Jūsų patogumui paruošėm supaprastintą paiešką. Įrašykite raktinį žodį ir raskite sau tinkantį kalbėjimą, pastraipą, rašytoją. Sąrašas atsiras suvedus nors vieną raktažodį:

Kalbėjimo potemės 2019

Rašome pavyzdinius kalbėjimus jau 9-us metus, todėl galite pasikliauti mumis! 🙂 Pasirinkite Jūs dominančią potemę ir atsisiųskite lietuvių kalbos kalbėjimą per 5 minutes! Jei kalbėjimas Jūsų mokyklai jau užimtas, parašykite mums el. paštu Potemes.lt@gmail.com, suderinsime terminą naujo kalbėjimo parašymui 🙂

Vincas Krėvė-Mickevičius (biografija, kūrybos bruožai, konspektas, kalbėjimai, pastraipos)

autorio nuotrauka
Biografija

Vincas Mickevičius-Krėvė gimė 1882 metais Subartonyse (Varėnos r.), Merkinės parapijoje. Rašytojo tėvai Juozas Mickevičius ir Marė Kindaraitė-Mickevičienė buvo imlūs ūkininkai. Iš motinos, manoma, būsimasis rašytojas paveldėjo švelnumą, gerumą, vaikiškai jautrią sielą. Tėvas buvo darbštus, valdingas, labai stipraus ir sukto charakterio žmogus. Iš tėvo pusės Vincas Mickevičius-Krėvė paveldėjo stiprų charakterį, kurį lydėjo didelis užsispyrimas ir valdingumas, staigūs pykčio proveržiai bei atkaklumas. Vincas Mickevičius-Krėvė savo gyvenimo laikotarpyje buvo labiausiai išsilavinęs ir perspektyviausias rašytojas. Nuo pat mažens tėvų noru buvo skatinamas eiti pasišventusio kunigo keliu, nes turėjo silpną sveikatą, kuri jam neleido dirbti sunkiųjų darbų. 1990 metais įstojo į Vilniaus dvasinę seminariją, iš kurios buvo pašalintas dėl pašaukimo stokos, tačiau vėliau įstojo į Kijevo universiteto Filologijos-filosofijos fakultetą. Kilus revoliucijai, jis persikėlė į Lvovo universitetą, gaudamas filosofijos daktaro laipsnį, įrodantį jo talentą. Baigęs mokslus Vincas Mickevičius-Krėvė išvyksta į Kaukazą ir mokytojauja realinėje gimnazijoje. Grįžęs į Lietuvą, dirbo universitete, net dvylika metų vadovavo Humanitarinių mokslų fakultetui, buvo vienas žymiausių jo profesorių. Jis taip pat buvo ir aktyvus publicistas. Vincas Mickevičius-Krėvė buvo paskirtas Lietuvos konsulu Azerbaidžane, o grįžęs į Lietuvą, išrinktas Šaulių sąjungos centro valdybos pirmininku. Taip pat jis buvo pakviestas į sudarytą vyriausybę ministro pirmininko pareigoms. Vincas Mickevičius-Krėvė buvo ne tik vienas labiausiai išsimokslinusių Lietuvos intelektualų, bet ir aukščiausias politines pareigas ėjęs rašytojas sudėtingu Lietuvai metu.

Kūryba ir jos bruožai

Tematiniu požiūriu Vincą Mickevičių-Krėvę galima laikyti universaliu rašytoju. Vienuose jo knygų puslapiuose galima sutikti XIX amžiaus pabaigos Dzūkijos kaimo žmones, kituose – senovės Lietuvos kunigaikščius, dar kitur – filosofuojančius Rytų išminčius.  Vincas Mickevičius-Krėvė iškėlė žmogaus individualybę, savojo „aš“ akcentavimą. Labiau dėmesys kreipiamas į visuomeninius interesus, o ne į asmenines problemas. Šis rašytojas labai vientisos kūrybos. Jo kūrybos centre – nepalaužiamos asmenybės vaidmuo, kuris pajėgus mesti iššūkį ir stipresniems už save, netgi dievams. Vincas Mickevičius-Krėvė puikiai atvaizdavo asmens individualų pasaulį. Žmogus vaizduojamas abejojantis visuomeniniais interesais, stipriai išgyvenantis savo asmenines problemas bei gyvenimo kaitą. Jo personažai didžiausia vertybe laiko – laisvę, kuri propaguoja individualų ir savitą savų norų išaukštinimą. Vyrauja ir noras maištauti prieš taisykles bei visuomeninius idealus. Rašytojas teigė jausmų, minčių ir veiksmų harmoniją, asmens laisvę, sąmoningą apsisprendimą, teisę į laimę. Žmogus jam įdomus ir neįprastas savo netikėtais poelgiais, vidinio pasaulio savybėmis bei išraiškomis, kurios parodo individo asmenybės grožį. Rašytojui rūpi išaukštinti individo vienišumo, maištingumo savybes. Vincas Mickevičius-Krėvė apdairiai remiasi liaudies kūrybos bruožais, tačiau herojai vis dėlto vaizduojami kaip kenčiantys bei norintys ir siekinatys džiaugsmų.

Kūrinių aprašymai

„Skerdžius“

XX a. žymiausias Lietuvos prozininkas, dramaturgas, lietuvių literatūros klasikas, profesorius ir netgi politinis veikėjas Vincas Krėvė – Mickevičius 1974 m. išleido apsakymą „Skerdžius“. Šiame kūrinyje, ko gero, ryškiausias yra Skerdžiaus Lapino paveikslas. Šis žmogus gyveno Pagirių sodžiuje. Būtent nuo to ir pradedama ši istorija. Kaip žmogus Lapinas yra apibūdinamas kaip labai geros širdies ir šviesios dvasios žmogus, kupinas vertybių ir nuovokumo. Lapinas buvo vienišas, nors anksčiau turėjo žmoną, kuri vėliau mirė, o vaikų, deja, su ja nesusilaukė. Būdamas vienišas jis pernelyg nesikrimto ir praradęs savo gyvenimo meilę pernelyg nesisielojo. Pats jis buvo sveikas ir stiprus. Na, o būdamas sveiko stoto užsiiminėjo gyvulių ganymu. Tai buvo vienintelis jam labiausiai tikęs ir patikęs užsiėmimas, kuris tarsi užpildydavo jo gyvenimo spragas. Svarbu paminėti, kad Lapinas buvo senas. Ir nors senas, jis buvo be galo išmintingas. Visi aplinkiniai Lapiną gerbė ir mylėjo, linkėjo jam tik gero. Tačiau nors Lapino paveikslas kūrinyje labai svarbus, dar svarbesnis tas kūrinio momentas, kada Lapinui būnant mažam čigonė išpranašauja, jog Lapinas gyvens tol, kol augs Grainio liepa. Nuo šio prisiminimo fragmento prasideda kūrinio kulminacija. Viskas atrodytų gerai, tačiau vienų krikštynų metu Lapinas stipriai apsipyko su Grainiu ir šis pagrasino nukirsti medį. Kitą dieną medis buvo nukirstas. Lapiną tai išties paveikė. Ne iš pradžių, bet vėliau. Galiausiai Skerdžius Lapinas mirė nenorėdamas nieko. Tad Skerdžiaus Lapino mirtis kūrinyje yra itin skaudi.
Nepaisant visko, kūrinio „Skerdžius“ siužetas išties ypatingas, nes atskleidžia tuometinio žmogaus ypatingą ryšį su gamta ir apskritai svarbiausias žmogaus vertybes, kuriomis jis gyvenime turėtų remtis ir priimti žmones. Tad kūrinio prasmė didžiulė, ją skaitytojui tereikia įžvelgti gilioje kūrinio įvykių prasmėje, kuri akivaizdi iš siužeto. Tai vienas ryškiausių ir žinomiausių Vinco Krėvės – Mickevičiaus kūrinių.

Konspektas

Atsisiųsk konspektą ir skaidres: Vincas Krėvė-Mickevičius
  • Svarbiausi rašytojo biografijos faktai
  • Pagrindiniai kūrybos bruožai
  • Pagrindiniai kūrybos bruožai
  • Žymiausių kūrinių santraukos ir veikėjų aprašymai
  • Galimi kalbėjimo/rašinio argumentai
  • Galimi kalbėjimo/rašinio argumentai
  • Rašytojo svarbiausių gyvenimo faktų chronologija
Kalbėjimai (Visi kalbėjimai patikrinti redaktoriaus)

Kalbėjimas apie Vinco Krėvės biografiją ir apsakymą „Skerdžius“.

Lietuvoje yra daug rašytojų. Kiekvienas iš jų yra savitas, savaip originalus ir vertas dėmesio. Būtent toks, vertas paminėjimo buvo Vincas Krėvė – Mickevičius. Vincas Krėvė lietuvių literatūroje labai daug reiškėsi kaip fenomenalus kūrėjas. Tad tiek šio rašytojo gyvenimo peripetijos, tiek jo kūryba yra aktuali ir įsimintina net šiandieniniam žmogui. Būtent…


Pagoniškojo ir krikščioniškojo pasaulio susidūrimas V. Krėves ir B. Sruogos kūriniuose.

Lietuva buvo vienintelė pagoniška valstybė Europoje viduramžiais. Dėl to Lietuvai teko kelis šimtus metų kovoti su kaimyninėmis valstybėmis. Vienintelis kelias išlikti buvo priimti naują tikėjimą. Lietuva priėmė naują tikėjimą ir naują kultūrą – Lietuvos valstybėje atsirado nauja pasaulėžiūra. Tačiau tiek senasis pagoniškasis, tiek naujasis krikščioniškasis pasaulis ilgai egzistavo vienu metu.…


Tautos istorijos atspindžiai lietuvių literatūroje.

Tautos istorijos atspindžiai lietuvių literatūroje yra labai gausūs. Tautos istorija turi būti puoselėjama, branginama ir vertinama, o svarbiausia – nepamiršta. Kiekviena tauta turi savitas istorijas, tačiau būtent mūsų Tėvynė – Lietuva, turi itin garbingą ir didingą praeitį, iš kurios galima daug ko išmokti. Kiekvienam žmogui labai svarbu perduoti papročius bei…


Meilė tėvynei lietuvių literatūroje.

Tėvynė – žmogaus brangiausias turtas. Kiekvienas žmogus ją turi. Tai yra gimtoji žemė, gimtieji miškai ir upės, gimtieji papročiai ir tradicijos, kur žmogus yra užaugęs. Subrendęs žmogus turi mylėti savo tėvynę. Ši meilė yra individualus jausmas – kiekvienas žmogus gimtinę suvokia skirtingai ir savo meilę tėvynei išreiškia vis kitaip. Skirtingą…


Meilė tėvynei lietuvių literatūroje. Kalbėjimas apie meilę tevynei lietuvių literatūroje.

Tėvynė – tai žmogaus gimtoji žemė,kurioje jis užauga. Kiekvienas žmogus turi tik vieną tėvynę, kurios neįmanoma pakeisti ar atsižadėti. Meilė gimtinei skatina žmogų eiti pirmyn ir dirbti dėl savo šalies. Tačiau šią meilę tėvynei kiekvienas žmogus suvokia ir atskleidžia vis kitaip. Tokia pati situacija yra ir literatūroje – įvairių epochų…


Asmenybės laikysena ribinėse situacijose.

Ribinės situacijos – tai įvairūs gyvenimo netikėtumai: karas, tremtis, emigracija, vidinė kančia, kai žmogus turi čia ir dabar priimti lemtingus sprendimus, kad išgyventų. Lietuvių literatūroje vaizduojama įvairios asmenybės laikysenos susidūrus su tokia gyvenimo tikrove. Antano Škėmos vaizduojamas Antanas Garšva pasiduoda gyvenimo sunkumams, nes nesugeba suvokti, jog gyvenimas susideda iš kasdienybės…


Ar lietuviai – patriotų tauta?

Lietuviai, remiantis lietuvių autorių kūryba, yra patriotai. Kūryboje minima meilė savo kraštui, parodoma, jog Lietuva yra ginama ir gerbiama, labai stipriai vertinama, garbinama jos gamta. Žmogaus sąmonėje, vidiniame pasaulyje nuolatos turi būti meilė savo tėvynei, kurioje patirti pirmieji įspūdžiai ir pirmosios nuoskaudos. Lietuviai sunkųjį laikotarpį išgyveno kartu su prisiminimais apie…


Kalbėjimas apie tautą istorijoje ir literatūroje. Tauta istorijoje ir literatūroje.

Kiekviena tauta turi skirtingą istoriją. Lietuva turi ilgą valstybingumo istoriją – valstybė susikūrė XIIIa., vėliau susijungė į bendrą valstybę su Lenkija. Tačiau pastaroji valstybė buvo padalinta XVIIIa. pabaigoje, todėl Lietuva buvo valdoma Rusijos imperijos. Savo nepriklausomybę jai pavyko atkurti tik po pirmojo pasaulinio karo, tačiau neilgam. Vis dėlto Lietuvos valstybė…


Žmogaus santykis su Tėvyne lietuvių literatūroje.

Žmogaus ir tautos santykis buvo vis kitoks skirtingose epochose: viduramžiais svarbiausias buvo valdovas, o tuo tarpu nuo XIXa. iškilo tokie svarbūs aspektai kaip kalba, religija, tradicijos ir bendra istorija. XXa. žmogaus ir tautos santykis vėlgi buvo kitoks, o jo kraštutiniai atvejai prisidėjo prie pasaulinių karų kurstymo ir karo žiaurumų. Žmogaus…


Gyventi dėl kitų ar gyventi sau?

Garsusis vokiečių fizikas Albertas Einšteinas yra teigęs: „Verta gyventi tik dėl kitų.“ Lietuvių autoriai taip pat savo kūryboje paminėjo žmogaus gerumą, atsidavimą kitiems. Kiekvienas individas turi gyventi ne tik vien dėl savęs, tačiau ir dėl kitų. Meilės ir žmogiškumo, geranoriškumo turi pakakti visiems, nes tai sėkmingas kelias į ateitį, į…


Kaip literatūros tekstai formuoja požiūrį į tautos istoriją?

Mūsų prosenelių ir senelių praeitis duoda mums žinių, tradicijų ir vertybių pagrindą, kuris padeda suvokti savo tautą, jos kultūrą ir istoriją. Lietuva ne kartą buvo okupuota, patyrė daug represijų, karo nusiaubimų ar trėmimų. Skaudūs istoriniai įvykiai kuria, bet ir griauna savo tautos suvokimą. Literatūra žmogui leidžia pažvelgti į istorinius įvykius…


Asmeninės laimės ir pareigos konfliktas literatūroje.

Asmeninė laimė yra kiekvieno žmogaus gyvenimo svajonė. Tačiau kiekvienas žmogus turi sunkiai dirbti ir stengtis, kad susikurtų asmeninę laimę. Dažnai žmonės susiduria su įvairiomis kliūtimis ir problemomis ar pasirinkimo dilema, todėl negali pasiekti asmeninės laimės. Dažnai asmeninė laimė susikerta su pareiga, todėl žmonės atsiduria skausmingoje ir sudėtingoje situacijoje. Asmeninės laimės…


Kaip lietuvių literatūroje vaizduojamas herojus? Kalbėjimas apie herojaus paveikslą lietuvių literatūroje.

Herojus – tai ypatingas žmogus. Jo ypatingumas siejamas su tam tikromis, atitinkamomis savybėmis, kurios jį parodo kaip unikalų žmogų, didvyrį, kuris būtų geras idealas, tikra siekiamybė. Tad šioje kalboje, remiantis konkrečiais pavyzdžiais, analizuojama, koks herojaus paveikslas vaizduojamas būtent lietuvių literatūroje. Taip pat, norime visus pradžiuginti, nes nuo šių metų, visi…


Hamletiškos asmenybės lietuvių literatūroje.

Viljamas Šekspyras yra vėlyvojo Renesanso anglų dramaturgas,parašęs daugybę garsių dramų, o jo garsiausias veikėjas – Hamletas. Tai yra mąstantis personažas, bandantis atsakyti į egzistencinius klausimus, kovojantis su aplinkiniu blogiu. Šis veikėjas išreiškia žmogaus dramatizmą ir tragizmą. Hamletas mąsto, kuriuo keliu eiti – ar pasiduoti blogiui, ar su juo kovoti. Šie…


Meilės samprata lietuvių literatūroje.

Meilė visais laikais žmogui reiškė ypatingai daug. Meilė pakelia žmogų virš kasdienybės, padeda įgyvendinti tikslus bei svajones, atsiveria naujų potyrių bei galimybių, norų skliautas. Lietuvių literatūroje meilės samprata turėjo didelių vertybių, kuriomis žmonės vadovaujasi, norėdami suprasti, kas yra tikrasis gyvenimo džiaugsmas, pilnatvė, laisvės pojūtis. Taigi, meilė lietuvių literatūros kontekste reiškė…


Ar literatūra padeda pažinti pasaulį ir save?

Skaitymas – ne tik būdas maloniai praleisti laisvalaikį. Galima teigti, kad į literatūrą besigilinantis žmogus yra intelektualus, linkęs greičiau suvokti ir efektyviau išspręsti kylančias problemas, aiškiau mato įvairių gyvenimiškų reiškinių priežastis ir ryšius, geba geriau suvokti visumą. Taip yra todėl, kad talentingi literatūros klasikai geba savo sukauptą gyvenimišką patirtį ir…


Asmeninės laisvės problema lietuvių literatūroje.

Laisvė – tai galinga jėga, vienijanti žmones ir skatinanti juos veikti, siekti aukštų tikslų ir idealų. Anglų filosofas Herbertas Spenseris teigė: „Niekas negali būti visiškai laisvas, kol yra nelaisvų, niekas negali būti tikrai doras, kai ne visi dori, niekas negali būti tikrai laimingas, kol laimingi ne visi“. Ši mintis yra…


Istorijos atspindžiai lietuvių literatūroje.

Istorijos atspindžiai lietuvių literatūroje turėjo didelės reikšmės, nes tai apėmė ne tik tuometinius laikus, bet siekė ir praeitį. Istorijos atspindžiais lietuvių literatūros kontekstuose norima parodyti praeities įvykius, įprasminti Lietuvos valstybės istorinį laikmatį, atskleisti žmogaus vidinius išgyvenimus, tragizmo motyvus, žmonių naikinimo būdus, kurie priverčia jaustis beverčiais. Istorinius motyvus aprašę lietuvių literatūros…


Už ką atsakingas žmogus?

Lituanistė Aldona Kruševičiūtė yra teigusi: „Asmenybė – tai atsakomybė.“ Lietuvių literatūroje žmogus atsakingas už tėvynę, pasirinkimo laisvę, savo asmenines savybes, veiksmus bei poelgius, žmogiškumo jausmą, vertybines nuostatas. Humanistinė ir egzistencinė psichologija sako, kad kiekvienas esame giliausia prasme atsakingi už save. Žmogus atsakingas ne tik už savo, bet ir už aplinkinių,…


Vyro paveikslas lietuvių literatūroje.

Vyrai dažnai atlieka vieną iš pagrindinių vaidmenų bet kokiame kūrinyje, be jų neįsivaizduojamas literatūros pasaulis. Jie yra labai svarbios asmenybės ne tik realiame gyvenime, bet ir literatūroje. Reikia paminėti, kad vyro būties įprasminimas literatūroje yra labai svarbus ir reikšmingas, atskleidžia to meto žmogaus siekius, priemones ir gyvenimo būda. Visgi kiekvieno…


Garbės samprata lietuvių literatūroje.

Kaip žinoma, garbės sąvoka siekia senuosius laikus. Lietuvių literatūroje garbės sampratą kiekvienas autorius parodė individualiai bei su skirtingu požiūriu į gyvenimą, jo aplinkybes. Garbė suvokiama kaip aukojimosi atspindys, kaip žmogaus dvasinis palaikymas, kaip baimės įveikimo rodiklis. Garbė sietina su dvasiniu pasauliu, individo savitomis nuostatomis bei pasaulėžiūros konteksto ypatybėmis; taip pat…


Lietuvių inteligentų likimas XX a. vidurio okupacijų laikotarpiu.

XX a. vidurys buvo vienas baisiausių laikotarpių Lietuvoje. Tuo metu tikrąja to žodžio prasme visuomenė ir kiekvienas joje esantis žmogus atsidūrė ties neregėtai tragiško išbandymo riba. Tarp jų buvo ir lietuvių inteligentai, kuriems teko susidurti su SSRS pinkėlmis ir įvairiausiomis negandomis, lėmusiomis jų likimą ir galbūt netgi gyvenimo eigą. Taigi…


Pasirinkimo problema lietuvių literatūroje.

Kiekvienas žmogus kasdien susiduria su pasirinkimais. Pavyzdžiui, tenka pasirinkti, kaip, tarkime, šiandien reikėtų apsirengti, kokiu maršrutu ir kada iškeliauti link darbo ar mokyklos, pietų pertrauką pasidaryti anksčiau ar vėliau ir pan. Tokių pasirinkimų yra labai daug. Šie pasirinkimai yra paprasti ir gana nesudėtingai suprantami ir pasirenkami atsižvelgus į paprasčiausius kriterijus.…


Patriotizmas lietuvių Literatūroje.

Patriotizmas lietuvių literatūroje skleidėsi dideliais siekiais ir užmojais, kuriais norėta ugdyti tėvynės piliečių patriotinę dvasią, savimonę, objektyviai vertingas savybes. Prancūzų teologas, rašytojas ir visuomenės veikėjas Žanas Batistas Lakorderas yra teigęs: „Kai tėvynė pavojuje, niekas neturi teisių, visi turi tik pareigas.“ Ši sentencija puikiai įrodo asmens pareigos jausmą tėvynės labui: ji…


Ar žmogus gali pasikeisti?

Pasikeisti reiškia tapti kitokiu. Kartais tai susiję su tobulėjimu, o kartais ir su visišku apsileidimu bei pasikeitimu į blogąją pusę. Tiesa, keistis žmogui gyvenime kartais tenka, tačiau čia iškyla klausimas ar šie pokyčiai išlieka ilgam. Todėl šioje kalboje argumentuotai aptariama ar žmogus visgi gali pasikeisti bent minimaliai. Prie kiekvieno kalbėjimo…


Dvasinės stiprybės išbandymai lietuvių literatūros kūriniuose.

Dauguma žmonių pritartų, kad yra nemažai svarbių vertybių, tačiau dvasinė stiprybė yra galingas ginklas, padedantis išlikti sunkiausiomis sąlygomis, išsaugoti sveiką protą, kritinį mąstymą, savo nuomonę bei įveikti kylančius sunkumus. Žmogui reikia priimti daug svarbių, sunkių sprendimų, kurie turi įtakos tolimesniam gyvenimui, todėl visą laiką, nuo pat vaikystės jis yra ruošiamas…


Ar didžiausia teisėja – sąžinė?

Sąžinės jausmą neabejotinai turi kiekvienas žmogus. Remiantis lietuvių rašytojų kūryba, svarbu paminėti, jog sąžinė, atgaila, kurios išsivysto iš įvairiausių nutikimų, poelgių bei įvykių, iš tiesų yra didžiausia žmogaus teisėja. Individą nuolatos lydi aibė skausmingų išgyvenimų, pasirinkimų galimybių, kurios kartais vadovaujasi sąžinės jausmo balsu. Sąžinė – svarbi žmogaus moralinio veido dalis,…


Žmogus ir Dievas neoromantinėje literatūroje.

Teigiama, kas Dievo apraiškų nederėtų laukti, nes Dievas reiškiasi ne per ką kitą, o per žmones – kasdienę jų veiklą, gerus darbus, mąstyseną ir vertybines nuostatas. Tačiau problema ta, kad šiuolaikinis žmogus nebejaučia ryšio su Dievu ir net nesistengia jo ieškoti, nes tai atrodo pasenęs ir aktualumo netekęs dalykas. Tačiau…


Kaip aprašoma asmenybės laikysena ribinėse situacijose lietuvių literatūroje?

Ribinės situacijos – tai momentas, kai yra būtinybė rinktis ir imtis tam tikrų veiksmų, kada pasėkmių turės kiekvienas žmogaus žingsnis. Tai situacija, kurioje išbandomas žmogus, patiriantis tam tikrą spaudimą ir stresą. Neretai tokios situacijos aprašomos ir lietuvių literatūroje, todėl remiantis žymiausiais lietuvių literatūros kūriniais šioje kalboje nagrinėjama, kaip vaizduojama žmogaus…


Pareiga – viena iš svarbiausių vertybių lietuvių literatūroje.

Pareiga galima vadinti būtiną pagal įstatymą, paprotį ar dorovę veiksmą. Tokių pareigų gyvenime turi beveik kiekvienas žmogus. Jų būna labai daug ir pačių įvairiausių, tačiau bet kokiu atveju pareigos reikia laikytis. Tai yra vertybė. Todėl šioje kalboje daug šnekama apie pareigą ir vertybes. Nagrinėjami lietuvių literatūros kūriniai, kuriuose aprašoma pareiga…


Kuo tautos praeitis svarbi ateičiai?

Tėvynė ir tauta – vienos didžiausių ir brangiausių, nuo žmogaus neatskiriamų vertybių. Gimtoji žemė ir jos piliečiai yra vieni artimiausių asmenų, todėl labai svarbūs kiekvieno individo gyvenime. Žmogus kuria ne tik save, bet ir tėvynę, todėl yra atsakingas už jos likimą. Bet koks asmens poelgis ar priimtas sprendimas dažnai gali…


Ar keičiantis laikams, keičiasi ir tradicinės vertybės?

Tinkamas vertybių ir prioritetų pasirinkimas yra be galo svarbus ir reikšmingas žmogaus gyvenimui. Būtent jie padeda išsirinkti kelią, kurio asmuo eis visą likusį laiką. Šie faktoriai taip pat turi daug įtakos asmenybės formavimuisi, todėl saugomos ir puoselėjamos vertybės bei prioritetai yra būtini, jei žmogus turi didelių tikslų, siekių, noriu įgyvendinti…


Dvilypės asmenybės XX a. vidurio lietuvių literatūroje.

Žmogaus prigimties dualizmas – aktuali ir populiari tema XX a. vidurio lietuvių literatūroje. Apie tai rašė modernistai Antanas Škėma, Vincas Mykolaitis – Putinas ir Vincas Krėvė. Visais laikais egzistavo tam tikri sociumo sukurti stereotipai, vertybės, požiūris į svarbius dalykus, iš kurių išsivaduoti nebuvo lengva. Tam reikėjo daug vidinės stiprybės, ambicijų,…


Žmogus – istorijos kūrėjas ar istorijos auka?

Kalbėjime svarstoma, koks yra žmogaus santykis su istorija (t.y., ar jis istoriją kuria ar, priklausomas nuo istoriškai susiklosčiusios padėties, tampa jos auka), kaip jis gali prisidėti prie jos formavimo ir tolimesnės eigos ir kokia yra jo reikšmė šiam procesui, remiantis istoriniu kontekstu bei samprotaujant apie žmogų apskritai. Siekdami nuodugniau išanalizuoti…


Literatūrologas Juozas Stonys teigia: „Kai literatūrai ima rūpėti žmogaus vidaus pasaulio savitumas, ji negali moralizuodama skirstyti veikėjų vien į gerus ar blogus, negali pasaulyje matyti vien šviesių ir tamsių spalvų derinius“. Pagrįskite šį teiginį, remdamiesi lietuvių literatūra

Literatūroje dažnai įžvelgiama savitų ir labai unikalių savo vidumi žmonių charakteristikų, kurios visgi negali būti vertinamos kaip tiesiog geros ar blogos. Panašiai apie literatūrą ir joje nagrinėjamas žmonių charakteristikas teigė literatūrologas Juozas Stonys. Jis sake, jog kai literatūrai ima rūpėti žmogaus vidaus pasaulio savitumas, ji negali moralizuodama skirstyti veikėjų vien…


Ar žmogus gali pasipriešinti likimui? Šiuolaikiniai Prometėjai ir Sizifai. – 10 klasės (PUPP)

Kiekvienas žmogus turi likimą ir kiekvieno žmogaus likimas yra unikalus. Tačiau likimas veikia taip, kad arba jam per didelę sėkmę bus pasipriešinta ir likimą bus galima pakeisti, arba to likimo vis tik nebus įmanoma pakeisti dėl tam tikrų svarių priežasčių. Tad ar galima pasipriešinti likimui, yra kalbama šioje kalboje, remiantis…


Herojaus paveikslas lietuvių literatūroje. Kalbėjimas apie herojų lietuvių literatūroje. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Ne kiekvienas žmogus pajėgia būti herojumi. Herojus yra labai stiprus žmogus, siekiantis įgyvendinti savo tikslą bet kokiu atveju ir besipriešinantis bet kokioms kliūtims. Herojus yra ryžtingas ir drąsus žmogus, nebijantis iššūkių ar problemų. Tokie žmonės keičia ir formuoja kitus žmones visuomenę, todėl galiausiai tampa svarbiais žmogiškumo ir ryžto simboliais. Šiame…


Jaunosios ir senosios kartos santykiai. – 10 klasės (PUPP)

Kalbėjimas rašomas. Taip pat, norime visus pradžiuginti, nes nuo šių metų, visi mūsų parašyti kalbėjimai bus patikrinami redaktoriaus. Plačiau apie tai galite pasiskaityti čia: KOKYBĖS GARANTAS (spausti čia). Prie kiekvieno kalbėjimo galėsite įsigyti išplėstinį planą,  skaidres ir  galimus egzaminavimo klausimus. Spauskite „Atsisiųsti kalbėjimą“ ir pasirinkite norimus priedus.  Patikrinkite ar nesiuntėm šio kalbėjimo…


Kryptingai veikiančios asmenybės poveikis kultūrai ir visuomenei. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Kiekviena tauta turi daug įvairių kultūros ar politikos veikėjų, kurie išlieka svarbūs šalies kultūrai ir visuomenei. Asmenybės, kurios kryptingai susitelkia ties viena ar kita sritimi, daro įtaką tautos kultūrai ir visuomenės raidai. Šios asmenybės kuria ir keičia tautos mąstymą ir bruožus, tad be šių žmonių negalėtų egzistuoti nei viena valstybė…


Valdovai lietuvių literatūroje. Kalbėjimas apie valdovų paveikslus lietuvių literatūroje. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Valdovų paveikslai lietuvių literatūroje – aktuali tema, analizuojanti ne tik kunigaikščių istorijas, pateikimą, bet ir besigilinanti į senosios Lietuvos, LDK laikų istoriją, istorines asmenybes. Žinoma, literatūra daugiau analizuoja vidines dramas, parodo, jog valdovai visų pirma yra žmonės, kuriems taip pat skauda, kurie kenčia, dvejoja, aukoja ir aukojasi. Kalba parašyta pasitelkiant…


Krikščioniškos vertybės lietuvių literatūroje. Kalbėjimas apie krikščionikąsias vertybes lietuvių literatūroje. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Krikščionybė – visiems puikiai žinoma monoteistinė religija. Tad krikščioniškąsias vertybes neabejotinai galima laikyti vienu iš krikščionybės reiškiamų tiesų. Šios krikščioniškosios vertybės neretai aptariamos ir lietuvių literatūroje, tad šioje kalboje, remiantis lietuvių literatūros kūriniais, argumentuotai parodoma, kokios svarbiausios krikščioniškosios vertybės juose reiškiasi bei kokia apskritai yra jų svarba ir reikšmė žmogui.…


Koks moters paveikslas kuriamas įvairių laikotarpių literatūroje? – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Moterys – ypatingos būtybės. Jų svarbos žmonių gyvenime nepaneigs niekas, nes moterys ir moteriškumas reiškiasi daug kur. Net ir lietuvių literatūroje. Būtent todėl šioje kalboje yra aptariama, kaip vaizduojami moterų paveikslai, remiantis tokių rašytojų, kaip Šatrijos Ragana, Vincas Krėvė – Mickevičius bei Marius Katiliškis, kūryba. Taip pat, norime visus pradžiuginti,…


Kaip išlikti savimi ir sugebėti džiaugtis kritinėse situacijose? – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Gyvenimas kiekvienam žmogui skiria daugybę išbandymų, kurių vieni susiję su kultūrinėmis ar socialinėmis, kiti su istorinėmis ar ekonominėmis priežastimis. Tačiau kritinės situacijos yra vis vien labai skaudžios žmogui – ne kiekvienas žmogus gali jas ištverti Kritinės situacijos gali netgi pražudyti žmones dvasiškai. Vis dėlto žmogus gali atrasti džiaugsmą sudėtingoje situacijoje…


Kodėl žmonėms sunku būti laimingiems? Pagrįsk savo mintis remdamasis lietuvių literatūra. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Garsus I a. pr. Kr. romėnų poetas bei nimografas Publijus Ciras yra pasakęs: „Laimė nepastovi: ji greitai pareikalauja grąžinti tai, ką yra davusi.“ Tai reiškia, kad laimė labai sunkiai išlaikoma. Tačiau ji kartais yra ir labai sunkiai randama. Todėl šioje kalboje išskiriami konkretūs teiginiai, įrodantys, kad žmogui kartais būti laimingam…


Ar reikia mokytis pralaimėti? – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Laimė niekad nelydi žmogaus per visą jo gyvenimą – kiekvienas žmogus ankščiau ar vėliau susiduria su pralaimėjimu. Nors pralaimėjimas yra skaudi patirtis, tačiau ji pakeičia žmogų. Vieni žmonės sugeba susitaikyti su pralaimėjimu, tačiau kiti, priešingai, kaltina kitus ir negali pamiršti pralaimėjimo. Todėl žmogus turi išmokti pralaimėti, kad augtų kaip asmenybė.…

Kodėl verta pirkti iš Potemes.lt?
  • Kalbėjimų rašyme turime 9-ių metų patirtį.
  • Visiems kalbėjimams yra paruošti išplėstiniai planai, skaidrės, galimi egzaminavimo klausimai bei informaciniai šaltiniai.
  • Visi kalbėjimai yra pakartotinai patikrinami profesionalaus redaktoriaus!
Ką turi pasakyti mūsų klientai?