Jūsų patogumui paruošėm supaprastintą paiešką. Įrašykite raktinį žodį ir raskite sau tinkantį kalbėjimą, pastraipą, rašytoją. Sąrašas atsiras suvedus nors vieną raktažodį:

Kalbėjimo potemės 2019

Konsultuojame ir rašome pavyzdinius, mokomuosius kalbėjimus jau 9-us metus, todėl galite pasikliauti mumis! 🙂 Pasirinkite Jūs dominančią potemę ir atsisiųskite lietuvių kalbos mokomąjį kalbėjimą per 5 minutes! Jei kalbėjimas Jūsų mokyklai jau užimtas, parašykite mums el. paštu Potemes.lt@gmail.com, suderinsime terminą naujo pavyzdinio kalbėjimo parašymui 🙂

Vincas Mykolaitis-Putinas (biografija, kūrybos bruožai, konspektas, kalbėjimai, pastraipos)

autorio nuotrauka
Biografija

1893 metų sausio 6 diena – Vinco Mykolaičio-Putino gimimo metų data. Šis žymus rašytojas kilęs iš Prienų rajono, o tiksliau – Pilotiškių kaimo. Rašytojo tėvai siekė to meto tikrų lietuviškų idealų: būti katalikiškais, pasišventusiais žmonėmis. Vincas Mykolaitis-Putinas užaugo nuošalioje apylinkėje, kuri buvo labai tvarkinga, tačiau čia trūko jaukumą ir šilumą primenančios atmosferos. Tėvai buvo ganėtinai uždari ir nuosaikūs bei stabilūs žmonės. Rašytojui pirmoji mokslą suteikusi įstaiga – Gudelių pradinė mokykla. Nuo mažens Vincas Mykolaitis-Putinas labai mėgo knygas, buvo be galo susidomėjęs Bažnyčia, teikė jai didelę svarbą savo gyvenime. Rašytojas buvo jausmingas ir išraiškingas, gabus jaunuolis. Vincas Mykolaitis-Putinas įstojo į Seinų kunigų seminariją, tačiau vėliau pradėjo abejoti, ar išvis turi pašaukimą Bažnyčiai bei jos ištikimiems žmonėms. Bėgant laikui rašytojas pradėjo mokslo šaknis tęsti ir Peterburgo dvasinėje akademijoje, o vėliau ir Fribūro universitete; nebijančiam mokslų rašytojui nepamaišė ir įgytos žinios Miuncheno universitete. Taip pat jam kėlė didžiulį susidomėjimą ir literatūra. Vincas Mykolaitis-Putinas nepamiršo visuomeninės veiklos, į kurią labai noriai ir laisvai pasinėrė, nepamiršdamas ir neapleisdamas, beje, katalikiškų organizacijų. Ypač įtakinga kultūros jėga – studentų ateininkų meno draugija. Svarbų vaidmenį rašytojo gyvenime atliko Vincas Mickevičius-Krėvė, kurio paskatintas Vincas Mykolaitis-Putinas su abejonėmis bei nedrąsiai perėjo dirbti į Humanitarinių mokslų fakultetą. Bėgant laikui rašytojas atsisakė kunigystės ir sukūrė šeimą. Vinco Mykolaičio-Putino gyvenimas sietinas su skaudžiais ir liūdnais, nerimą keliančiais XX amžiaus įvykiais.

Kūryba ir jos bruožai

Vincas Mykolaitis-Putinas bene pačia svarbiausia ypatybe laikė – filosofinę pasaulėjautą. Poetas be galo mėgo pažinti ir aiškintis amžinąsias gyvenimo tiesas, bandė suprasti ir žmogaus vietą pasaulyje, jo egzistencinį pradą. Dramatiški ir skaudūs, išgyvenimų kupini jausmai taip pat daug nulėmė rašytojo kūryboje. Vincui Mykolaičiui-Putinui žmogaus būtis – paslaptis. Labai svarbų vaidmenį atlieka žmogaus dvasios kelionė, idealų ilgesys, noras įsitraukti į begalybės kupiną visatą. Vincas Mykolaitis-Putinas labai aiškiai ir subtiliai parodė tragišką pasaulėjautos jausmą, kurį lydį dualistinės manieros: individas pasmerktas gyventi nežinioje, kurioje nerandama vietos. Individas rašytojo kūriniuose nuolatos veržiasi į laisvę, jo siela kilniai kyla į dangiškąjį pasaulį, kuris žavi savo paslaptingu ir neperprantamu grožiu. Vertybe laikoma ir prigimtis. Vinco Mykolaičio-Putino herojus – visa savo esybe įsiliejantis į pasaulį ir tautos istoriją, žmogus. Žmogaus tiklas yra subrandinti savo sielą ir patirti nepakartojamą savosios būties, egztencijos jausmą. Rašytojo kūryboje apstu dvasinių išgyvenimų scenų, kuriomis siekta atrasti savąjį gyvenimo tikslą. Kūriniuose jaučiama jėga, kuri visada suartina žmogų su pasauliu, nuo kurio nepavyksta pasislėpti.

Kūrinių aprašymai

„Prometėjas“

Garsaus XX a. rašytojo Vinco Mykolaičio – Putino kūrinys „Prometėjas“ poema – unikalus garsaus Antikos laikotarpio, senovės graikų dramaturgo, Aischilo tragedijos, pavadinimu „Prikaltasis Prometėjas“, permąstymas. Šis permąstymas unikalus tuo, kad jis ryškiai skiriasi nuo nuo vėliau kūrusių rašytojų mitų interpretacijų. Tad poema „Prometėjas“ yra savotiška Aischilo tragedijos interpretacija, leidžianti dar geriau pažinti pagrindinį kūrinio herojų ir struktūra nei kiek neatsiliekanti nuo originalaus Aischilo kūrinio. Taip galima sakyti todėl, kad Vinco Mykolaičio – Putino poemos struktūra, t.y. turinys ir jo raiška panaši į dramą. Visą tai sudaro panaši problematika, nes tiek paties Aischilo, tiek Vinco Mykolaičio – Putino kūriniuose pastebimi savotiški raginimai kovoti su nepageidaujama tironija, vadovavimu, despotizmu ir kitais panašiais veiksniais, apibrėžiančiais valdančiųjų savivalę. Taip pat kūriniuose keliami ir konkretizuojami klausimai apie kūrėjo harmoningos būsenos nebuvimą. Šis Vinco Mykolaičio – Putino kūrinys pasak literatūros kritikų tapo tvirtu pavyzdžiu, kalbant apie antikinio mito analizės pradmenis ar kitaip tariant ištakas lietuvių poezijoje. Vinco Mykolaičio – Putino kūrinys, paanalizavus, tuo pačiu tarsi pratęsia originalų Aischilo darbą, todėl siužetas tarsi plėtojamas toliau, dar giliau įsiskverbiant į jau įvykusių įvykių detales, paties titano Prometėjo nuojautas ir išgyvenimus. Tad būtent dėl šio aspekto kūrinys skaitytojui tampa dar aktualesnis, nes toks kūrinio tęsinys ir permąstymas dar labiau įtraukia skaitytoją. Žinoma, pati Vinco Mykolaičio – Putino poema nėra ypač ilga, tačiau ji išraiškinga ir taip pat suskirstyta į atitinkamas dalis, kurias sudaro skirtingose vietose, skirtingu laikotarpiu rašytos poemos ištraukos sudėtos į vieną didelę, vientisą rašytojo poemą. Šios dalys nėra ilgos, tačiau žyminčios ypač svarbias titano Prometėjo pajautas jau būnant nubaustam vyriausio graikų dievo Dzeuso, kuris vaizduojamas Olimpo kalno viršūnėje kartu su visais kitais galingaisiais dievais. Tad netgi galima sakyti, jog šis kūrinys išlaiko Aischilo sukurtą autentiškumą, pridedant keletą detalių ir jas įkomponuojant taip, kad kūrinys išliktų savotiškas, tačiau tuo pačiu suprantamas ir šiandieninės visuomenės žmonėms, kuriems kūrinio konceptas yra aktualus, atsižvelgiant į vertybių sistemą, moralumą, nykstantį orumą ir kitus aspektus. Kitaip tariant, Vincas Mykolaitis – Putinas šiuo kūriniu tarsi leidžia šiuolaikiniam žmogui iš naujo pažvelgti į senąjį antikinį mitą ir jį išgyventi bei suprasti iš naujo, kaip neįtikėtinai didelės reikšmės turintį, autentišką ir ypač įdomų veikalą, kuris tiesiog paprasčiausiai negali būti užmirštas ir turi būti toliau plėtojamas lietuvių literatūroje.

„Rūpintojėlis“

Vincas Mykolaitis-Putinas – XX amžiaus pradžios Lietuvos poetas ir prozininkas, žymus simbolistas. Poeto eilėraštis „Rūpintojėlis“ priskiriamas lyriniam filosofiniam žanrui. Šis eilėraštis – vienas lyriškiausių ir švelniausių, tyriausių Vinco Mykolaičio-Putino kūrybos kelyje. Eilėraščio pavadinimas yra susietas su Rūpintojėliu, nuo seno saugojusiu ir iki šiol saugantį mūsų kaimo sodybas ir visas įmanomas bei regimas pakeles. Eilėraštis „Rūpintojėlis“ pradedamas mažybiniu kreipiniu: „Dievuli mano“, perteikiančiu ir labai aiškiai bei nuoširdžiai parodančiu be galo švelnius lyrinio subjekto jausmus adresatui; taip pat matomas ir noras išreikšti susižavėjimą nakties padangių stulbinančiu grožiu bei nuostabiais reginiais. Susižavėjimas bei pakilumas, išreikšti retoriniais sušukimais, graudulio neatsiejamumas – simbolistams būdingi bruožai, kurie žymimi kaip emocinio maksimalizmo ženklai. Eilėraštyje „Rūpintojėlis“ matoma, kad visas stebuklingas ir nepakartojamas naktinio dangaus grožis – Dievo valioje. Tai jo nepaliesta erdvė, ribos. Antrajame eilėraščio posme lyrinis „aš“ visą dėmesį staiga nukreipia į patį save, lygiai taip pat greitai bei netikėtai simbolistiniu principu pakinta ir erdvės planas. Eilėraščio lyrinis „aš“ nori pajausti laisvę tam tikroje erdvėje, kuri jam yra priimtina. Lygus kelias – lyrinio „aš“ atotrūkis nuo pasaulio, kuriuo norima nukreipti žvilgsnį į dangų. Įdomi ir beribė yra laiko kaita: pirmasis posmas išreiškia dabarties, kalbamojo momento, lyrinio „aš“ nuolatinę įvardijamą būseną, o antrajame – akcentuojamas ankstesnio laiko tarpsnis. Trečiajame posme erdvė išlieka ta pati – prie lygaus kelio. Būtent šiame posme aiškiai matoma, jog lyrinis subjektas kalbasi ne tiesiogiai su pačiu Dievu, bet su jo simboliu žemėje, su Rūpintojėliu. Pirmojo posmo kontekste vyrauja šviesaus, aukšto ir labai spindinčiai žvaigždėto dangaus peizažas. O kaip žinoma, žvaigždė – tai aukščiausio idealo simbolis. Šiuo idealu labai ir žavisi eilėraščio lyrinis subjektas. Jam nėra aiškiai suprantamas Dievo pasirinkimas nusileisti į žemę, nes čia nėra to grožio, kaip aukštybėse. Eilėraštyje „Rūpintojėlis“ vyrauja ir mataforos. Čia įvardijami ir vargstantys žmonės, iš kurių kiekvienas nuolatos praeina savo gyvenimo kelią. Ketvirtajame posme vyrauja dviejų erdvių antitezė – kelio, kuris yra žemė ir dangus. Rūpintojėlis eilėraštyje tarsi tarpininkas, galintis susieti šias viena nuo kitos nutolusias erdves. Matoma mintis ir bandoma analizuoti, kokia yra pirminė Dievo buvimo vieta: dangus ar žemė. Paskutiniame eilėraščio „Rūpintojėlis“ posme matomas lyrinio „aš“ susitapatinimas su Dievu. Vinco Mykolaičio-Putino eilėraštis „Rūpintojėlis“ – labai švelnios, subtilios nuotaikos eilėraštis, kuriame matomi gilūs individo sielos troškimai.

„Altorių šešėly“

Tai 1933 m. pirmą kartą išleistas Vinco Mykolaičio – Putino kūrinys. Šis kūrinys anuomet buvo pirmasis tokio pobūdžio ir koncepto kūrinys lietuvių literatūroje, kurio žanras – psichologinis romanas. Šiame romane dėstomas pasakojimas apie kunigą Liudą Vasarį, kuris pats iš pradžių nėra itin tikintis, tačiau vis vien stoja į kunigų seminariją, į kurią įstojus, jo gyvenimas pamažu ima keistis ir komplikuotis. Pasakojimas daugiausiai orientuojasi ne į pačią istoriją, tačiau žmogaus, esančio tokioje aplinkoje išgyvenimus, kurie lemia didžiąją dalį žmogaus vidinių pasikeitimų, užsisklendimų ir atradimų, ką jau kalbėti apie išorinius veiksnius, kaip kad moterys, besisukančios jo gyvenime, pažintys su inteligentais ir pamažu augantis noras pasprukti nuo pareigų, kurios suteikia daugiau ne laimės, o kančios, vidinių prieštaravimų, kurie kūrinio pabaigoje, užtrukus daugiau nei keliems dešimtmečiams, pamažu išblėsta Liudui Vasariui pasirinkus tinkamiausiu atrodžiusį tuo metu gyvenimo kelią. Svarbu paminėti ir tai, kad pats Vincas Mykolaitis – Putinas, rašydamas šį romaną buvo buvęs kunigas, todėl daugelis perskaitę romaną traktavo kaip tam tikrą rašytojo autobiografiją, tačiau pats tai neigė. Tačiau autobiografiškumą vis vien galima sieti su pagrindinio romano veikėjo vidiniais išgyvenimais, kurių tikrai galėjo pasitaikyti. Paties romano apimtis gana nemaža, ypač atsižvelgiant į visus vaizduojamus Liudo Vasario gyvenimo tarpsnius. Tad romanas susideda iš trijų pagrindinių dalių. Dalyje „Bandymų dienos“ aprašoma visa klieriko Liudo Vasario ėjimo į kunigus pradžia. Taip pat aprašomas jo gyvenimo rutina, taip pat ir lytinis brendimas, užsimezgę santykiai su kita veikėja Liuce, Liudo Vasario kūrybiniai išbandymai ir kt.. Antroje dalyje „Eina gyvenimas“ aprašoma jo vienerių metų kunigavimo patirtis. Taip pat šioje dalyje aprašomi ir erotiniai Liudo Vasario potyriai bei išsvajotos pasaulietinės literatūros atradimas, kuris Liudo Vasario viduje ėmė žadinti jo aistras. Trečioje dalyje „Išsivadavimas“ ir yra kalbama apie savotišką išsivadavimą, Liudo Vasario supasaulėjimą išvažiavus. Matomas akivaizdus herojaus gyvenimo kismas, kurio visiškai negalima sulyginti su pirmosiomis dienomis kunigų seminarijoje. Tad dalyje „Išsivadavimas“ aprašoma jau nebepraktikuojančio kunigystės Liudo Vasario kelionė į Vakarų Europą ir grįžimas iš jos į tarpukario Kauną. Kiekvienoje šių dalių regima po moterį – pirmojoje – Liucė, antrojoje – Baronienė Rainakienė, o trečiojoje – Auksė. Akivaizdu, kad trečiojoje dalyje, atsižvelgus į paties Liudo Vasario brendimą, daugiausiai įtakos padaro Auksė, tad paskutinioji romano dalis laimingiausia ir atsižvelgus į visą romaną, parodanti, jog kad ir po kiek laiko, kad ir po kokių kančių, žmogus bręsta ir keisti gyvenimą gali visada tik tam reikia pasiryžimo, noro ir surastų tinkamų aplinkybių tiems kismams pasiekti.

Konspektas

Atsisiųsk konspektą ir skaidres: Vincas Mykolaitis-Putinas
  • Rašytojo biografijos faktai
  • Kūrybos bruožai
  • Kūryboje vyraujančios temos
  • Žymiausių kūrinių santraukos ir veikėjų aprašymai
  • Galimi kalbėjimo/rašinio argumentai
  • Populiariausios autoriaus citatos
  • Rašytojo svarbiausių gyvenimo faktų chronologija
Kalbėjimai su šiuo autoriumi (Visi kalbėjimai patikrinti redaktoriaus)

Pasirinktų kūrėjų/menininkų/rašytojų biografijos, veiklos ir kūrybos pristatymas.

Lietuva turi daug įvairių kultūros veikėjų, kurie padarė didelę įtaką lietuvių kultūrai. Bene svarbiausias ir geriausias laikotarpis tam reikštis buvo visu pirma tarpukaris, kai Lietuva vėl tapo nepriklausoma valstybe po ilgos šimtmetį trukusios okupacijos ir rusifikacijos. Tarpukariu lietuvių kultūra suklestėjo ir atgimė – atsirado daug įdomų kūrinių ir daug puikių…


Graikų mitų interpretacijos lietuvių poetų kūryboje.

Graikų mitai visais laikais liko kaip pamatiniai gyvenimo prasmę ir svarbiausias vertybes leidžiantys suvokti kūriniai. Juos mes žinome jau iki pat šių dienų ir prie to neįtikėtinai daug prisideda lietuvių poetų šių mitų interpretacijos, apie kurias ir kalbama šioje kalboje. Prie kiekvieno kalbėjimo galėsite įsigyti išplėstinį planą,  skaidres ir  galimus egzaminavimo…


Prometėjo paveikslas graikų mitologijoje ir V. Mykolaičio-Putino eilėraščių cikle „Prometėjas“.

Literatūriniai veikėjų ryškūs paveikslai visad įsirėžia į atmintį ir per amžius jo fragmentai keliauja per įvairiausius kūrinius. Taip atsitiko ir su žymiuoju Prometėju – graikų mitologiniu titanu, pavogusiu iš dievų šventą ugnį ir atidavusiu šią mirtingiesiems žmonėms. Jo paveikslo interpretacija matoma Vinco Mykolaičio – Putino poemoje „Prometėjas“. Tad remiantis tiek…


Mitų siužetai ir jų interpretacijos šiuolaikinėje poezijoje.

Mitai yra labai svarbūs kūriniai, kurie išliko nuo pat seniausių laikų. Negana to, kad jie išliko, dažnai jie matomi ir šiuolaikinės poezijos kūriniuose. Tad šioje kalboje analizuojamos šiuolaikinės poezijos mitų interpretacijos, argumentuotai paaiškinant kaip mitai ten įterpiami ir kuo jų interpretacijos yra ypatingos. Prie kiekvieno kalbėjimo galėsite įsigyti išplėstinį planą,  skaidres…


Ar atlaidumas silpno žmogaus bruožas?

Dažnai sakoma, kad būti atlaidžiu, tai reiškia būti silpnu. Deja, tokia nuomonė klaidinga. Žvelgiant objektyviai, atlaidus žmogus savyje turi beprotiškai daug stiprybės ir svarbiausia, jog tai gali įrodyti ir literatūriniai kūriniai bei jų siužetai. Todėl šiame kalbėjimo pavyzdyje, nuodugniai išnagrinėjus atitinkamus literatūrinius kūrinius bei jų siužetus, argumentuotai pateikiama, kodėl atlaidumas…


Savęs pažinimo svarba lietuvių literatūroje. Kodėl svarbu pažinti save?

Savęs pažinimas – tai neatsiejamas nuo žmogaus gyvenimo procesas. Save pažindamas žmogus gyvena, suvokia save kaip asmenybę ir savo kelią bei esminius gyvenimo principus. Taigi šiame kalbėjimo pavyzdyje ši mintis yra nagrinėjama giliau bei yra argumentuotai pateikiama, kodėl iš tiesų svarbu pažinti save. Prie kiekvieno kalbėjimo galėsite įsigyti išplėstinį planą,  skaidres…


Pareigos ir asmeninės laimės tema lietuvių literatūroje.

Kiekvienas žmogus turi pareigą. Žmogus privalo daryti vienus ar kitus darbus, tačiau dažnai pareiga gali neatnešti laimės žmogui. Dažnai žmogus turi tokią pareigą, kuri yra per sunki jo asmenybei, dėl to pareiga pradeda slėgti žmogų. Žmogui yra nelengva sukurti laimę turint daugybę pareigų, kurios reikalauja daug jėgų. Šiame kalbėjime yra…


Kokia veikla žmogaus gyvenimą daro prasmingą?

Žmogaus gyvenimas yra skirtas gyventi tikslingai. Na, o tikslingas gyvenimas žmogų veda link gyvenimo prasmės suvokimo. Tas tikslingas kelias dažnai remiamas atitinkama veikla. Tad kokia veikla gali padėti žmogui atrasti gyvenimo prasmę ir būtent kaip ta veikla gali padėti, plačiau aptariama šiame kalbėjimo pavyzdyje. Prie kiekvieno kalbėjimo galėsite įsigyti išplėstinį planą,…


Jauno žmogaus siekių vaizdavimas lietuvių literatūroje.

Jaunystė – gražiausias žmogaus laikotarpis. Būdamas jaunas žmogus pažindinasi su pasauliu, analizuoja jį ir gyvendamas keliasi savo svarbiausius tikslus ir siekius. Tad kokie šie siekiai vaizduojami lietuvių literatūroje, argumentuotai aptariama kalboje, remiantis konkrečiais pavyzdžiais ir siužetais. Jauno žmogaus patirtys lietuvių literatūroje. Prie kiekvieno kalbėjimo galėsite įsigyti išplėstinį planą,  skaidres ir  galimus…


Gyventi sau ar dėl kitų, ką ir kodėl dažniausiai renkasi žmogus?

Ką renkasi dažniausiai žmogus? Gyventi dėl savęs? O gal gyventi dėl kitų? Į visus šiuos klausimus galima atsakyti kiekvienam individualiai, nes daug kas priklauso nuo požiūrio, nuo charakterio, nuo gautų vertybių. A. Mickevičiaus „Romantika“ veikėjai spinduliuoja „gyvenimo dėl kitų“ nuotaika. Svarbu pažinti, suprasti kitą žmogų ir svarbu, kad kiti suprastų…


Kaip literatūra padeda jaunam žmogui pažinti save ir suprasti kas yra svarbiausia?

Literatūra – ugdomoji priemonė. Literatūrą ypač mėgstantis jaunas žmogus yra susijęs su ja tuo, kad literatūra dažnai ugdo jauną žmogų. Leidžia jam pažinti save ir svarbiausius gyvenime aspektus. Tad šioje kalboje argumentuotai aptariama, kokie šie aspektai ir kaip šie aspektai perteikiami jaunam žmogui beugdant jį. Prie kiekvieno kalbėjimo galėsite įsigyti išplėstinį…


Kūrybingos prigimties žmogaus santykis su gyvenimo rutina.

Žmogų supantis pasaulis, aplinka ir pati kasdienybė gali būti ne tik džiaugsminga, bet ir teikianti rutinos, išbandymų bruožus. Literatūroje minima, jog kūryba – tai žmogaus jausmų meninė išraiška. Vis dėlto kūrėjo kelias ne visuomet yra toks lengvas ir malonus: vieniems kūryba yra tarsi džiaugsmo daina, kuri padeda išgyventi sudėtingose situacijose,…


Santykių šeimoje vaizdavimas lietuvių literatūroje.

Lietuvių literatūroje yra aptariama labai daug pačių įvairiausių aspektų. Vienas jų – tai šeimos santykiai. Rodosi, jie daugeliu atvejų turėtų būti beveik idealūs, tačiau lietuvių literatūra pateikia labai unikalias ir individualias situacijas šiuo klausimu. Todėl šiame kalbėjimo pavyzdyje, remiantis literatūriniais kūriniais ir jų siužetais, argumentuotai pasakojama, kaip atsiskleidžia šeimos santykiai…


Kalbėjimas apie sovietmetį Lietuvoje.

Sovietmetis – visiems dar pakankamai gerai atsimenamas ar tiesiog žinomas laikotarpis. Sovietmetis kartu su savimi tempėsi ilgą šleifą įvairiausių negandų, kurios suformavo atitinkamą požiūrį į sovietmetį ir jo padarinius. Tad šioje kalboje analizuojamas sovietmetis bei kaip jis reiškėsi tokių rašytojų, kaip Balys Sruoga, Vincas Mykolaitis – Putinas bei Bronius Krivickas,…


Egzistencinės vienatvės tema lietuvių literatūroje.

„Žmogus visada vienas. Tik eidamas per gyvenimą ir susiliesdamas su žmonėmis, apgauni save, kad tarsi susilieji su visais. Bet iš tikrųjų esi vienas ir savo skausme, ir bėdose. Kiti gali padėti, užjausti, bet dėl visko kenti pats vienas“, – tokią svarbią mintį pasakė aktorius Juozas Budraitis. Vienatvė padeda žmogui rasti…


Kaip išlikti savimi ir sugebėti džiaugtis kritinėse situacijose?

„Kiekvienas gyvenimas – tai pastangos ir kova už teisę būti pačiu savimi“, – kaip yra teigęs Chose Ortega I Gasetas – XX a. ispanų liberalas, filosofas ir eseistas, vienas žymiausių to laikmečio intelektualų Ispanijoje. Išlikti savimi ir sugebėti džiaugtis kritinėse situacijose padeda mokėjimas į realybę pažvelgti su šypsena, ieškojimas atramos…


Asmenybės laisvės tema XX a. lietuvių prozoje.

Galima teigti, kad laisvė – viena didžiausių kiekvieno žmogaus vertybių. Negalėdamas laisvai veikti, mąstyti ir kurti, žmogus netenka galimybės tobulėti ir įprasminti savo gyvenimą. Atsižvelgdami į skaudžią Lietuvos istorinę praeitį galime teigti, kad asmenybės laisvės ribojimas – destruktyvus, skausmingas ir vidinę pusiausvyrą atimantis reiškinys. Apie laisvės reikšmę susimąstyti skatina daugelis…


Moters paveikslas lietuvių prozoje.

Moteris – ypatinga būtybė. Ji švelni, žavi, ypatinga. Net garsus XVIII a. pab. – XIX a. vokiečių poetas bei dramaturgas Frydrichas Šileris yra pasakęs: „Gerbkite moteris: jos nuskina dangiškas rožes ir įpina jas į žemišką gyvenimą.“. Tad šioje kalboje atsižvelgiama į moters ypatingumą ir remiantis svarbiais literatūriniais kūriniais, aiškinamasi, koks…


Lietuvių literatūros raida 1918–1940 metais. Kalbėjimas apie lietuvių literatūros raidą.

Literatūra, kaip ir bet koks reiškinys, yra kintanti. Taip susiklostė, kad 1918–1940 metų laikotarpis lietuvių literatūroje sutapo su tarpukariu ir nepriklausomos Lietuvos metais. Tai leido literatūroje lengviau plisti naujoms idėjoms. Vincas Mykolaiti-Putinas lietuvių literatūroje įtvirtino simbolistinį eilėraštį, o jo romanas „Altorių šešėly“ tapo pirmuoju psichologiniu romanu. Lietuviškos prozos atnaujintoju laikomas…


Koks lietuvio (lietuvės) paveikslas kuriamas įvairių laikotarpių literatūroje?

Lietuva pasižymi itin unikalia ir didinga istorine praeitimi. Su tuo sietinas ne tik mūsų tėvynės paveikslas, bet ir joje gyvenančių žmonių – lietuvių įvaizdžiai bei tautinis identitetas. Tai, kaip formavosi ir kito lietuvio paveikslas, galima įvertinti analizuojant skirtingų laikotarpių lietuvių literatūros kūrinius. Šių kūrinių autoriai, atsižvelgdami į pačius įvairiausius su…


Gyventi dėl kitų ar gyventi sau?

Garsusis vokiečių fizikas Albertas Einšteinas yra teigęs: „Verta gyventi tik dėl kitų.“ Lietuvių autoriai taip pat savo kūryboje paminėjo žmogaus gerumą, atsidavimą kitiems. Kiekvienas individas turi gyventi ne tik vien dėl savęs, tačiau ir dėl kitų. Meilės ir žmogiškumo, geranoriškumo turi pakakti visiems, nes tai sėkmingas kelias į ateitį, į…


Meilės tema lietuvių literatūroje. Kalbėjimas apie meilę.

„Vienas žodis mus išlaisvina nuo viso gyvenime slegiančio skausmo. Tas žodis yra meilė”, – kaip teigė žymus graikų tragikas Sofoklis. Meilė – kiekvieno žmogaus trokštama siekiamybė, kuri išlaisvina ir padeda pajausti tikrąjį gyvenimo džiaugsmą, pilnatvę bei suteikia pamatą siekti ir ugdyti pačias brangiausias vertybes. Meilė lietuvių literatūroje apibrėžiama kaip išsilaisvinimas,…


Kokios moralinės atramos reikalingos šiuolaikiniam žmogui?

Tam, kad žmogus galėtų prasmingai ir teisingai gyventi, jam reikia turėti atitinkamą moralinį pagrindą. Galima teigti, kad moralės normų laikymasis yra būtina prasmingo ir sąžiningo gyvenimo sąlyga. Nuo pačių seniausių laikų apie moralinių nuostatų taikymo reikšmę samprotavo filosofai, psichologai, rašytojai bei kiti menininkai. Galima teigti, kad daugelis jų moralę laiko…


Ar pareiga viena iš svarbiausių vertybių?

Apie pareigas yra kalbama jau nuo pat mažų dienų. Pareigos yra svarbiausias žmogaus prasmingo gyvenimo matas, kuris parodo žmogui jam tikruosius gyvenimo kelius. Tad šioje kalboje argumentuotai įrodomas teiginys, kad pareiga – labai svarbi žmogaus gyvenimo vertybė. Prie kiekvieno kalbėjimo galėsite įsigyti išplėstinį planą,  skaidres ir  galimus egzaminavimo klausimus. Spauskite „Atsisiųsti…


Meilės samprata lietuvių literatūroje.

Meilė visais laikais žmogui reiškė ypatingai daug. Meilė pakelia žmogų virš kasdienybės, padeda įgyvendinti tikslus bei svajones, atsiveria naujų potyrių bei galimybių, norų skliautas. Lietuvių literatūroje meilės samprata turėjo didelių vertybių, kuriomis žmonės vadovaujasi, norėdami suprasti, kas yra tikrasis gyvenimo džiaugsmas, pilnatvė, laisvės pojūtis. Taigi, meilė lietuvių literatūros kontekste reiškė…


Kokias problemas kelia ir sprendžia lietuvių literatūra?

Lietuvių literatūra yra ypatinga tuo, kad joje yra nagrinėjama daug žmogui aktualių temų. Svarbu paminėti ir tai, kad literatūra ne tik pabrėžia svarbias vertybes, nagrinėja svarbias temas, tačiau ir kelia bei sprendžia tam tikras problemas, kurios iš esmės yra susijusios su pastaraisiais aptartais aspektais. Taigi šioje kalboje nagrinėjama kokias problemas…


Kaip lietuvių rašytojai apibūdina meilę?

Kalbos tema yra ,,Kaip lietuvių rašytojai apibūdina meilę?‘‘. Kalboje bus remiamasi Juozo Tumo Vaižganto, Vinco Mykolaičio Putino ir Šatrijos Raganos kūryba. Kalboje atskleidžiama, kokiu aspektu žiūrima į meilę iš kiekvieno autoriaus kūrinio perspektyvos. Kiekvienam kūrinyje meilė aprašoma vis kitaip. Kalboje aprašoma, ką individui suteikia meilė, kokie padariniai, kaip jaučiasi žmogus,…


Kas trukdo žmogui būti laisvam?

Airių poetas, filosofas bei kunigas Džonas O‘Donahju yra pasakęs, kad būti laisvam yra niekis, tačiau laisvam tapti – viskas. Su šia mintimi galėtų sutikti kiekvienas, nes būti ar tiesiog tapti laisvu žmogui yra labai svarbu. Tik laisvas žmogus gali jaustis laimingas ir pilnavertis, ko negalima pasakyti apie žmogų, kuris kankinasi…


Kaip gyvenimo išbandymai pakeičia žmogų?

Gyvenimas yra labai nenuspėjamas dalykas. Vieną akimirką viskas gali labai puikiai sektis, o kitą akimirką jis gali pažerti krūvas įvairiausių išbandymų. Tokios kliūtys gyvenime žmogų gali arba sužlugdyti, arba kaip tik jį dar labiau sustiprinti ir leisti suprasti tikrąsias gyvenimo tiesas. Taigi, remiantis šia idėja šioje kalboje analizuojami galimi gyvenimo…


Menininko paveikslas lietuvių literatūroje.

Vienas žymiausių visų laikų vokiečių kilmės klasikinės muzikos kompozitorių Liudvigas van Bethovenas yra pasakęs, jog tikras menininkas, labiau už viską mėgstantis meną, niekada nepasitenkina savimi ir stengiasi eiti vis toliau. Menininkai svarbūs pasauliui dėl įvairiausių aspektų, todėl šioje kalboje, remiantis žinomiausiais lietuvių literatūros kūriniais aptariami menininkai, jų reikšmė gyvenime ir…


Ar literatūra padeda pažinti pasaulį ir save?

Skaitymas – ne tik būdas maloniai praleisti laisvalaikį. Galima teigti, kad į literatūrą besigilinantis žmogus yra intelektualus, linkęs greičiau suvokti ir efektyviau išspręsti kylančias problemas, aiškiau mato įvairių gyvenimiškų reiškinių priežastis ir ryšius, geba geriau suvokti visumą. Taip yra todėl, kad talentingi literatūros klasikai geba savo sukauptą gyvenimišką patirtį ir…


Kokį poveikį kultūrai ir visuomenei daro kryptingai veikianti asmenybė?

Kryptingai veikianti asmenybė visuomenėje turi ypač daug įtakos. Tai visuomenės labui veikiantys asmenys, kurie skatina patriotizmo jausmą bei ugdo tam tikras vertybes žmonėse. Jų veikla ypatinga. Tokių žmonių visuomenėje, kurie darytų aiškų poveikį tiek kultūrai, tiek pačiai visuomenei yra mažai, todėl galima teigti, kad tokių, kaip Jonas Basanavičius, Justinas Marcinkevčius…


Asmeninės laisvės problema lietuvių literatūroje.

Laisvė – tai galinga jėga, vienijanti žmones ir skatinanti juos veikti, siekti aukštų tikslų ir idealų. Anglų filosofas Herbertas Spenseris teigė: „Niekas negali būti visiškai laisvas, kol yra nelaisvų, niekas negali būti tikrai doras, kai ne visi dori, niekas negali būti tikrai laimingas, kol laimingi ne visi“. Ši mintis yra…


Moters įtaka vyrui lietuvių literatūroje.

Prancūzų rašytojas Onore de Balzakas yra pasakęs, jog meilėje visos moterys gudrios. Tai reiškia, jog moterys apskritai yra tokios ypatingos būtybės, kurios kada tik nori, labai lengvai gali gauti tai, ko joms reikia. Nė vienas žmogus nesuabejotų moterų sugebėjimais. Tai galima įrodyti ne tik realiais pavyzdžiais gyvenime, tačiau ir lietuvių…


Moters vaizdavimas XX a. lietuvių literatūroje.

Dramatiški moterų paveikslai XX a. lietuvių literatūroje. Moters paveikslas XX a. lietuvių literatūroje. XX a. literatūra yra ypatinga, nes joje sutelpa daug aktualių temų. Tuo metu kaip tik buvo imta rašyti katastrofų literatūra, išeivijos literatūra, sovietmečio literatūra, nepriklausomos Lietuvos literatūra, imta plačiau nagrinėti įvairiausio spektro temos. Būtent tai XX a.…


Pirmojo ir Antrojo pasaulinio karo įtaka lietuvių rašytojų kūrybai.

Pasauliniai karai – du didžiausi menamoje žmonijos istorijoje karai, abu įvykę XX amžiuje: Pirmasis pasaulinis karas ir Antrasis pasaulinis karas. Šie karai, palikę didelės žalos ir daug skausmo, netekčių žmonijai, turėjo įtakos ir to meto lietuvių rašytojų kūrybos kontekstui. Rašytojai, pasitelkę savo patirtį, daug kūrė ir bandė bei norėjo atskleisti,…


Žmogaus pastangos pasipriešinti blogiui istorinių įvykių fone.

Žmogus yra būtybė, kuri iš prigimties linkusi siekti gėrio ir kovoti su blogiu. Vienos baisiausių ir daugiausia skaudžių pasekmių, turinčių blogio apraiškų, yra įvairūs istoriniai įvykiai: karai, okupacijos, priverstinės aneksijos, trėmimai, represijos, spaudos draudimai ir daugelis kitų įvykių. Žinoma, istorinės negandos neaplenkė ir Lietuvos, priešingai – mūsų krašto istorija viena…


Besiaukojančių žmonių paveikslai lietuvių literatūroje

Pasiaukojimas dėl kito žmogaus ar kokio nors tikslo, visais laikais buvo viena didžiausių vertybių. Tik pasiaukodamas žmogus gali parodyti savo ištikimybę ir tikrą atsidavimą. Tai yra labai svarbu. Tiesa, žmonės dažnai aukojasi dėl įvairiausių dalykų ir negana to, jiems dėl to kartais tenka paaukoti asmeninę laimę ar net savo gyvenimą.…


Individo brandos kelias Vinco Mikolaičio-Putino „Altorių šešėly“.

Subrendęs individas yra pasitikintis savimi – jis nebijo paaukoti savojo „aš“ ir stengtis dėl kitų žmonių. Subrendęs žmogus turi savo tapatybę, vertybes ir mintis – jis nesiblaško tarp įvairių pasirinkimų. Kiekvieno žmogaus brandos kelias yra ilgas ir sudėtingas. Vieni žmonės subręsta greičiau nei kiti, o kiti – taip ir nesubręsta…


Tarpukario 20-metis – lietuvių literatūros aukso amžius.

Literatūros klasika galima vadinti tik tuos kūrinius, kurie kalba apie amžinąsias vertybes, perduoda svarbiausią istorinį palikimą, kuriais gilinamasi į žmogaus ir pasaulio esmę. Įdomu tai, kad kone daugiausia tokių kūrinių Lietuvoje buvo parašyta būtent tarpukariu – nepriklausomos valstybės laikotarpiu. Būtent šiuos dvidešimt metų galima laikyti laikotarpiu, per kurį pasiekta daug…


Meilė – pagrindinė laimės sąlyga. Pagrįskite arba paneikite šį teiginį.

Šioje kalboje svarstomas meilės reikšmingumo žmogaus gyvenime klausimas, apmąstomos kitos laimės sąlygos, taip pat ir meilės „šalutinis poveikis“, aptariama, kuo skiriasi meilė nuo įsimylėjimo ir kodėl tai yra svarbu. Pagrindinis kalbos uždavinys – aptari šiuos klausimus iš visų įmanomų pozicijų ir sudaryti objektyvią nuomonę apie keistą, nepaaiškinamą ir sudėtingą dalyką,…


Dvaro vaizdavimas lietuvių literatūroje.

Kalboje pasakojama, kokį dvarą ir jo kultūrą vaizdavo skirtingų amžių rašytojai- Kristijonas Donelaitis, Šatrijos Ragana ir Vincas Mykolaitis- Putinas. Pristatomi du skirtingi dvarų tipai: ydingas dvaras ir jo priešingybė- dvaras tarsi kultūros skleidėjas. Pasakojama, dėl kokių priežasčių vienas dvaras įgijo neigiamą įvaizdį, kokie ten buvo gyventojai ir kaip jie elgėsi…


Meilė – įkvėpimo šaltinis lietuvių literatūroje.

Daugelis žmonių visa savo gyvenimą bando išsiaiškinti kas gi vis dėlto yra meilė. Ji turi daug reikšmių ir kiekvienas ją supranta savaip. Vieniems tai tik jausmas, kitiems geismas, dar kitiems – gyvenimo būdas. Tačiau, kad ir kokią tikrąją reikšmę meilė turėtų, lietuvių literatūroje ji dažniausiai parodoma kaip įkvėpimo šaltinis. Taigi…


Kančia kaip dvasios išbandymas ribinėse situacijose. Pagrįskite lietuvių literatūros kūriniais.

Dvasinė žmogaus stiprybė yra labai svarbus ir vertinamas bruožas. Tokia asmenybė patiria labai skirtingų jausmų, nes susiduria su įvairiomis situacijomis, nenuleidžia rankų pasitaikius pirmai kliūčiai ar nepasisekus. Sėkmė yra toks paslaptingas reiškinys, kuris kartais žmogų apleidžia, todėl vien tik ja pasikliauti ne valia. Daug naudingiau kaupti patirtį, mokytis valdyti emocijas,…


Tautosakos motyvai lietuvių literatūroje.

Kas yra tautosaka? Anot lietuvių kalbos žodyno, tai yra žodinė liaudies kūryba ar tiesiog kultūrinės informacijos visuma, apimanti pasakas ir pasakojimus, muziką, šokį, legendas, žodinę istoriją, patarles, pokštus ir anekdotus, tikėjimus, papročius, mįsles ir pan. Tautosakos motyvų dažnai randama ir lietuvių literatūroje. Tai šioje kalboje ir yra aptariama remiantis žinomiausiais…


Įsimintiniausi lietuvių personažai.

Literatūros kūriniuose aprašomų veikėjų charakteristikos yra viena reikšmingiausių kiekvieno kūrinio sudedamųjų dalių. Autoriai, kurdami savo personažus, pasitelkia fantaziją ar netgi papildo tai biografiniais elementais. Kitaip tariant, skiria nepaprastai daug dėmesio, nes tai – elementas, leidžiantis perteikti esmines kūrinio idėjas. Lietuvių literatūroje galima sutikti daug įsimintinų ir unikalių personažų. Jie ne…


Moters paveikslas lietuvių literatūroje.

Moters paveikslas ir jam būdingų bruožų visuma yra neišsemiama ir nepriklausomai nuo laikmečio savo aktualumo neprarandanti kūrybos tema, kurią savitai interpretuoja lietuvių literatūros klasikai. Moteriškumas – daugialypis ir paslaptingas reiškinys, kurį kiekvienas kūrėjas mato ir vaizduoja vis kitaip. Vieniems moteriškumas siejasi su pasiaukojimu ir motinyste, kitiems – su grožiu, tobulumu,…


Dvilypė žmogaus asmenybė lietuvių literatūroje

XXI a. retai susimąstome apie tai, jog dualistinė žmogaus prigimtis yra svarbi tema lietuvių literatūroje, mat skirtingais Lietuvos laikotarpiais individai susidurdavo su problemomis, kurios versdavo užsisklęsti, gyventi tarsi du skirtingus gyvenimus arba būti vertinami prieštaringai, savyje įžvelgti blogio ir gėrio ištakų. Dvilype žmogaus asmenybės tema kūrė Mikalojus Kazimieras Sarbievijus, Konstantinas…


Meniškos prigimties žmogus XIX-XX a. lietuvių literatūroje.

Šis kalba, kadangi tema reikalauja žinių apie XIX-XX amžiaus literatūrą, yra paremta egzistencialistų idėjomis ir istoriniais įvykiais, kurie vaidino lemiamą vaidmenį lietuvių rašytojų gyvenime. Taip pat pateikiami ir biografiniai faktai apie rašytojus, kurie glaudžiai susiję su kūrinių veikėjų gyvenimo istorijomis ir meniška prigimtimi. Nagrinėjamas menininko ryšys su aplinka, šeima, žmonėmis,…


Tėvų įtaka vaikų gyvenime.

Visais laikais viena svarbiausių žmogui vertybių buvo ir vis dėlto vis dar yra – šeima. Tai gali pagrįsti ne tik realūs faktai, tačiau ir lietuvių literatūra, kurioje tėvų ir vaikų santykių tema yra aprašoma itin dažnai ir itin plačiai. Tėvai ir vaikai iš tikro turi neįkainojamą tarpusavio ryšį, kuris augant…


Meilės tema lietuvių literatūroje

✅Ką gali meilė? Meilės tema lietuvių literatūroje. Meilės tema literatūroje. Meilės tema. Kalboje, kurios potemė „Meilės tema lietuvių literatūroje“ yra kalbama apie tris pasirinktas meilės kryptis – meilę tėvynei, meilę gamtai ir meilę žmogui. Vyro ir moters meilė taip pat yra aptariama. Kalboje pateikiant argumentus yra remiamasi lietuvių literatūroje ryškią žymę meilės…


Pareiga – viena iš svarbiausių vertybių lietuvių literatūroje.

Pareiga galima vadinti būtiną pagal įstatymą, paprotį ar dorovę veiksmą. Tokių pareigų gyvenime turi beveik kiekvienas žmogus. Jų būna labai daug ir pačių įvairiausių, tačiau bet kokiu atveju pareigos reikia laikytis. Tai yra vertybė. Todėl šioje kalboje daug šnekama apie pareigą ir vertybes. Nagrinėjami lietuvių literatūros kūriniai, kuriuose aprašoma pareiga…


Dvilypės asmenybės XX a. vidurio lietuvių literatūroje.

Žmogaus prigimties dualizmas – aktuali ir populiari tema XX a. vidurio lietuvių literatūroje. Apie tai rašė modernistai Antanas Škėma, Vincas Mykolaitis – Putinas ir Vincas Krėvė. Visais laikais egzistavo tam tikri sociumo sukurti stereotipai, vertybės, požiūris į svarbius dalykus, iš kurių išsivaduoti nebuvo lengva. Tam reikėjo daug vidinės stiprybės, ambicijų,…


„Žmogus yra sukurtas pasaulio grožiui ir gerumui“. Paneikite arba pagrįskite šią mintį.

Kiekvienai mąstančiai būtybei rūpi egzistenciniai klausimai. Mūsų religija teigia, jog žmogus sukurtas pagal Dievo paveikslą, vadinasi pačiame žmoguje glūdi dieviškumo, gerumo, grožio ir kitų moralinių vertybių idėja, tačiau tik tai pritaikydamas savo būtyje, individas veržiasi į sielos aukštumas, laimingą gyvenimą. Gyvendamas dorai, altruistiškai, žmogus gyvena ne tik dėl savęs, bet…


Ar verta išsižadėti įsitikinimų? Patvirtinkite arba paneikite šią mintį.

Visais laikais buvo skirtingų žmonių ir ne visi iš jų išsiugdė stiprias asmenybes. Tie, kurie saviugdai nepagailėjo laiko ir pastangų, puikiai išsirinko svarbiausias vertybes, susikūrė gyvenimo principus ir savo įsitikinimus. Tai labai svarbu renkantis gyvenimo kelią, ieškant pašaukimo bei kuriant ateitį. Kitų žmonių įsitikinimus reikia gerbti, tačiau savuosius būtina mokėti…


Žmogaus vidiniai konfliktai XX a. lietuvių literatūroje.

Žmogų visą gyvenimą lydi pasaulis, gyvenimas, iš kurio ne visada sulaukiama tik pozityvių bruožų, kartais čia vyrauja ir daugybė skausmo, kančios, nežinios, artėjančios baimės ir laukimas. Visus šiuos aspektus individas dažnai išgyvena vidinio konflikto metu, kai dvasinis pasaulis išreiškia prieštaravimus, su kuriais esti be galo sunku gyventi toliau. Norint atrasti…


Autobiografiškumas lietuvių literatūroje.

Ne kartą buvo sakyta, jog kūrybai reikalinga kančia. Tai reiškia, jog kūrybai reikalingi asmeninės patirtys ir išgyvenimai, kurie padėtų pamatus būsimam kūriniui. Dėl šios priežasties kai kuriuose lietuvių literatūros kūriniuose įžvelgiamas autobiografiškumas. Būtent apie jį ir šnekama šioje kalboje. Aiškinamasi kaip reiškiasi autobiografiškumas įvairiuose literatūros kūriniuose, kuo jis ypatingas ir…


Gyvenimo prasmės paieškos lietuvių literatūroje

Kokia yra gyvenimo prasmė ir kaip savo laiką išnaudoti tinkamai yra klausimai, kurie buvo gvildenami nuo senų laikų. Bėgant metams, keičiantis pasauliui ir žmonėms kito ir požiūris į tai, kaip prasmingai gyventi. Visgi išliko tos pačios vertybės, kurios turi didelę reikšmę. Prancūzų filosofas Mišelis de Montenis teigė: „Stebuklų ir nepaprastų…


Ko šiuolaikinį žmogų moko literatūra?

Šioje kalboje yra kalbama ne tik apie literatūrą, tačiau ir apie šiuolaikinį, savęs bei savo gyvenimo kelio beieškantį žmogų. Čia nagrinėjama, ko visgi literatūra gali išmokyti tokį žmogų. Taigi, remiamasi svarbiausiais lietuvių literatūros kūriniais, kurie bent truputį gali žmogų kažko išmokyti. Visa tai išanalizavus, galima daryti argumentuotas išvadas bei atsakyti…


Žmogaus pasirinkimo tema lietuvių literatūroje.

Šioje kalboje šnekama apie žmogaus pasirinkimą lietuvių literatūroje. Argumentuotai apžvelgiama ir nagrinėjama kiekviena literatūroje pateikta situacija, kada žmogui reikia rinktis. Todėl kalba yra žvelgianti ne tik į vieną atvejį, tačiau iškart į kelis. Taip daromos glaustos, bet išsamios išvados, galinčios pagrįsti temos pagrindinę mintį. Prie kiekvieno kalbėjimo galėsite įsigyti išplėstinį planą,…


Pasakotojas – išskirtinė kūrinio figūra. Pasirinkite kelis kūrinius ir apibūdinkite, kokie bruožai būdingi jų pasakotojui.

Pradedant analizuoti bet kokį literatūros kūrinį, dažnai matoma daug aspektų, kurie jį sudaro. Populiariausias kūrinio aspektas, t.y. figūra šiuo atveju yra pasakotojas. Jis kūrinyje dažnai varijuoja, kaip kūrinyje visiškai nedalyvaujantis, tačiau viską atpasakojantis veikėjas, kūriniui suteikiantis ypatingumo, paslaptingumo arba priešingai. Pasakotojas dažnai yra ta kūrinio figūra, kuri atskleidžia net ir…


Žmogaus prigimties vertinimas literatūroje

Lietuvių kalbos žodynas žodį „prigimtis“ įvardina kaip tam tikras įgimtas savybes. Tai reiškia, kad literatūra analizuoja ne tik išorinius ar vidinius žmogaus bruožus, tačiau taip pat vertina žmogaus prigimtį. Kadangi tai įgimtas dalykas, ji būna įvairi ir dažniausiai sunkiai, o galbūt netgi visiškai nepakeičiama. Tai reiškia, kad tai prigimtis, kad…


Atsakomybės ir pareigos tema lietuvių literatūroje.

Lietuvių literatūroje nagrinėjamos temos dažnai aprėpia tokias temas, kurios susijusios su meile, šeima, vaikais, vertybėmis. Tačiau lietuvių literatūroje taip pat galima rasti tokių temų, kurios nagrinėja tokias temas, kaip atsakomybė ir pareiga. Todėl šioje kalboje remiamasi autoriais, kurie parodo kaip įvairiai galima interpretuoti atsakomybės bei pareigos temą lietuvių literatūroje. Tai…


Ar galima dėti lygybės ženklą tarp autoriaus biografijos ir ja paremto kūrinio?

Biografinės knygos ir biografija paremtos knygos nėra vienas ir tas pats, tai akivaizdu vien iš formuluotės. Biografinės knygos – knygos, paremtos tikrais įvykiais, faktais, minimi tikri įvykiai, datos, vardai bei pavardės. Autobiografiškos knygos – biografija paremtos knygos, jose yra tik momentų, primenančių patį rašytoją, jo gyvenimą. Tokių knygų yra parašę…


Literatūrologas Juozas Stonys teigia: „Kai literatūrai ima rūpėti žmogaus vidaus pasaulio savitumas, ji negali moralizuodama skirstyti veikėjų vien į gerus ar blogus, negali pasaulyje matyti vien šviesių ir tamsių spalvų derinius“. Pagrįskite šį teiginį, remdamiesi lietuvių literatūra

Literatūroje dažnai įžvelgiama savitų ir labai unikalių savo vidumi žmonių charakteristikų, kurios visgi negali būti vertinamos kaip tiesiog geros ar blogos. Panašiai apie literatūrą ir joje nagrinėjamas žmonių charakteristikas teigė literatūrologas Juozas Stonys. Jis sake, jog kai literatūrai ima rūpėti žmogaus vidaus pasaulio savitumas, ji negali moralizuodama skirstyti veikėjų vien…


Žmogaus kančios įprasminimas lietuvių literatūroje. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Dažnai žmonės sako, jog gyvenimas yra kančia. Žmogus gyvenime patiria daug skaudžių įvykių – žmogus netenka šeimos, artimųjų, darbo ar ko nors kito. Dažnai žmogus atsiduria sudėtingose istorinėse situacijose, kurios sugriauna jo gyvenimą taip pasmerkdamos jį kančiai. Bet dažnai kančia nėra beprasmė – žmogus sugeba atrasti prasmę joje. Šiame kalbėjime…


Atsakomybės ir pareigos tema lietuvių literatūroje. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Atsakomybė ir pareiga – du sudėtingi dalykai, kurių nei vienas žmogus negali išvengti. Atsakomybė ir pareiga kartais žmogui būna suteikiama ar pasirenkama ne jo paties, bet visuomenės ar kitų žmonių, pavyzdžiui, tėvų. Ir žmogui ne visada būna lengva įvykdyti šią atsakomybę ir pareigą – kartais žmogus būna tam per jaunas,…


Jausmų vaizdavimas lietuvių literatūroje. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Lietuvių literatūroje yra kalbama apie labai daug aktualių žmogaus gyvenimo reiškinių. Vienas jų – tai jausmai. Būtent iš jausmų gimsta kūryba, būtent iš jausmo žmogaus gyvenimas keičiasi. Tad šiame kalbėjimo pavyzdyje yra analizuojami lietuvių literatūros kūriniai tam, kad būtų galima argumentuotai pasakyti, kaip yra jausmas vaizduojamas lietuvių literatūroje. Prie kiekvieno…


Stiprūs ar silpni žmonės lietuvių literatūros kūrinių veikėjai? – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Stiprybė dažnai laikoma viena iš didžiausių žmogaus siekiamybių. Visi norime būti nepalaužiami, nuolat gyventi pusiausvyroje su pasauliu ir savimi bei visada surasti jėgų vis didesniems ir didesniems gyvenimo tikslams. Surasti įkvėpimo ir perimti tam tikrus elgesio modelius bei filosofiją galima ne iš ko kito, o iš lietuvių literatūros klasikų kuriamų…


Kokią įtaka lietuvių literatūra daro ateities kartoms? – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Literatūra nuo seno yra svarbi žmogui. Ji gali būti įvairi – tai gali būti pasakos, mitai, fantastinės knygos ar romanai. Literatūroje yra nagrinėjamos įvairios temos – šeima, meilė, namai, gimtinė, karas ar žmogaus gyvenimas. Dėl to literatūra teikia daug žinių žmogui – ji yra ypač svarbi ir naudinga ateities kartoms.…


Meilė – rašytojų įkvėpimo šaltinis. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Meilė – tai vienas unikaliausių jausmų, kokius tik gali jausti žmogus. Tai itin didelė ir reikšminga jėga, bet kokiu atveju paveikianti žmogaus gyvenimą. Tad, akivaizdu, kad meilę galima vadinti ir kūrybinio įkvėpimo šaltiniu. Taigi kaip meilė lietuvių literatūroje atsiskleidžia kaip rašytojo įkvėpimo šaltinis, argumentuotai aptariama šiame kalbėjimo pavyzdyje. Prie kiekvieno…


Kaip aprašomi autoritetai šiuolaikiniam jaunuoliui lietuvių literatūroje? – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Šiuolaikiniam jaunuoliui, kaip gana pasimetusiam žmogui autoritetai yra labai svarbūs. Tad neretai tų autoritetų vaizdinių jaunam žmogui literatūroje yra itin daug. Tad šiame kalbėjimo pavyzdyje, remiantis atitinkamais literatūros kūriniais, argumentuotai pasakojama, kaip yra atvaizduojami autoritetai jaunam žmogui literatūriniuose kūriniuose, sykiu pasakojant, kuo jie yra svarbūs. Autoriteto svarba šiuolaikiniam jaunuoliui lietuvių…


Laimės nebūna be kančios. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Visi žmonės siekia laimės – tai yra kiekvieno žmogaus gyvenimo tikslas. Vieni žmonės meilę tapatina su šeima ar turtais, kiti – su meile ar pašaukimu. Tačiau laimės paieškos visada kelia skausmą žmogui – žmogus privalo ilgai ieškoti, patirti daugybę skaudžių išgyvenimų, kol galiausiai suvokia, kodėl jis yra laimingas. Šiame kalbėjime…


Vyro paveikslas lietuvių literatūroje. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Lietuvių literatūros kūriniai dažniausiai siūlo labai platų lauką pačių įvairiausių veikėjų paveikslų ir jų charakteristikų. Tad vieni tokių paveikslų priklauso būtent vyrams. Taigi koks vyro paveikslas atsiskleidžia lietuvių literatūroje, argumentuotai pasakojama būtent šiame kalbėjimo pavyzdyje. Prie kiekvieno kalbėjimo galėsite įsigyti išplėstinį planą,  skaidres ir  galimus egzaminavimo klausimus. Spauskite „Atsisiųsti kalbėjimą“ ir…


Jauno žmogaus paveikslas 20 amžiaus lietuvių literatūroje. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

XX a. lietuvių literatūra – tai vienas unikaliausių literatūrinių palikimų ateities kartoms, kuriame galima įžvelgti viską, kas aktualu. Šiuo atveju – tai jauno žmogaus paveikslas ir charakteristika. Tad koks jauno žmogaus paveikslas išryškėja XX a. lietuvių literatūroje, argumentuotai yra aptariama šiame kalbėjimo pavyzdyje, remiantis žymiausiais to meto literatūriniais kūriniais. Prie…

Kodėl verta pirkti iš Potemes.lt?
  • Mokomųjų kalbėjimų rašyme turime 9-ių metų patirtį.
  • Visiems kalbėjimams yra paruošti išplėstiniai planai, skaidrės, galimi egzaminavimo klausimai bei informaciniai šaltiniai.
  • Visi kalbėjimai yra pakartotinai patikrinami profesionalaus redaktoriaus!
Ką turi pasakyti mūsų klientai?