Graikų filosofas Sokratas gimė 469 m. pr. Kr. Alopekėje, netoli Atėnų. Jo motina buvo pribuvėja, o tėvas – skulptorius. Apie Sokrato gyvenimo pirmuosius keturiasdešimt metų ypač daug informacijos nėra, tad apie jį daugiausiai sklando tik neaiškūs gandai, egzistuoja daugelis versijų apie jo gyvenimą. Žinoma tik tiek, kad vaikystėje Sokratas gavo ypatingai gerą pradinį išsilavinimą. Tėvas Sokratą mokė amato, o į mokyklą Sokratą tėvas siųsdavo mokytis rašto ir kitų svarbių mokslų. Siekdamas tobulėti ir gauti daug žinių, tėvas Sokratą išleido į aukštąją mokyklą. Sulaukęs pilnametystės, t.y. 18 metų, jis davęs priesaiką laikytis įstatymų, tapo Atėnų piliečiu. Baigęs mokslus Sokratas grįžo pas tėvą, ir kaip manoma, užsiėmė amatu, kurio jį išmokė tėvas – tašė akmenis. Iš šio darbo pradėjo gimti visos filosofinės jo idėjos, nes dirbdamas jis suvokė, ar tikrai viską išmoko, galbūt visko nesužinojo iki galo. Nuo tada galimai prasidėjo Sokrato, kaip mąstytojo kelias. Deja, Sokrato užrašytų veikalų neišliko. Apie jo teorijas galima sužinoti tik iš Platono, Ksenofonto ar Aristofano veikalų. 399 m. pr. Kr. Sokratas galimai užsitraukė sau mirtį, nes oficialiai buvo apklatintas tradicinių dievų negerbimu ir šių idėjų propagavimu jaunimo mąstysenoje, tad buvo nubaustas mirties bausme.