Konsultuojame: +37068586980 arba Potemes.lt@gmail.com

Šatrijos Ragana

Šatrijos Ragana

Biografija

1877 m. gimė garsiausia Lietuvos rašytoja Šatrijos Ragana, kurios tikrasis vardas – Marija Pečkauskaitė. Ji gimė Medingėnų dvare. Savo vaikystę rašytoja praleido Labūnavos dvare. Svarbu pažymėti, kad Šatrijos Raganos kilmė nemenka, ir vaikystėje ji su nepritekliumi tikrai nesusidūrė. Kaip tik gyveno turtingai ir vargo neturėjo. Tačiau nepaisant tų turtų ir kilmės, Šatrijos Raganos šeimoje vyravo harmonija, kurią vėliau ji prisimins garsiausiame savo kūrinyje „Sename dvare“. Pradžios mokyklos kursą jaunoji rašytoja ėjo pas privačias namų mokytojas. Ji taip pradėjo ruoštis stojimui į Šv. Kotrynos gimnaziją, esančią Sankt Peterburge. Įstojusi ten apie 1892 m. mokėsi pavyzdingai, tačiau dėl sveikatos sutrikimų turėjo grįžti į namus ir gimnazijos kursą tęsti privačiai. Nuo 1896 m. Šatrijos Ragana visuomenėje yra žinoma kaip rašytoja. Tai daryti ją pasaktino jos draugas Povilas Višinskis. Tais pačiais metais rašytoja išvažiavo į Varšuvą, o 1898 m. mirus tėvui Šatrijos Raganos gyvenimas pasikeitė, nes šeima liko beturtė. Tačiau tai rašytojos nesustabdė, nes ji ir toliau ėjo mokslus įvairiuose užsienio universitetuose, kuriuose klausė etikos ir pedagogikos paskaitų. 1907 m. Pečkauskaitė grįžo į Lietuvą ir atsikraustė į Pavandenės dvarą. Čionais lenkiškos orientacijos dvasininkų šeimoje ji mokė devynis vaikus. Taip ji pradėjo savo, kaip mokytojos karjerą, nes vėliau buvo pakviesta dėstyti ir į Marijampolės „Žiburio“ mergaičių progimnazijoje. Atėjus karui dėl sunkios būklės Marija Pečkauskaitė liko Lietuvoje ir pasuko į Židikus. Ją rėmė daugelis jos draugų ir artimųjų, kol ši galėjo gydytis ir atsidėti kūrybai bei galėjo paskutiniaisiais savo gyvenimo metais atsidėti pedagogikai, kuri jai buvo ypač svarbi. Ji pradėjo užsiiminėti švietėjiška veikla. Kai liga galutinai progresavo, Šatrijos Ragana mirė Kauno karo ligoninėje 1930 m.

Kūryba bei jos bruožai

Povilo Višinskio paskatinta rašytoja debiutavo su kūriniu „Margi paveikslėliai“. Šis kūrinys išryškino rašytojos įsipareigojimus savo liaudžiai ir kt. panašius veiknsius. Po šio debiutinio kūrinio sekė ir kitos publikacijos, kurios sulaukė dar didesnės sėkmės, tad būtent nuo to laiko Šatrijos Raganą galima vertinti kritiškai. Tad daugelis jos pasakojimų herojų globoja našlaičius, lanko ligonius, myli artimuosius. Šatrijos Ragana rašo taip, tarsi aprašinėtų savo pasaulėjautą, stengdamasi perteikti ją kitiems ir taip didaktiniu būdu ją įsąmoninti. Tie personažai pasiaukojantys, altruistiški, tačiau nenuobodūs. Jie kaip tik ryškūs. Religingas individo vaizdavimas Šatrijos Raganai buvo savotiškas idealas. Kūryba aprėpia žmogaus gyvenimą, nutikimus jame, žmogaus galimybes ir kt. veiksnius. Kalbant apie rašytojos stilių, jo tikslaus įvardinti neįmanoma, nes jis yra pernelyg įvairus, jis įsišakojęs, kadangi jame vyrauja pakilus romantinis, lyrinis – impresinis, netgi apibendrintas simbolistinis ir realistinis stiliai. Šalia jų Šatrijos Ragana užtvirtinimui naudoja ir ironijos motyvus, tačiau jų neperspaudžia, yra linkusi į subtilumą. Svarbu pabrėžti ir tai, kad yra pasakojama pirmuoju asmeniu ir savotiška dienoraščio forma.

Mūsų tikslas - kad kiekvienas kalbėtų drąsiai!

...

Patirtis

12 metų padedame moksleiviams siekti aukščiausio rezultato lietuvių kalbos ir literatūros srityje.

...

Tikriname

Visa mokomoji medžiaga yra tikrinama lietuivų kalbos mokytojo - eksperto.

...

Konfidencialumas

Siekiant sukurti jaukią mokymosi aplinką, visas procesas yra konfidencialus.

Liko neatsakytų klausimų? Susisiekite su mumis!