Jūsų patogumui paruošėm supaprastintą paiešką. Įrašykite raktinį žodį ir raskite sau tinkantį kalbėjimą, pastraipą, rašytoją. Sąrašas atsiras suvedus nors vieną raktažodį:

Kalbėjimo potemės 2018
Rašome pavyzdinius kalbėjimus jau 8-us metus, todėl galite pasikliauti mumis! :) Pasirinkite Jūs dominančią potemę ir atsisiųskite lietuvių kalbos kalbėjimą per 5 minutes! Jei kalbėjimas Jūsų mokyklai jau užimtas, parašykite mums el. paštu Potemes.lt@gmail.com, suderinsime terminą naujo kalbėjimo parašymui :)

Vanda Juknaitė (biografija, kūrybos bruožai, konspektas, kalbėjimai, pastraipos)

autorio nuotrauka
Biografija

Lietuvių rašytoja Vanda Juknaitė gimė 1949 m. Papilių kaime, esančiame Rokiškio rajono savivaldybėje. Informacijos apie jos vaikystę nėra daug, tačiau žinoma, kad jai keletą metų teko gyventi vaikų internate. 1972 m. Vilniaus universitete studijavo ir baigė lituanistikos studijas. Vėliau Juknaitė dirbo mokykloje bei dėstė Klaipėdos konservatorijoje. Taip pat Juknaitė keletą metų aktyviai dirbo žiniasklaidoje, vedė radijo laidas ir ligšiol bendradarbiauja su spauda. Šiuo metu rašytoja dirba Vilniaus universitete bei Lietuvos edukologijos universiteto dėstytoja. Kaip rašytoja ji debiutavo 1983 m., kai išleido knygą pavadinimu „Ugniaspalvė lapė“, kurioje buvo apysaka bei keli apsakymai. Įgavusi daug naudingos patirties rašydama knygas, Vanda Juknaitė neapleido rašymo, tad 1990 m. išleido vieną žinomiausių savo romanų pavadinimu „Šermenys“. 1995 m. pasirodė kita jos apysaka pavadinimu „Stiklo šalis“. Ši knyga tapo Juknaitės prozos kvintesencija. Po septynerių metų pertraukos, 2002 m. ji išleido eseistikos bei straipsnių rinktinę „Išsiduosi. Balsu“. 2004 m. kartu su kolege E. N. Bukeliene išleido knygą „Saulėlydžio senis: Romualdo Granausko kūrybos interpretacijos“. Vanda Juknaitė taip pat yra parašiusi keletą kino scenarijų bei pjesių. Rašytoja turi nemažą apdovanojimų kolekciją, 1993 m. ji gavo J. Paukštelio, 1994 m. Žemaitės, 2001 m. J. Grušo, 2003 m. J. Petkevičiūtės – Bitės premijas. Taip pat yra apdovanota Lietuvos Respublikos Vyriausybės meno premija bei Lietuvos vaikų fondo literatūrine premija. Dėl šių priežasčių jos kūriniai, kaip „Šermenys“ ar „Stiklo šalis“ yra nagrinėjami mokyklose.

Kūryba ir jos bruožai

Vanda Juknaitė būdama itin pastabi ir jautri, savo kūryboje labai atsižvelgia į socialines problemas. Jai itin svarbios humanistinės vertybės, tad kūryboje atskleidžia atsakomybės ne tik už save, tačiau ir už kitą svarbą, žmogaus, kaip individo vertę šiame pasaulyje, meilę, pareigą, šeimą. Jos kūryboje aprašomas žmogus yra toks, koks yra, realybė jos kūriniuose nėra pagražinta, tad savo kūriniais ji kviečia pastebėti paprastą žmogų. Kūriniuose įžvelgiami ir nužemintųjų bei nuskriaustųjų likimai, kurie parodo tamsiąją visuomenės pusę. Tai gali sukelti gana didelę emocinę įtaigą, tad Vandos Juknaitės tekstus galima pavadinti itin stipriais ir intriguojančiais.

Kūrinių aprašymai

„Išsiduosi. Balsu“ 

2002 m. išleista Vandos Juknaitės knyga. Daugelis ją vadina daugialype. Taip yra manoma tikriausiai todėl, kad šiame kūrinyje gausu nepriklausomybės dešimtmečio laikotarpiu rašytų straipsnių, esė bei pokalbių. Jie simbolizuoja Vandos Juknaitės ryšį bei santykį su žmogumi pasaulyje, kuriame viskas be paliovos keičiasi. Iš profesionalių rašinių matoma, kaip keitėsi pačios rašytojos mąstysena, suvokimas apie pasaulį ir jame esančius žmones. Tai gana neįprastas kūrinys Lietuvos literatūros istorijoje, tačiau jis yra ypatingas, nes remiasi autentiška ir patikrinta dokumentine medžiaga bei taip pat turi atitinkamai profesionalią pateikimo meninę raišką. Būtent šie du faktai Vandos Juknaitės kūrinio negali įsprausti į jokius žanrinius rėmus.

„Stiklo šalis“ 

Apysaka, kurioje pasakojama apie moteriškumą, motinystę bei itin sunkius šeimos santykius. Kūrinyje aprašomas vertybių praradimas, vienatvė, trapios gyvybės būtis šaltame ir niekingame pasaulyje. Apysakos įvykių centre matoma moteris iš provincijos, kovojanti su gyvenimo sunkumais. Ji jaučiasi vieniša ir nesuprasta, nes jos gyvenimo įvykių centre išryškėja antrojo vaiko gimimas, sunki kūdikio liga bei jos vyro jausmų šaltumas. Palaužta jos gyvenime vykstančių įvykių, moteris pradeda lankytis pas gydytojus, geria tabletes, dingsta naktimis. Būtent to šeimoje vyras nesupranta ir pradeda ją smerkti dėl žmonos esamos psichologinės būsenos, kaltindamas ją, kad ji trikdo šeimos ramybę, gadina jų visų gyvenimus. Išties taip ir yra, šios problemos ypač paveikia jaunėlę dukrą, tačiau dėl to motina nekalta, daugiausiai problemų kelia vyro abejingumas, palaikymo nebuvimas. Visų šeimos narių likimų atomazgą paspartina pasiklydusi besilaukianti kalė ir jau gimusių šuniukų skandinimas.

Kalbėjimai (Visi kalbėjimai patikrinti redaktoriaus)

Žmogaus ryšio su žmogumi svarba grožiniuose kūriniuose. – 10 klasės (PUPP)

Grožinė literatūra – tarsi vertybių lobynas bet kuriam žmogui. Nenuostabu, kad įvairiuose grožinės literatūros kūriniuose kalbama apie labai svarbius dalykus. Vienas iš tokių svarbių dalykų – žmonių tarpusavio santykiai, ryšiai. Būdamas pats protingiausias iš gyvų būtybių, žmogus privalo būti atsakingas prieš kitą. Literatūroje toks žmogiškumas ir apskritai žmonių santykiai vaizduojami…


Motinos paveikslas lietuvių literatūroje. Kalbėjimas apie motinos paveikslą lietuvių literatūroje. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Motina – tai pats svarbiausias asmuo žmogaus gyvenime. Motinos reikšmė vaikui yra neišmatuojama. Tačiau svarbus ir pats motinos paveikslas, kuris dažniausiai literatūroje būna labai individualus ir įdomus. Tad kalboje, remiantis tokiomis rašytojomis, kaip Šatrijos Ragana ir Vanda Juknaitė, kalbama apie motinos paveikslą. Taip pat, norime visus pradžiuginti, nes nuo šių…

Kodėl verta pirkti iš Potemes.lt?
  • Kalbėjimų rašyme turime 8-ių metų patirtį.
  • Visiems kalbėjimams yra paruošti išplėstiniai planai, skaidrės, galimi egzaminavimo klausimai bei informaciniai šaltiniai.
  • Visi kalbėjimai yra pakartotinai patikrinami profesionalaus redaktoriaus!
Ką turi pasakyti mūsų klientai?