Jūsų patogumui paruošėm supaprastintą paiešką. Įrašykite raktinį žodį ir raskite sau tinkantį kalbėjimą, pastraipą, rašytoją. Sąrašas atsiras suvedus nors vieną raktažodį:

Kalbėjimo potemės 2019
Rašome pavyzdinius kalbėjimus jau 9-us metus, todėl galite pasikliauti mumis! :) Pasirinkite Jūs dominančią potemę ir atsisiųskite lietuvių kalbos kalbėjimą per 5 minutes! Jei kalbėjimas Jūsų mokyklai jau užimtas, parašykite mums el. paštu Potemes.lt@gmail.com, suderinsime terminą naujo kalbėjimo parašymui :)

Sokratas (biografija, kūrybos bruožai, konspektas, kalbėjimai, pastraipos)

autorio nuotrauka
Biografija

Graikų filosofas Sokratas gimė 469 m. pr. Kr. Alopekėje, netoli Atėnų. Jo motina buvo pribuvėja, o tėvas – skulptorius. Apie Sokrato gyvenimo pirmuosius keturiasdešimt metų ypač daug informacijos nėra, tad apie jį daugiausiai sklando tik neaiškūs gandai, egzistuoja daugelis versijų apie jo gyvenimą. Žinoma tik tiek, kad vaikystėje Sokratas gavo ypatingai gerą pradinį išsilavinimą. Tėvas Sokratą mokė amato, o į mokyklą Sokratą tėvas siųsdavo mokytis rašto ir kitų svarbių mokslų. Siekdamas tobulėti ir gauti daug žinių, tėvas Sokratą išleido į aukštąją mokyklą. Sulaukęs pilnametystės, t.y. 18 metų, jis davęs priesaiką laikytis įstatymų, tapo Atėnų piliečiu. Baigęs mokslus Sokratas grįžo pas tėvą, ir kaip manoma, užsiėmė amatu, kurio jį išmokė tėvas – tašė akmenis. Iš šio darbo pradėjo gimti visos filosofinės jo idėjos, nes dirbdamas jis suvokė, ar tikrai viską išmoko, galbūt visko nesužinojo iki galo. Nuo tada galimai prasidėjo Sokrato, kaip mąstytojo kelias. Deja, Sokrato užrašytų veikalų neišliko. Apie jo teorijas galima sužinoti tik iš Platono, Ksenofonto ar Aristofano veikalų. 399 m. pr. Kr. Sokratas galimai užsitraukė sau mirtį, nes oficialiai buvo apklatintas tradicinių dievų negerbimu ir šių idėjų propagavimu jaunimo mąstysenoje, tad buvo nubaustas mirties bausme.

Kūryba ir jos bruožai

Nors Sokrato veikalų neišliko, jo teorijose gausu filosofinių idėjų. Jis suformavo požiūrį į filosofiją, kaip tinkamiausią būdą siekti gyvenimo išminties. Veikaluose ir apskritai gyvenime jis siekė atsiriboti nuo reliatyvizmo propaguojamo sofistų. Sokratas aiškinosi kaip žmogus turi siekti gėrio, grožio bei tiesos – pagrindinių aspektų gyvenime. Būtent Sokrato etinių sąvokų teorija ženkliai pagerino tuometinę mokslo pažangą, davė puikią pradžią logikos struktūros sampratai kurtis. Sokrato filosofija buvo priimtina ir Platonui, tad jis kai kurias idėjas perėmes iš Sokrato, ypač remiantis idealistinėmis sampratomis, ėmė plėtoti pats.

Kūrinių aprašymai

„Sokrato apologijos“

Platonas kadaise užrašė Sokrato kalbą iš jo paties teismo. Tai filosofinio pobūdžio kalba, kurią galima paskaityti ir lietuviškai. Ją vertė Naglis Kardelis ir publikavo ją 2009 m. Tai gana ilga, tačiau labai prasminga kalba, kurią kalbėjo Sokratas tada, kada buvo teisiamas dėl savo filosofinio pobūdžio žmonių tyrimų ir savo retorinių ir oratorinių sugebėjimų. Teisme jis buvo kaltinamas tuo, kad užsidirbinėjo pinigus iš savo filosofavimo, taip pat savotiškai engė žmones teigdamas, kad šie mano esą žinantys tai, ko iš tiesų nežino. Kalboje Sokratas save savotiškai teisina dėl savo poelgių, tačiau tuo pačiu save ir pasmerkia, nes pasak jo, jam jau geriau daug kartų mirti, Hado karalystėje sutinkant tuos, kas buvo taip pat neteisingai nuteisti, nei būti išteisintam, išvengti mirties bausmės ir likti gyvam dėl žmonių liepimo jam nebefilosofuoti ir negyventi taip, kaip gyveno iki šiol. Juk pačiam Sokratui, kai šis buvo teisiamas, buvo septyniasdešimt. Tai būtent tas laikas, kada Sokratas buvo pakankamai arti mirties ir mirti jam nebuvo baisu. Jis laikė save išmintingu tiek, kiek yra ir apie tai, ką išties žino. Jis smerkė save keliančius žmones, smerkė ir jį šmeižiančiuosius, nesuprantančius, ką šie patys daro, stengdamiesi save pačius apginti. Sokratas save laikė savotišku dievo pasiuntiniu, galinčiu protinti ir žadinti žmones, kad šie stengtųsi gyventi šaunumu. Jis palaikė išmintingumo idėją, kurioje turtas neturi sąlyčio su išmintimi, nes ne iš turtų ateina šaunumas, o iš išmintingumo, kuris pasak Sokrato buvo pats didžiausias žmogaus turtas, be kurio žmogus paprasčiausiai yra nieko vertas. Sokratas kalbos pradžioje paaiškinęs visus savo motyvus ir pakankamai save išteisinęs įtikinamais argumentais, kalbos pabaigoje daug kalbėjo ir apie mirties prasmę. Jis teigė, kad nereikia jos vengti, nes mirtis, visgi, nėra tokia didelė blogybė, kaip nedorybė, kurios griebiasi daugelis ir dažnai jos yra pasmerkti, nes ši užklumpa netikėtai, negyvenančius šaunumu. Savo argumentais prieš žengdamas į mirtį jis tik paprašė, kad jo sūnūs vėliau pačių teisėjų būtų kamuojami taip, kaip Sokratą kamavo jie. Tai reikalinga tam, kad sūnūs išaugtų dorovingi ir suprastų pagrindinę gyvenimo esmę. Sokratas šia kalba iš esmės ne tik teisinosi pats, bet ir suteikė visiškai kitą požiūrį į žmonių šaunumą, garbingumą, pabrėždamas svarbiausias žmonių vertybes, kurių pasak Sokrato verta paisyti, nevalia apleisti.

Kalbėjimai (Visi kalbėjimai patikrinti redaktoriaus)

Didieji graikų dramaturgai: Aischilas, Sokratas ir Euripidas.

Antika yra vienas ypatingiausių laikotarpių, kurio metu gimė gražiausi ir prasmingiausi kūriniai, padėję pamatus tolimesniam literatūros plėtojimuisi. Antikos veikalus parašę kūrėjai taip pat buvo ypatingi žmonės, su itin spalvingomis biografijomis, kurios atspindi jų gyvenamojo laikotarpio bruožus ir detales. Tad kaip vienus pagrindinių autorių buvo pasirinkta nagrinėti didžiųjų graikų dramaturgų Aischilo,…


Kalbėjimas apie Sokratą ir jo kalbas teisme.

Antikos laikotarpiu galima išskirti labai daug įtakingų ir žinomų filosofų bei rašytojų. Vienas jų – Sokratas. Nuo pat jaunų dienų jis gavo gerą išsilavinimą, daug mokėsi ir buvo pavyzdingas Atėnų pilietis. Sokratas buvo geras mokytojas, tačiau galiausiai dėl savo idėjų buvo nuteistas mirti. Nuteisimo priežastis – tradicinių dievų negerbimas ir…


Laisvės vertė Antikos filosofijoje. – 2018m. kalbėjimo potemė – 10 klasės (PUPP)

Laisvė yra pati didžiausia vertybė visais žmonijos gyvavimo laikais. Tačiau ją kiekvienas supranta savaip. Antikos filosofai Aristotelis, Sokratas ir Kantas ją supranta, kaip žmonių elgesį tarpusavy vienas kito atžvilgiu, galimybę laisvai elgtis, kalbėtis nenusižengiant tam tikrų sukurtų etikos taisyklių. Ir nuo kiekvieno žmogaus priklauso jis bus laisvas ar ne, ar…

Kodėl verta pirkti iš Potemes.lt?
  • Kalbėjimų rašyme turime 9-ių metų patirtį.
  • Visiems kalbėjimams yra paruošti išplėstiniai planai, skaidrės, galimi egzaminavimo klausimai bei informaciniai šaltiniai.
  • Visi kalbėjimai yra pakartotinai patikrinami profesionalaus redaktoriaus!
Ką turi pasakyti mūsų klientai?