Jūsų patogumui paruošėm supaprastintą paiešką. Įrašykite raktinį žodį ir raskite sau tinkantį kalbėjimą, pastraipą, rašytoją. Sąrašas atsiras suvedus nors vieną raktažodį:

Kalbėjimo potemės 2020

Konsultuojame ir rašome pavyzdinius, mokomuosius kalbėjimus jau 10-us metus, todėl galite pasikliauti mumis! 🙂 Pasirinkite Jūs dominančią potemę ir atsisiųskite lietuvių kalbos mokomąjį kalbėjimą per 5 minutes! Jei kalbėjimas Jūsų mokyklai jau užimtas, parašykite mums el. paštu Potemes.lt@gmail.com, suderinsime terminą naujo pavyzdinio kalbėjimo parašymui 🙂

Vincas Mykolaitis-Putinas (biografija, kūrybos bruožai, konspektas, kalbėjimai, pastraipos)

autorio nuotrauka
Biografija

1893 metų sausio 6 diena – Vinco Mykolaičio-Putino gimimo metų data. Šis žymus rašytojas kilęs iš Prienų rajono, o tiksliau – Pilotiškių kaimo. Rašytojo tėvai siekė to meto tikrų lietuviškų idealų: būti katalikiškais, pasišventusiais žmonėmis. Vincas Mykolaitis-Putinas užaugo nuošalioje apylinkėje, kuri buvo labai tvarkinga, tačiau čia trūko jaukumą ir šilumą primenančios atmosferos. Tėvai buvo ganėtinai uždari ir nuosaikūs bei stabilūs žmonės. Rašytojui pirmoji mokslą suteikusi įstaiga – Gudelių pradinė mokykla. Nuo mažens Vincas Mykolaitis-Putinas labai mėgo knygas, buvo be galo susidomėjęs Bažnyčia, teikė jai didelę svarbą savo gyvenime. Rašytojas buvo jausmingas ir išraiškingas, gabus jaunuolis. Vincas Mykolaitis-Putinas įstojo į Seinų kunigų seminariją, tačiau vėliau pradėjo abejoti, ar išvis turi pašaukimą Bažnyčiai bei jos ištikimiems žmonėms. Bėgant laikui rašytojas pradėjo mokslo šaknis tęsti ir Peterburgo dvasinėje akademijoje, o vėliau ir Fribūro universitete; nebijančiam mokslų rašytojui nepamaišė ir įgytos žinios Miuncheno universitete. Taip pat jam kėlė didžiulį susidomėjimą ir literatūra. Vincas Mykolaitis-Putinas nepamiršo visuomeninės veiklos, į kurią labai noriai ir laisvai pasinėrė, nepamiršdamas ir neapleisdamas, beje, katalikiškų organizacijų. Ypač įtakinga kultūros jėga – studentų ateininkų meno draugija. Svarbų vaidmenį rašytojo gyvenime atliko Vincas Mickevičius-Krėvė, kurio paskatintas Vincas Mykolaitis-Putinas su abejonėmis bei nedrąsiai perėjo dirbti į Humanitarinių mokslų fakultetą. Bėgant laikui rašytojas atsisakė kunigystės ir sukūrė šeimą. Vinco Mykolaičio-Putino gyvenimas sietinas su skaudžiais ir liūdnais, nerimą keliančiais XX amžiaus įvykiais.

Kūryba ir jos bruožai

Vincas Mykolaitis-Putinas bene pačia svarbiausia ypatybe laikė – filosofinę pasaulėjautą. Poetas be galo mėgo pažinti ir aiškintis amžinąsias gyvenimo tiesas, bandė suprasti ir žmogaus vietą pasaulyje, jo egzistencinį pradą. Dramatiški ir skaudūs, išgyvenimų kupini jausmai taip pat daug nulėmė rašytojo kūryboje. Vincui Mykolaičiui-Putinui žmogaus būtis – paslaptis. Labai svarbų vaidmenį atlieka žmogaus dvasios kelionė, idealų ilgesys, noras įsitraukti į begalybės kupiną visatą. Vincas Mykolaitis-Putinas labai aiškiai ir subtiliai parodė tragišką pasaulėjautos jausmą, kurį lydį dualistinės manieros: individas pasmerktas gyventi nežinioje, kurioje nerandama vietos. Individas rašytojo kūriniuose nuolatos veržiasi į laisvę, jo siela kilniai kyla į dangiškąjį pasaulį, kuris žavi savo paslaptingu ir neperprantamu grožiu. Vertybe laikoma ir prigimtis. Vinco Mykolaičio-Putino herojus – visa savo esybe įsiliejantis į pasaulį ir tautos istoriją, žmogus. Žmogaus tiklas yra subrandinti savo sielą ir patirti nepakartojamą savosios būties, egztencijos jausmą. Rašytojo kūryboje apstu dvasinių išgyvenimų scenų, kuriomis siekta atrasti savąjį gyvenimo tikslą. Kūriniuose jaučiama jėga, kuri visada suartina žmogų su pasauliu, nuo kurio nepavyksta pasislėpti.

Kūrinių aprašymai

„Prometėjas“

Garsaus XX a. rašytojo Vinco Mykolaičio – Putino kūrinys „Prometėjas“ poema – unikalus garsaus Antikos laikotarpio, senovės graikų dramaturgo, Aischilo tragedijos, pavadinimu „Prikaltasis Prometėjas“, permąstymas. Šis permąstymas unikalus tuo, kad jis ryškiai skiriasi nuo nuo vėliau kūrusių rašytojų mitų interpretacijų. Tad poema „Prometėjas“ yra savotiška Aischilo tragedijos interpretacija, leidžianti dar geriau pažinti pagrindinį kūrinio herojų ir struktūra nei kiek neatsiliekanti nuo originalaus Aischilo kūrinio. Taip galima sakyti todėl, kad Vinco Mykolaičio – Putino poemos struktūra, t.y. turinys ir jo raiška panaši į dramą. Visą tai sudaro panaši problematika, nes tiek paties Aischilo, tiek Vinco Mykolaičio – Putino kūriniuose pastebimi savotiški raginimai kovoti su nepageidaujama tironija, vadovavimu, despotizmu ir kitais panašiais veiksniais, apibrėžiančiais valdančiųjų savivalę. Taip pat kūriniuose keliami ir konkretizuojami klausimai apie kūrėjo harmoningos būsenos nebuvimą. Šis Vinco Mykolaičio – Putino kūrinys pasak literatūros kritikų tapo tvirtu pavyzdžiu, kalbant apie antikinio mito analizės pradmenis ar kitaip tariant ištakas lietuvių poezijoje. Vinco Mykolaičio – Putino kūrinys, paanalizavus, tuo pačiu tarsi pratęsia originalų Aischilo darbą, todėl siužetas tarsi plėtojamas toliau, dar giliau įsiskverbiant į jau įvykusių įvykių detales, paties titano Prometėjo nuojautas ir išgyvenimus. Tad būtent dėl šio aspekto kūrinys skaitytojui tampa dar aktualesnis, nes toks kūrinio tęsinys ir permąstymas dar labiau įtraukia skaitytoją. Žinoma, pati Vinco Mykolaičio – Putino poema nėra ypač ilga, tačiau ji išraiškinga ir taip pat suskirstyta į atitinkamas dalis, kurias sudaro skirtingose vietose, skirtingu laikotarpiu rašytos poemos ištraukos sudėtos į vieną didelę, vientisą rašytojo poemą. Šios dalys nėra ilgos, tačiau žyminčios ypač svarbias titano Prometėjo pajautas jau būnant nubaustam vyriausio graikų dievo Dzeuso, kuris vaizduojamas Olimpo kalno viršūnėje kartu su visais kitais galingaisiais dievais. Tad netgi galima sakyti, jog šis kūrinys išlaiko Aischilo sukurtą autentiškumą, pridedant keletą detalių ir jas įkomponuojant taip, kad kūrinys išliktų savotiškas, tačiau tuo pačiu suprantamas ir šiandieninės visuomenės žmonėms, kuriems kūrinio konceptas yra aktualus, atsižvelgiant į vertybių sistemą, moralumą, nykstantį orumą ir kitus aspektus. Kitaip tariant, Vincas Mykolaitis – Putinas šiuo kūriniu tarsi leidžia šiuolaikiniam žmogui iš naujo pažvelgti į senąjį antikinį mitą ir jį išgyventi bei suprasti iš naujo, kaip neįtikėtinai didelės reikšmės turintį, autentišką ir ypač įdomų veikalą, kuris tiesiog paprasčiausiai negali būti užmirštas ir turi būti toliau plėtojamas lietuvių literatūroje.

„Rūpintojėlis“

Vincas Mykolaitis-Putinas – XX amžiaus pradžios Lietuvos poetas ir prozininkas, žymus simbolistas. Poeto eilėraštis „Rūpintojėlis“ priskiriamas lyriniam filosofiniam žanrui. Šis eilėraštis – vienas lyriškiausių ir švelniausių, tyriausių Vinco Mykolaičio-Putino kūrybos kelyje. Eilėraščio pavadinimas yra susietas su Rūpintojėliu, nuo seno saugojusiu ir iki šiol saugantį mūsų kaimo sodybas ir visas įmanomas bei regimas pakeles. Eilėraštis „Rūpintojėlis“ pradedamas mažybiniu kreipiniu: „Dievuli mano“, perteikiančiu ir labai aiškiai bei nuoširdžiai parodančiu be galo švelnius lyrinio subjekto jausmus adresatui; taip pat matomas ir noras išreikšti susižavėjimą nakties padangių stulbinančiu grožiu bei nuostabiais reginiais. Susižavėjimas bei pakilumas, išreikšti retoriniais sušukimais, graudulio neatsiejamumas – simbolistams būdingi bruožai, kurie žymimi kaip emocinio maksimalizmo ženklai. Eilėraštyje „Rūpintojėlis“ matoma, kad visas stebuklingas ir nepakartojamas naktinio dangaus grožis – Dievo valioje. Tai jo nepaliesta erdvė, ribos. Antrajame eilėraščio posme lyrinis „aš“ visą dėmesį staiga nukreipia į patį save, lygiai taip pat greitai bei netikėtai simbolistiniu principu pakinta ir erdvės planas. Eilėraščio lyrinis „aš“ nori pajausti laisvę tam tikroje erdvėje, kuri jam yra priimtina. Lygus kelias – lyrinio „aš“ atotrūkis nuo pasaulio, kuriuo norima nukreipti žvilgsnį į dangų. Įdomi ir beribė yra laiko kaita: pirmasis posmas išreiškia dabarties, kalbamojo momento, lyrinio „aš“ nuolatinę įvardijamą būseną, o antrajame – akcentuojamas ankstesnio laiko tarpsnis. Trečiajame posme erdvė išlieka ta pati – prie lygaus kelio. Būtent šiame posme aiškiai matoma, jog lyrinis subjektas kalbasi ne tiesiogiai su pačiu Dievu, bet su jo simboliu žemėje, su Rūpintojėliu. Pirmojo posmo kontekste vyrauja šviesaus, aukšto ir labai spindinčiai žvaigždėto dangaus peizažas. O kaip žinoma, žvaigždė – tai aukščiausio idealo simbolis. Šiuo idealu labai ir žavisi eilėraščio lyrinis subjektas. Jam nėra aiškiai suprantamas Dievo pasirinkimas nusileisti į žemę, nes čia nėra to grožio, kaip aukštybėse. Eilėraštyje „Rūpintojėlis“ vyrauja ir mataforos. Čia įvardijami ir vargstantys žmonės, iš kurių kiekvienas nuolatos praeina savo gyvenimo kelią. Ketvirtajame posme vyrauja dviejų erdvių antitezė – kelio, kuris yra žemė ir dangus. Rūpintojėlis eilėraštyje tarsi tarpininkas, galintis susieti šias viena nuo kitos nutolusias erdves. Matoma mintis ir bandoma analizuoti, kokia yra pirminė Dievo buvimo vieta: dangus ar žemė. Paskutiniame eilėraščio „Rūpintojėlis“ posme matomas lyrinio „aš“ susitapatinimas su Dievu. Vinco Mykolaičio-Putino eilėraštis „Rūpintojėlis“ – labai švelnios, subtilios nuotaikos eilėraštis, kuriame matomi gilūs individo sielos troškimai.

„Altorių šešėly“

Tai 1933 m. pirmą kartą išleistas Vinco Mykolaičio – Putino kūrinys. Šis kūrinys anuomet buvo pirmasis tokio pobūdžio ir koncepto kūrinys lietuvių literatūroje, kurio žanras – psichologinis romanas. Šiame romane dėstomas pasakojimas apie kunigą Liudą Vasarį, kuris pats iš pradžių nėra itin tikintis, tačiau vis vien stoja į kunigų seminariją, į kurią įstojus, jo gyvenimas pamažu ima keistis ir komplikuotis. Pasakojimas daugiausiai orientuojasi ne į pačią istoriją, tačiau žmogaus, esančio tokioje aplinkoje išgyvenimus, kurie lemia didžiąją dalį žmogaus vidinių pasikeitimų, užsisklendimų ir atradimų, ką jau kalbėti apie išorinius veiksnius, kaip kad moterys, besisukančios jo gyvenime, pažintys su inteligentais ir pamažu augantis noras pasprukti nuo pareigų, kurios suteikia daugiau ne laimės, o kančios, vidinių prieštaravimų, kurie kūrinio pabaigoje, užtrukus daugiau nei keliems dešimtmečiams, pamažu išblėsta Liudui Vasariui pasirinkus tinkamiausiu atrodžiusį tuo metu gyvenimo kelią. Svarbu paminėti ir tai, kad pats Vincas Mykolaitis – Putinas, rašydamas šį romaną buvo buvęs kunigas, todėl daugelis perskaitę romaną traktavo kaip tam tikrą rašytojo autobiografiją, tačiau pats tai neigė. Tačiau autobiografiškumą vis vien galima sieti su pagrindinio romano veikėjo vidiniais išgyvenimais, kurių tikrai galėjo pasitaikyti. Paties romano apimtis gana nemaža, ypač atsižvelgiant į visus vaizduojamus Liudo Vasario gyvenimo tarpsnius. Tad romanas susideda iš trijų pagrindinių dalių. Dalyje „Bandymų dienos“ aprašoma visa klieriko Liudo Vasario ėjimo į kunigus pradžia. Taip pat aprašomas jo gyvenimo rutina, taip pat ir lytinis brendimas, užsimezgę santykiai su kita veikėja Liuce, Liudo Vasario kūrybiniai išbandymai ir kt.. Antroje dalyje „Eina gyvenimas“ aprašoma jo vienerių metų kunigavimo patirtis. Taip pat šioje dalyje aprašomi ir erotiniai Liudo Vasario potyriai bei išsvajotos pasaulietinės literatūros atradimas, kuris Liudo Vasario viduje ėmė žadinti jo aistras. Trečioje dalyje „Išsivadavimas“ ir yra kalbama apie savotišką išsivadavimą, Liudo Vasario supasaulėjimą išvažiavus. Matomas akivaizdus herojaus gyvenimo kismas, kurio visiškai negalima sulyginti su pirmosiomis dienomis kunigų seminarijoje. Tad dalyje „Išsivadavimas“ aprašoma jau nebepraktikuojančio kunigystės Liudo Vasario kelionė į Vakarų Europą ir grįžimas iš jos į tarpukario Kauną. Kiekvienoje šių dalių regima po moterį – pirmojoje – Liucė, antrojoje – Baronienė Rainakienė, o trečiojoje – Auksė. Akivaizdu, kad trečiojoje dalyje, atsižvelgus į paties Liudo Vasario brendimą, daugiausiai įtakos padaro Auksė, tad paskutinioji romano dalis laimingiausia ir atsižvelgus į visą romaną, parodanti, jog kad ir po kiek laiko, kad ir po kokių kančių, žmogus bręsta ir keisti gyvenimą gali visada tik tam reikia pasiryžimo, noro ir surastų tinkamų aplinkybių tiems kismams pasiekti.

Konspektai





Praktiniai šimtukininkų patarimai. Kaip efektyviai pasiruošti egzaminams?

Baigiamieji egzaminai mokykloje – tai kone pats svarbiausias kiekvieno mokinio gyvenimo įvykis, lydintis mokinį į visiškai kitą, kol kas dar nepažintą ir viliojantį, aukštesnį gyvenimo etapą. Baigiamieji egzaminai yra tarsi vartai, arba leisiantis mokiniui keliauti toliau, arba užveriantys kelią į perspektyvas bei galimybes mokslo įgavimo srityje. Taigi nenuostabu, kodėl kiekvienam egzaminai yra tokie svarbūs bei…

Kalbėjimai su šiuo autoriumi (Visi kalbėjimai patikrinti redaktoriaus)

Moterų paveikslai lietuvių literatūroje. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Aprašymas: Moters paveikslas yra dažna tema literatūroje. Žymūs pasaulio rašytojai yra rašę yra moterį – ji yra vaizduojama įvairiai. Moteris literatūroje gali būti tiek jausminga, tiek šalta, dramatiška, tiek pasyvi. Moteris ne visada būna vaizduojama ir siejama su namais ir tradicijomis. Keičiantis amžiams, keičiasi ir požiūris į moterį. Šiame kalbėjime…


Jauno žmogaus vertybių sistema lietuvių literatūroje. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Trumpas aprašymas: Jaunas žmogus savęs gerai nepažįsta, nes jis yra mažai patyręs gyvenime. Kiekvienas žmogus turi išbandyti save, patirti išbandymus ir naujoves, kad suvoktų, kas jis yra ir ko jis nori iš gyvenimo. Kartu su patyrimais formuojasi ir jauno žmogaus vertybių sistema – kuo daugiau žmogus patiria, tuo daugiau jis…


Gyventi dėl kitų ar gyventi sau? – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Gyventi sau problema lietuvių literatūroje. Gyventi sau ar dėl kitų: ką ir kodėl dažniausiai renkasi žmogus? Trumpas aprašymas: Gyvenimas priklauso nuo pačio žmogaus. Bet dažnai žmonės atsiduria situacijose, kai jie yra varžomi vienų ar kitų aplinkybių – tai gali būti pareiga, darbas ar šeima. Dėl to žmonėms tenka rinktis – būti…


Laimės paieškos lietuvių literatūroje. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Trumpas aprašymas: Lietuvių literatūroje dažnai yra kalbama apie meilės, apie gyvenimo prasmės paieškas. Tačiau vieni unikaliausių pasakojimų yra siejami su laimės paieškomis. Tad kas yra toji laimė ir kaip atsiskleidžia jos paieškos lietuvių literatūroje, argumentuotai aptariama šiame kalbėjimo pavyzdyje. Ilgas aprašymas: Lietuvių literatūra dažnai reprezentuoja daug svarbių žmogui dalykų. Tad…


Asmuo tautos istorijoje: pozicijos pasirinkimas. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Trumpas aprašymas: Tautos istorijoje dalyvauja kiekvienas asmuo. Tačiau kokios yra tautos istorijoje dalyvaujančių asmenų pozicijos, elgesys, principai? Visa tai individualu. Todėl šiame kalbėjimo pavyzdyje, remiantis atitinkamais literatūros pavyzdžiais, nupasakojama, kokias pozicijas žmogus renkasi tautos istorijoje. Ilgas aprašymas: Tautos istorijoje buvo labai didelis kiekis asmenų, kurie buvo tiesiogiai susiję su tautos…


Motinos paveikslas lietuvių literatūroje. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Trumpas aprašymas: Lietuvių literatūroje galima rasti pačių įvairiausių žmonių charakteristikų, kurios gali būti interpretuojamos pačiais įvairiausiais būdais. Tad šiame kalbėjimo pavyzdyje pats svarbiausias nagrinėjimo objektas – tai motinos paveikslas. Kaip ir kokiais principais jis atsiskleidžia lietuvių literatūroje, argumentuotai pasakojama šiame kalbėjimo pavyzdyje. Ilgas aprašymas: Motinos vaidmuo ir būtis yra ypatingai…


Žmogaus kančios įprasminimas lietuvių literatūroje. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Aprašymas: Dažnai žmonės sako, jog gyvenimas yra kančia. Žmogus gyvenime patiria daug skaudžių įvykių – žmogus netenka šeimos, artimųjų, darbo ar ko nors kito. Dažnai žmogus atsiduria sudėtingose istorinėse situacijose, kurios sugriauna jo gyvenimą taip pasmerkdamos jį kančiai. Bet dažnai kančia nėra beprasmė – žmogus sugeba atrasti prasmę joje. Šiame…


Moters paveikslas XX a. lietuvių literatūroje. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Trumpas aprašymas: Dažnai lietuvių literatūroje moterų paveikslai buvo neišplėtoti ir antraeiliai. Moterys dažniausiai vaizduoja tradicines šeimos vertybes, tad literatūroje jas matome kaip namų šeimininkes, motinas ir vaikų augintojas. Toks moters vaizdavimas buvo populiarus ilgą laiką. Vis dėlto XXa. yra pokyčių metas, kai keičiasi žmonių pasaulėžiūra, mąstymas, gyvenimo būdas. Dėl šių…


Atsakomybės ir pareigos tema lietuvių literatūroje. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Trumpas aprašymas: Atsakomybė ir pareiga – du sudėtingi dalykai, kurių nei vienas žmogus negali išvengti. Atsakomybė ir pareiga kartais žmogui būna suteikiama ar pasirenkama ne jo paties, bet visuomenės ar kitų žmonių, pavyzdžiui, tėvų. Ir žmogui ne visada būna lengva įvykdyti šią atsakomybę ir pareigą – kartais žmogus būna tam…


Jausmų vaizdavimas lietuvių literatūroje. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Aprašymas: Lietuvių literatūroje yra kalbama apie labai daug aktualių žmogaus gyvenimo reiškinių. Vienas jų – tai jausmai. Būtent iš jausmų gimsta kūryba, būtent iš jausmo žmogaus gyvenimas keičiasi. Tad šiame kalbėjimo pavyzdyje yra analizuojami lietuvių literatūros kūriniai tam, kad būtų galima argumentuotai pasakyti, kaip yra jausmas vaizduojamas lietuvių literatūroje. Prie…

Kodėl verta pirkti iš Potemes.lt?
  • Mokomųjų kalbėjimų rašyme turime 10-ių metų patirtį.
  • Visiems kalbėjimams yra paruošti išplėstiniai planai, skaidrės, galimi egzaminavimo klausimai bei informaciniai šaltiniai.
  • Visi kalbėjimai yra pakartotinai patikrinami profesionalaus redaktoriaus!
Ką turi pasakyti mūsų klientai?