Jūsų patogumui paruošėm supaprastintą paiešką. Įrašykite raktinį žodį ir raskite sau tinkantį kalbėjimą, pastraipą, rašytoją. Sąrašas atsiras suvedus nors vieną raktažodį:

Kalbėjimo potemės 2019
Rašome pavyzdinius kalbėjimus jau 9-us metus, todėl galite pasikliauti mumis! :) Pasirinkite Jūs dominančią potemę ir atsisiųskite lietuvių kalbos kalbėjimą per 5 minutes! Jei kalbėjimas Jūsų mokyklai jau užimtas, parašykite mums el. paštu Potemes.lt@gmail.com, suderinsime terminą naujo kalbėjimo parašymui :)

Salomėja Nėris (biografija, kūrybos bruožai, konspektas, kalbėjimai, pastraipos)

autorio nuotrauka
Biografija

Salomėjos Nėries gimimo metai apibrėžiami ties 1904 metų lapkričio 17 diena. Ši jautrios sielos poetė užaugo Vilkaviškio apskrityje, o tiksliau – Kiršuose, Alvito valsčiuje. Salomėja Nėris augo pasiturinčiai, kaip ir daugelis menininkų, ūkininkų šeimoje. Tėvas buvo protingas ir apsiskaitęs, gabus žmogus, o motina buvo be galo pamaldi ir turinti stiprų religijos ryšį. Salomėjos Nėries gyvenime buvo keletas mokyklų, iš kurių ji sėmėsi žinių: Alvito pradinė mokykla, Marijampolės mergaičių progimnazija, Vilkaviškio „Žiburio“ gimnazija. Ši meniškos sielos asmenybė studijavo Lietuvos universiteto Teologijos-filosofijos fakultete, kur domėjosi įvairiausiais dalykais bei turėjo daug veiklos. Salomėja Nėris buvo labai kukli ir nuoširdi. Po studijų metų Salomėja Nėris išbandė save mokytojos vaidmenyje, labai mėgo literatūrą. Poetė mokėsi daug kalbų, nemažai keliavo po pasaulį, kad plėstų savo akiratį. Bėgant metams, Salomėja Nėris ištekėjo už skulptoriaus Bernardo Bučo; susilaukė sūnaus. Ji nuolatos kūrė, gyveno apsupta žmonių. Okupacijos metais Salomėja Nėris išgyveno skaudžius metus, kuriuose ilgėjosi savo tėvynės, o vienintele paguoda tapo – poezija, kuriai atvėrė savo jautrią ir kenčiančią širdį.

Kūryba ir jos bruožai

Salomėja Nėris atskleidė tėvynes netekties temą: vaizduojamas tėvynę palikusio, tautinių vertybių išsižadėjusio žmogaus kaltės bei ilgesio vidinis jausmas. Dažnai eilėraščių rinkiniuose tvyroja sielvartingi ir skaudūs išgyvenimai, kupini meilės jausmo, liūdesio, bet kartu ir džiaugsmo. Dėmesio centru, žinoma, tapo vidinė individo būsena, kuri kur kas svarbesnė už išorinio pasaulio faktus. Salomėjos Nėries kūryboje rodomas jautrus pasiilgimas ne tik pačios tėvynės, bet ir jos gamtos: spalvos, garsai, tyla, kraštovaizdis, gaivumas. Vyrauja netekties, žmogaus būties trapumo, laikinumo temos, lydimos vienišumo, apleistumo motyvų. Atveriamas ne tik žmogaus dvasinis pasaulis, bet ir visos tautos simbolis. Nuolatos vaizduojamas individas, kuris jaučiasi prislėgtas ir nerandantis vietos pasaulyje, besiblaškantis ir jautrus. Poetės Salomėjos Nėries kūryboje žmogus ir jį supantis pasaulis, kuris nuolatos juda, yra vidinių išgyvenimų priežastis.

Kūrinių aprašymai

„Grįšiu“

Salomėja Nėris daugelyje savo poezijos kūrinių atskleidė neįtikėtinai didelius jausmus ir meilę. Būtent šiame eilėraštyje poetė padarė tą patį. Tiesa, šiame eilėraštyje jaučiama daug liūdesio ir daug melancholijos, kuri smelkiasi kiekviename eilėraščio posme. Eilėraštyje akcentuojami metų laikai, kaip ruduo ir žiema simboliškai išduoda tokio jausmo pagrindą. Juk nuo seno ruduo ir žiema yra savotiškas apmirimo ir liūdesio laikas. Juo remiantis ir kalbama gana liūdna gaida. Tiesa, eilėraščio pradžioje minima ir vasara, tačiau būtent ji ir pradžioje sukuria labai vilties kupiną nuotaiką. Vėliau atsiradus rudens ir žiemos motyvams ta vilties kupina gaida ima slopti, kol galiausiai eilėraščio pabaigoje suprantama, kad šios vilties nebėra ir apie ją šnekama tik iš ilgesio ir liūdesio, suprantama, kad mirtis pasiglemžia žmogų ir viltis, apie kurią kalbama, labai netikra, tarsi siekiant žmogų privesti kitą prisiminti visad, net kai jau niekas nebetikės: „Lauk manęs kai nebelauks. Niekas niekada.“ Šis Salomėjos Nėries eilėraštis taip pat yra virtęs ir plačiai žinoma daina, kuri laikoma dainuojamosios poezijos kūriniu. „Kaip žydėjimas vyšnios“. Tai, ko gero, pats garsiausias ir plačiausiai žinomas poetės eilėraštis, publikuotas 1931 m. eilėraščių rinkinyje „Pėdos smėly“. Šis eilėraštis yra ypač nesudėtingos, besikartojančios, tačiau labai įtaigios ir labai lengvai įsimenamos struktūros. Vos dvejuose posmuose sutelpa visa norima išsakyti Salomėjos Nėries mintis apie gyvenimą, tad apie jį šnekant poetė sukuria labai pakilią ir džiaugsmingą nuotaiką. Salomėja Nėris kviečia džiaugtis gyvenimu ir jį gyventi prasmingai, nes gyvenimas – tai šventė. Tai svarbi šventė, kuri nežinia, kada gali baigtis, kaip sapnas. Gyvenimas pasak Salomėjos Nėries žydi kaip vyšnia, o žydėjimas, akivaizdu, kad anksčiau ar vėliau baigiasi. Salomėjai Nėriai svarbu įrodyti, kad taip yra ir kad gyvenimą reikia švęsti, o ne švaistyti jį liūdint. Šis eilėraštis, kaip ir buvo minėta, labai lengvai įsimenamas, tad taip pat yra virtęs garsiąja daina „Mūsų dienos kaip šventė“. Daugelis, ypač senosios kartos atstovai, dažnai dainuoja ir žino kaip tam tikrą odę gyvenimui, kurios visus žodžius žino atmintinai. Šią dainą yra dainavę daugelis atlikėjų, tarp kurių ir gerai žinomas Vytautas Kernagis ir kiti atlikėjai.

Konspektas

Atsisiųsk konspektą ir skaidres: Salomėja Nėris
  • Svarbiausi rašytojo biografijos faktai
  • Pagrindiniai kūrybos bruožai
  • Pagrindiniai kūrybos bruožai
  • Žymiausių kūrinių santraukos ir veikėjų aprašymai
  • Galimi kalbėjimo/rašinio argumentai
  • Galimi kalbėjimo/rašinio argumentai
  • Rašytojo svarbiausių gyvenimo faktų chronologija
Kalbėjimai (Visi kalbėjimai patikrinti redaktoriaus)

Pasirinktų kūrėjų/menininkų/rašytojų biografijos, veiklos ir kūrybos pristatymas.

Lietuva turi daug įvairių kultūros veikėjų, kurie padarė didelę įtaką lietuvių kultūrai. Bene svarbiausias ir geriausias laikotarpis tam reikštis buvo visu pirma tarpukaris, kai Lietuva vėl tapo nepriklausoma valstybe po ilgos šimtmetį trukusios okupacijos ir rusifikacijos. Tarpukariu lietuvių kultūra suklestėjo ir atgimė – atsirado daug įdomų kūrinių ir daug puikių…


Kodėl svarbu dalintis savo gyvenimu su kitais?

Gyvenimas duotas tik vienas, tačiau nors jis ir vienas, jame telpa begalės įvairiausių įvykių ir aspektų, kurie užpildo tą gyvenimą. Žmogaus patirtys jame lemia labai daug. Todėl šioje kalboje detalizuotai aptariama, kodėl svarbu yra tuo gyvenimu dalintis, ypač literatūriniu atžvilgiu. Argumentuotai išskiriami aspektai parodo gyvenimo dalinimosi svarbą bei tam tikrą…


Lietuvių poetų kūryba, virtusi liaudies dainomis.

Lietuvių liaudies dainų yra įvairių, bet joms būdingiausia švelnumas, lyriškumas, neretai liūdni motyvai. Dažniausiai apdainuojama gamta, žmonių gyvenimas bei tėvynė. Todėl žinoma, jog muzikos ir poezijos sujungimas dainoje yra sudėtingas dalykas. Šios dvi skirtingos sferos gali tarpusavyje harmoningai derėti arba sudaryti kontrastą su savo nuotaika ir verte. Pastebima, kad vis…


Salomėja Nėris – pasmerkti ar išteisinti?

Salomėja Nėris savo kūryboje išliejo daug skausmo ir nevilties, beviltiškus jausmus dėl savosios Tėvynės, kurią iš tikrųjų nuoširdžiai mylėjo, dėl kurios paaukotų ir savąją gyvybę. Poetė išgyvenimo ir skaudžią asmeninę dramą, kai norėjo savo sielą palikti bedugnėje. Ši moteris nuolatos ieškojo stiprybės Tėvynės prisiminimuose, kurie buvo giliai įsismelkę į jos…


Ar rašytojo biografija daro įtaką jo kūrybai?

Kiekvieno žmogaus gyvenimas yra unikalus ir šie unikalūs patyrimai formuoja žmogų, jo mąstymą, jausmus ir pasaulėžiūrą. Dauguma rašytojų turi įdomias biografijas – įvairių autorių išgyvenimai paveikia jų asmenybes ir kūrybą. Rašytojai, kaip ir visi žmonės, gyvena įvairiu ir labai skirtingu laikotarpiu, o jų gyvenamojo laiko istorinės,kultūrinės ir socialinės aktualijos veikė…


Kaip praradimai gali pakeisti žmonių likimą?

Volteras yra pasakęs, jog praradimai – tai ne kas kita, kaip tik pasikeitimas. Tad šioje kalboje akcentuojama tai, ką žmogus praranda ir kaip tai veikia jo likimą ir apskritai gyvenimą. Bandant tai analizuoti pasitelkiami ne tik žymių rašytojų kūriniai, bet ir jų pačių gyvenimiški faktai, susiję su jų pačių kūryba.…


Ką reiškia namai žmogui? Kalbėjimas apie namų reikšmę žmogui. Namų reikšmė žmogui.

Namų svarba ir reikšmė žmogui labai didelė. Tai įrodė ir lietuvių literatūros kelios atstovės – Salomėja Nėris bei Marija Pečkauskaitė-Šatrijos Ragana, kurios namus siejo su meile, šeima, saugumo jausmu, šiluma, vertybėmis, ugdymu, pasaulio ir savęs gilesniu pažinimu. Namų erdvė padeda individui jaustis savimi, pajusti tikrąją laisvę bei atrasti naujas galimybes…


Kaip karas paveikė lietuvių rašytojų kūrybą? Kalbėjimas apie karo poveikį lietuvių rašytojų kūrybai.

Karas – dažnas įvykis žmonijos istorijoje, tačiau jis sugriauna ar keičia žmogaus pasaulį. Karo metu visas gyvenimas kardinaliai pasikeičia – žmonės susiduria su žvėriškumu ir mirtimi. Karas keičia mūsų požiūrį į vertybes, pasaulį ir patį žmogų. Lietuva išgyveno daugybę karų, o bene didžiausią įtaką rašytojų kūrybai iki šiol darė antras…


Ar lietuviai – patriotų tauta?

Lietuviai, remiantis lietuvių autorių kūryba, yra patriotai. Kūryboje minima meilė savo kraštui, parodoma, jog Lietuva yra ginama ir gerbiama, labai stipriai vertinama, garbinama jos gamta. Žmogaus sąmonėje, vidiniame pasaulyje nuolatos turi būti meilė savo tėvynei, kurioje patirti pirmieji įspūdžiai ir pirmosios nuoskaudos. Lietuviai sunkųjį laikotarpį išgyveno kartu su prisiminimais apie…


Emigranto kančią lietuvių literatūroje. Apie emigranto kančią lietuvių literatūroje.

Lietuva ne kartą yra patyrusi dideles emigracijos bangas. XIXa. pabaigoje daug lietuvių vyko užsidirbti į Ameriką. Vėliau, pirmo ir antro pasaulinio karo metais, daug lietuvių tapo karo emigrantais. Ypač daug karo emigrantų buvo po antro pasaulinio karo – daug žmonių bėgo nuo sovietų represijų ar buvo prievarta išvežami į Sibirą.…


Ką reiškia namai žmogui? Kalbėjimas apie namų reikšmę žmogui. Namų reikšmė žmogui.

Namai – viena iš svarbiausių žmogaus egzistavimo sąlygų, visa ko pradžia. Neretai pasitaiko, kad savo ar ne savo valia žmogus tuos namus turi palikti. Tuomet pradeda kankinti ilgesys, nes namai kiekvienam yra be galo svarbūs. Visų pirma, kaip rodo Šatrijos Raganos apysakos „Sename dvare“ pavyzdys, jau namuose pradedamos auginti išsilavinusios…


Katastrofų laikotarpio žmogaus prioritetai.

Katastrofų laikotarpio žmogaus prioritetai asocijuojasi su ilgesiu, meile tėvynei, pasiaukojimu, prisiminimais, vidine stiprybe, mokėjimu į nepakeliamas situacijas pažvelgti kitu kampu, su ironija, gamta, kūryba. Svarbu sunkiaisiais gyvenimo momentais rasti išeitį, turėti atspirties tašką, kuris padės rasti savyje reikiamos stiprybės. Taigi, katastrofų laikotarpio žmogui buvo būtina į gyvenimą žiūrėti ne vien…


Kaltės ir atsakomybės tema lietuvių literatūroje.

Kaltė – viena sudėtingiausių ir labiausiai slegiančių vidinių žmogaus būsenų. Kaltės jausmo neišvengia tie, kurie pasielgia netinkamai su kitais žmonėmis arba su pačiais savimi. Taip yra todėl, nes nederamai pasielgus pabunda žmogaus sąžinės balsas, nuolat primenantis apie būtinybę apmąstyti savo poelgį ir išpirkti kaltę. Žmogus, gyvendamas su kalte ilgainiui praranda…


„Joks menas nesuteikia tiek informacijos apie žmogų kaip literatūra“ (V. Juknaitė). Pagriskite arba paneikite šią mintį, remdamiesi literatūros ir vaizduojamojo meno pavyzdziais.

Vanda Juknaitė buvo teisi, sakydama, kad tik literatūra atskleidžia kūrėjo gyvenimo gaires. Tad šioje kalboje įrodoma ši mintis bei pagrindinžiama atitinkamais literatūriniais kūriniais, kuriuose vienaip ar kitaip pasirodo rašytojų svarbių gyvenimo detalių. Taip pat, norime visus pradžiuginti, nes nuo šių metų, visi mūsų parašyti kalbėjimai bus patikrinami redaktoriaus. Plačiau apie…


Kaip praradimai gali pakeisti žmonių likimą? Kalbėjimas apie žmonių likimą ir praradimus.

Kartais nutinka taip, kad asmuo susiduria su pačiomis įvairiausiomis kritinėmis situacijomis: psichologinėmis bėdomis, vidiniais konfliktais, o kartais praranda tai, kas jam yra labai reikšminga ir svarbu. Praradimas – skaudi patirtis, paliekanti reikšmingą pėdsaką žmogaus dvasioje. Ši žmogaus būsena nuo pačių seniausių laikų domino filosofus, psichologus bei rašytojus. Jie įžvelgia, kad…


Daug žmonių emigravo ir vis emigruoja iš Lietuvos. Ką atranda ir ką praranda žmogus, palikdamas tėvynę?

Emigracija – opi ir aktuali šių laikų Lietuvos problema. Siekdami didesnio atlyginimo, patogesnio ir nerūpestingo gyvenimo, šiuolaikiniai žmonės vis dažniau renkasi gyvenimą svetimuose kraštuose. Žinoma, tokiu atveju žmogus praplečia savo akiratį ir įgyja naujų galimybių, tačiau daugelis nesusimąsto, kad toks pasirinkimas gali atnešti ne tik įvairių gyvenimą praturtinančių atradimų, bet…


Pasakų motyvai S. Nėries eilėraščiuose ir poemose.

Salomėjos Nėries kūryboje nuo pat pradžių jaučiama tautosakos motyvų. Kūrybos periodai puikiai atspindi jos pačios gyvenimo patiriamus išgyvenimus. Pirmajame rinkinyje „Ankstų rytą“ vyrauja džiugios nuotaikos ir jausmai, toks buvo ir rašytojos gyvenimas. Sekančiame kūrinyje – poemoje „Eglė žalčių karalienė“ – aprašoma nelaiminga meilė. Tai yra grynai tautosaka, pasaka. Joje gausu…


Namų ir pasaulio priešprieša. Kalbėjimas apie namų ir pasaulio priešpriešą.

Namai – saugi ir šilta, jauki vieta, kurioje žmogus gali būti savimi, atsiskleisti ir nebijoti parodyti savo individualybės, kurioje išmokstama įvairių vertybių ir žinoma, kas yra meilė, pagarba ir pagalba, žmogiškumo jausmas. Tuo tarpu pasaulis – skausmo ir žiaurumo erdvė, kuri netikėtai gali pakeisti žmogaus netgi dvasinį pasaulį, vertybes. Individas…


Emigranto dalia lietuvių rašytojų biografijose ir kūryboje.

Lietuvių poetę Salomėją Nėrį ir išeivijos rašytoją Antaną Škėmą palietė skaudūs Lietuvai įvykiai, dėl kurių teko emigruoti ir patirti vargus, sielvartus, vidinius prieštaravimus, liūdesio kupinus jausmus, emocijas, persmelktas ilgesiu ir savigrauža. Praradus savo gimtuosius namus, žmogus iš naujo turi semtis stiprybės, kurią ne visada pavyksta atrasti, todėl vidiniame pasaulyje kyla…


Žmogaus dvasinis grožis lietuvių literatūroje. Kalbėjimas apie dvasinį grožį.

Dvasinis žmogaus grožis priklauso nuo įvairių sąlygų ir niuansų, tačiau nuolatos privalu siekti tikrųjų vertybių, žmogiškumo, gerumo, doros. Dvasinis grožis ir vidiniai individo išgyvenimai yra gausiai aprašomi ir lietuvių literatūros kontekste. Įvairūs išgyvenimai ugdo žmogaus stiprybę, o gamta – atsvara ir ramybės vieta, kurioje įgaunama jėgų ir pasitikėjimo savimi. Labai…


Salomėjos Nėries stiliaus ypatybės. Kalbėjimas apie S. Nėries stiliaus ypatybes.

Šis kalbėjimas jau rašomas, todėl rezervuokite šį kalbėjimą jau dabar kol to nepadarė Jūsų klasės draugas ar draugė. Pirmieji užsisakę, gali pateikti savo pasiūlymus dėl autorių. Taip pat, norime visus pradžiuginti, nes nuo šių metų, visi mūsų parašyti kalbėjimai bus patikrinami redaktoriaus. Plačiau apie tai galite pasiskaityti čia: KOKYBĖS GARANTAS…


Ką išgyvena žmogus ne savo noru atskirtas nuo Tėvynės?

Žmogui tėvynė – labai svarbi. Ji jam yra viskas, o be jos – jis niekas. Tad šioje kalboje analizuojami atvejai, kai žmonės ne savo noru buvo atskiriami nuo savo tėvynės. Tad tam reikalui, buvo pasirinkti svarbiausi XX a. autoriai, kurie padeda atskleisti, ką išgyveno žmogus, ne savo noru atskirtas nuo…


Žmogaus santykis su Tėvyne lietuvių literatūroje?

Žmogaus santykis su Tėvyne lietuvių literatūroje, remiantis lietuvių autoriais, yra labai glaudus. Lietuvių literatūros kontekstuose nuolatos minima meilė Tėvynei, stiprūs bei emocionalūs dvasiniai ryšiai. Žmogaus santykis su Tėvyne pasižymi ir patriotiniais siekiais. Tėvynė leidžia individui jaustis tautos dalimi. Svarbi ir garbingos Lietuvos praeities tema, kurią privalu puoselėti bei aukštinti. Taigi,…


Žmogaus ir Tėvynės tema literatūroje.

XIX a. literatūros kritikas Visarionas Belinskis yra pasakęs, jog kas yra svetimas savo tėvynei, tas svetimas ir žmonijai. Tokia mintis išties pabrėžia žmogaus ir tėvynės artumą. Per šį artumą išreiškiama ir žmogaus meilė tėvynei, kuri yra labai didelė, tarsi apimanti viską. Žmogus ir tėvynė yra tarsi neišskiriamas vienis. Literatūroje tokia…


Ar literatūrą galima vadinti istorinės patirties liudytoja?

Literatūra turi daug paskirčių. Ji skirta pamokyti, papasakoti gražias meilės ar panašias istorijas, sužadinančias žmogaus širdį ir apskritai mąstymą. Negana to, literatūra gali būti ir istorinės patirties liudytoja. Kodėl taip ją galima vadinti? Ogi todėl, kad lietuvių literatūroje galima atrasti labai daug kūrinių, kurių tematika asocijuojasi su svarbiausiais istoriniais įvykiais.…


Kiekvienas individas privalėtų bent vieną poetą pažinti nuo pirmo iki paskutinio lapo: jei ne kaip vadovą po pasaulį, tai kaip kalbos matą“ (Josifas Brodskis). Kurį poetą jūs norėtumėte pažinti nuo pirmo iki paskutinio lapo? Kodėl? Pagrįskite savo mintis konkrečiais pavyzdžiais.

Rusų poetas bei Nobelio literatūros premijos lauretas Josifas Brodskis yra pasakęs, kad kiekvienas individas privalėtų bent vieną poetą pažinti nuo pirmojo iki paskutinio lapo: jei ne kaip vadovą po pasaulį, tai kaip kalbos matą. Tai reiškia, kad reikia domėtis poetais, todėl šioje kalboje atskleidžiamas požiūris, kodėl norėtųsi pažinti ne kokį…


Praradimas kaip kūrybinio įkvėpimo šaltinis.

Salomėja Nėris – lietuvių poetė, yra teigusi: „Nenusimink dėl nesėkmės, nes vienas pralaimėjimas dažnai esti laidas dešimčiai laimėjimų.“ Šią citatą galima sieti su praradimo tema, kuri buvo reiškiama lietuvių literatūros kontekstuose. Praradimas gali žmogų sužlugdyti dvasiškai, tačiau svarbu nuolatos ieškoti atsvaros bei palaikymo ne tik iš savęs, bet ir iš…


Skaudūs išgyvenimai lietuvių literaturoje.

Lietuva patyrė daugybė skaudžių istorinių įvykių, kurie paveikė kiekvieną žmogų. Ypač skaudus Lietuvai buvo antras pasaulinis karas, kurio metu buvo sunaikinta Lietuvos žydų bendruomenė, daug lietuvių žuvo karo lauke ar emigravo į Vakarus bijodami Sovietų Sąjungos susidorojimo, daug žmonių buvo ištremti. Šis karas paliko randą kiekvieno žmogaus sieloje. Nenuostabu, kad…


Tėvynės meilės tema lietuvių literatūroje.

Tėvynė kiekvienam yra labai svarbi. Reikėtų paminėti tai, kad meilė tėvynei yra viena svarbiausių kiekvieno žmogaus vertybių, kuri yra skiepijama jau nuo pat mažų dienų. Tokia meilė reiškiasi įvairiomis formomis ir įvairiais būdais. Jie įprasmina patriotiškumo ir meilės tėvynei sąvoką. Dažnai ši tėvynės meilės tema yra nagrinėjama ir lietuvių literatūroje.…


Praradimas kaip kūrinio įkvėpimo šaltinis.

Salomėja Nėris – lietuvių poetė, yra teigusi: „Nenusimink dėl nesėkmės, nes vienas pralaimėjimas dažnai esti laidas dešimčiai laimėjimų.“ Šią citatą galima sieti su praradimo tema, kuri buvo reiškiama lietuvių literatūros kontekstuose. Praradimas gali žmogų sužlugdyti dvasiškai, tačiau svarbu nuolatos ieškoti atsvaros bei palaikymo ne tik iš savęs, bet ir iš…


Namai ir benamystė XXa. vidurio poezijoje.

Įvairiais laikmečiais buvo rašoma skirtingomis temomis, analizuojamos tam tikros problemos, žmonijos ydos, svarbiausios vertybės ir požiūris, visuomenės sukurti stereotipai. Keičiantis laikams, kito ir dažniausios, aktualiausios temos, kuriomis buvo kalbama. XX amžiuje autoriai nemažai rašė namų ir benamystės tema, nagrinėjo jų reikšmę individui. Kiekvienas žmogus namus gali apibūdinti skirtingai, nes vieniems…


Pirmojo ir Antrojo pasaulinio karo įtaka lietuvių rašytojų kūrybai.

Pasauliniai karai – du didžiausi menamoje žmonijos istorijoje karai, abu įvykę XX amžiuje: Pirmasis pasaulinis karas ir Antrasis pasaulinis karas. Šie karai, palikę didelės žalos ir daug skausmo, netekčių žmonijai, turėjo įtakos ir to meto lietuvių rašytojų kūrybos kontekstui. Rašytojai, pasitelkę savo patirtį, daug kūrė ir bandė bei norėjo atskleisti,…


Tėvynės tema lietuvių literatūroje.

Tėvynė visais laikais turėtų būti labai svarbi žmogaus gyvenime. Lietuvių literatūros atstovai taip pat siekė parodyti tėvynės svarbą piliečiams, visuomenei, atskleisti tinkamas bei reikšmingas pažiūras, idėjas, siekius ir tikslus, kurie padėtų išlikti tėvynės vienybei. Tėvynės tema lietuvių literatūroje skleidėsi gilios prasmės suvokimu, neišdildomu noru padėti tėvynei, būti jos dalimi, jautriais…


Lietuvių inteligentų likimas XX a. vidurio okupacijų laikotarpiu.

XX a. vidurys buvo vienas baisiausių laikotarpių Lietuvoje. Tuo metu tikrąja to žodžio prasme visuomenė ir kiekvienas joje esantis žmogus atsidūrė ties neregėtai tragiško išbandymo riba. Tarp jų buvo ir lietuvių inteligentai, kuriems teko susidurti su SSRS pinkėlmis ir įvairiausiomis negandomis, lėmusiomis jų likimą ir galbūt netgi gyvenimo eigą. Taigi…


Ar iš tiesų didžiausias žmogaus troškimas – būti įvertintam? Pasamprotaukite remdamiesi kultūrine ir literatūrine patirtimi.

Žmogus nuolatos siekia įvertinimų ir pripažinimo. Įvertinimas individui suteikia daugiau motyvacijos ir noro vis labiau stengtis, tobulėti, artėti tikslo link, užsibrėžti naujus siekius ir juos įgyvendinti. Literatūros atstovai taip pat troško būti įvertinti. Jie savo kūryba atskleidė dideles idėjas, išreiškė naujoves bei tapo įvairių aspektų pradininkais, parodė savo pačių išgyvenimus…


Ką apie laimingą žmogų kalba lietuvių literatūra?

Laimė – teigiama emocija, emocijų spektras, jausmas ar būsena, pasireiškianti įvairiais jausmais – pasitenkinimu, ramybe, dvasine pusiausvyra, džiugesiu, dideliu, jausmingu džiaugsmu. Romėnų rašytojo Publijaus Siro citata: „Didelei laimei reikia ir kilnios sielos“ kuo puikiausiai atskleidžia ir lietuvių literatūros akiratyje esančio laimingo žmogaus spektrą: individas siejamas su darbu, šeima bei meile.…


Kokį poveikį žmogui padarė sovietų ideologija?

Kalboje perteikiama situacija Lietuvoje po Antrojo pasaulinio karo. Analizuojama, kaip žmones paveikė totalitarinė sistema. Daugiausia dėmesio skiriama menininko, ypač rašytojo laikysenai akistatoje su sovietų valdžia, tačiau taip pat rašoma ir apie sistemos poveikį nemąstančiam žmogui. Išskiriamos trys žmonių grupės: tie, kurie nepritarė sistemai, tačiau viešai to neparodė, tie, kurie susitaikė…


Ar didžiausia teisėja – sąžinė?

Sąžinės jausmą neabejotinai turi kiekvienas žmogus. Remiantis lietuvių rašytojų kūryba, svarbu paminėti, jog sąžinė, atgaila, kurios išsivysto iš įvairiausių nutikimų, poelgių bei įvykių, iš tiesų yra didžiausia žmogaus teisėja. Individą nuolatos lydi aibė skausmingų išgyvenimų, pasirinkimų galimybių, kurios kartais vadovaujasi sąžinės jausmo balsu. Sąžinė – svarbi žmogaus moralinio veido dalis,…


Moterų kurtos literatūros savitumas.

Drąsiai galima teigti, kad moterų prigimtis yra ypatinga ir unikali. Tai skatina jas mąstyti, atrodyti, elgtis ir kurti savitai, tik taip, kaip būdinga jų pasauliui. Taigi, moterų kūryba, o ypač – literatūra yra nepaprastai įdomi ir unikali sritis, nes moterų literatūrinis pasaulis ženkliai skiriasi nuo vyriškojo. Lietuvių literatūros atstovės moterys…


Kario paveikslas lietuvių literatūroje.

Karys dažnai internete ir kituose šaltiniuose yra apibūdinamas kaip žmogus, kuris atlieka karo tarnybą ar yra koks nors ginkluotųjų pajėgų narys. Deja, tai labai abstrakti sąvoka ir ji visiškai neatspindi to, koks karys gali būti lietuvių literatūroje. Būtent tai ir aiškinamasi šioje kalboje. Siekiant atsakyti į klausimą, koks karys yra…


Kančia kaip dvasios išbandymas ribinėse situacijose. Pagrįskite lietuvių literatūros kūriniais.

Dvasinė žmogaus stiprybė yra labai svarbus ir vertinamas bruožas. Tokia asmenybė patiria labai skirtingų jausmų, nes susiduria su įvairiomis situacijomis, nenuleidžia rankų pasitaikius pirmai kliūčiai ar nepasisekus. Sėkmė yra toks paslaptingas reiškinys, kuris kartais žmogų apleidžia, todėl vien tik ja pasikliauti ne valia. Daug naudingiau kaupti patirtį, mokytis valdyti emocijas,…


Pavasario tema lietuvių literatūroje.

Pavasaris – ypatingas metų laikas. Jo metu atgimsta gamta, sugrįžta šiluma, žaluma ir gyvybė. Šis metų laikas siejamas su meilės, jaunystės, grožio, džiaugsmo ir panašiais įvaizdžiais. Nenuostabu, kad bundantis gamtos grožis žavi dailininkus, poetus, prozos kūrėjus. Pavasaris tampa neišsemiamu kūrybos šaltiniu ir daugeliui lietuvių rašytojų, ypač – poetų. Kurdami jie…


Tautosakos motyvai lietuvių literatūroje.

Kas yra tautosaka? Anot lietuvių kalbos žodyno, tai yra žodinė liaudies kūryba ar tiesiog kultūrinės informacijos visuma, apimanti pasakas ir pasakojimus, muziką, šokį, legendas, žodinę istoriją, patarles, pokštus ir anekdotus, tikėjimus, papročius, mįsles ir pan. Tautosakos motyvų dažnai randama ir lietuvių literatūroje. Tai šioje kalboje ir yra aptariama remiantis žinomiausiais…


Gimtųjų namų praradimo tema lietuvių literatūroje.

Gimtieji namai – šilta, jauki vieta, kupina daugybės prisiminimų ir nuotykių, jaustų emocijų. Kartu su gimtuoju kraštu žmogus buvo ugdomas dorybėmis ir svarbiausiomis vertybėmis, kurios padėtų tolimesniame gyvenimo tarpsnyje. Gimtieji namai lietuvių literatūroje atsiskleidė su skausmo ir gailesčio gaidomis, kurios liudijo savo meilę gimtiesiems pamatams. Gimtieji namai be galo artimi…


Kokios išminties galima pasisemti iš tautosakos? Argumentuokite.

Kalbant apie tautosaką, pirmiausia kyla klausimas, kas tai yra? Tautosaka galima įvardinti kaip žodinę liaudies kūrybą ar tiesiog kultūrinės informacijos visumą, apimančią pasakas ir pasakojimus, muziką, šokį, legendas, žodinę istoriją, patarles, pokštus ir anekdotus, tikėjimus, papročius, mįsles ir pan. Tautosaka apskritai labai svarbi žmogaus gyvenime, taigi remiantis keleto rašytojų kūryba…


Našlaitystės motyvai lietuvių literatūroje ir Salomėjos Nėries lyrikoje.

Našlaitystė anot lietuvių kalbos žodyno yra našlaičio būklė. Tai jausmas, kada sustiprėja jausmingumas, jautrumas ir panašūs graudumo pridedantys aspektai. Dažnai tokių našlaitystės motyvų galima pastebėti ir lietuvių literatūroje. Todėl šioje kalboje, remiantis lietuvių literatūra bei Salomėjos Nėries lyrika yra aptariama, kokie ir kur našlaitystės motyvai dažniausiai pasitaiko kūriniuose bei kaip…


Kaip aprašoma asmenybės laikysena ribinėse situacijose lietuvių literatūroje?

Ribinės situacijos – tai momentas, kai yra būtinybė rinktis ir imtis tam tikrų veiksmų, kada pasėkmių turės kiekvienas žmogaus žingsnis. Tai situacija, kurioje išbandomas žmogus, patiriantis tam tikrą spaudimą ir stresą. Neretai tokios situacijos aprašomos ir lietuvių literatūroje, todėl remiantis žymiausiais lietuvių literatūros kūriniais šioje kalboje nagrinėjama, kaip vaizduojama žmogaus…


Vidinių žmogaus išgyvenimų vaizdavimas lietuvių literatūroje.

Vidinių žmogaus išgyvenimų vaizdavimas lietuvių literatūroje parodė dvasinių prieštaravimų, sukrėtimų, konfliktų priežastis, kurios remiasi atgailos, savigraužos, jautrumo, sielvarto, žiaurios ir negailestingos aplinkos, elgesio motyvais, turinčiais labai didelės įtakos individo ramybei ir gyvybės išsaugojimui. Lietuvių literatūros rašytojai taip pat vaizdavo žiaurumą, kuris gali bandyti sunaikinti žmogiškumą. Taigi, lietuvių literatūros rašytojai, aprašantys…


Karo tema lietuvių literatūroje. Argumentuotai remdamiesi konkrečiais įvairių laikotarpių pavyzdžiais, papasakokite, kaip apie karą kalbama lietuvių literatūroje.

Karo tema lietuvių literatūroje, turėjusi daug motyvų: vidinius žmogaus išgyvenimus, bandymą sunaikinti asmens žmogiškumą, ilgesį, kančias, savigraužą, norą suteikti viską tėvynės bei visuomenės labui, tuo pačiu parodant svarbų individo bruožą – gerumą, parodė kiekvieno rašytojo skirtingą požiūrį bei nuostatas. Šios tematikos kūriniai yra artimai ir glaustai susieti su karo motyvais,…


Vertybės, atsiskleidžiančios katastrofų literatūroje.

Dauguma rašytojų ir kūrėjų vaizduodami tam tikrą laikotarpį ir jo žmones dažnai atsižvelgia į to laikmečio opiausias problemas, kylančius konfliktus, kintančią vertybių sistemą. Katastrofų literatūroje aprašomas žmogus, patekęs į padėtį be išeities. Jis jaučia gyvenimo absurdą ir beprasmiškumą, stengiasi išvengti beprotybės, atrasti jėgų ne tik egzistuoti, bet ir kurti prasmingą…


Ar kaltės jausmas – dvasinio tobulėjimo veiksnys? Remdamiesi lietuvių literatūros kūriniais patvirtinkite ar paneikite šį teiginį.

Kaltė – kiekvienam gerai pažįstamas jausmas. Jis mus persekioja labai dažnai. Tačiau kaltės nereikėtų suvokti, kaip labai neigiamo aspekto. Visgi kaltė – tobulina žmogaus dvasinį pasaulį, na, o kaip tai vyksta, aptariama, remiantis tokių rašytojų, kaip Salomėjos Nėries, Jono Biliūno bei Justino Marcinkevičiaus gyvenimo aspektais bei kūriniais. Taip pat, norime…


Neoromantizmo apraiškos lietuvių literatūroje.

Neoromantizmas – Romantizmui artimas laikotarpis, kuriuo literatūroje atsispindinėjo tam tikri bruožai. Neoromantizmo apraiškų galime rasti tiek lietuvių poezijoje, tiek prozoje. Viena ryškiausių lietuvių neoromantikių – Salomėja Nėris. Jos poezijoje labai jausmingai ir emocionaliai kalbama sunkiomis temomis. Lyrikė aprašo savo išgyvenimus netekus tėvynės, atskleidžia jausmus ir užslėptas emocijas, prašo atleidimo, ieško…


Asmeninės dramos atspindžiai Salomėjos Nėries kūryboje.

Žmogų nuolatos lydi gyvenimas, o jame esti begalybė svyravimų: nuotaikų kaita, išgyventas ir vis naujai atsirandantis skausmas, kančia, netektys, liūdnos ir džiugios akimirkos, paliestos laiko. Lietuvių poetę Salomėją Nėrį gyvenimo bangos taip pat nešė ties pakilimų ir nuosmukių žiburiu, kurį labiausiai paveikė istorinis laikmatis – karo metai, kuriais jos kūrybos bruožai buvę kupini savigraužos,…


Žmogaus pasirinkimo tema lietuvių literatūroje.

Šioje kalboje šnekama apie žmogaus pasirinkimą lietuvių literatūroje. Argumentuotai apžvelgiama ir nagrinėjama kiekviena literatūroje pateikta situacija, kada žmogui reikia rinktis. Todėl kalba yra žvelgianti ne tik į vieną atvejį, tačiau iškart į kelis. Taip daromos glaustos, bet išsamios išvados, galinčios pagrįsti temos pagrindinę mintį. Prie kiekvieno kalbėjimo galėsite įsigyti išplėstinį planą,…


Praradimas – katastrofų laikotarpio rašytojų kūrybinio įkvėpimo šaltinis.

Praradimas – katastrofų laikotarpio rašytojų kūrybinio įkvėpimo šaltinis, nes šiame sudėtingame ir skausmo pilname laike buvo daugybė kančios ir tragiškų įvykių paliestų žmonių, kurių tarpe, žinoma, ir rašytojų, kurių kūriniuose atsiskleidė ne tik dramatiški išgyvenimai, bandymas išlikti, bet ir biografinė plotmė. Praradimas sietimas su įvairiomis gyvenimo aplinkybėmis, kurios be gailesčio…


Meilės poetizavimas S. Nėries poezijoje.

Salomėja Nėris yra visiems puikiai žinoma XX a. rašytoja. Tai ryškiausia nepriklausmybės laikais išaugusi poetė, pasiekusi didžiausių ir svarbiausių meno aukštumų. Savo jausmo grynumu, formos lengvumu, melodingumu ji tapatinama su čiulbančia lakštingala. Dažna tema jos poezijoje yra meilė, taigi remiantis svarbiausiais ir žinomiausiais jos kūriniais bus atskleista kodėl ir kaip…


Moters dvasinės stiprybės jėga S. Nėries ir J. Vaičiūnaitės poezijoje.

Šioje kalboje analizuojama Salomėjos Nėries ir Juditos Vaičiūnaitės poezija moteriškumo raiškos aspektu. Bandoma paaiškinti, iš kur kyla moters dvasinė stiprybė bei kaip ji reiškiasi šių dviejų rašytojų kūryboje. Ieškoma tam tikrų bendrybių, kurios jungia šias iš pažiūros labai skirtingas poetes. Taip pat aptariamos ir istorinės realijos – patriarchalinės santvarkos sukurtas moters įvaizdis bei…


Praeitis – ateities mokytojas. Kalbėjimas apie praeitį, kaip ateities mokytoją. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Dauguma šiuolaikinių žmonių trokšta nuolat tobulėti ir keistis, atsiverti naujiems atradimams ir išsivaduoti iš praeities šešėlių. Tačiau tiesa ta, kad norint tobulėti, praeitis neturėtų gąsdinti – priešingai, norint įprasminti savo gyvenimą, derėtų atsigręžti į įvairias istorines patirtis, nes jos gali tapti nepakeičiama pamoka kiekvienam dabarties žmogui. Vienas iš reikšmingiausių šaltinių,…


Ilgesys ir kančia kaip kūrybinio įkvėpimo šaltiniai. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Kiekvienas žmogus savo gyvenime susiduria su įvairiais iššūkiais. Iššūkiu galime laikyti ne tik įvairius likimo smūgius bei skaudžius įvykius kurie nutinka žmogui, bet ir sudėtingas emocijas bei vidines būsenas, kurias tenka patirti. Vienos sudėtingiausių iš šių būsenų – kančia ir ilgesys. Šios tarpusavyje glaudžiai susijusios būsenos apima žmogų, kai jis…


Asmeninės laimės siekis lietuvių literatūroje. Kalbėjimas apie asmeninės laimės siekį lietuvių literatūroje. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Asmeninės laimės siekis lietuvių literatūroje dažnu atveju reiškė ir skausmą, ir norą patirti gyvenimo pilnatvę. Žmogų visada lydi įvairūs dvasiniai išgyvenimai, emocijos ir jausmai. Įvairūs gyvenimo išbandymai ar paklydimai priverčia žmogų ieškoti ramybės, atramos, iš naujo siekti idealų. Pasiekti tobulą asmeninę laimę padeda dorybės ir vertybės, žmoniškumas bei supratimas, kad…


Kas įkvėpia kūrėją rašyti? Kalbėjimas apie kūrėjo įkvėpimo šaltinį. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Kūrėjas – tai saviraiškos įprasmintojas. Tačiau šiai saviraiškai kūrėjui reikalingas ypatingas įkvėpimas. Iš ko jis ateina, galima tik nuspėti, tad šioje kalboje detalizuotai aptariami žymiausi Lietuvos rašytojai bei poetai ir remiantis jų kūryba analizuojama, kas juos įkvepia kurti. Taip pat, norime visus pradžiuginti, nes nuo šių metų, visi mūsų parašyti…


Ar kenčia žmogus palikęs gimtuosius namus? – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Gimtieji namai žmogui reiškia ypatingą vietą, ryšį. Gimtieji namai – jaukumo, šilumos, vidinės ramybės erdvė, kurioje randame savąjį „aš“, suprantame, kas yra tikroji gyvenimo pilnatvė ir prasmė. Netekus namų, individas jaučiasi prislėgtas, jo pasaulis netenka vilties, džiaugsmo. Namai – didelė žmogaus vertybė. Lietuvių literatūroje taip pat minima, jog žmogus kenčia,…


Modernizmas reiškiasi ne vien literatūroje. – 10 klasės (PUPP)

„Modernizmas“ – tai sąvoka, apibūdinanti, kas yra nauja, taip pat prieštarauja normoms. Gali būti įprasta dažniausiai tai laikyti tik literatūros srove, tačiau modernizmas yra susijęs ir su kitomis meno rūšimis. Modernių elementų labai dažnai gali būti ir vaizduojamame mene, taip pat muzikoje. Labai svarbu ir tai, kad apskritai visi menai…


Tobulo pasaulio vaizdiniai literatūroje. Kalbėjimas apie tobulo pasaulio vaizdavimą literatūroje. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Tobulas pasaulis kiekvienam yra suvokiamas individualiai. Visa tai priklauso nuo begalės skirtingų aspektų, kurie parodo tobulumą, suvokiamą per gana skirtingas prizmes. Tad šioje kalboje renkamasi analizuoti nemažai kūrinių ir interpretuojant aprašomas vaizduojamo tobulo pasaulio vaizdas. Taip pat, norime visus pradžiuginti, nes nuo šių metų, visi mūsų parašyti kalbėjimai bus patikrinami…


Antrojo pasaulinio karo atvaizdai lietuvių literatūroje. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Karas – kiekvieno žmogaus pasaulį keičiantis įvykis. Bene žiauriausias iki šiol buvęs karas buvo antrasis pasaulinis karas. Lietuva šio karo metu labai skaudžiai nukentėjo – Lietuva neteko žydų bendruomenės, daugybė žmonių buvo ištremta į Sibirą ar emigravo į užsienį, o svarbiausia tai, kad šalis prarado nepriklausomybę. Daugeliui lietuvių rašytojų teko…


Ar reikia mokytis pralaimėti? – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Laimė niekad nelydi žmogaus per visą jo gyvenimą – kiekvienas žmogus ankščiau ar vėliau susiduria su pralaimėjimu. Nors pralaimėjimas yra skaudi patirtis, tačiau ji pakeičia žmogų. Vieni žmonės sugeba susitaikyti su pralaimėjimu, tačiau kiti, priešingai, kaltina kitus ir negali pamiršti pralaimėjimo. Todėl žmogus turi išmokti pralaimėti, kad augtų kaip asmenybė.…


Žmogaus santykis su tėvyne lietuvių literatūroje. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Žmogaus santykis su tėvyne kartais būna labai inidvidualus ir dvejopas. Tai lemia atitinkami veiksniai. Tad šioje kalboje, remiantis rašytojais, stengiamasi išanalizuoti, koks visgi tas žmogaus ir tėvynės santykis iškyla lietuvių literatūroje. Taip pat, norime visus pradžiuginti, nes nuo šių metų, visi mūsų parašyti kalbėjimai bus patikrinami redaktoriaus. Plačiau apie tai…

Kodėl verta pirkti iš Potemes.lt?
  • Kalbėjimų rašyme turime 9-ių metų patirtį.
  • Visiems kalbėjimams yra paruošti išplėstiniai planai, skaidrės, galimi egzaminavimo klausimai bei informaciniai šaltiniai.
  • Visi kalbėjimai yra pakartotinai patikrinami profesionalaus redaktoriaus!
Ką turi pasakyti mūsų klientai?