Jūsų patogumui paruošėm supaprastintą paiešką. Įrašykite raktinį žodį ir raskite sau tinkantį kalbėjimą, pastraipą, rašytoją. Sąrašas atsiras suvedus nors vieną raktažodį:

Kalbėjimo potemės 2019
Rašome pavyzdinius kalbėjimus jau 9-us metus, todėl galite pasikliauti mumis! :) Pasirinkite Jūs dominančią potemę ir atsisiųskite lietuvių kalbos kalbėjimą per 5 minutes! Jei kalbėjimas Jūsų mokyklai jau užimtas, parašykite mums el. paštu Potemes.lt@gmail.com, suderinsime terminą naujo kalbėjimo parašymui :)

Simonas Daukantas (biografija, kūrybos bruožai, konspektas, kalbėjimai, pastraipos)

autorio nuotrauka
Biografija

Simonas Daukantas gimė 1793 metais spalio 28 dieną, o užaugo – Kalviuose. Simonas Daukantas dar žinomas kaip Lietuvos istorikas bei garsus rašytojas ir švietėjiškų idėjų žmogus. Ši asmenybė mokslus pradėjo Kretingos pradinėje mokykloje ir Žemaičių Kalvarijos 4 klasių mokykloje, taip pat ir Vilniaus gimnazijoje. Simonas Daukantas studijavo Vilniaus universitete. Simonas Daukantas per savo visą gyvenimą užėmė ganėtinai gerbtinas ir aukštas pareigas, kurios netgi padėjo Lietuvai plėsti lietuvybę. Jis dirbo mokslinį bei su kultūra susietą darbą, grįsdamas lietuvių papročius bei kalbos išsaugojimą, puoselėjimą. Simonas Daukantas nuolatos siekė išaukštinti savo tautą, perduoti kitiems svarbią žinią, jog tauta – didelė vertybė, verta nuoširdios pagarbos. Ši asmenybė pažinojo labai daug žymių atstovų. Rašytojui Simonui Daukantui tautos svarbiausias bruožas – kalba, kuri siejama su kasdienybės papročiais bei tradicijomis. Jis skelbė švietėjiškas idėjas, kuriomis siekta didelių tikslų, dėl kurių žmonės būtų lygūs ir laisvi, besireiškiantys ir išsakantys savo poziciją.

Kūryba ir jos bruožai

Simono Daukanto kūryboje įviariais būdais apibendrinamas senovės lietuvių gyvenimas, jų gyvenimo kasdienybė bei vargai, jausenos. Rašytojo nuolatinis prioritetas nuolatos atitekdavo gimtojo krašto praeičiai, jos įvykiams, kurie teikia individui dvasinės ir moralinės stiprybės, taip pat praeities džiaugsmai bei vargai žadina tautinę savimonę, norą ir supratimą, jog reikia kovoti už savo tauto egzistavimą ir išlikimą. Simonas Daukantas vaizdavo lietuvių tautos charizmą, žmonių gyvenimą iš įvairiapusio taško, taip pat bandė parodyti ir tuometinę visuomenės santvarką. Kūryboje buvo labai svarbu papročiai ir tolima ateitis. Simonas Daukantas savo kūryboje be galo vertino žmogaus laisvę ir norą būti nevaržomam.

Kūrinių aprašymai

„Darbai senovės lietuvių ir žemaičių“

Tai Simono Daukanto 1822 m. pasirodęs veikalas. Istoriniais duomenimis remiantis – tai buvo pirmoji Lietuvos istorija, kuri buvo parašyta lietuvių kalba. Šiam veikalui anuomet išleisti būdavo reikalingi nemaži resursai, tad Daukanto kūrinys, sulaukęs gerų atsiliepimų, labai greitai surado rėmėją – grafą Jurgį Pliaterį. Jis noriai sutiko prisidėti prie kūrinio platinimo, tačiau ankstyva mirtis sumaišė visas kortas ir sutrukdė išspausdinti Daukanto veikalą, kurį vėliau pamiršus, lietuviškumo idėjos ir istorija atsispindėjo jau naujame Daukanto veikale, pavadinimu „Istorija žemaitiška“. Nepaisant visko, „Darbai senovės lietuvių ir žemaičių“ buvo unikalus Daukanto veikalas. Daukanto veikalas, kaip ir būdinga daugeliui to meto veikalų, pirmiausia pradedama pratarme ir kreipimusi į skaitytoją, kurioje Daukantas drastiškai pabrėžia svarbiausią savo veikalo tikslą, prasmę ir esmę: „Atsakau savo kernotojams, jog aš ne dėl mokytų vyrų ir galvočių, bet dėl tų motinų rašiau, kurios geba savo vaikams darbus jų bočių prabočių pasakoti, o be raštų daug kartų apsirinka. Norėjau vėl mano raštu parodyti neprieteliams Lietuvos ir Žemaičių kalbos, jog kiekvienas norįs gali rašyti lietuviškai, jei turi spėko, lygia dalia kaip ir kita išdailinta jau kalba.“ Daukantas tiesiog tiesiai šviesiai pareiškė savo ketinimus tam, kad visuomenė būtų šviečiama ir suvoktų pačius svarbiausius dalykus, galinčius paveikti žmonių garbę bei apskritai prasmingą gyvenimą. Tad svarbiu aspektu jis pasirinko kalbą, kurią turi vartoti kiekvienas lietuvis. Visa tai skaitytojams ir sekėjams bandydamas įrodyti kuo argumentuočiau, Daukantas istoriografijos švietėjų idėjomis, vaizdavo pačius seniausius pagoniškuosius laikus ir jų fone esančią Lietuvą. Daukantas pasakojo tą istoriją iki pat tuo metu dar naujausių, Liublino unijos laikų. Svarbiausia tai, jog pats Simonas Daukantas kūrinį rengė ypač kruopščiai ir jame išsakydamas savo mintis bei idėjas taip pat labai atsižvelgė ir į jau minėtą kalbą, kuria remdamasis jis įvedė naujus rašybos būdus, propagavo ilgų sakinių vartojimą. Šalia viso to regimi ir ypač vaizdingi gamtos bei žmonių aprašymai, kurie Daukanto veikalui suteikia gyvumo, vaizdingumo. Šį darbą Daukantas paliko tik kaip rankraštį, kadangi tai buvo vienas iš tų jo keturių veikalų, kuris, visgi, nebuvo spausdinamas net ir vėlesniu laikotarpiu, kai jau minėtasis rėmėjas Jurgis Pliateris mirė. Po jo mirties veikalas neteko galimybės tapti populiaresniu, tačiau veikalas vis vien nors ir ne taip efektyviai, buvo svarbiausios auditorijos žinomas ir išlaikytas, kaip svarbus istorinės patirties ir praeities liudijimas.

Kalbėjimai (Visi kalbėjimai patikrinti redaktoriaus)

Kalbėjimas apie S. Daukantą ir jo istorinius veikalus.

Šis kalbėjimas jau rašomas, todėl rezervuokite šį kalbėjimą jau dabar kol to nepadarė Jūsų klasės draugas ar draugė. Pirmieji užsisakę, gali pateikti savo pasiūlymus dėl autorių. Taip pat, norime visus pradžiuginti, nes nuo šių metų, visi mūsų parašyti kalbėjimai bus patikrinami redaktoriaus. Plačiau apie tai galite pasiskaityti čia: KOKYBĖS GARANTAS…


Tautos istorijos atspindžiai lietuvių literatūroje.

Tautos istorijos atspindžiai lietuvių literatūroje yra labai gausūs. Tautos istorija turi būti puoselėjama, branginama ir vertinama, o svarbiausia – nepamiršta. Kiekviena tauta turi savitas istorijas, tačiau būtent mūsų Tėvynė – Lietuva, turi itin garbingą ir didingą praeitį, iš kurios galima daug ko išmokti. Kiekvienam žmogui labai svarbu perduoti papročius bei…


Kalbėjimas apie lietuvių tautą ir kalbos sampratą. – 2018m. kalbėjimo potemė – 10 klasės (PUPP)

Tauta ir kalba yra viena nuo kitos neatsiejamos, kadangi kalba – vienas iš tautos požymių. Lietuvių tauta ne veltui apibūdinama kaip vieninga ir drąsi tauta, juk tiek daug pastangų prireikė norint išsaugoti nepriklausomybę. Šiandien lietuvių kalba susiduria sau daug pavojų. Visų pirma, daug žmonių palieka šalį, tad rečiau vartoja ir…

Kodėl verta pirkti iš Potemes.lt?
  • Kalbėjimų rašyme turime 9-ių metų patirtį.
  • Visiems kalbėjimams yra paruošti išplėstiniai planai, skaidrės, galimi egzaminavimo klausimai bei informaciniai šaltiniai.
  • Visi kalbėjimai yra pakartotinai patikrinami profesionalaus redaktoriaus!
Ką turi pasakyti mūsų klientai?