualdas Granauskas pradinį išsilavinimą įgijo Šauklių pradinėje mokykloje. Vėliau mokėsi Mažeikių pirmojoje vidurinėje mokykloje. Būdamas visai jaunas, 1954 m. Granauskas pradėjo savo kūrybinį kelią – ėmė rašyti pirmuosius apsakymus. Po trijų metų rašytojas baigė Sedos darbo jaunimo mokyklą, kurią baigęs tais pačiais metais atsidūrė sovietų armijoje. Čia jis išbuvo iki 1962 m. Apskritai Romualas Granauskas buvo labai išsilavinęs, daug kur mokėsi ir turi įvairios patirties, nes mokėsi net ir Klaipėdos jūreivystės mokykloje bei Kauno politechnikos institute mokėsi radiotechnikos. Daugiausia Granauskas dirbo žemaitijos etnografinėje srityje – Klaipėdoje, Skuode, Sedoje, Mosėdyje, Mažeikiuose. Dirbo ir šaltkalviu remontininku, ir betonuotoju – dailide, ir instruktoriumi, ir muzikantu, ir t.t. Galiausiai 1968 m. Granauskas aktyviai dirbo žiniasklaidoje, laikraščio „Mūsų žodis“ bei žurnalo „Nemunas“ redakcijose. Nuo 1972 m. Romualdas Granauskas daug laiko praleido Kaune, čia gyveno ir dirbo. Atsidūręs Vilniuje visiškai atsidėjo kūrybiniam darbui, 1973 m. tapo Lietuvos rašytojų sąjungos garbingu nariu. Pasiligojęs Romualdas Granauskas mirė palyginti neseniai, 2014 m., Vilniuje. Palaidotas Antakalnio kapinėse.

Kūryba ir jos bruožai

Granausko proza kritikų yra vadinama labai universalia ir unikalia. Jis žiūrėjo į istoriją, į laiko gilumą ir praeities kultūrą, tad nenuostabu, kad rašytojo epicentre dažnai atsiduria kaimas. Taip yra todėl, kad būtent valstiečio pasąmonėje geriausiai įsišaknijusios svarbiausios pamatinės vertybės. Granausko prozos išskirtinumas pasižymi ir tuo, kad rašytojas svarbiomis detalėmis padaro jas visas, be išimties. Kūriniuose svarbu tiek žodžiai, tiek gestai, tiek pati tyla. Taip tarsi pabrėžiama žmogaus organiška ir ypatinga būtis. Granausko kūryboje svarbus poetiškumas, tekste gausu tropų ir kitų raiškos priemonių. Pasakotojo rolei būdingas iškilmingas, tam tikrą nuotaiką kuriantis tonas. Sakiniai ilgi, tačiau stilistiškai beveik tobuli.

Kūrinių aprašymai

„Gyvenimas po klevu“

Tai 1988 m. išleista trumpa apysaka, kurioje supriešinamos kaimo ir miesto erdvės, pasakojama senolės Kairienės kelionė iš sodybos į gyvenvietę ir atgal. Tačiau tai nėra pagrindinis kūrinio akcentas. Pagrindinį kūrinio akcentą labiausiai sudaro pačios Kairienės apmąstymai, plėtojami kūrinyje. Tad šioje apysakoje daugiausiai kalbama apie besikuriančias gyvenvietes, jose esantį triukšmą ir moralinių vertybių nuvertėjimą bei apskritai žmonių nužmogėjimą. Kitaip tariant, kūrinyje nuodugniai per Kairienės paveikslą yra apmąstomas senasis ir naujasis pasauliai, kurie šiandien pinasi ir neduoda Kairienei ramybės. Negana to, Kairienės mintys kūrinyje vaizduojamos kaip ypač slogios, nes pasakojama visa jos istorija, kaip mirė vyras, kol galiausiai kūrinio pabaiga taip pat išplėtojama dar liūdnesnėmis mintimis – Kairienę ir jos anūką Darių pervažiuoja traktorius. Tai ypač jausmingas, skaitytoją galintis sugraudinti ir priversti susimąstyti, kūrinys. „Su peteliške ant lūpų“ (iš rinkinio „Duonos valgytojai“). Tai gana nesudėtingo siužeto apysaka, kurioje vaizduojamas vyras, grįžtantis po laidotuvių. Akivaizdu, kad jo galvoje kirba milijonai minčių, todėl šis sunkiai užmiega arba išvis neužmiega. Jam vaidenasi ir jo būklė tikrai prasta, o mintimis pagrindinis veikėjas Vaitkus vis grįžta į praeitį. Apskritai kūrinyje kuriama ypač sunki Vaitkaus dalia ir pasakojama apie jo chaotiškumą bei gyvenimo nemalones. Kūrinyje apskritai kaip ir daugelyje kitų Granausko kūrinių figūruoja senosios ir jaunosios kartos kontraversiškumas, pasakojama apie senųjų namų ilgesį, norą būti kuo arčiau savo gimtinės ir jaukios aplinkos, kuri nieku gyvu nepritampa miesto aplinkai. Taip pat kūrinyje traktuojamas ir vertybių nykimas, šiuolaikinio pasaulio sunkumas, kuris nėra priimtinas Vaitkaus atžvilgiu, todėl jis tik egzistuojantis ir rezignuojantis žmogus, kurio apmąstymai kūrinyje dominuoja ir leidžia suvokti esmines šio pasaulio problemas. „Duonos valgytojai“. Tai novelė, kurioje Granauskas subtiliais motyvais atskleidžia jo kūryboje ir taip dažną kartų konfliktą, vertybių ir suvokimo kitoniškumą, kontraversiškumą. Kūrinyje daugiausia aprašomas senosios kartos gyvenimas, kuris pagrįstas daugiausiai tradicijomis. Taip pat svarbus tikėjimas ir šventumas. Apie visa tai galima spręsti ir iš novelės pavadinimo, kadangi Granauskas novelėje kaip pagrindinį akcentą ir siužeto motyvą pasirenka duonos kepimo ritualą, aprašant Rimkų šeimos gyvenimą, kaip ateina svečiai pas juos, kaip valgo duoną, kaip ja gardžiuojasi ir džiaugiasi. Kūriniu tarsi perteikiamas senojo kaimo vaizdas, kuriame vyrauja dar nepaveiktų okupacijos žmonių gyvenimas, kaimo bendruomenės vieningumas, kurio nebėra matyti šiandieninėje visuomenėje. Telkiamasi į praeitį ir tai, kaip joje buvo gera gyventi žmonėms.

„Laimingiausioji vasara“

Tai Granausko knygoje „Trečias gyvenimas“, išleistoje 2014 m. esanti esė. Pagrindinis šio kūrinio veikėjas – mažas berniukas, vardu Romualdas, kuris beprotiškai norėjo lankyti mokyklą, tačiau tėvas jam ją lankyti uždraudė. Tad berniukas visai vasarai paniro į knygų skaitymo malonumus. Veiksmas šioje esė vyksta pokariu, Mosėdžio kaime. Tai esė apie pačią pradžių pradžią, kada vaikas dar labai žingeidus, norintis pažinti tiek daug, kiek įmanoma. Tokiu noru pažinti viską pasižymėjo ir kūrinio veikėjas Romualdas, nepaisant tėvų draudimų ir pamokymų. Iš esmės, analizuojant kūrinį ir žvelgiant iš paties rašytojo perspektyvos, visą šį esė galima vadinti paties Romualdo Granausko vaikystės prisiminimu, kuris apčiuopia labiausiai įsimintinas jo vaikystės akimirkas. Nuo knygų, iki rastų granatų, komunistinio rėžimo ir kitų aspektų, kurie brandino jaunąjį rašytoją. Jo gyvenimas buvo įdomus, tačiau sykiu ir pavojingas, o išgyvenamos ir aprašomos patirtys dar nuo mažų dienų skaitytoją tarsi perkelia į to meto visuomenę, kurioje atsispindi kaimo gyvenimas, kuriame pokario laikotarpiu trūkinėjo artimųjų ryšiai, buvo išgyvenamos netektys, išgyvenamos tremtys ir kiti aspektai, kurie vėlgi primena tam tikrus istorinius liudijimus, kuriuos užrašyti galėjo tik tie, kurie ir gyveno tokiu žiauriu laikotarpiu, nesuprantamu šiandieninei visuomenei. Kitaip tariant, „Laimingiausioje vasaroje“ detaliai aprašoma kaimo žmonių kasdienybė, jos savotiškos problemos ir jų centre figūruojančio bei viską stebinčio iš šalies jaunojo rašytojo gyvenimas bei pastebėjimai, kuriuos jis sugebėjo atsiminti ir užrašyti kaip savo autobiografinį liudijimą apie to meto patirtis ir išgyvenimus, kurie rašytojui suteikė ne tik skaudžių, tačiau ir laimingų, gyvenimą ir jo prasmę įprasminančių patirčių, kurias augantis žmogus turi patirti tam, kad suvoktų aplinkui vykstančius dalykus.

„Liūdnosios upės“

Granausko sukurta novelė, esanti rinkinyje „Šventųjų gyvenimai“, išleistame 2013 m.. Ši novelė labai jausminga, subtiliai aprėpianti vaizduojamo mažo berniuko, pagrindinio novelės veikėjo, požiūrį ir tokio amžiaus mentalitetą, atsiradusį iš užsibrėžimo išmokti kuo daugiau. Tad kūrinys pasakoja apie tremčių laikus, kada buvo stengiamasi gyventi kuo kukliau, kuo paprasčiau, pernelyg kažkuo neišpuikti. Šio pasakojimo centre atsidūręs mažas berniukas gyvena įprastai, mokosi mokykloje, džiaugiasi gamta ir gyvenimu, sugebėdamas pasiimti viską iš tos gamtos, kuri jam viską ir atiduoda, todėl kūrinyje aprašoma ir labai daug gamtos vaizdų, su kuriais susiduria berniukas. Kūrinys kiek vėliau pasisuka ta eiga, kad šis susipažįsta su kaimynu vaiku Broniumi. Su juo, skirtingai nei su kitais vaikais, šis ima bendrauti, žaisti, dalintis savo apmąstymais ir apskritai kartu jie ima leisti daug gražaus laiko, kuris atrodo niekada nesibaigs ir viskas visad bus gražu. Tačiau kūrinyje dar vėliau prasideda įtampa, kurioje susiduriama su tuometinių tremčių motyvu. Abipus Bartuvos upelio gyvenę berniukai privalo išsiskirti, nes Bronis turi būti išvežamas kartu su tėvais. Tai tragiškiausia novelės vieta, priverčianti susimąstyti, kiek skausmo, netekčių ir gyvenimo sunkumų turėjo patirti žmonės, gyvenę anuomet. Kada tikėjęsi, jog viskas bus gerai, vieną dieną jie yra priversti per trumpą laiką susirinkti savo mantą ir iškeliauti į svetimus kraštus, kuriuose niekada nebus taip gerai, kaip Lietuvoje. Ši novelė apibrėžia tiek džiaugsmingus, tiek graudžius momentus, sudarančius atitinkamą tuometinės Lietuvos ir joje vyravusios ideologijos vaizdą, kuriame kaip esminiu jausmams sužadinti aspektu pasirenkama mažų vaikų draugystė, privalėjusi nutrūkti ir pasibaigti amžiams.

Kalbėjimai (Visi kalbėjimai patikrinti redaktoriaus)

Darbo reikšmė ir prasmė lietuvių literatūroje. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Darbas – labai svarbus žmogaus gyvenimo reiškinys, kuris žmogų lydi jau nuo pat seniausių laikų. Todėl neabejotina, kad darbas yra reikšminga žmogaus gyvenimo dalis, kuri tiesiogiai veikia žmogaus gyvenimą. Apie tai nemažai rašoma ir lietuvių literatūroje, todėl šioje kalboje remiantis ja, pasakojama apie darbo reikšmę ir prasmę bei atskleidžiama, per…


Kaimo žmogaus ir aplinkos santykis lietuvių literatūroje. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Agrarinė kultūra nuo senų senovės neatsiejama nuo Lietuvos. Tad nenuostabu, kad lietuvių literatūroje labai dažnai piešiamas lietuvio, kaip kaimo žmogaus, paveikslas. Kaime gyvenantis žmogus su jį supančia aplinka elgiasi labai įvairiai. Kartais jis yra nuolankus ir nusileidžiantis kitiems kaip Juozo Tumo-Vaižganto sukurtas Mykoliuko personažas. O kartais, kaip štai modernisto Jurgio…


Talentingo žmogaus lemtis XX a. lietuvių literatūroje. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Talentas žmogui yra kartu ir dovana, ir prakeiksmas. Talentingas žmogus yra pasmerktas kentėti – jis turi ieškoti savęs, kovoti su aplinkiniu pasauliu, kad galėtų išreikšti savo talentą kurioje nors veikloje. Kiekvieno talentingo žmogaus savęs pažinimo ir kūrybos kelias yra skirtingas, kupinas tiek liūdnų, tiek laimingų išgyvenimų. Lietuvių literatūroje yra dažnai…


Kalbėjimas apie žmogaus ir medžio ryšį. – 2018m. kalbėjimo potemė – 10 klasės (PUPP)

Jau nuo seno kalbama apie žmogaus ir tam tikrų objektų jo gyvenime ypatingą ryšį. Pavyzdžiui, neretai kalbama apie žmogaus ir tėvynės ryšį, apie žmogaus ir šeimos artumą, tačiau daugiausiai galima išgirsti apie žmogų ir jo ryšį su gamta. Vokiečių literatūros klasikas Johanas Volfgangas Gėtė yra pasakęs, kad gamta yra vienintelė…


Kalbėjimas apie tradicijos ir modernumo sandūrą. – 2018m. kalbėjimo potemė – 10 klasės (PUPP)

Tradicija ir modernumas – du kontraversiški, tačiau gana susiję aspektai. Jų sandūra matoma labai daugelyje sričių, tad šioje kalboje preliminariai pristatomos šios sritys ir paaiškinama, kaip bei kokiais aspektais tas modernumas ir tradicija tarpusavyje siejasi. Taip pat, norime visus pradžiuginti, nes nuo šių metų, visi mūsų parašyti kalbėjimai bus patikrinami…


Kalbėjimas apie bičiulystės ir bendruomeniškumo reikšmę. – 2018m. kalbėjimo potemė – 10 klasės (PUPP)

Bičiulystė žmogui padeda išmokti gerbti ir mylėti kitą žmogų. Žmogus išmoksta išlaikyti ir branginti santykius su kitais žmonėmis, tad iš to kyla bendruomeniškumas. Žmonės kartu sugeba sukurti daug daugiau nei būdami vieni. Žmonės, būdami kartu, yra daug stipresni nei būdami vieni. Šiame kalbėjime yra nagrinėjama bičiulystės ir bendruomeniškumo reikšmė. Taip…


Lietuvos ir lietuvių vaizdiniai, laisvės supratimas didžiųjų kunigaikščių laiškuose. – 2018m. kalbėjimo potemė – 10 klasės (PUPP)

Nuo 1235 m. iki 1572 m. didžiųjų Lietuvos kunigaikščių yra suskaičiuojama apie dvidešimt. Kiekvienas iš šių kunigaikščių savo valdymo laikotarpiu, savo darbais įprasmino valstybės idėjas. Jos daugiausiai reikšdavosi šių didžiųjų kunigaikščių laiškuose. Taigi, šioje kalboje, remiantis žinomiausių Lietuvos didžiųjų kunigaikščių laiškais, argumentuotai aptariama, kaip kunigaikščiai įvardino lietuvius, visą tautą ir…


Pokario vaiko gyvenimas R. Granausko novelėse. – 2018m. kalbėjimo potemė – 10 klasės (PUPP)

Pokaris kiekvienam buvo sunkus. Karo sunkumai tiesiog išblaškė visus ir tarsi permainė žmonių gyvenimus, kuriuose įsivyravo visiškas chaosas. Šis metas buvo visiškas persilaužimas žmonėms, gyvenusiems tuo metu. Pokario motyvų randama ir XX a. lietuvių prozininko, dramaturgo bei eseisto Romualo Granausko kūriniuose. Taigi šioje kalboje atsižvelgiant į Granausko kūriniuose pabrėžiamas pokario…


Ezopo kalba buvo puiki priemonė sovietmečiu rašytojams „saugiai“ išreikšti savo nuomonę apie tuometinę situaciją. Pritarkite arba paneikite šiai nuomonei. Savo mintis pagrįskite pavyzdžiais. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Dėl Ezopo kalbos sąvokos ir jos svarbos Lietuvos literatūroje nesutariama, tačiau šioje potemėje sutinkama su tema, jog Ezopo kalba – įdėjo didelį indėlį išsaugant lietuviškumą bei tautiškumą. Ezopo kalba padarė įmanoma „ir vilkui būti sočiam, ir avims sveikoms“. Kaip tai įrodantys pavyzdžiai pasitelkiami lietuvių literatūros kūriniai. Aptariamas originalus stilius, leidęs…


XX a. II pusės lietuvių rašytojai pradeda formuoti lietuvių kaip žemdirbių tautos įvaizdį. Pagrįskite šią nuomonę konkrečiais literatūros pavyzdžiais. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Iki tų laikų, kada pradėjo kurtis gyvenvietės bei miestai, bene kiekvieno lietuvio gyvenimas buvo susietas su kaimu ir žemės bei gamtos teikiama nauda, kuri  padėdavo lietuviui ne tik pajausti gamtos grožį, atsipalaiduoti ar pabėgti nuo kasdienių darbų bei rūpesčių, bet taip pat, dirbant žemę, sėjant, auginant bei prižiūrint įvairius augalus…

Kodėl verta pirkti iš Potemes.lt?
  • Kalbėjimų rašyme turime 8-ių metų patirtį.
  • Visiems kalbėjimams yra paruošti išplėstiniai planai, skaidrės, galimi egzaminavimo klausimai bei informaciniai šaltiniai.
  • Visi kalbėjimai yra pakartotinai patikrinami profesionalaus redaktoriaus!
Ką turi pasakyti mūsų klientai?