Jūsų patogumui paruošėm supaprastintą paiešką. Įrašykite raktinį žodį ir raskite sau tinkantį kalbėjimą, pastraipą, rašytoją. Sąrašas atsiras suvedus nors vieną raktažodį:

Kalbėjimo potemės 2019
Rašome pavyzdinius kalbėjimus jau 9-us metus, todėl galite pasikliauti mumis! :) Pasirinkite Jūs dominančią potemę ir atsisiųskite lietuvių kalbos kalbėjimą per 5 minutes! Jei kalbėjimas Jūsų mokyklai jau užimtas, parašykite mums el. paštu Potemes.lt@gmail.com, suderinsime terminą naujo kalbėjimo parašymui :)

Vanda Juknaitė (biografija, kūrybos bruožai, konspektas, kalbėjimai, pastraipos)

autorio nuotrauka
Biografija

Lietuvių rašytoja Vanda Juknaitė gimė 1949 m. Papilių kaime, esančiame Rokiškio rajono savivaldybėje. Informacijos apie jos vaikystę nėra daug, tačiau žinoma, kad jai keletą metų teko gyventi vaikų internate. 1972 m. Vilniaus universitete studijavo ir baigė lituanistikos studijas. Vėliau Juknaitė dirbo mokykloje bei dėstė Klaipėdos konservatorijoje. Taip pat Juknaitė keletą metų aktyviai dirbo žiniasklaidoje, vedė radijo laidas ir ligšiol bendradarbiauja su spauda. Šiuo metu rašytoja dirba Vilniaus universitete bei Lietuvos edukologijos universiteto dėstytoja. Kaip rašytoja ji debiutavo 1983 m., kai išleido knygą pavadinimu „Ugniaspalvė lapė“, kurioje buvo apysaka bei keli apsakymai. Įgavusi daug naudingos patirties rašydama knygas, Vanda Juknaitė neapleido rašymo, tad 1990 m. išleido vieną žinomiausių savo romanų pavadinimu „Šermenys“. 1995 m. pasirodė kita jos apysaka pavadinimu „Stiklo šalis“. Ši knyga tapo Juknaitės prozos kvintesencija. Po septynerių metų pertraukos, 2002 m. ji išleido eseistikos bei straipsnių rinktinę „Išsiduosi. Balsu“. 2004 m. kartu su kolege E. N. Bukeliene išleido knygą „Saulėlydžio senis: Romualdo Granausko kūrybos interpretacijos“. Vanda Juknaitė taip pat yra parašiusi keletą kino scenarijų bei pjesių. Rašytoja turi nemažą apdovanojimų kolekciją, 1993 m. ji gavo J. Paukštelio, 1994 m. Žemaitės, 2001 m. J. Grušo, 2003 m. J. Petkevičiūtės – Bitės premijas. Taip pat yra apdovanota Lietuvos Respublikos Vyriausybės meno premija bei Lietuvos vaikų fondo literatūrine premija. Dėl šių priežasčių jos kūriniai, kaip „Šermenys“ ar „Stiklo šalis“ yra nagrinėjami mokyklose.

Kūryba ir jos bruožai

Vanda Juknaitė būdama itin pastabi ir jautri, savo kūryboje labai atsižvelgia į socialines problemas. Jai itin svarbios humanistinės vertybės, tad kūryboje atskleidžia atsakomybės ne tik už save, tačiau ir už kitą svarbą, žmogaus, kaip individo vertę šiame pasaulyje, meilę, pareigą, šeimą. Jos kūryboje aprašomas žmogus yra toks, koks yra, realybė jos kūriniuose nėra pagražinta, tad savo kūriniais ji kviečia pastebėti paprastą žmogų. Kūriniuose įžvelgiami ir nužemintųjų bei nuskriaustųjų likimai, kurie parodo tamsiąją visuomenės pusę. Tai gali sukelti gana didelę emocinę įtaigą, tad Vandos Juknaitės tekstus galima pavadinti itin stipriais ir intriguojančiais.

Kūrinių aprašymai

„Išsiduosi. Balsu“ 

2002 m. išleista Vandos Juknaitės knyga. Daugelis ją vadina daugialype. Taip yra manoma tikriausiai todėl, kad šiame kūrinyje gausu nepriklausomybės dešimtmečio laikotarpiu rašytų straipsnių, esė bei pokalbių. Jie simbolizuoja Vandos Juknaitės ryšį bei santykį su žmogumi pasaulyje, kuriame viskas be paliovos keičiasi. Iš profesionalių rašinių matoma, kaip keitėsi pačios rašytojos mąstysena, suvokimas apie pasaulį ir jame esančius žmones. Tai gana neįprastas kūrinys Lietuvos literatūros istorijoje, tačiau jis yra ypatingas, nes remiasi autentiška ir patikrinta dokumentine medžiaga bei taip pat turi atitinkamai profesionalią pateikimo meninę raišką. Būtent šie du faktai Vandos Juknaitės kūrinio negali įsprausti į jokius žanrinius rėmus.

„Stiklo šalis“ 

Apysaka, kurioje pasakojama apie moteriškumą, motinystę bei itin sunkius šeimos santykius. Kūrinyje aprašomas vertybių praradimas, vienatvė, trapios gyvybės būtis šaltame ir niekingame pasaulyje. Apysakos įvykių centre matoma moteris iš provincijos, kovojanti su gyvenimo sunkumais. Ji jaučiasi vieniša ir nesuprasta, nes jos gyvenimo įvykių centre išryškėja antrojo vaiko gimimas, sunki kūdikio liga bei jos vyro jausmų šaltumas. Palaužta jos gyvenime vykstančių įvykių, moteris pradeda lankytis pas gydytojus, geria tabletes, dingsta naktimis. Būtent to šeimoje vyras nesupranta ir pradeda ją smerkti dėl žmonos esamos psichologinės būsenos, kaltindamas ją, kad ji trikdo šeimos ramybę, gadina jų visų gyvenimus. Išties taip ir yra, šios problemos ypač paveikia jaunėlę dukrą, tačiau dėl to motina nekalta, daugiausiai problemų kelia vyro abejingumas, palaikymo nebuvimas. Visų šeimos narių likimų atomazgą paspartina pasiklydusi besilaukianti kalė ir jau gimusių šuniukų skandinimas.

„Išsiduosi. Balsu“

2015 m. išleistas Vandos Juknaitės kūrinys, pavadinimu „Išsiduosi. Balsu“ – tai ideali gyvenimo refleksija, esė tipo kūrinys, rašytas dar pirmąjį nepriklausomybės dešimtmetį. Tai ypač jautrus, kiek skausmingas, kviečiantis svarbiausius gyvenime dalykus suvokti kūrinys, paremtas tikrais išgyvenimais ir tikromis istorijomis, kurios nėra fikcinės, todėl yra dar labiau svarbios, dar labiau įdomios ir dar labiau aktualios. Būdama geriausia prozos meistrė Vanda Juknaitė šį kūrinį pavertė vienu savo geriausių kada nors parašytų kūrinių. Kad tai geriausias Vandos Juknaitės kūrinys, akivaizdžiai byloja tai, kad Juknaitė kūrinyje kalba apie šiandien svarbius aspektus ir jų detales. Tad pirmiausia reikėtų pabrėžti tai, kad rašytoja kūrinyje orientuojasi į visuomenės atstumtus, gero gyvenimo stokojančius, nuskriaustus ir liūdnus žmones, kurių gyvenimai nesusiklostė taip gerai, kaip derėtų ar norėtųsi. Tad šiame kūrinyje yra sudėti visi pokalbiai su tokiais žmonėmis, kurie turi savitų problemų. Rašytoja atskleisdama jų trūkumus, baimes, išgyvenimus ir kitus aspektus skaitytoją tarsi ugdo ir parodo jam visiškai kitokią gyvenimo pusę. Iš esmės kūrinys taip tarsi kvestionuoja vertybinius aspektus, teises į gyvenimą. Jausmingi pokalbiai atskleidžia jautrumą ir pabrėžia pačios rašytojos savotišką keitimąsi kalbant su tokiais žmonėmis, regint juos, bandant įsigilinti į jų vidų. Tas jausmingumas ir pokalbiai yra atviri, dėl to įdomūs, kiek šokiruojantys, tačiau svarbiausia – įtraukiantys. Nors šis kūrinys turi nemažai autobiografinių bruožų, deja, tai nėra autobiografinis Juknaitės kūrinys, kadangi kūrinyje, kaip ir buvo minėta, daugiausia telkiamasi į pokalbius su kitais žmonėmis, perkeltus į įvairius straipsnius, esė. Pasakotoja čia yra veikėja ir šio kūrinio negalima vadinti autobiografišku ir todėl, kad jame atsiskleidžia tam tikras atspirties taškas – struktūrinis daugiaklodiškumas. Jis būdingas grožinės literatūros veikalams. Taip pat tai lemia ir jau minėtas pasakotojos balsas kūrinyje, turintis reikšmės organizavimui autentiškos ir originalios faktinės medžiagos rinkimui, suteikiant kūriniui ir faktams visai kitokią raišką, kuri, visgi, nėra chronologinė kaip įprasta. Ji – asociatyvinė, leidžianti giliau pažvelgti į kitus žmones bei tai, kaip jie jaučiasi, ką jie patys išgyvena. Svarbu paminėti ir paties kūrinio kuriamas nuojautas, kurias akcentuoja Juknaitė kūrinyje savo pokalbiais. Jaučiama, kad pasaulis neabejotinai kinta. Jis nei prastėja, nei blogėja. Svarbus čia, visgi, yra tik pats žmogus, kuris pats kuriasi gyvenimą, pats išgyvena. Jis – pagrindinis Juknaitės kūrinio aprašomas objektas, verčiantis susimąstyti.

Kalbėjimai (Visi kalbėjimai patikrinti redaktoriaus)

Vaikystė be meilės V. Juknaitės kūrinyje „Išsiduosiu balsu“.

Mylėti ir būti mylimam svarbiausias siekis kiekvieno žmogaus gyvenime. Tai tampa skaudžiomis istorijomis, kai jos nėra vaikystėje. Visi išgyvenimai iš asmeninės patirties surašyti autorės Vandos Juknaitės knygoje „Išsiduosiu balsu“. Norėdama, kad kiekvienas atsidūręs vaikas gatvėje pajaustų ką reiškia meilė, šiluma, rūpestis įkūrė stovyklą į kurią veždavo vaikus iš gatvės, iš…


„Pasitikėk žmonėmis ir jie neišduos tavęs, elkis su jais kilniai ir jie tavęs neapvils“. Remdamiesi V.Juknaitės kūriniu „Išsiduosi. Balsu“, patvirtinkite arba paneikite šį teiginį.

Šių laikų, lietuvių žinoma rašytoja, prozininkė, dramaturgė bei eseistė Vanda Juknaitė 2015 m. išleido pokalbių knygą, kuri sulyginama su viena didele esė, pavadinimu „Išsiduosi. Balsu“. Šios knygos koncepcija neįprasta, jaudinanti, naujoviška, sukrečianti. „Pasitikėk žmonėmis ir jie neišduos tavęs, elkis su jais kilniai ir jie tavęs neapvils“ – yra pagrindinė kūrinį…


Kalbėjimas apie V. Juknaitės knygą “Išsiduosi. Balsu”.

Šių dienų rašytojos Vandos Juknaitės knyga „Išsiduosi. Balsu“ patvirtina humanistines autorės pažiūras. Galima teigti, kad knyga praplečia tradicinės literatūros apžvelgiamų problemų ratą. V. Juknaitė literatūrišku žvilgsniu pažvelgia į susvetimėjusios visuomenės ir beglobių vaikų ryšius. Rašytoja taip pat gilinasi į laisvos visuomenės ir, visų pirma, laisvo žmogaus atsakomybę daryti pasaulį geresnį.…


„Joks menas nesuteikia tiek informacijos apie žmogų kaip literatūra“ (V. Juknaitė). Pagriskite arba paneikite šią mintį, remdamiesi literatūros ir vaizduojamojo meno pavyzdziais.

Vanda Juknaitė buvo teisi, sakydama, kad tik literatūra atskleidžia kūrėjo gyvenimo gaires. Tad šioje kalboje įrodoma ši mintis bei pagrindinžiama atitinkamais literatūriniais kūriniais, kuriuose vienaip ar kitaip pasirodo rašytojų svarbių gyvenimo detalių. Taip pat, norime visus pradžiuginti, nes nuo šių metų, visi mūsų parašyti kalbėjimai bus patikrinami redaktoriaus. Plačiau apie…


Moterų kurtos literatūros savitumas.

Drąsiai galima teigti, kad moterų prigimtis yra ypatinga ir unikali. Tai skatina jas mąstyti, atrodyti, elgtis ir kurti savitai, tik taip, kaip būdinga jų pasauliui. Taigi, moterų kūryba, o ypač – literatūra yra nepaprastai įdomi ir unikali sritis, nes moterų literatūrinis pasaulis ženkliai skiriasi nuo vyriškojo. Lietuvių literatūros atstovės moterys…


Daujotytė yra pastebėjusi, kad moterų sukurta literatūra atskleidžia tą patį žmogaus gyvenimą, bet atskleidžia kitaip, atkreipia dėmesį į tai, kas vyrų apeinama, nepastebima – t.y. moterų paveikslai. Pagrįskite arba paneikite šį teiginį.

Iš tiesų galima teigti, kad moterys – savo prigimtimi ypatingos būtybės, kurioms būdingos jautrios ir subtilios vidinės jausenos, rūpestingumas, gebėjimas jausti ir skleisti grožį, gerumą. Jos yra daug jautresnės, pažeidžiamesnės ir pastabesnės negu vyrai, kurių prigimtis visai kitokia. Tai įrodyti galima remiantis ne tik psichologų mokslinių tyrimų išvadomis, bet ir…


Žmogaus ryšio su žmogumi svarba grožiniuose kūriniuose. – 10 klasės (PUPP)

Grožinė literatūra – tarsi vertybių lobynas bet kuriam žmogui. Nenuostabu, kad įvairiuose grožinės literatūros kūriniuose kalbama apie labai svarbius dalykus. Vienas iš tokių svarbių dalykų – žmonių tarpusavio santykiai, ryšiai. Būdamas pats protingiausias iš gyvų būtybių, žmogus privalo būti atsakingas prieš kitą. Literatūroje toks žmogiškumas ir apskritai žmonių santykiai vaizduojami…


Motinos paveikslas lietuvių literatūroje. Kalbėjimas apie motinos paveikslą lietuvių literatūroje. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Motina – tai pats svarbiausias asmuo žmogaus gyvenime. Motinos reikšmė vaikui yra neišmatuojama. Tačiau svarbus ir pats motinos paveikslas, kuris dažniausiai literatūroje būna labai individualus ir įdomus. Tad kalboje, remiantis tokiomis rašytojomis, kaip Šatrijos Ragana ir Vanda Juknaitė, kalbama apie motinos paveikslą. Taip pat, norime visus pradžiuginti, nes nuo šių…

Kodėl verta pirkti iš Potemes.lt?
  • Kalbėjimų rašyme turime 9-ių metų patirtį.
  • Visiems kalbėjimams yra paruošti išplėstiniai planai, skaidrės, galimi egzaminavimo klausimai bei informaciniai šaltiniai.
  • Visi kalbėjimai yra pakartotinai patikrinami profesionalaus redaktoriaus!
Ką turi pasakyti mūsų klientai?