Jūsų patogumui paruošėm supaprastintą paiešką. Įrašykite raktinį žodį ir raskite sau tinkantį kalbėjimą, pastraipą, rašytoją. Sąrašas atsiras suvedus nors vieną raktažodį:

Kalbėjimo potemės 2019

Rašome pavyzdinius kalbėjimus jau 9-us metus, todėl galite pasikliauti mumis! 🙂 Pasirinkite Jūs dominančią potemę ir atsisiųskite lietuvių kalbos kalbėjimą per 5 minutes! Jei kalbėjimas Jūsų mokyklai jau užimtas, parašykite mums el. paštu Potemes.lt@gmail.com, suderinsime terminą naujo kalbėjimo parašymui 🙂

Šatrijos Ragana (biografija, kūrybos bruožai, konspektas, kalbėjimai, pastraipos)

autorio nuotrauka
Biografija

1877 m. gimė garsiausia Lietuvos rašytoja Šatrijos Ragana, kurios tikrasis vardas – Marija Pečkauskaitė. Ji gimė Medingėnų dvare. Savo vaikystę rašytoja praleido Labūnavos dvare. Svarbu pažymėti, kad Šatrijos Raganos kilmė nemenka, ir vaikystėje ji su nepritekliumi tikrai nesusidūrė. Kaip tik gyveno turtingai ir vargo neturėjo. Tačiau nepaisant tų turtų ir kilmės, Šatrijos Raganos šeimoje vyravo harmonija, kurią vėliau ji prisimins garsiausiame savo kūrinyje „Sename dvare“. Pradžios mokyklos kursą jaunoji rašytoja ėjo pas privačias namų mokytojas. Ji taip pradėjo ruoštis stojimui į Šv. Kotrynos gimnaziją, esančią Sankt Peterburge. Įstojusi ten apie 1892 m. mokėsi pavyzdingai, tačiau dėl sveikatos sutrikimų turėjo grįžti į namus ir gimnazijos kursą tęsti privačiai. Nuo 1896 m. Šatrijos Ragana visuomenėje yra žinoma kaip rašytoja. Tai daryti ją pasaktino jos draugas Povilas Višinskis. Tais pačiais metais rašytoja išvažiavo į Varšuvą, o 1898 m. mirus tėvui Šatrijos Raganos gyvenimas pasikeitė, nes šeima liko beturtė. Tačiau tai rašytojos nesustabdė, nes ji ir toliau ėjo mokslus įvairiuose užsienio universitetuose, kuriuose klausė etikos ir pedagogikos paskaitų. 1907 m. Pečkauskaitė grįžo į Lietuvą ir atsikraustė į Pavandenės dvarą. Čionais lenkiškos orientacijos dvasininkų šeimoje ji mokė devynis vaikus. Taip ji pradėjo savo, kaip mokytojos karjerą, nes vėliau buvo pakviesta dėstyti ir į Marijampolės „Žiburio“ mergaičių progimnazijoje. Atėjus karui dėl sunkios būklės Marija Pečkauskaitė liko Lietuvoje ir pasuko į Židikus. Ją rėmė daugelis jos draugų ir artimųjų, kol ši galėjo gydytis ir atsidėti kūrybai bei galėjo paskutiniaisiais savo gyvenimo metais atsidėti pedagogikai, kuri jai buvo ypač svarbi. Ji pradėjo užsiiminėti švietėjiška veikla. Kai liga galutinai progresavo, Šatrijos Ragana mirė Kauno karo ligoninėje 1930 m.

Kūryba ir jos bruožai

Povilo Višinskio paskatinta rašytoja debiutavo su kūriniu „Margi paveikslėliai“. Šis kūrinys išryškino rašytojos įsipareigojimus savo liaudžiai ir kt. panašius veiknsius. Po šio debiutinio kūrinio sekė ir kitos publikacijos, kurios sulaukė dar didesnės sėkmės, tad būtent nuo to laiko Šatrijos Raganą galima vertinti kritiškai. Tad daugelis jos pasakojimų herojų globoja našlaičius, lanko ligonius, myli artimuosius. Šatrijos Ragana rašo taip, tarsi aprašinėtų savo pasaulėjautą, stengdamasi perteikti ją kitiems ir taip didaktiniu būdu ją įsąmoninti. Tie personažai pasiaukojantys, altruistiški, tačiau nenuobodūs. Jie kaip tik ryškūs. Religingas individo vaizdavimas Šatrijos Raganai buvo savotiškas idealas. Kūryba aprėpia žmogaus gyvenimą, nutikimus jame, žmogaus galimybes ir kt. veiksnius. Kalbant apie rašytojos stilių, jo tikslaus įvardinti neįmanoma, nes jis yra pernelyg įvairus, jis įsišakojęs, kadangi jame vyrauja pakilus romantinis, lyrinis – impresinis, netgi apibendrintas simbolistinis ir realistinis stiliai. Šalia jų Šatrijos Ragana užtvirtinimui naudoja ir ironijos motyvus, tačiau jų neperspaudžia, yra linkusi į subtilumą. Svarbu pabrėžti ir tai, kad yra pasakojama pirmuoju asmeniu ir savotiška dienoraščio forma.

Konspektas

Atsisiųsk konspektą ir skaidres: Šatrijos Ragana
  • Svarbiausi rašytojo biografijos faktai
  • Pagrindiniai kūrybos bruožai
  • Pagrindiniai kūrybos bruožai
  • Žymiausių kūrinių santraukos ir veikėjų aprašymai
  • Galimi kalbėjimo/rašinio argumentai
  • Galimi kalbėjimo/rašinio argumentai
  • Rašytojo svarbiausių gyvenimo faktų chronologija
Kalbėjimai (Visi kalbėjimai patikrinti redaktoriaus)

Ar didžiausia teisėja – sąžinė?

„Sąžinė yra dorybės sargybinis“, – štai kaip yra teigęs šveicarų poetas ir fizionomistas Johanas Kasparas Lavateras. Sąžinė – vienintelis turtas, kurį turime be išimties. Sąžiningumas yra pirmasis skyrius išminties knygoje, tad švari sąžinė yra nuolatinė šventė. Nors sąžinės žaizdos galutinai niekuomet neužgyja, tačiau vis dėlto būtina pažvelgti į savo sielos…


Kūrybingos prigimties žmogaus santykis su gyvenimo rutina.

Žmogų supantis pasaulis, aplinka ir pati kasdienybė gali būti ne tik džiaugsminga, bet ir teikianti rutinos, išbandymų bruožus. Literatūroje minima, jog kūryba – tai žmogaus jausmų meninė išraiška. Vis dėlto kūrėjo kelias ne visuomet yra toks lengvas ir malonus: vieniems kūryba yra tarsi džiaugsmo daina, kuri padeda išgyventi sudėtingose situacijose,…


Tėvų įtaka vaikų gyvenime lietuvių literatūroje.

Tėvai ir vaikai sudaro šeimą, tad tėvai ir vaikai sudaro svarbų vienį, kuris paremtas tėvų ir vaikų ryšiu, meile, atsidavimu, rūpesčiu ir kt. veiksniais. Tad dažniausiai tėvai labai veikia savo atžalas, beformuojant jų mažą pasaulį. Taigi, šioje kalboje atskleidžiama, koks yra tas tėvų poveikis savo vaikams, vaizduojamas lietuvių literatūroje. Taip…


Ką reiškia namai žmogui? Kalbėjimas apie namų reikšmę žmogui. Namų reikšmė žmogui.

Namų svarba ir reikšmė žmogui labai didelė. Tai įrodė ir lietuvių literatūros kelios atstovės – Salomėja Nėris bei Marija Pečkauskaitė-Šatrijos Ragana, kurios namus siejo su meile, šeima, saugumo jausmu, šiluma, vertybėmis, ugdymu, pasaulio ir savęs gilesniu pažinimu. Namų erdvė padeda individui jaustis savimi, pajusti tikrąją laisvę bei atrasti naujas galimybes…


Psichologinis vaiko paveikslas XX a. lietuvių literatūroje.

Vaikystė – bene gražiausias, nerūpestingiausias žmogaus gyvenimo tarpsnis. Vaikystė yra laikotarpis, kurio metu formuojasi asmenybė, ryškėja kiekvieno žmogaus būdingieji bruožai. Lietuvių literatūroje kuriamas vaiko pasaulis yra ganėtinai ryškus. Rašytojai vaiką ne visada vaizduoja turintį šiltus bei mielus namus, apsuptą mylinčios šeimos ir gyvenantį nerūpestingą gyvenimą. Kai kuriuose kūriniuose vaikas turi…


Moterų paveikslai lietuvių literatūroje. Kalbėjimas apie moterų paveikslius lietuvių literatūroje.

Šiuolaikinėje visuomenėje aktyviai propaguojamos lygios vyrų ir moterų teisės bei galimybės. Tačiau nepaisant to, privalu sutikti su faktu, jog moterų ir vyrų prigimtys ženkliai skiriasi daugeliu aspektų. Galima pastebėti, kad filosofus, psichologus bei menininkus nuo pačių seniausių laikų ypač domina moterų vidinis pasaulis. Gilinantis į jį galima pastebėti, jog moteris…


Literatūra – rašytojo gyvenimo atspindys.

Literatūra yra visapusiškai naudingas aspektas žmogaus gyvenime. Literatūra savyje talpina begales prasmingos informacijos, kuri kartais yra susijusi ir su pačiais rašytojais. Tad šioje kalboje aiškinamasi autobiografiškumo bruožai kūriniuose bei argumentuotai įrodoma, kad literatūra visgi išties yra rašytojo gyvenimo atspindys. Taip pat, norime visus pradžiuginti, nes nuo šių metų, visi mūsų…


Kaip literatūroje vertinamas žmogaus siekis keisti pasaulį?

Keisti pasaulį svarbu. Toks pasaulio keitimas žmonių atžvilgiu dažnai siejamas su tam tikro pėdsako šiame pasaulyje palikimu. Tad kaip vertinamas siekis keisti pasaulį , kaip jis keičiamas ir apskritai kokia yra viso šito esmė, argumentuotai aptariama šioje kalboje, remiantis garsiausių lietuvių rašytojų kūriniais. Taip pat, norime visus pradžiuginti, nes nuo…


Ką reiškia namai žmogui? Kalbėjimas apie namų reikšmę žmogui. Namų reikšmė žmogui.

Namai – viena iš svarbiausių žmogaus egzistavimo sąlygų, visa ko pradžia. Neretai pasitaiko, kad savo ar ne savo valia žmogus tuos namus turi palikti. Tuomet pradeda kankinti ilgesys, nes namai kiekvienam yra be galo svarbūs. Visų pirma, kaip rodo Šatrijos Raganos apysakos „Sename dvare“ pavyzdys, jau namuose pradedamos auginti išsilavinusios…


Vaiko patirtys lietuvių literatūroje.

Vaikai – mūsų ateitis. Vaikai – tai ypatingi žmonės. Tačiau neretai vaikai yra vaizduojami literatūros kūriniuose, kur dažnai susiduria su įvairiausiomis situacijomis, kurios sukuria tam tikras patirtis. Tad kokios šios patirtys, kuo jos svarbios ir pan. aptariama šioje kalboje, kurioje remiamasi tokių rašytojų, kaip Šatrijos Ragana, Jurgis Savickis bei Juozas…


Kokios vertybės akcentuojamos skirtingų laikotarpių literatūroje?

Skirtingi laikotarpiai – skirtingos vertybės. Šia idėja remiamasi šioje kalboje, tad analizuojama skirtingų laikotarpių literatūra. Pabrėžiama kiekviena svarbi vertybė, remiantis svariais argumentais. Išanalizavus šias vertybes aptariama jų visų prasmė ir reikšmė žmogaus gyvenime. Taip pat, norime visus pradžiuginti, nes nuo šių metų, visi mūsų parašyti kalbėjimai bus patikrinami redaktoriaus. Plačiau…


Vaikystės patyrimai lietuvių literatūroje. Kalbėjimas apie vaikystės patyrimus lietuvių literatūroje.

Vaikystė – svarbiausias žmogaus gyvenimo laikotarpis, kurį vainikuoja įvairios patirtys ir kiti susiję aspektai. Jie idealiai formuoja vaiką. Tačiau kokios tos patirtys, dažnai analizuojama ir literatūriniuose kūriniuose. Tad jais remiantis, šioje kalboje traktuojama, ką vaikystėje žmogus patiria bei kokia viso to reikšmė. Taip pat, norime visus pradžiuginti, nes nuo šių…


Kokios moralinės atramos reikalingos šiuolaikiniam žmogui?

Tam, kad žmogus galėtų prasmingai ir teisingai gyventi, jam reikia turėti atitinkamą moralinį pagrindą. Galima teigti, kad moralės normų laikymasis yra būtina prasmingo ir sąžiningo gyvenimo sąlyga. Nuo pačių seniausių laikų apie moralinių nuostatų taikymo reikšmę samprotavo filosofai, psichologai, rašytojai bei kiti menininkai. Galima teigti, kad daugelis jų moralę laiko…


Namų ir pasaulio priešprieša. Kalbėjimas apie namų ir pasaulio priešpriešą.

Namai – saugi ir šilta, jauki vieta, kurioje žmogus gali būti savimi, atsiskleisti ir nebijoti parodyti savo individualybės, kurioje išmokstama įvairių vertybių ir žinoma, kas yra meilė, pagarba ir pagalba, žmogiškumo jausmas. Tuo tarpu pasaulis – skausmo ir žiaurumo erdvė, kuri netikėtai gali pakeisti žmogaus netgi dvasinį pasaulį, vertybes. Individas…


Vienišumo ir meilės patirtys lietuvių literatūroje.

Galima teigti, kad meilė ir vienišumas – pačios giliausios ir sudėtingiausios žmogaus patirtys. Abi jos sukrečia bei praturtina žmogaus vidinį pasaulį ir skatina pajusti pačius įvairiausius jausmus – nuo beviltiškumo ir skausmo iki laimės ir euforijos. Abi šios vidinės būsenos yra dažnai aptarinėjamos filosofijos, psichologijos srityse, taip pat dažnai tampa…


Vaiko pasaulis lietuvių literatūroje.

Vaikystė yra pats gražiausias gyvenimo etapas. Jis kupinas laimės, džiaugsmo. Tačiau kartais jis būna kupinas ir gana negatyvių dalykų. Kiekviena situacija individuali ir savaip iškelianti vaiko paveikslą ir vaiko pasaulį. Tad šioje kalboje daug kalbama apie vaiko pasaulį ir jo vaizdavimą lietuvių literatūroje. Remiantis konkrečiais kūriniais pasakojamos vaikų istorijos ir…


Gailestingumas lietuvių literatūroje.

Poetas bei kunigas Valerijus Rudzinskas yra pasakęs, jog sužeistą širdį geriausiai gydo gailestingumas. Tai viena iš tikėjimo nuostatų, tačiau ji puikiai tinka ir paprastam žmogui. Gailestingumas yra labai svarbi vertybė žmogui, kuris gyvena dorovingai ir stengiasi nugyventi savo gyvenimą kuo pilnavertiškiau. Taigi šioje kalboje, remiantis svarbiausiais lietuvių literatūros kūriniais argumentuotai…


Kokias problemas kelia ir sprendžia lietuvių literatūra?

Lietuvių literatūra yra ypatinga tuo, kad joje yra nagrinėjama daug žmogui aktualių temų. Svarbu paminėti ir tai, kad literatūra ne tik pabrėžia svarbias vertybes, nagrinėja svarbias temas, tačiau ir kelia bei sprendžia tam tikras problemas, kurios iš esmės yra susijusios su pastaraisiais aptartais aspektais. Taigi šioje kalboje nagrinėjama kokias problemas…


Kaip lietuvių rašytojai apibūdina meilę?

Kalbos tema yra ,,Kaip lietuvių rašytojai apibūdina meilę?‘‘. Kalboje bus remiamasi Juozo Tumo Vaižganto, Vinco Mykolaičio Putino ir Šatrijos Raganos kūryba. Kalboje atskleidžiama, kokiu aspektu žiūrima į meilę iš kiekvieno autoriaus kūrinio perspektyvos. Kiekvienam kūrinyje meilė aprašoma vis kitaip. Kalboje aprašoma, ką individui suteikia meilė, kokie padariniai, kaip jaučiasi žmogus,…


Praradimas kaip kūrybinio įkvėpimo šaltinis.

Salomėja Nėris – lietuvių poetė, yra teigusi: „Nenusimink dėl nesėkmės, nes vienas pralaimėjimas dažnai esti laidas dešimčiai laimėjimų.“ Šią citatą galima sieti su praradimo tema, kuri buvo reiškiama lietuvių literatūros kontekstuose. Praradimas gali žmogų sužlugdyti dvasiškai, tačiau svarbu nuolatos ieškoti atsvaros bei palaikymo ne tik iš savęs, bet ir iš…


Praradimas kaip kūrinio įkvėpimo šaltinis.

Salomėja Nėris – lietuvių poetė, yra teigusi: „Nenusimink dėl nesėkmės, nes vienas pralaimėjimas dažnai esti laidas dešimčiai laimėjimų.“ Šią citatą galima sieti su praradimo tema, kuri buvo reiškiama lietuvių literatūros kontekstuose. Praradimas gali žmogų sužlugdyti dvasiškai, tačiau svarbu nuolatos ieškoti atsvaros bei palaikymo ne tik iš savęs, bet ir iš…


Kam žmogui duota kalba? Argumentuotai paaiškinkite remdamiesi kultūrine ir literatūrine patirtimi.

Visais laikais buvo labai svarbus žmonių kontaktas vienas su kitu. Tobulėjant kalbai, gerėjo ir individų gyvenimo kokybė, tapo lengviau susikalbėti, susitarti, gauti tai, ko trūksta. Kalba – labai svarbi priemonė, kurios dėka keitėsi ir tobulėjo pasaulis. Prancūzų rašytojas Anatolis Fransas teigė: „Nėra nieko galingesnio už žodį. Tvirtų argumentų ir taurių…


Prisiminimų svarba literatūroje.

Kiekvienas žmogus išgyvena pačius įvairiausius gyvenimo epizodus, paliekančius jo atmintyje prisiminimų. Šie prisiminimai yra nuorodos į individo asmenines patirtis, išgyventas negatyvias ir pozityvias emocijas, praeityje likusius gyvenimo tarpsnius. Tai reiškia, kad prisiminimai yra itin reikšminga žmogaus asmenybės dalis, kurią privalu traktuoti kaip vertybę. Svarbu tai, kad dalykais, išliekančiais atmintyje, savo…


Besiaukojančių žmonių paveikslai lietuvių literatūroje

Pasiaukojimas dėl kito žmogaus ar kokio nors tikslo, visais laikais buvo viena didžiausių vertybių. Tik pasiaukodamas žmogus gali parodyti savo ištikimybę ir tikrą atsidavimą. Tai yra labai svarbu. Tiesa, žmonės dažnai aukojasi dėl įvairiausių dalykų ir negana to, jiems dėl to kartais tenka paaukoti asmeninę laimę ar net savo gyvenimą.…


Šatrijos Raganos kūrybos stiliaus ypatybės.

Daugelis Šatrijos Raganą prisimena ir puikiai žino iš privalomojo literatūros kurso. Būtent todėl daugelis ją sieja su jos parašyta apysaka „Sename dvare“. Tai viena žinomiausių XX a. rašytojų. Ji – lyrinės psichologinės prozos pradininkė lietuvių literatūroje, vertėja, pedagogė, labdarė, nacionalinio judėjimo dalyvė Marija Pečkauskaitė, pseudonimu Šatrijos Ragana. Jos kūryba ypatinga.…


Žmogaus vertybės lietuvių literatūroje.

Vertybių svarba žmogaus gyvenime yra ypač didelė. Ateitis ir geras gyvenimas priklauso tiems, kas jų paiso ir jas puoselėja. Tikriausiai kiekvienas sutiktų, jog vertybės ir jų laikymasis padeda žmogui gyventi prasmingą ir laimingą gyvenimą. Taigi šioje kalboje aptariamos svarbiausios žmonių vertybės lietuvių literatūroje. Taip pat aptariama kam reikalingos šios vertybės…


Ką apie laimingą žmogų kalba lietuvių literatūra?

Laimė – teigiama emocija, emocijų spektras, jausmas ar būsena, pasireiškianti įvairiais jausmais – pasitenkinimu, ramybe, dvasine pusiausvyra, džiugesiu, dideliu, jausmingu džiaugsmu. Romėnų rašytojo Publijaus Siro citata: „Didelei laimei reikia ir kilnios sielos“ kuo puikiausiai atskleidžia ir lietuvių literatūros akiratyje esančio laimingo žmogaus spektrą: individas siejamas su darbu, šeima bei meile.…


Moterų kurtos literatūros savitumas.

Drąsiai galima teigti, kad moterų prigimtis yra ypatinga ir unikali. Tai skatina jas mąstyti, atrodyti, elgtis ir kurti savitai, tik taip, kaip būdinga jų pasauliui. Taigi, moterų kūryba, o ypač – literatūra yra nepaprastai įdomi ir unikali sritis, nes moterų literatūrinis pasaulis ženkliai skiriasi nuo vyriškojo. Lietuvių literatūros atstovės moterys…


Dvaro vaizdavimas lietuvių literatūroje.

Kalboje pasakojama, kokį dvarą ir jo kultūrą vaizdavo skirtingų amžių rašytojai- Kristijonas Donelaitis, Šatrijos Ragana ir Vincas Mykolaitis- Putinas. Pristatomi du skirtingi dvarų tipai: ydingas dvaras ir jo priešingybė- dvaras tarsi kultūros skleidėjas. Pasakojama, dėl kokių priežasčių vienas dvaras įgijo neigiamą įvaizdį, kokie ten buvo gyventojai ir kaip jie elgėsi…


Žmogus ir Dievas neoromantinėje literatūroje.

Teigiama, kas Dievo apraiškų nederėtų laukti, nes Dievas reiškiasi ne per ką kitą, o per žmones – kasdienę jų veiklą, gerus darbus, mąstyseną ir vertybines nuostatas. Tačiau problema ta, kad šiuolaikinis žmogus nebejaučia ryšio su Dievu ir net nesistengia jo ieškoti, nes tai atrodo pasenęs ir aktualumo netekęs dalykas. Tačiau…


Moters paveikslas lietuvių literatūroje.

Moters paveikslas ir jam būdingų bruožų visuma yra neišsemiama ir nepriklausomai nuo laikmečio savo aktualumo neprarandanti kūrybos tema, kurią savitai interpretuoja lietuvių literatūros klasikai. Moteriškumas – daugialypis ir paslaptingas reiškinys, kurį kiekvienas kūrėjas mato ir vaizduoja vis kitaip. Vieniems moteriškumas siejasi su pasiaukojimu ir motinyste, kitiems – su grožiu, tobulumu,…


Vaiko pasaulis lietuvių literatūroje

Vaikai gyvenime yra labai svarbūs. Jie įprasmina ilgaamžį ir tiesiog nenutrūkstamą kartų tęstinumą. Būtent todėl svarbu juos ugdyti, jiems suteikti geriausią, ką turime. Apie vaikus ir jų regimą bei jaučiamą pasaulį galima rasti nemažai lietuvių literatūros kūrinių. Taigi, remiantis šiais svarbiais kūriniais, kalboje bus stengiamasi išanalizuoti, koks visgi vaiko pasaulis…


“Žmogus yra sukurtas pasaulio grožiui ir gerumui”. Paneikite arba pagrįskite šią mintį.

Kiekvienai mąstančiai būtybei rūpi egzistenciniai klausimai. Mūsų religija teigia, jog žmogus sukurtas pagal Dievo paveikslą, vadinasi pačiame žmoguje glūdi dieviškumo, gerumo, grožio ir kitų moralinių vertybių idėja, tačiau tik tai pritaikydamas savo būtyje, individas veržiasi į sielos aukštumas, laimingą gyvenimą. Gyvendamas dorai, altruistiškai, žmogus gyvena ne tik dėl savęs, bet…


Ar literatūra ugdo žmogaus moralę? Remkitės 2-3 lietuvių rašytojų kūryba.

Savęs pažinimo siekis, tvirtos vertybinės sistemos formavimas ir moralės ugdymas yra kiekvieno žmogaus pareiga. Lietuviškos literatūros skaitymas gali būti laikomas vienu efektyviausių būdų šiai pareigai atlikti, nes daugelis lietuvių literatūros klasikos kūrinių supažindina skaitytoją su moralės normomis, esminėmis vertybėmis ir padiktuoja, koks turėtų būti doras ir teisingas žmogus. Moralės ugdymo,…


Kokiomis spalvomis būtų galima nudažyti vaiko pasaulį? Atsakymą pagrįskite lietuvių literatūros pavyzdžiais.

Čia gyvena svarstymai ir ginčai su įprastine nuomone, kad vaikystės pasaulis tegali būti ryškiaspalvis ir gražus kaip pasakų šalis. Be "rožinių akinių" svarstomi veiksniai, darantys įtaką suaugusio žmogaus formavimuisi, aptariamas vaizduotės vaidmuo vaiko pasaulyje, tapybiškas žvilgsnis į kasdienybę, trumpai papasakoti svarbiausi kūrinių momentai ir vaikų kuriami vaizdiniai bei elgesys tam tikrose sutuacijose, bandoma gilintis…


Šeimos vertybės XX.a lietuvių literatūroje

Ukrainiečių pedagogas Antonas Makarenka yra pasakęs, jog šeima svarbiausia sritis, kur žmogus pradeda savo pirmąjį visuomeninį kelią. Tai reiškia, kad joje turi būti puoselėjamos tam tikros vertybės, galinčios išsaugoti tokią šeimą. Todėl šioje kalboje ir yra nagrinėjamos šeimos vertybės, kurios aprašomos XX a. lietuvių literatūroje. Remiantis žymiausiais to meto kūriniais aptariamos svarbiausios šeimos vertybės…


Gyventi sau ar dėl kitų: ką ir kodėl dažniausiai renkasi žmogus? Pagrįskite savo požiūrį literatūros pavyzdžiais.

Vienas garsiausių Europos romantikų Adomas Mickevičius rašė: „Kas šios žemės vargų nepatyrė,/ Tas saldybių dangaus neragaus“; „Kas nebuvo žmogum niekados,/ Tam žmogus ir padėti negali“. Iš šių minčių kyla klausimas – kodėl svarbu patirti „žemės vargus“? Žmogus gali būti laimingas ir mėgautis suteiktais malonumais tik tada, kai juos užsidirba, kai…


Praeities autoriai kalba apie amžinus dalykus – žmogaus pašaukimą šioje žemėje, jo buvimo prasmę. Pagrįskite šį teiginį remdamiesi senosios literatūros pavyzdžiais.

Šiuolaikiniai skaitytojai dažniausiai domisi itin dideliais tiražais leidžiama populiariąja literatūra, kuri vilioja lengvu ir intriguojančiu turiniu. Tačiau problema ta, kad skaitydamas tokius kūrinius žmogus nepraturtėja dvasiškai, nesusipažįsta su svarbiausiomis gyvenimiškomis tiesomis. Norint praturtinti savo dvasią, pasiruošti sudėtingiausiems gyvenimo išbandymams ir sužinoti, kas yra tikrosios vertybės, derėtų rinktis senosios literatūros kūrinius.…


Daujotytė yra pastebėjusi, kad moterų sukurta literatūra atskleidžia tą patį žmogaus gyvenimą, bet atskleidžia kitaip, atkreipia dėmesį į tai, kas vyrų apeinama, nepastebima – t.y. moterų paveikslai. Pagrįskite arba paneikite šį teiginį.

Iš tiesų galima teigti, kad moterys – savo prigimtimi ypatingos būtybės, kurioms būdingos jautrios ir subtilios vidinės jausenos, rūpestingumas, gebėjimas jausti ir skleisti grožį, gerumą. Jos yra daug jautresnės, pažeidžiamesnės ir pastabesnės negu vyrai, kurių prigimtis visai kitokia. Tai įrodyti galima remiantis ne tik psichologų mokslinių tyrimų išvadomis, bet ir…


Žmogus esi tiek, kiek tau rūpi kiti. Kalbėjimas apie žmogiškumą. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Sakoma, jog išties žmogumi esi tiek, kiek tau rūpi kiti. Tai reiškia, kad rūpestingumas vaidina gana svarbų vaidmenį žmogaus gyvenime, įprasminant žmogiškumą. Tad tuo remiantis šioje kalboje akcentuojama, kaip žmogus tampa žmogišku ir kokios reikšmės tai turi, atsižvelgiant į rūpestingumo akcentą. Taip pat, norime visus pradžiuginti, nes nuo šių metų,…


Romantinės pasaulėžiūros atšvaitai lietuvių literatūroje. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Romantikų nusivylimas ir nepasitenkinimas tikrove, jų svajonė apie gražesnį pasaulį ryškiai atsispindi to meto literatūroje. Ypač didelę reikšmę romantikai teikia meilės jausmui. Jis romantinėje literatūroje – jėga, amžiams susiejanti žmones padedanti nugalėti egoistinio pasaulio prozą. Ten, kur nėra meilės, viešpatauja savanaudiškumas, neapykanta, ir šaltas prakticizmas. Meilė lengvina, skaidrina žmogaus buitį.…


Krikščioniškos vertybės lietuvių literatūroje. Kalbėjimas apie krikščionikąsias vertybes lietuvių literatūroje. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Krikščionybė – visiems puikiai žinoma monoteistinė religija. Tad krikščioniškąsias vertybes neabejotinai galima laikyti vienu iš krikščionybės reiškiamų tiesų. Šios krikščioniškosios vertybės neretai aptariamos ir lietuvių literatūroje, tad šioje kalboje, remiantis lietuvių literatūros kūriniais, argumentuotai parodoma, kokios svarbiausios krikščioniškosios vertybės juose reiškiasi bei kokia apskritai yra jų svarba ir reikšmė žmogui.…


Koks moters paveikslas kuriamas įvairių laikotarpių literatūroje? – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Moterys – ypatingos būtybės. Jų svarbos žmonių gyvenime nepaneigs niekas, nes moterys ir moteriškumas reiškiasi daug kur. Net ir lietuvių literatūroje. Būtent todėl šioje kalboje yra aptariama, kaip vaizduojami moterų paveikslai, remiantis tokių rašytojų, kaip Šatrijos Ragana, Vincas Krėvė – Mickevičius bei Marius Katiliškis, kūryba. Taip pat, norime visus pradžiuginti,…


Gražių tarpusavio santykių vaizdavimas lietuvių literatūroje. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Tam, kad įprasmintų save ir savo būtį, žmogus per savo gyvenimą privalo atlikti daug įvairių dalykų. Viena iš tokių pareigų – gražių tarpusavio santykių su kitais individais sukūrimas. Tai yra būtina, nes nors kiekvienas žmogus yra individuali ir pirmiausia asmeniniais savo poreikiais besirūpinanti būtybė, jis negali gyventi vienumoje ir visuomet…


Kokias tautai svarbias vertybes iškelia XIX a. pab. – XX a. pr. literatūra. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Tauta – vienis, kuriam reikalingas bendrumas, tam tikros moralinės normos. Tad šioje kalboje šnekama apie XIX a. pab. – XX a. pradž. laikotarpį ir to meto kūrybą, kurią analizuojant kalboje argumentuotai pateikiamos visos svarbiausios tautai to meto vertybės. Taip pat, norime visus pradžiuginti, nes nuo šių metų, visi mūsų parašyti…


Vaiko paveikslas lietuvių literatūroje. Kalbėjimas apie vaiko paveikslo vaizdavimą lietuvių literatūroje. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Vaikai – tai mūsų ateitis. Vaikai apskritai yra svarbiausia, ką turi senoji karta ir todėl labai svarbu atsižvelgti į vaiko pasaulį. Tai padeda padaryti literatūriniai kūriniai, kuriuose vaizduojami įvairūs vaikų paveikslai įvairiuose siužetuose. Tad būtent šie paveikslai ir yra detalizuotai aptariami šioje kalboje, remiantis žymiausiais pastarųjų amžių lietuvių literatūros kūriniais.…


Moters dvasinės stiprybės jėga lietuvių literatūroje. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

„Nuoširdus atsidavimas kitam žmogui ar reikalui yra vidinės stiprybės požymis, mazochistinis pasidavimas – silpnumo apraiška“, – taip yra teigusi vokiečių kilmės amerikiečių psichiatrė Karen Horney. Lietuvių literatūra nėra labai gausi kontekstais, kuriuose atsiskleidžia moterų dvasinės stiprybės jėga, tačiau drąsiai galima teigti, jog moterys – Salomėja Nėris ir Marija Pečkauskaitė-Šatrijos Ragana,…


Motinos paveikslas lietuvių literatūroje. Kalbėjimas apie motinos paveikslą lietuvių literatūroje. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Motina – tai pats svarbiausias asmuo žmogaus gyvenime. Motinos reikšmė vaikui yra neišmatuojama. Tačiau svarbus ir pats motinos paveikslas, kuris dažniausiai literatūroje būna labai individualus ir įdomus. Tad kalboje, remiantis tokiomis rašytojomis, kaip Šatrijos Ragana ir Vanda Juknaitė, kalbama apie motinos paveikslą. Taip pat, norime visus pradžiuginti, nes nuo šių…


Pagrindinis pasirinkimas gyvenime – gyventi dėl kitų ar gyventi sau? – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Gyventi sau ar dėl kitų – tai ko gero didžiausia žmogaus gyvenimo dilema, kurios fone paaiškėja tam tikros žmogaus gyvenimo nuostatos, pajautos, pasaulėvoka ir kt. veiksniai. Tad šioje kalboje remiantis įvairiais literatūriniais kūriniais, apžvelgiama, kas yra gyvenimas dėl kitų ir dėl savęs bei koks pasirinkimas, visgi, yra svarbesnis. Taip pat,…

Kodėl verta pirkti iš Potemes.lt?
  • Kalbėjimų rašyme turime 9-ių metų patirtį.
  • Visiems kalbėjimams yra paruošti išplėstiniai planai, skaidrės, galimi egzaminavimo klausimai bei informaciniai šaltiniai.
  • Visi kalbėjimai yra pakartotinai patikrinami profesionalaus redaktoriaus!
Ką turi pasakyti mūsų klientai?