Vienatvės tema literatūroje. Trumpas aprašymas: Vienatvė yra kiekvienam žmogui pažįstamas jausmas. Šiuo žmogišku jausmu gyvena daugelis. Tačiau neretai jis būna suprantamas savaip. Taigi todėl šioje kalboje aprašoma kaip gali būti vaizduojama vienatvė XX a. literatūroje. Vienatvės formos aprašomos remiantis XX a. literatūra ir svarbiausiais žymiausių rašytojų literatūros kūriniais. Tai leidžia padaryti taiklias išvadas ir išsiaiškinti vienatvės poveikį žmogui bei jo gyvenimo būdui, žvelgiant iš įvairių perspektyvų. Ilgas aprašymas: Vienatvės jausmas, tikriausiai, yra pažįstamas tikrai daugeliui. Juk vienatvė – tai natūralus jausmas, ateinantis iš gilių žmogaus suvokimų. Vienatvę žmogus dažnai patiria tada, kai netenka artimųjų, yra ne savoje aplinkoje, varžosi būti laisvas. Situacijų vienatvei pagrįsti būna pačių įvairiausių. Taigi būtent todėl vienatvę galima identifikuoti, kaip negatyvų, tačiau sykiu galbūt visai ir gerą jausmą, kuris leidžia daugiau laiko žmogui pabūti su savimi, apspręsti savo gyvenimo peripetijas ir galimus kelius. Vienatvė nebūtinai turi slėgti. Kadangi vienatvės jausmas yra pažįstamas daugeliui, savaime suprantama, kad rašant įvairius literatūrinius kūrinius, apie vienatvę yra užsimenama ir juose. Iš to iškyla viena iš populiariausių temų – vienatvės tema. Kadangi vienatvė yra įvairialypis jausmas, dažnai jis atsiskleidžia per vaizduojamų literatūros kūriniuose žmonių išgyvenimus, patirtis, vaizduojamus charakteristikos bei būdo bruožus. Todėl šiame kalbėjime ir yra žvelgiama į vienatvės aspektą kur kas giliau. Todėl kalbėjimo pavyzdyje argumentuotai atskleidžiama, kokiais motyvais vienatvės tema yra aprašoma būtent XX a. lietuvių literatūros kūriniuose.
12 metų padedame moksleiviams siekti aukščiausio rezultato lietuvių kalbos ir literatūros srityje.
Visa mokomoji medžiaga yra tikrinama lietuivų kalbos mokytojo - eksperto.
Siekiant sukurti jaukią mokymosi aplinką, visas procesas yra konfidencialus.
