Jūsų patogumui paruošėm supaprastintą paiešką. Įrašykite raktinį žodį ir raskite sau tinkantį kalbėjimą, pastraipą, rašytoją. Sąrašas atsiras suvedus nors vieną raktažodį:

Kalbėjimo potemės 2018
Rašome pavyzdinius kalbėjimus jau 8-us metus, todėl galite pasikliauti mumis! :) Pasirinkite Jūs dominančią potemę ir atsisiųskite lietuvių kalbos kalbėjimą per 5 minutes! Jei kalbėjimas Jūsų mokyklai jau užimtas, parašykite mums el. paštu Potemes.lt@gmail.com, suderinsime terminą naujo kalbėjimo parašymui :)

Romualdas Granauskas (biografija, kūrybos bruožai, konspektas, kalbėjimai, pastraipos)

autorio nuotrauka
Biografija

Lietuvių prozininkas, dramaturgas bei eseistas Romualdas Granauskas gimė Antrojo pasaulinio karo metais – 1939 m., Mažeikiuose. Rašytojo motina Rozalija buvo paprasta namų šeimininkė kilusi iš Naikių kaimo, o tėvas Ignas buvo eigulys, kildinęs save iš plikbajorių Granauskų. Romualdas Granauskas pradinį išsilavinimą įgijo Šauklių pradinėje mokykloje. Vėliau mokėsi Mažeikių pirmojoje vidurinėje mokykloje. Būdamas visai jaunas, 1954 m. Granauskas pradėjo savo kūrybinį kelią – ėmė rašyti pirmuosius apsakymus. Po trijų metų rašytojas baigė Sedos darbo jaunimo mokyklą, kurią baigęs tais pačiais metais atsidūrė sovietų armijoje. Čia jis išbuvo iki 1962 m. Apskritai Romualas Granauskas buvo labai išsilavinęs, daug kur mokėsi ir turi įvairios patirties, nes mokėsi net ir Klaipėdos jūreivystės mokykloje bei Kauno politechnikos institute mokėsi radiotechnikos. Daugiausia Granauskas dirbo žemaitijos etnografinėje srityje – Klaipėdoje, Skuode, Sedoje, Mosėdyje, Mažeikiuose. Dirbo ir šaltkalviu remontininku, ir betonuotoju – dailide, ir instruktoriumi, ir muzikantu, ir t.t. Galiausiai 1968 m. Granauskas aktyviai dirbo žiniasklaidoje, laikraščio „Mūsų žodis“ bei žurnalo „Nemunas“ redakcijose. Nuo 1972 m. Romualdas Granauskas daug laiko praleido Kaune, čia gyveno ir dirbo. Atsidūręs Vilniuje visiškai atsidėjo kūrybiniam darbui, 1973 m. tapo Lietuvos rašytojų sąjungos garbingu nariu. Pasiligojęs Romualdas Granauskas mirė palyginti neseniai, 2014 m., Vilniuje. Palaidotas Antakalnio kapinėse.

Kūryba ir jos bruožai

Granausko proza kritikų yra vadinama labai universalia ir unikalia. Jis žiūrėjo į istoriją, į laiko gilumą ir praeities kultūrą, tad nenuostabu, kad rašytojo epicentre dažnai atsiduria kaimas. Taip yra todėl, kad būtent valstiečio pasąmonėje geriausiai įsišaknijusios svarbiausios pamatinės vertybės. Granausko prozos išskirtinumas pasižymi ir tuo, kad rašytojas svarbiomis detalėmis padaro jas visas, be išimties. Kūriniuose svarbu tiek žodžiai, tiek gestai, tiek pati tyla. Taip tarsi pabrėžiama žmogaus organiška ir ypatinga būtis. Granausko kūryboje svarbus poetiškumas, tekste gausu tropų ir kitų raiškos priemonių. Pasakotojo rolei būdingas iškilmingas, tam tikrą nuotaiką kuriantis tonas. Sakiniai ilgi, tačiau stilistiškai beveik tobuli.

Kalbėjimai (Visi kalbėjimai patikrinti redaktoriaus)

Darbo reikšmė ir prasmė lietuvių literatūroje. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Darbas – labai svarbus žmogaus gyvenimo reiškinys, kuris žmogų lydi jau nuo pat seniausių laikų. Todėl neabejotina, kad darbas yra reikšminga žmogaus gyvenimo dalis, kuri tiesiogiai veikia žmogaus gyvenimą. Apie tai nemažai rašoma ir lietuvių literatūroje, todėl šioje kalboje remiantis ja, pasakojama apie darbo reikšmę ir prasmę bei atskleidžiama, per…


Kaimo žmogaus ir aplinkos santykis lietuvių literatūroje. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Agrarinė kultūra nuo senų senovės neatsiejama nuo Lietuvos. Tad nenuostabu, kad lietuvių literatūroje labai dažnai piešiamas lietuvio, kaip kaimo žmogaus, paveikslas. Kaime gyvenantis žmogus su jį supančia aplinka elgiasi labai įvairiai. Kartais jis yra nuolankus ir nusileidžiantis kitiems kaip Juozo Tumo-Vaižganto sukurtas Mykoliuko personažas. O kartais, kaip štai modernisto Jurgio…


Talentingo žmogaus lemtis XX a. lietuvių literatūroje. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Talentas žmogui yra kartu ir dovana, ir prakeiksmas. Talentingas žmogus yra pasmerktas kentėti – jis turi ieškoti savęs, kovoti su aplinkiniu pasauliu, kad galėtų išreikšti savo talentą kurioje nors veikloje. Kiekvieno talentingo žmogaus savęs pažinimo ir kūrybos kelias yra skirtingas, kupinas tiek liūdnų, tiek laimingų išgyvenimų. Lietuvių literatūroje yra dažnai…


Kalbėjimas apie žmogaus ir medžio ryšį. – 2018m. kalbėjimo potemė – 10 klasės (PUPP)

Jau nuo seno kalbama apie žmogaus ir tam tikrų objektų jo gyvenime ypatingą ryšį. Pavyzdžiui, neretai kalbama apie žmogaus ir tėvynės ryšį, apie žmogaus ir šeimos artumą, tačiau daugiausiai galima išgirsti apie žmogų ir jo ryšį su gamta. Vokiečių literatūros klasikas Johanas Volfgangas Gėtė yra pasakęs, kad gamta yra vienintelė…


Kalbėjimas apie tradicijos ir modernumo sandūrą. – 2018m. kalbėjimo potemė – 10 klasės (PUPP)

Tradicija ir modernumas – du kontraversiški, tačiau gana susiję aspektai. Jų sandūra matoma labai daugelyje sričių, tad šioje kalboje preliminariai pristatomos šios sritys ir paaiškinama, kaip bei kokiais aspektais tas modernumas ir tradicija tarpusavyje siejasi. Taip pat, norime visus pradžiuginti, nes nuo šių metų, visi mūsų parašyti kalbėjimai bus patikrinami…


Kalbėjimas apie bičiulystės ir bendruomeniškumo reikšmę. – 2018m. kalbėjimo potemė – 10 klasės (PUPP)

Bičiulystė žmogui padeda išmokti gerbti ir mylėti kitą žmogų. Žmogus išmoksta išlaikyti ir branginti santykius su kitais žmonėmis, tad iš to kyla bendruomeniškumas. Žmonės kartu sugeba sukurti daug daugiau nei būdami vieni. Žmonės, būdami kartu, yra daug stipresni nei būdami vieni. Šiame kalbėjime yra nagrinėjama bičiulystės ir bendruomeniškumo reikšmė. Taip…


Lietuvos ir lietuvių vaizdiniai, laisvės supratimas didžiųjų kunigaikščių laiškuose. – 2018m. kalbėjimo potemė – 10 klasės (PUPP)

Nuo 1235 m. iki 1572 m. didžiųjų Lietuvos kunigaikščių yra suskaičiuojama apie dvidešimt. Kiekvienas iš šių kunigaikščių savo valdymo laikotarpiu, savo darbais įprasmino valstybės idėjas. Jos daugiausiai reikšdavosi šių didžiųjų kunigaikščių laiškuose. Taigi, šioje kalboje, remiantis žinomiausių Lietuvos didžiųjų kunigaikščių laiškais, argumentuotai aptariama, kaip kunigaikščiai įvardino lietuvius, visą tautą ir…


Ezopo kalba buvo puiki priemonė sovietmečiu rašytojams „saugiai“ išreikšti savo nuomonę apie tuometinę situaciją. Pritarkite arba paneikite šiai nuomonei. Savo mintis pagrįskite pavyzdžiais. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Dėl Ezopo kalbos sąvokos ir jos svarbos Lietuvos literatūroje nesutariama, tačiau šioje potemėje sutinkama su tema, jog Ezopo kalba – įdėjo didelį indėlį išsaugant lietuviškumą bei tautiškumą. Ezopo kalba padarė įmanoma „ir vilkui būti sočiam, ir avims sveikoms“. Kaip tai įrodantys pavyzdžiai pasitelkiami lietuvių literatūros kūriniai. Aptariamas originalus stilius, leidęs…


XX a. II pusės lietuvių rašytojai pradeda formuoti lietuvių kaip žemdirbių tautos įvaizdį. Pagrįskite šią nuomonę konkrečiais literatūros pavyzdžiais. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Iki tų laikų, kada pradėjo kurtis gyvenvietės bei miestai, bene kiekvieno lietuvio gyvenimas buvo susietas su kaimu ir žemės bei gamtos teikiama nauda, kuri  padėdavo lietuviui ne tik pajausti gamtos grožį, atsipalaiduoti ar pabėgti nuo kasdienių darbų bei rūpesčių, bet taip pat, dirbant žemę, sėjant, auginant bei prižiūrint įvairius augalus…


Gyvenimo prasmės paieškos lietuvių literatūroje. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Šioje kalboje samprotaujama apie gyvenimo prasmės paieškų temą modernioje lietuvių literatūroje. Žmogaus gyvenimo prasmės klausimas yra tiesiogiai susijęs su jo prigimtimi: dvasingas, kūrybiškas ar rūpestingas žmogus savo gyvenimą atitinkamai įprasmina suvokęs savo būdą ir priėmęs save tokį, koks yra. Kalboje naudojant tokius literatūrinius pavyzdžius kaip „Altorių šešėly”, „Balta drobulė” ir „Gyvenimas…

Kodėl verta pirkti iš Potemes.lt?
  • Kalbėjimų rašyme turime 8-ių metų patirtį.
  • Visiems kalbėjimams yra paruošti išplėstiniai planai, skaidrės, galimi egzaminavimo klausimai bei informaciniai šaltiniai.
  • Visi kalbėjimai yra pakartotinai patikrinami profesionalaus redaktoriaus!
Ką turi pasakyti mūsų klientai?