Jūsų patogumui paruošėm supaprastintą paiešką. Įrašykite raktinį žodį ir raskite sau tinkantį kalbėjimą, pastraipą, rašytoją. Sąrašas atsiras suvedus nors vieną raktažodį:

Kalbėjimo potemės 2019

Rašome pavyzdinius kalbėjimus jau 9-us metus, todėl galite pasikliauti mumis! 🙂 Pasirinkite Jūs dominančią potemę ir atsisiųskite lietuvių kalbos kalbėjimą per 5 minutes! Jei kalbėjimas Jūsų mokyklai jau užimtas, parašykite mums el. paštu Potemes.lt@gmail.com, suderinsime terminą naujo kalbėjimo parašymui 🙂

Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė (biografija, kūrybos bruožai, konspektas, kalbėjimai, pastraipos)

autorio nuotrauka
Biografija

Lietuvių rašytoja, aktyvi visuomenės veikėja, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio mylimoji ir žmona Sofija Kymantaitė – Čiurlionienė gimė 1886 m. pavasarį, Joniškyje, bežemio bajoro šeimoje. Sofija Kymantaitė – Čiurlionienė nuo pat mažens augo skurde, kentė didelį nepriteklių, tad augo pas savo dėdę Vincentą Jarulaitį. 1893 m. Sofija Kymantaitė su tėvais apsigyveno Kuliuose, Kretingos apskrityje. Turėdama galimybę daug mokėsi Gargžduose, Šiauliuose, Plungėje, Palangoje ir kitur. 1904 m. Sofija Kymantaitė baigė gimnaziją, esančią Rygos mieste. Nuo 1904 m. Kymantaitė – Čiurlionienė studijavo mediciną Krokuvos universitete bei aukštuosiuose Baraneckio kursuose. Vėliau Kymantaitė mokėsi filosofijos bei literatūros mokslų. Sofija Kymantaitė – Čiurlionienė buvo ne tik stropi mokinė bei studentė. Ji buvo labai įsitraukusi į visuomeninio moterų sąjūdžio veiklą. Iki 1908 m. ji taip pat dirbo laikraščio „Viltis“ redakcijoje, esančioje Vilniuje. Būtent 1909 m. Sofija Kymantaitė susipažino su savo būsimu vyru Mikalojumi Konstantinu Čiurlioniu. Kai 1911 m. Čiurlionis mirė, su abiejų dukrele Danute rašytoja apsigyveno Kaune. Čia būdama vertėsi dėstymu bei mokytojavimu. Metus nuo 1918 m. Čiurlionienė gyveno Vilniuje, o nuo 1919 m. ji visam laikui persikėlė gyventi į Kauną. Iki 1921 m. rašytoja buvo įsitraukusi į Krašto apsaugos ministerijos veiklą, dirbo švietimo skyriuje. Čia ji taip pat skaitė įvairias paskaitas fronte, rengė chrestomatijas kareiviams bei tuometiniams Kauno karo mokyklos mokiniams. Nuo 1925 m. Sofija Kymantaitė – Čiurlionienė dėstė lietuvių kalbą ir lietuvių kalbos dėstymo metodiką Kauno Vytauto Didžiojo universitete. Nuo 1929 m. Čiurlionienė įsitraukė įsitraukė ir į politiką – tapo Lietuvos delegacijos Ženevoje prie Tautų Sąjungos socialinių reikalų komisijos nare. Nuo 1930 m. ji tapo vyriausiaja Lietuvos skaičių vade, o nuo 1933 m. užsiėmė žurnalo „Gimtoji kalba“ redagavimu. Sofija Kymantaitė – Čiurlionienė mirė 1958 m. žiemą, Kaune, sulaukusi 72 metų.

Kūryba ir jos bruožai

Sofijos Kymantaitės – Čiurlionienės kūrybinis palikimas, kaip ir jos estetinės pažiūros iš esmės yra įdomios, tačiau tuo pačiu ir prieštaringos, kiek fragmentiškos. Čiurlionienė taip pat rašė daug kritinių publikacijų apie įvairius to meto rašytojus, stengdamasi išsiaiškinti jų kūrybos motyvus. Čiurlionienė anot literatūros kritikų savo kūryba artimiausia būtų Šatrijos Raganai. Sofija Kymantaitė – Čiurlionienė buvo unikali moteris, turinti begales idėjų ir minčių, ji aukštino dorovę, visur matė tik gyvybingą žmogų, pasisakė prieš buržuazijos snobizmą bei esamų visuomeninių idealų išniekinimą bei nepuoselėjimą, kas jai atrodė itin svarbu. Ji savo veikalais bei kitais kūriniais stengėsi ugdyti nacionalinę žmogišką savimonę, taip pat ragindama plėsti dvasinius ir kultūrinius inteligentijos horizontus, kurių Sofijai Kymantaitei – Čiurlionienei trūko.

Kūrinių aprašymai

„Apie tautos auklėjimą“

Tai yra Sofijos Čiurlionienės-Kymantaitės 1922 m. parašytas straipsnis, kurį galima rasti knygoje, pavadinimu „Tautos auklėjimo mintys. Kultūros kritika, publicistika, viešos paskaitos, pokalbiai“. Šiame straipsnyje Sofija Čiurlionienė-Kymantaitė žvelgia į tautą, į kurią žvelgiant straipsnyje rašytojai kyla vienintelis ir, ko gero, geriausiai straipsnio pagrindinę mintį nusakantis klausimas – kas išties gali pavergti tokią tautą, kuri remiasi tikru žmogumi, suprantančiu savo pagrindines pareigas bei puikiai nujaučiančiu tautos dvasios kelius? Daugiausiai šis tekstas sudarytas iš pačios Sofijos Čiurlionienės-Kymantaitės įžvalgų apie tautą ir kaip ją reikia formuoti, kad ši būtų tinkamai išauklėta, pakankamai stipri ir vieninga. Tai yra vienas pagrindinių jos tikslų parašius tą straipsnį. Tokiu straipsniu ji siekė išugdyti dorą, patriotišką ir visapusiškai išsilavinusią visuomenę, kuri suvoktų savo tautiškumo prasmę ir ją saugotų, kaip didžiausią savo turtą, kurį prarasti visad yra labai lengva ir labai paprasta. Kalbant apie tautą tekste jai svarbus jaunimas, kuris tęsia tautą ir jos gyvenimą. Būtent jaunimui svarbu suvokti šias tiesas ir tinkamai dalyvauti tautos funkcionavime. Taip pat rašytojai čia svarbūs ir tautos kultūrinimo procesai, kuriuose kaip viso to pagrindinį matą ji įvardina inteligentiją, tuo pačiu pabrėžia ir mokymo bei auklėjimo ryšį, išorinius svarbiausius kultūringos visuomenės požymius, kuriuos skaitant ir suvokiant galima susimąstyti apie tobulos tautos ir apskritai visuomenės vaizdinį.

Kodėl verta pirkti iš Potemes.lt?
  • Kalbėjimų rašyme turime 9-ių metų patirtį.
  • Visiems kalbėjimams yra paruošti išplėstiniai planai, skaidrės, galimi egzaminavimo klausimai bei informaciniai šaltiniai.
  • Visi kalbėjimai yra pakartotinai patikrinami profesionalaus redaktoriaus!
Ką turi pasakyti mūsų klientai?