Jūsų patogumui paruošėm supaprastintą paiešką. Įrašykite raktinį žodį ir raskite sau tinkantį kalbėjimą, pastraipą, rašytoją. Sąrašas atsiras suvedus nors vieną raktažodį:

Kalbėjimo potemės 2019
Rašome pavyzdinius kalbėjimus jau 9-us metus, todėl galite pasikliauti mumis! :) Pasirinkite Jūs dominančią potemę ir atsisiųskite lietuvių kalbos kalbėjimą per 5 minutes! Jei kalbėjimas Jūsų mokyklai jau užimtas, parašykite mums el. paštu Potemes.lt@gmail.com, suderinsime terminą naujo kalbėjimo parašymui :)

Sigitas Geda (biografija, kūrybos bruožai, konspektas, kalbėjimai, pastraipos)

autorio nuotrauka
Biografija

Rašytojas Sigitas Geda gimė 1943 metais, Paterų kaime, Lazdijų apskrityje. 1961 m. Sigitas Geda baigė Lazdijų rajone esančią Veisiejų gimnaziją, kuri dabar Sigito Gedos atminimui yra vadinama Veisiejų Sigito Gedos gimnazija. 1966 m. Sigitas Geda Vilniaus universitete įgavo lietuvių kalbos ir literatūros specialybę, istorijos ir filologijos fakultete. Baigęs studijas rašytojas įsiliejo į spaudos gyvenimą ir visą savo laiką skyrė darbui redakcijoje su įvairiausiais žurnalais bei laikraščiais. 1967 m.  rašytojas iškart po studijų įsidarbino savaitraščio „Kalba Vilnius“ redakcijoje. 1967-1975 m. jis dirbo ir žurnalo „Mūsų gamta“ redakcijoje. Šio žurnalo redakciją jis paliko ne savo noru, o išmestas dėl savo prieštaringų kolegoms politinių pažiūrų. 1992 m. Sigitas Geda vėl kibo į darbus ir įsidarbino savaitraščio „Šiaurės Atėnai“ redakcijoje. Nuo pirmosios knygos parašymo praėjus metams, 1967 m. Sigitas Geda įsitraukė į Lietuvos rašytojų sąjungos veiklą. Vėliau rašytojas krypo link politikos, tad 1988-1990 m. Sigitas Geda buvo garbingas Sąjūdžio bei Lietuvos Seimo narys. Sigito Gedos gyvenimas buvo įdomus ir kupinas įdomių posūkių. Vienas įdomiausių – 2007 m. per Lietuvą nuaidėjęs skandalas dėl smurtavimo prieš dukrą. Tuomet rašytojas stojo prieš teismą ir buvo nuteistas kalėti. Tuo metu jis jau sunkiai sirgo. Po metų, 2008 m. rašytojas Sigitas Geda mirė savo namuose, Vilniuje. Jo mirtis įvardinta kaip didelė netektis Lietuvos kultūrai. Rašytojas palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse.

Kūryba ir jos bruožai

Sigito Gedos kūriniuose išryškinamas stiprus ryšys tarp praeityje vykusių įvykių bei dabarties. Svarbiausios poeto gvildenamos temos kūriniuose – pasaulio gyvastingumas, gaivališkumas, nuolatinis atsinaujinimas ir tobulėjimas. Sigitui Gedai ypač svarbi etimologija (tikroji, pirmykštė žodžio reikšmė). Neretai tiesiog siekiama atkurti pirmykštės kalbos pradmenis, jos vadinamąjį gausmą, tad žaidžiama kalbos garsais. Neretai derinami tiek žodžiai, tiek piešiniai. Kalbant apie rašytojo parašytas esė – jos labai įvairiapusiškos ir tuo pačiu dėl to labai ypatingos, kadangi jos apima atsitiktinai sutiktus žmones, užfiksuotus tam tikrus reiškinius, atvirą subjektyvumą dalykams bei kontroversiškus, intriguojančius skaitytoją teiginius.

Kūrinių aprašymai

„Iš Testamento I“ ir „Iš Testamento II“

Tai yra 1987 m. sukurti Sigito Gedos eilėraščiai, sudėti į jo eilėraščių rinkinį, pavadinimu „Septynių vasarų giesmės“, išleistą 1991 m. Kadangi Sigitas Geda, kaip kūrėjas, pasižymėjo ypač dideliu kūrybos savitumu, neatsilieka ir šie du Gedos eilėraščiai, kurie pavadinimais skaitytojui teikia nuorodas į mirties ir žmogaus būties pabaigos motyvus. Pavyzdžiui, pirmajame eilėraštyje, t.y. „Iš Testamento I“, matoma, kad Sigitas Geda akivaizdžiai kalba apie mirtį ir tai, kas bus po jos. Jis teigia gulėsiąs ant kalno, viskas suksis ir eisis savu ratu, važiuos mašinos ir važiuos žmonės, kol galiausiai jam begulint pajuos ir pamėlynuos jo kaulai ir šis mirs. Mirs tada, kai Dievas, įvardinamas kaip „Jis“, pajudins pirštą ir vadinamosios „Baltos liepsnos ims šokti žeme“. Tokiu motyvu tarsi norima pabrėžti mirtis, kuri priklauso nuo Dievo, kuris pats yra nemirtingas, o lemia kitų mirtis. Kas ir matoma, kai Geda rašo: „Aš buvau Jo dantų griežime.“. Eilėraštis „Iš Testamento II“ palyginus su pirmuoju yra kiek kitokio koncepto. Čia iškart kalbama apie tai, kaip lyrinio subjekto jau nebebus ir kiekvieno posmo pabaigoje pabrėžiama „,Manęs čia nėra!“, tarsi būtų bandoma panaikinti lyrinio subjekto egzistenciją, apie kurią dar kiti klaus po mirties, tačiau jau jo nebebus. Eilėraštyje taip pat minimas ir kriaušės medžio motyvas, po kuriuo gulės lyrinis subjektas. Nepaisant visko, šie abu eilėraščiai tarsi pilni simbolių ar tam tikrų reikšmių, kurių stengiamasi pernelyg neišplėsti, tarsi palikti paslaptį ar gilią mintį ties mirties tema, kuri ir taip daugeliui žmonių yra paslaptinga.

„Giesmė apie pasaulio medį“

Tai 1985 m. eilėraščių cikle „7 vasarų giesmės“ pasirodęs eilėraštis. Eilėraščio pavadinimas konkrečiai skaitytoją informuoja apie tautosakos elementus, naudojamus eilėraštyje. Šis tautosakos elementas yra sietinas su įvardintu pasaulio medžiu, kuris, kaip žinoma, jau nuo pat seniausių laikų reiškė tam tikrus kontrastus tarp gėrio ir blogio, dar kartais – tarp žemės ir dangaus. Pats Sigito Gedos eilėraštis yra ilgokas, jį sudaro vienuolika prasmingų posmų, kuriuose dažnai kartojama Lietuva. Tad galima daryti išvadą, kad eilėraštis yra patriotinis, aprašantis atitinkamus jausmus tėvynei bei tai, kokia šių jausmų pagrindinė reikšmė bei prasmė. Iš esmės tarsi kuriamas Lietuvos mitas, kuris gretina tarpusavyje tokius aspektus, kaip praeities kovos, dabartis ir ateities perspektyvos. Vienuolikoje posmų sutelpa kultūrinio ir politinio konteksto persmelktos mintys, išsakytos su geriausiais ketinimais kaip įmanoma gražiau pavaizduoti savąjį Lietuvos kraštą ir jos valstybę. Jau nuo pat pirmųjų posmų Sigitas Geda taikosi į iškilias Lietuvos asmenybes, kaip Liudvikas Rėza ir Petras Rupšys. Jų paminėjimu tarsi norima imponuoti pačios Lietuvos valstybės pradmenis, prie kurių šie prisidėjo ir vėliau, kaip kad ir minima eilėraštyje, net širdis sopa, kadangi tokiu atveju pasijuntama tikru lietuviu. Imama pasakoti visa Lietuvos istorija ir jos prasmingumas, todėl kiekvieno posmo pabaigoje Sigitas Geda įterpia tokias frazes, kurios pabrėžia Lietuvos vardą ir apskritai lietuvišką tapatybę, kuria Sigitas Geda šiuo eilėraščiu puikuojasi ir didžiuojasi. Jis kviečia dėkoti už tai, kad esame iš Lietuvos. Taip pat kviečia suvokti savo šaknų prasmę, prisiminti tai, dėl ko protėviai ilgus amžius kovojo, kad dabar turėtume tai, ką turime. Atrodo, jog Sigitui Gedai tai labai svarbu, todėl jis apeliuoja į skaitytojų jausmus ir tą patį kartais kiek perdedamą patriotizmą. Tokius jausmus skatino ir laikmetis, kuriuo buvo parašytas eilėraštis. Tuomet Lietuva buvo bepradedanti suprasti, kaip reikia pertvarkų ir galiausiai atsiimti iš sovietų tai, kas priklausė lietuviams ilgą laiką. Tad tuo pačiu Sigitas Geda šiuo eilėraščiu protina visuomenę nepamiršti kovoti už tai, kas labai svarbu ir labai brangu.

„Į suartą žemę bežiūrint“

Šis eilėraštis buvo parašytas 1987 m. ir išspausdintas eilėraščių rinkinyje, pavadinimu „Septynių vasarų giesmės: Eilėraščiai“, išleistame 1991 m. Eilėraštis parašytas okupacijos Lietuvoje pabaigoje. Tuo metu kūrėjai jau pradėjo drąsiau reikšti savo mintis, drąsiau kurti ir dalintis idėjomis. Eilėraštis „Į suartą žemę bežiūrint“ nėra itin ilgas, juolab jo konceptas nėra sudėtingas. Jis yra paprastas, lengvai suprantamas ir aiškiai perteikiantis norimą mintį (eilėraštį sudaro du dvieiliai, kuriuose kiekviena eilutė yra vienas sakinys). Šis eilėraštis aprėpia tam tikras temas, kaip: gyvenimo cikliškumas, glaudus žmogaus ryšys su gamta, nuolatinis pasaulio kitimas ir atsinaujinimas bei žmogaus ir mitinio pasaulio santykis. Kadangi šiame eilėraštyje plėtojamos būtent tokios temos, eilėraštyje erdvė vienareikšmiškai yra kaimas, o eilėraščio laikas – ruduo. Kaip lyrinį subjektą galima įvardinti žumiegą arba dar kitaip tariant – žmogų. Visame eilėraštyje kalba lyrinis subjektas ir jis daugiausiai orientuojasi į ryšio su žeme paieškas. Bandoma įsijausti ir į žmogaus ir į žemės vaidmenį, tarsi norint pasakyti, kad visi gimstame iš žemės ir galiausiai mirdami grįžtame atgal į tą žemę.

„Jotvingių žemė“

Šis eilėraštis buvo parašytas gūdžiais 1967 m. Tai vienas ankstyvųjų Sigito Gedos eilėraščių, išspausdintų jo eilėraščių rinkinyje, pavadinimu „Mėnulio žiedai“. Šiame eilėraštyje tarsi norima sujungti keletą erdvių. Viena jų – namų erdvė – kasdieniška, daugeliui įprasta ir niekuo nekliūnanti. Kita aktuali erdvė – sudvasintoji – joje gausu paslapties, mistiškumo. Sigitas Geda šiuo eilėraščiu atsižvelgia ir į namų svarbą, ir į istoriją, Jam svarbi kiekviena detalė išpildanti jo mintį, jog tik namuose žmogaus sąmonė yra paveikiama taip, kad šis ima jausti gamtiškąsias, magiškąsias pajautas ir kitokius panašaus koncepto jausmus, kurie neįtikėtinai stipriai veikia žmogų ir leidžia jam susijungti su tais jausmais, jais gyventi ir disponuoti. Eilėraštis turi labai prasmingą ir kūną, kuris leidžia skaitytojui įsijausti ir suvokti ne tik namų, bet ir istorijos prasmę bei esmę.

„Lietuvos atsiradimas“

Tai vienas gražiausių ir vienas energingiausių Sigito Gedos parašytų eilėraščių. Šis eilėraštis yra iš 1966 m. išleisto eilėraščių rinkinio „Pedos“. Kalbėdami apie Lietuvą ir jos tapatumą, žmonės neretai mini šį eilėraštį, nes jame gausu Lietuvos vėliavos motyvų. Jie lyginami su gana neįprastais vaizdiniais, tuo pačiu išlaikant ir tradiciją, savitumą. Kitaip tariant – eilėraščio vaizdas atitinkamai ekspresyvus. Jaučiamas ir pasaulio vieningumas, spalvos, ryškumas, meilė ir jau minėta energija, leidžianti pajusti Lietuvos didybę ir galybę bei kas be ko – grožį – kuris yra ir piešiamas palei vėliavos spalvas pačiame eilėraštyje.

Konspektas

Atsisiųsk konspektą ir skaidres: Sigitas Geda
  • Svarbiausi rašytojo biografijos faktai
  • Pagrindiniai kūrybos bruožai
  • Pagrindiniai kūrybos bruožai
  • Žymiausių kūrinių santraukos ir veikėjų aprašymai
  • Galimi kalbėjimo/rašinio argumentai
  • Galimi kalbėjimo/rašinio argumentai
  • Rašytojo svarbiausių gyvenimo faktų chronologija
Kalbėjimai (Visi kalbėjimai patikrinti redaktoriaus)

Kokie Lietuvos rašytojai prisidėjo prie Sąjūdžio veikos, aktyviai dalyvavo atkuriant Lietuvos valstybę? – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

1988 m. buvo tie metai, kai Lietuva pradėjo aktyvią veiklą dėl savo, kaip stiprios ir didingos tautos išlikimo. Tautai reikėjo vedlių ir tam į pagalbą atėjo žinomi Lietuvos rašytojai. Tad koks būtent jų indelis idėtas Sąjūdžio veikloje, bandant atkurti Lietuvos valstybę, aptariama šioje kalboje. Taip pat, norime visus pradžiuginti, nes…


Meninis žaidimas S. Gedos eilėraščiuose. – 2018m. kalbėjimo potemė – 10 klasės (PUPP)

Sigitas Geda iš kitų poetų išsiskiria tuo, kad jo poezija, nors ir kalbanti apie gana tradicinius dalykus, yra labai savita. Poetas nevengia meninio žaidimo savo tekstuose. Štai poezijoje, skirtoje vaikams, jis kalba vaikams suprantama, malonia kalba, išlaiko ritmą ir skambesį. Jo eilėraščių lyrinis subjektas į pasaulį žvelgia naiviai – vaiko…


Kurios tau žinomos kalbos telkia bendruomenę? – 2018m. kalbėjimo potemė – 10 klasės (PUPP)

Kalba yra neatsiejama žmogaus gyvenimo dalis. Būtent kalba remdamiesi žmonės telkia bendruomenes į vieną visumą. Ir tai yra labai žavu, ypač tam tikrais atvejais. Tad šioje kalboje orientuojamasi į labai svarbias viešąsias kalbas, kurios telkia bendruomenę. Taip pat, norime visus pradžiuginti, nes nuo šių metų, visi mūsų parašyti kalbėjimai bus…


Koks žmogus – tokia jo tėvynė? – 2018m. kalbėjimo potemė – 10 klasės (PUPP)

Koks žmogus – tokia jo tėvynė. Tai labai skambus ir labai dainingas posakis, kuris iš esmės pasąmonėje sukuria labai pakilius jausmus. Tačiau ar visad taip yra? Remiantis žymių žmonių patirtimis, kūryba, kalbomis ir kitais aspektais, šiame darbe apžvelgiama, ar tikrai galima taip teigti. Taip pat, norime visus pradžiuginti, nes nuo…


Tautinės bendruomenės tapatybės ir orumo gynimas. – 2018m. kalbėjimo potemė – 10 klasės (PUPP)

Tautinė bendruomenė yra svarbus vienis, kuris visais laikais išliko stiprus, nepaisant to, kad patyrė daug negandų. Taigi šioje kalboje daug šnekama apie tautinę tapatybę, orumą, identitetą bei svarbius visuomenės reiškinius, kurie padėjo šiuos aspektus apginti, remiantis konkrečiais kūrybos pavyzdžiais. Taip pat, norime visus pradžiuginti, nes nuo šių metų, visi mūsų…


Kalbėjimas apie laisvo žmogaus laikyseną – 2018m. kalbėjimo potemė – 10 klasės (PUPP)

Prancūzų rašytojas Bernaras de Fontenelis yra pasakęs: „Pats laisviausias žmogus yra tas, kuris gali būti laisvas net vergovėje.“. Tikrai būtų galima sakyti, kad jis yra neabejotinai teisus. Laisvė žmogui yra pati svarbiausia ir brangiausia. Tik ne visad visi suvokia, kad laisvė yra ne tik tada, kai tavęs niekas nevaržo. Laisvas…


Tradicinės vertybės ir elgesio normos XX amžiuje. – 2018m. kalbėjimo potemė – 10 klasės (PUPP)

Kiekvienas žmogus gyvenime yra unikalus, jis gyvena taip, kaip jam priimtina. Tačiau, žvelgiant iš bendruomenės perspektyvos, ypač XX a., svarbu pabrėžti, kad buvo iškeltos svarbiausios tradicinės pamatinės vertybės, kurios buvo prasmingo gyvenimo šaltinis. Taigi šioje kalboje remiamasi XX a. įvykiai ir literatūra bei tokiu būdu argumentuotai aptariama, kokios vertybės ir…


Kalbėjimas apie ironišką žvilgsnį į tradiciją ir istoriją. – 2018m. kalbėjimo potemė – 10 klasės (PUPP)

Ironija – tai vienas geriausių pasipriešinimo būdų. Tad kartais žmonės renkasi pasipriešinti tradicijoms ir istorijai. Visa tai dažnai aptariama ir literatūriniuose kūriniuose, taigi jais remiantis, šioje kalboje analizuojama klasikinių rašytojų kūryba bei atskleidžiama tai, kaip šie priešinasi tradicijoms ir istorijai. Taip pat, norime visus pradžiuginti, nes nuo šių metų, visi…


Biblija – literatūros ir kultūros tekstas. – 2018m. kalbėjimo potemė – 10 klasės (PUPP)

Biblija glaudžiai susijusi su religiniais klausimais, kurie yra aprašomi ir kūriniuose. Biblijos svarba taip pat ryškiai matoma ir įvairiuose kultūros reiškiniuose, kuriuose žmogus tobulėja dvasiškai bei morališkai. Dievas ir Biblija – neatskiramas rodiklis, kadangi Dievas laiko visą pasaulį savo rankose, visi žmonių likimai priklauso nuo Dievo valios, visos negandos ir…


Sovietmečio lietuvių literatūrą galima apibūdinti kaip Ezopo kalbos laikotarpį. Pristatykite kelių autorių kūrybą ir aptarkite jų kūrybos bruožus. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Kalboje aptariame sovietmečio lietuvių literatūrą. Jos pobūdį bei jos tikslą. Analizuojame to laikmečio autorių kūrybą, aptariame pagrindinius jos bruožus, remdamiesi pateiktais pavyzdžiais. Aiškinamės, kokią įtaką literatūros formavimuisi ir lietuvių rašytojams turėjo sovietų priespaudą, kaip tai pakeitė jos kryptį, tematiką bei stilistiką. Be to, nagrinėjame ir jos pačios poveikį lietuvių tautai.…

Kodėl verta pirkti iš Potemes.lt?
  • Kalbėjimų rašyme turime 9-ių metų patirtį.
  • Visiems kalbėjimams yra paruošti išplėstiniai planai, skaidrės, galimi egzaminavimo klausimai bei informaciniai šaltiniai.
  • Visi kalbėjimai yra pakartotinai patikrinami profesionalaus redaktoriaus!
Ką turi pasakyti mūsų klientai?